{"id":11275,"date":"2010-06-08T18:00:00","date_gmt":"2010-06-08T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-03-24T15:45:34","modified_gmt":"2016-03-24T15:45:34","slug":"infekcines-ligos-sena-ir-visa-laika-atsinaujinanti-patologija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/infekcines-ligos-sena-ir-visa-laika-atsinaujinanti-patologija\/11275\/","title":{"rendered":"Infekcin\u0117s ligos \u2013 sena ir vis\u0105 laik\u0105 atsinaujinanti patologija"},"content":{"rendered":"

Prof. habil. dr. Alvydas Lai\u0161konis<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

KMU Infekcini\u0173 lig\u0173 klinika<\/span><\/i><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/i><\/p>\n

1985 m. Pasaulin\u0117 sveikatos organizacija (PSO) pateik\u0117 ambicing\u0105 projekt\u0105, kuriame buvo teigiama, jog iki 2000-\u0173j\u0173 Europoje tur\u0117t\u0173 nelikti tym\u0173, difterijos, \u012fgimtos raudonuk\u0117s, kokliu\u0161o ir naujagimi\u0173 stablig\u0117s, o 1988 metais visame pasaulyje bus \u012fveiktas poliomielitas<\/a>. Galima manyti, kad tokias optimistines gaidas l\u0117m\u0117 1980 metais paskelbtas oficialius prane\u0161imas apie raup\u0173 likvidavim\u0105. Tai buvo labai didelis tarptautinis daugelio \u0161ali\u0173 bendradarbiavimo rezultatas. Ta\u010diau gyvenimas parod\u0117, kad prognoz\u0117s labai ankstyvos. Nebuvo \u012fvertinta ta aplinkyb\u0117, kad infekcin\u0117s ligos yra \u017emogaus ir mikroorganizmo vieninga biologin\u0117 visuma,<\/span><\/p>\n

kuri\u0105 veikia i\u0161or\u0117s ir vidaus pasaulio j\u0117gos bei aplinkyb\u0117s. Pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais, pritaikius molekulin\u0117s biologijos technologijas, galima tirti visos l\u0105stel\u0117s chemin\u0119 sud\u0117t\u012f, o 1977 m. W. Gilbert ir F. Sanger, suk\u016br\u0119 DNR sek\u0173 nustatymo metodik\u0105, atrado labai ger\u0105 instrument\u0105 mikroorganizm\u0173 sisteminei priklausomybei tirti bei nustat\u0117 mikroorganizm\u0173 genetin\u0119 sud\u0117t\u012f, tuo pa\u010diu atv\u0117r\u0117 naujas infekcini\u0173 lig\u0173 diagnostikos perspektyvas.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Daugelio mokslinink\u0173 nuomone, infekcini\u0173 lig\u0173 suk\u0117l\u0117jai, mikroorganizmai, yra patys seniausi \u201egyventojai\u201c \u017dem\u0117je. Jau prie\u0161 milijard\u0105 met\u0173, archeozojin\u0117je eroje, gyveno gele\u017e\u012f pasisavinan\u010dios bakterijos ir mikrokokai, geb\u0117j\u0119 pasisavinti i\u0161 j\u016bros vandens kalc\u012f. Pirmuosius patogeninius mikroorganizmus mokslininkai priskyr\u0117 perm\u0117s geologiniam periodui (ma\u017edaug 200 mln. met\u0173 iki m\u016bs\u0173 eros), rad\u0119 tuo metu gyvenusi\u0173 gyv\u016bn\u0173 kauluose poky\u010di\u0173, b\u016bding\u0173 osteomielitui. V\u0117lesni\u0173 am\u017ei\u0173 gyv\u016b- nai sirgo osteomielitu, periostitu, kaul\u0173 aktinomikoze<\/span><\/p>\n

