Ar susim\u0105st\u0117te, kiek kart\u0173 per dien\u0105 jums \u012f galv\u0105 \u0161auna mintis: \u201ekaip gerai b\u016bt\u0173 k\u0105 nors u\u017ekrimsti \u201c? Tris, penkis ar daug daugiau? Tai nat\u016bralus savisaugos instinktas, nes jei\u00a0 pamir\u0161tum\u0117te valgyti,\u00a0 greitai i\u0161sektum\u0117te. Ta\u010diau pasitaiko atvej\u0173, kai \u0161is savisaugos instinktas su\u0161lubuoja ir mintys apie maitinim\u0105si tampa vyraujan\u010diomis. \u00a0O sotumo jausmo praradimo pasekm\u0117, kaip taisykl\u0117, yra nutukimas ir negalavimai.<\/p>\n
I\u0161skiriami \u0161ie \u017emogaus maitinimosi sutrikimai:<\/p>\n
-valgymas eksternu. Tai padidinta reakcija ne \u012f vidinius organizmo stimulus, tokius kaip bado jausmo, skrand\u017eio tu\u0161tumo pajutimas, o \u012f i\u0161orinius: padengtas stalas, valgantis \u017emogus, maisto produkt\u0173 reklama. \u00a0Tokiu atveju \u017emon\u0117s valgo nepriklausomai nuo paskutinio maitinimosi laiko, nor\u0105 \u012ftakoja produkt\u0173 prieinamumas, valgymas \u201ed\u0117l kompanijos\u201c, kramsnojimas lauke, darbe, ma\u0161inoje, persivalgymas sve\u010diuose, per didelio maisto kiekio pirkimas.<\/p>\n
-emocinis valgymas. Tai reakcija \u012f stres\u0105, kurio metu kyla ne\u017emoni\u0161kas noras valgyti. \u017dmogus valgo ne i\u0161 alkio, o kai yra neramus, sujaudintas, sudirg\u0119s, nuskriaustas, prisl\u0117gtas. \u0160is maitinimosi sutrikimas gali pasireik\u0161ti periodiniais persivalgymo priepuoliais ar vakariniu- naktiniu valgymu. Pavyzd\u017eiui, darbe kilo konfliktas. \u017dmogaus labai jis nepaliet\u0117, nieko ypatingo ne\u012fvyko. Ta\u010diau, gr\u012f\u017eus namo, galvoje pradeda suktis pra\u0117jusio \u012fvykio eiga, u\u017everda vidinis dialogas, genda nuotaika. \u012esitempia raumenys, lyg pasiruo\u0161\u0119 gintis ar b\u0117gti. Intensyviai gaminasi adrenalinas ir streso hormonas kortizolis. Tuo pa\u010diu i\u0161naudojami dideli energijos resursai. \u00a0Akivaizdu, po toki\u0173 stresini\u0173 \u012ftempim\u0173, k\u016bnas stengiasi atsipalaiduoti, stabilizuojasi emocin\u0117 b\u016bsena ir papildomos energijos atsargos. \u0160iems tikslams \u012fgyvendinti, organizmas \u00a0meta gelb\u0117jimosi rat\u0105- nor\u0105 valgyti.<\/p>\n
-riboto valgymo elgesys. U\u017esibr\u0117\u017eus pernelyg grie\u017etus dietinius apribojimus ir be sistemos laikantis diet\u0173, kyla emocinio nestabilumo ir \u201edietini\u0173 depresij\u0173\u201c pavojus. Grie\u017etas dietas kei\u010dia persivalgymo, o kartu ir svorio did\u0117jimo periodai.<\/p>\n
\u0160is u\u017edaras\u00a0 ratas pasilepinimas maistu- sav\u0119s baudimas atsisakant maisto- persivalgymas<\/i>\u00a0 daugeliui kelia kalt\u0117s jausm\u0105, ma\u017eina savivert\u0119, sutrikdo psichin\u012f stabilum\u0105. Vir\u0161kinimo sutrikimai<\/a> <\/b>– neatsiejama besaikio maitinimosi pasekm\u0117. Pradeda kamuoti\u00a0 sunkumas skrandyje, pilvo skausmas, viduri\u0173 p\u016btimas<\/a><\/strong>, r\u0117muo<\/b><\/a>, tu\u0161tinimosi i\u0161sibalansavimas. Da\u017ena palydove tampa nemiga, galvos skausmas<\/a><\/strong>. Sveikatai pataisyti, raj\u016bnai priversti varstyti poliklinik\u0173 duris, pirkti ir \u00a0saujomis gerti vaistus.<\/p>\n Tad kaip kovoti su persivalgymo priepuoliais?<\/p>\n A<\/b>.Pirmiausia patartina i\u0161siai\u0161kinti savo santykius su maistu. Atsakykite sau \u012f klausimus:<\/p>\n 1)kiek kart\u0173 per dien\u0105 galvojate apie maist\u0105?<\/p>\n 2) kokia prie\u017eastimi galvojate\u00a0 apie \u00a0maist\u0105, ar esate alkanas, ar at\u0117jo laikas pusry\u010diauti, pietauti, vakarieniauti?