ir kitomis ligomis.<\/span><\/p>\n

\u017dmoni\u0173 infekcin\u0117s ligos \u2013 raupai<\/a>, maras<\/a>, cholera<\/a>, raupsai<\/a> \u2013 atsirado v\u0117liau. Infekcini\u0173 lig\u0173 evoliucija vyko keliomis kryptimis. Kai kurie \u017emogaus prot\u0117viai ir patogeniniai parazitai evoliucionavo lygiagre\u010diai (enterobioz\u0117, streptokokin\u0117s ligos). Dalis saprofit\u0173 adaptavosi parazituodami \u017emogaus organizme (cholera<\/a>, dermatomikoz\u0117s). Kai kurie nepatogeniniai mikroorganizmai \u012fgavo patogenini\u0173 savybi\u0173 (dizenterija<\/a>, gripas<\/a>) arba \u017emogus pri\u0117m\u0117 juos lyd\u0117jusius sinantropini\u0173 ir namini\u0173 gyv\u016bn\u0173 parazitus (raupai<\/a>, nie\u017eai<\/a>, viduri\u0173 \u0161iltin\u0117<\/a>).<\/span><\/p>\n

Viena i\u0161 labiausiai paplitusi\u0173 infekcini\u0173 lig\u0173 pasaulyje yra maliarija<\/a>. Endeminiuose maliarijos rajonuose gyvena 2,5 mlrd. \u017emoni\u0173, kismet u\u017esikre\u010dia apie 400\u2013500 mln., o 110 mln. Sunkiai serga, i\u0161 j\u0173 1,5\u20132 mln. mir\u0161ta. Didel\u0119 dal\u012f j\u0173 sudaro vaikai i\u0161 subtropin\u0117s Afrikos. \u0160iame \u017eemyne nuo maliarijos kas 30 sekund\u017ei\u0173 mir\u0161ta vienas vaikas. Epidemiologai i\u0161skiria ir hepatit\u0105 B bei C, grip\u0105, helmintozes, kuriomis serga milijonai \u017emoni\u0173.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Lig\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173 tyrimas<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Infekcines ligas sukelia bakterijos, virusai, grybeliai ir parazitai. Kol kas yra i\u0161tirta ma\u017eiau nei 1 proc. mikroorganizm\u0173, egzistuojan\u010di\u0173 pasaulyje. \u017dinoma, kyla klausimas, kod\u0117l mokslininkai<\/span> taip vangiai tiria \u017emonijai itin svarb\u0173 mikroorganizm\u0173 pasaul\u012f? PSO 1999 m. ataskaitoje band\u0117 atsakyti \u012f \u0161\u012f klausim\u0105. \u0160ios organizacijos ekspertai suskai\u010diavo ir palygino mokslo progresui ir kariniams konfliktams i\u0161leistus pinigus.<\/span><\/p>\n

Paai\u0161k\u0117jo, kad per 50 met\u0173 (1945\u20131995 metais) globalin\u0117s karin\u0117s i\u0161laidos sudar\u0117 864 mlrd. doleri\u0173, o kar\u0173 ir karini\u0173 konflikt\u0173 metu \u017euvo 23 mln. \u017emoni\u0173. Tuo tarpu AIDS, TBC ir maliarijos tyrimams, profilaktikai bei kontrolei buvo skirta tik 15 mlrd. doleri\u0173. Nuo min\u0117t\u0173 lig\u0173 per t\u0105 laikotarp\u012f mir\u0117 150 mln. \u017emoni\u0173.<\/span><\/p>\n

Pasaulyje kasmet nustatomi du trys nauj\u0173 infekcini\u0173 lig\u0173 suk\u0117l\u0117jai. Pastaraisiais metais \u012f \u017emoni\u0173 u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173 gretas \u012fsiterp\u0117 rota, nora virusai, C, D, E hepatit\u0173 suk\u0117l\u0117jai, Sabria ir Hendra virusai, choleros vibrionas 0139, \u017emogaus imunodeficito virusas, \u017emogaus leukoz\u0117s (HTLV-1) virusas ir dar daug nauj\u0173 mikroorganizm\u0173.<\/span><\/p>\n