<\/p>\n 3)apie kok\u012f maist\u0105 svajojate? Ar j\u016bs norite kenksmingo, saldaus, riebaus maisto? Ar \u0161iuo metu laikot\u0117s dietos?<\/p>\n B.<\/b>I\u0161mokite pagauti bereikalingas mintis apie maist\u0105, vykite jas \u0161alin, keiskite \u0161ias mintis kitomis. I\u0161 anksto paruo\u0161kite fantazij\u0105, svajon\u0119, skai\u010diuot\u0119, ir keiskite jomis mintis apie gardumynus.<\/p>\n C.<\/b>Laikykit\u0117s instrukcij\u0173:<\/p>\n -net dietos metu maitinkit\u0117s reguliariai. Kasdieniniai pusry\u010diai, piet\u016bs, vakarien\u0117 turi susidaryti i\u0161 nauding\u0173 ir ma\u017eai kaloring\u0173 produkt\u0173, kaip \u017ealios dar\u017eov\u0117s,\u00a0 nerieb\u016bs rauginto pieno produktai, liesa m\u0117sa, gr\u016bdai.<\/p>\n -planuokite savo laisvalaik\u012f, nes vir\u0161svorio turintiems \u017emon\u0117ms maisto valgymas da\u017enai yra poilsio praleidimo forma. Stenkit\u0117s nepasilikti namie tuo metu, kai kyla didel\u0117 pagunda tu\u0161tinti \u0161aldytuvo atsargas. Pasivaik\u0161\u010diojimas gryname ore, muziej\u0173, teatr\u0173 lankymas turi tapti laiku be maisto.<\/p>\n -u\u017esiimkite sportu. Lengvas fizinis aktyvumas pad\u0117s atsikratyti min\u010di\u0173 apie maist\u0105. Kai kurios sporto r\u016b\u0161ys, pavyzd\u017eiui plaukimas, stimuliuoja apetit\u0105. Tokiu b\u016bdu imkite \u012f basein\u0105 ma\u017eai kaloring\u0173 vaisi\u0173 ar dietini\u0173 duoniuk\u0173. U\u017ekrimt\u0119\u00a0 nepersivalgysite gr\u012f\u017eus namo.<\/p>\n -gerkite daugiau skys\u010di\u0173. Tai padeda prislopinti alkio jausm\u0105.<\/p>\n -Kabinkite ant \u0161aldytuvo ar matomose nam\u0173 vietose ideali\u0105 fig\u016br\u0105 turin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 nuotraukas. Da\u017enai \u012f save pa\u017ei\u016br\u0117kite veidrodyje. Tai pad\u0117s sud\u0117lioti prioritetus: valgyti ar b\u016bti liekniems bei sveikiems.<\/p>\n Svarbiausia, ne bauskite, o skatinkite ir myl\u0117kite save.<\/p>\n Pareng\u0117: L.Varanavi\u010dien\u0117<\/p>\n \u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Ar susim\u0105st\u0117te, kiek kart\u0173 per dien\u0105 jums \u012f galv\u0105 \u0161auna mintis: \u201ekaip gerai b\u016bt\u0173 k\u0105 nors u\u017ekrimsti \u201c? Tris, penkis ar daug daugiau? Tai nat\u016bralus savisaugos instinktas, nes jei\u00a0 pamir\u0161tum\u0117te valgyti,\u00a0 greitai i\u0161sektum\u0117te. Ta\u010diau pasitaiko atvej\u0173, kai \u0161is savisaugos instinktas su\u0161lubuoja ir mintys apie maitinim\u0105si tampa vyraujan\u010diomis. \u00a0O sotumo jausmo praradimo pasekm\u0117, kaip taisykl\u0117, yra…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1128,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[25625,157,25624],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-1127","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba","tag-instinktas","tag-nutukimas","tag-savisaugos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1127","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1127"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1127\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1128"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1127"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1127"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1127"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=1127"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=1127"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}