U\u017e virus\u0105 ma\u017eesn\u0117 lig\u0105 galinti sukelti substancija vadinama prionu, jis sukelia CNS degeneracines ligas tiek \u017emon\u0117ms, tiek gyvuliams.<\/span><\/p>\n

Nuodugniau tiriant prionus, buvo i\u0161siai\u0161kinti lentivirusai, galintys pralau\u017eti r\u016b\u0161in\u012f barjer\u0105. Lentivirusai \u2013 vienas i\u0161 geriausi\u0173 rodikli\u0173, paai\u0161kinan\u010di\u0173 nauj\u0173 infekcini\u0173 agent\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 bei por\u016b\u0161i\u0173 atsiradim\u0105. Tai virusai, kurie ilg\u0105 laik\u0105 persistuoja organizme, pradeda veikti po ilgo inkubacinio periodo ir sukelia daugelio organ\u0173 degeneracinius poky\u010dius bei lemia mirt\u012f.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Virus\u0173 sukeliamos epidemijos<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Pa\u010di\u0173 infekcini\u0173 agent\u0173 pasikeitimas, ypa\u010d aplinkoje, kuriai daro \u012ftak\u0105 \u017emogaus veikla, gali palengvinti patogen\u0173 per\u0117jim\u0105 \u012f kit\u0105 \u0161eiminink\u0105.<\/span><\/p>\n

Did\u017eiulis medicinos progresas (kraujo perpylimas, organ\u0173 persodinimas, vakcinacija), visame pasaulyje plintanti urbanizacija, kuri lemia spart\u0173 \u017eali\u0173j\u0173 plot\u0173 naikinim\u0105, tarptautiniai prekybiniai mainai ir turizmas, intensyvus gyvulininkyst\u0117s vystymas naudojant hormonus bei antibiotikus yra veiksniai, kurie skatina atsirasti nauj\u0173 infekcini\u0173 lig\u0173 suk\u0117l\u0117jus. Paai\u0161k\u0117jo, kad,<\/span> kintant klimatui ir persitvarkant ekosistemai, susiformavo labai daug \u012fvairi\u0173 mikroorganizm\u0173 gamtini\u0173 \u017eidini\u0173, pagaus\u0117jo lig\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173 perne\u0161\u0117j\u0173 ir pada\u017en\u0117jo kontaktai su \u017emogumi.<\/span><\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, Rift sl\u0117nio ir Sin Nombre virus\u0173 sukeliamos epidemijos visada susijusios su potvyniais arba nauj\u0173 u\u017etvank\u0173 statyba. D\u0117l \u017emoni\u0173 migracijos vir\u0161garsiniais l\u0117ktuvais bet koks naujos infekcin\u0117s ligos suk\u0117l\u0117jas gali b\u016bti perve\u017etas i\u0161 vieno kontinento \u012f kit\u0105, ir epidemija gali kilti tiek besivystan\u010diose, tiek i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse. Did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 problemos yra \u0161iuk\u0161l\u0117s, geriamojo vandens stoka, glaudus kontaktas, kai kiekviena infekcin\u0117 liga gali i\u0161plisti iki epidemijos.<\/span><\/p>\n

I\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse gausus antibiotik\u0173 vartojimas suk\u0117l\u0117 nauj\u0173 mikroorganizm\u0173, atspari\u0173 daugeliui antibiotik\u0173, atsiradim\u0105. Visuma i\u0161vardyt\u0173 veiksni\u0173 i\u0161 esm\u0117s ir nulemia vis nauj\u0173 mikrob\u0173 form\u0173 atsiradim\u0105, sen\u0173j\u0173 patogenezi\u0161kumo stipr\u0117jim\u0105 (tuberkulioz\u0117<\/a>).<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Mirtys nuo infekcini\u0173 lig\u0173<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Baigiantis XX am\u017eiui, PSO pateik\u0117 daug \u012fvairi\u0173 dokument\u0173 apie pasaulio \u017emoni\u0173 sveikatingum\u0105. 1998 met\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173 strukt\u016broje mir\u0161tamumas nuo infekcini\u0173 lig\u0173 pasaulyje buvo antroje vietoje (25 proc.) po \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 (31 proc.). Pasaulyje vaik\u0173 iki 4 met\u0173 mirtys nuo infekcini\u0173 lig\u0173 sudar\u0117 62 proc., prie\u0161laikin\u0117s mirtys nuo infekcini\u0173 lig\u0173 0\u201344 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je \u2013 48 proc. Apie 90 proc. mirusi\u0173j\u0173 nuo infekcini\u0173 lig\u0173 gyveno besivystan\u010diose \u0161alyse, bet per pastaruosius 15 met\u0173 ir i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse sergamumas naujomis bei seniai \u017einomomis ligomis i\u0161augo nuo 10 iki 20 proc. atskirose \u0161alyse. Daugiausiai mir\u010di\u0173 l\u0117musios ligos yra \u016bmin\u0117s infekcin\u0117s kv\u0117pavimo tak\u0173 (\u012fskaitant<\/span> penumonij\u0105 ir grip\u0105), AIDS, viduriavimas<\/a>, tuberkulioz\u0117<\/a>, maliarija<\/a> ir tymai<\/a>.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Infekcin\u0117 lig\u0173 kilm\u0117<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

1911 metais F. R. Rous pirmasis eksperimentais nustat\u0117, kad v\u0117\u017eys gali b\u016bti infekcin\u0117s kilm\u0117s. \u0160iandien mokslo \u012frodyta, kad 15 proc. onkologini\u0173 lig\u0173 nulemia infekcija \u2013 kepen\u0173 v\u0117\u017eys vystosi po hepatit\u0173 B ir C, \u017emogaus papilomos virusas sukelia gimdos kaklelio v\u0117\u017e\u012f, Epstein Barr virusas \u2013 nosies bei gerkl\u0173 v\u0117\u017e\u012f ir ne Hod\u017ekino tipo limfomas, HTLV virusas \u2013 T limfom\u0105, \u017emogaus herpes 8 virusas (HHV-8) \u2013 Kapo\u0161i sarkom\u0105 u\u017esikr\u0117tusiems \u017dIV infekcija ir t. t.<\/span><\/p>\n

Pra\u0117jusiais metais Nobelio premija skirta vakcin\u0105 nuo papilomos viruso suk\u016brusiam mokslininkui H. H. Hauzenui. \u0160is atradimas at vert\u0117 visai nauj\u0105 puslap\u012f v\u0117\u017eio profilaktikoje ir<\/span> dar kart\u0105 parod\u0117, kad mikroorganizm\u0173 pasaulio pa\u017einimas atveria naujas perspektyvas visai ne\u012fprastose medicinos platumose. \u0160iuo metu prad\u0117ti vakcin\u0173 nuo leukoz\u0117s (kraujo v\u0117\u017eio) eksperimentiniai tyrimai.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Svarbiausios infekcin\u0117s ligos Lietuvoje<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Sergamumas infekcin\u0117mis ligomis nuolat kinta. Poky\u010dius lemia \u012fvair\u016bs veiksniai: pager\u0117jusi sanitarin\u0117 maisto ir vandens apsauga, skiepai, suformuojantys kolektyvin\u012f imunitet\u0105, atsirad\u0119 nauji suk\u0117l\u0117jai arba suaktyv\u0117j\u0119 senieji. Gamtin\u0117s \u017eidinin\u0117s infekcijos (erkinis encefalitas<\/a>, Laimo liga<\/a>) labai priklauso nuo j\u0173 perne\u0161\u0117j\u0173 gaus\u0117jimo. \u0160iandien aktualiausios infekcin\u0117s ligos yra \u012fvairi\u0173 patikslint\u0173 ir nepatikslint\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173 sukeltos maisto toksin\u0117s infekcijos (pastebima j\u0173 da\u017en\u0117jimo tendencija), erki\u0173 perne\u0161amos ligos (erkinis encefalitas<\/a>, Laimo liga<\/a>), vaik\u0173 infekcin\u0117s ligos (v\u0117jaraupiai<\/a>, skarlatina, kokliu\u0161as<\/a>), \u016bmin\u0117s vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijos, tuberkulioz\u0117<\/a>.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Maisto toksin\u0117s infekcijos<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Pastaruoju metu Lietuvoje retai diagnozuojamos anks\u010diau labai paplitusios infekcin\u0117s ligos,<\/span> kaip antai A hepatitas<\/a>, \u0161igelioz\u0117, viduri\u0173 \u0161iltin\u0117<\/a>, bet vis dar da\u017enos maisto toksin\u0117s infekcijos, kurias sukelia salmonel\u0117s, patogeniniai stafilokokai, s\u0105lyginai patogeniniai mikroorganizmai (E. coli <\/i>toksikogenin\u0117s paderm\u0117s, Proteus vulgaris<\/i>, Enterobacter<\/i>, Citrobacter<\/i>, Aeromonas <\/i>ir kt.).<\/span><\/p>\n

Salmonelioz\u0117s infekcijos \u0161altinis \u2013 naminiai gyv\u016bnai (galvijai, kiaul\u0117s, \u0161unys, kat\u0117s, pauk\u0161\u010diai, ypa\u010d vandens). S\u0105lyginai patogenini\u0173 mikrob\u0173 infekcijos \u0161altinis \u2013 besimptomiai suk\u0117l\u0117j\u0173 ne\u0161iotojai. Da\u017eniausiai maisto toksin\u0117 infekcija prasideda po inkubacinio periodo, trunkan\u010dio nuo keli\u0173 iki keliolikos valand\u0173. Ligoniui pakyla temperat\u016bra, prasideda pykinimas, v\u0117mimas, pilvo skausmai, viduriavimas<\/a>. Ligos diagnoz\u0117 nustatoma pagal i\u0161mat\u0173 pas\u0117lio rezultatus.<\/span><\/p>\n

Gydyti skiriama vandens ir elektrolit\u0173 pusiausvyra atkurian\u010di\u0173 vaist\u0173, sunkiais atvejais \u2013 antibiotik\u0173. Viduriavim\u0105 sukelia ir jersinijos, kampilobakterijos, listerijos \u2013 j\u0173 sukeliamos ligos prad\u0117tos diagnozuoti tik pastaruosius 10\u201315 met\u0173. Tenka pa\u017eym\u0117ti, kad nereti grupinio susirgimo protr\u016bkiai, kai vienu metu suserga t\u0105 pat\u012f maist\u0105 valg\u0119 \u017emon\u0117s.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Rota ir nora virus\u0173 sukeliamas viduriavimas<\/a><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Viduriavimu pasirei\u0161kia ir rota, ir nora virus\u0173 sukelti negalavimai. Pasaulyje rota viruso sukelta liga kasmet perserga apie 18 milijon\u0173 \u017emoni\u0173, Lietuvoje \u2013 keli t\u016bkstan\u010diai. U\u017esikre\u010diama oraliniu fekaliniu b\u016bdu per ne\u0161varias rankas, maist\u0105, vanden\u012f, u\u017ekr\u0117stus daiktus. Sergama da\u017eniausiai \u0161altuoju met\u0173 laiku (lapkri\u010dio\u2013baland\u017eio m\u0117n.), ypa\u010d jautr\u016bs yra vaikai nuo 9 m\u0117nesi\u0173 iki 5 met\u0173. Liga pasirei\u0161kia kar\u0161\u010diavimu, v\u0117mimu, viduriavimu, pilvo skausmais. Kadangi vemiama ir viduriuojama labai smarkiai, liga itin pavojinga ma\u017eiems vaikams, kurie greitai netenka skys\u010di\u0173 ir elektrolit\u0173.<\/span><\/p>\n

Nora virusas sukelia vadinam\u0105j\u0105 \u201e\u017eiemos v\u0117mimo lig\u0105\u201c. Suk\u0117l\u0117jas plinta pana\u0161iai kaip ir rota virusas, be to, gali b\u016bti perduodamas \u017emogaus \u017emogui. Did\u017eiajai daliai \u017emoni\u0173 nors virusas joki\u0173 ligos simptom\u0173 nesukelia, bet jie platina ligos suk\u0117l\u0117j\u0105 aplinkiniams. \u0160ia liga da\u017eniau serga paaugliai ir suaugusieji, pastarieji viduriuoja, kar\u0161\u010diuoja, re\u010diau \u2013 vemia. Virusin\u0117 diar\u0117jos kilm\u0117 nustatoma laboratoriniais tyrimais, gydymas \u2013 simptominis, svarbu gr\u0105\u017einti netekt\u0105 kiek\u012f vandens ir elektrolit\u0173. Nuo rota viruso yra sukurta vakcina, kuria rekomenduojama skiepyti k\u016bdikius.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Pandeminis gripas<\/a><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

\u0160i\u0173 met\u0173 pandemin\u012f grip\u0105 suk\u0117l\u0117 naujas mi\u0161rus A gripo H1N1 virusas, susidar\u0119s i\u0161 \u017emoni\u0173, pauk\u0161\u010di\u0173 ir kiauli\u0173 gripo virus\u0173 genom\u0173. Jis i\u0161siskyr\u0117 tiesioginiu agresyviu poveikiu plau\u010di\u0173 audiniui bei imuniteto slopinimu naikinant imunocitus ir kitas kraujo l\u0105steles. Sezoniniam gripui, kur\u012f sukelia A ir C gripo virusai, b\u016bdinga staigi prad\u017eia, raumen\u0173, s\u0105nari\u0173 skausmai, silpnumas, kar\u0161\u010diavimas iki 39\u00b0 C. Ligoniams parausta aki\u0173 gleivin\u0117s bei gerkl\u0117. \u0160iemetiniam pandeminiam gripui, be kit\u0173 simptom\u0173, buvo b\u016bdingi ir ne\u012fprasti: pykinimas, v\u0117mimas, pilvo skausmai, b\u016bta daug atipini\u0173 ligos variant\u0173.<\/span><\/p>\n

Epidemiologinis \u0161i\u0173 met\u0173 gripo ypatumas \u2013 liga i\u0161plito grup\u0117se paaugli\u0173, vaik\u0173 ir jaun\u0173 \u017emoni\u0173, kurie anks\u010diau nebuvo sirg\u0119 pandeminiu gripu. Tod\u0117l nuo jo ir mir\u0117 daugiausia jauni ir vidutinio am\u017eiaus \u017emon\u0117s (18 asmen\u0173).<\/span><\/p>\n

Efektyviausia gripo profilaktika yra skiepai. Deja, Lietuvoje laiku skiep\u0173 nebuvo. 2010 m. sausio m\u0117n. gauti pandeminio gripo skiepai, skirti rizikos grupi\u0173 ir Lietuvos gyventoj\u0173 vakcinacijai, nepav\u0117luoti, nes gripo pandemija dar nesibaig\u0117.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Laimo liga<\/a><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Lietuva yra Laimo ligos, kuri\u0105 sukelia borelijos, endeminis \u017eidinys. Borelijas perne\u0161a erk\u0117s Ixodes<\/i>, parazituojan\u010dios smulki\u0173j\u0173 grau\u017eik\u0173 organizme. Atskiruose Lietuvos regionuose u\u017ekr\u0117stumas skirtingas, tod\u0117l \u0161ios ligos paplitimas yra mozaikinis. Erk\u0117s \u012fkandim\u0105 pastebi tik apie 50 proc. asmen\u0173, nes ligos suk\u0117l\u0117jus perne\u0161a ir erki\u0173 lervos, ir nimfos, kurios \u012fkandusios nukrinta. Po 3\u201315 ar net 30 dien\u0173 tipi\u0161kais atvejais \u012fkandimo vietoje atsiranda melsvai violetin\u0117 netaisyklingos formos d\u0117m\u0117, kuri 100 proc. patvirtina ligos diagnoz\u0119. Tokiu atveju joki\u0173 laboratorini\u0173 tyrim\u0173 ligai patvirtinti nereikia.<\/span><\/p>\n

Jeigu erk\u0117s \u012fkandimo vietoje per 2\u20133 savaites d\u0117m\u0117 nei\u0161ry\u0161k\u0117ja, reikia atlikti serologinius tyrimus ligai patvirtinti. Jei Laimo liga<\/a> negydoma, gali b\u016bti pa\u017eeistos nerv\u0173, s\u0105nari\u0173, raumen\u0173 ir kit\u0173 organ\u0173 sistemos. Gydoma doksiciklinu. Gydymo trukm\u0117 \u2013 iki 21 dienos. Skiep\u0173 nuo \u0161ios ligos n\u0117ra, profilaktikai rekomenduojami erkes atbaidantys tepalai, k\u016bno ap\u017ei\u016bra po poilsio ar kelion\u0117s gamtoje.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Erkinis encefalitas<\/a><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Erkinio encefalito suk\u0117l\u0117jas yra virusas, kur\u012f perne\u0161a tos pa\u010dios Ixodes <\/i>erk\u0117s. Lietuvoje \u0161iai ligai b\u016bdingas dvibangis kar\u0161\u010diavimas, pirmosios jo bangos laikotarpiu joki\u0173 ligos po\u017eymi\u0173 neb\u016bna. Antroji kar\u0161\u010diavimo banga prasideda po 3\u20134 dien\u0173 pertraukos. Tada pasirei\u0161kia ir<\/span><\/p>\n

Neurologin\u0117 simptomatika, b\u016bdinga seroziniam meningitui, meningoencefalitui arba meningoencefalomielitui.<\/span> Ligos diagnoz\u0119 patvirtina serologinis tyrimas. Gydymas \u2013 simptominis. Erkinio encefalito profilaktikai efektyvi vakcina vaikams ir suaugusiesiems, revakcinacija kas 5 ar 3 metai, priklausomai nuo am\u017eiaus. Lietuvoje erk\u0117s u\u017esikr\u0117tusios ir babezijomis bei anaplazmomis. Ta\u010diau j\u0173 sukeltos ligos iki \u0161iol nediagnozuojamos d\u0117l diagnostikum\u0173 stokos.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

\u0160iuolaikin\u0117s vakcinos<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

\u0160iandien pasaulyje sukurtos 27 vakcinos nuo u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173, deja, daugeliui \u0161ali\u0173 (iki 70 proc.) jos yra tik i\u0161 dalies prieinamos. JAV skiepijimas suma\u017eino sergamum\u0105 tymais, kokliu\u0161u, poliomielitu, difterija<\/a> net iki 99,9 proc. (\u0161imto procent\u0173 medicinoje niekada neb\u016bna). Lietuvoje d\u0117l skiep\u0173 neliko poliomielito, difterijos, pavieniai A hepatito atvejai, nebesergame<\/span> daug infekcini\u0173 lig\u0173, nors j\u0173 suk\u0117l\u0117jai tebesikoncentruoja m\u016bs\u0173 aplinkoje. Antai 1989 metais, kai Lietuvoje sergan\u010di\u0173j\u0173 poliomielitu nebuvo, i\u0161 Ra\u017e\u0117s upelio, tekan\u010dio per Palang\u0105, vandens buvo i\u0161skirtas I tipo \u201elaukinis\u201c poliomielito virusas. Tai rodo, kad laukinio poliomielito viruso cirkuliacija n\u0117ra nutr\u016bkusi, o suma\u017e\u0117jus imunizacijos apimtims, egzistuoja reali poliomielito gr\u0117sm\u0117.<\/span><\/p>\n

Kol sukuriama nauja vakcina, nuo minties iki galutinio produkto, patenkan\u010dio \u012f skiep\u0173 specialisto kabinet\u0105, praeina 15\u201320 met\u0173. Skiepus kuria \u0161imtai \u012fvairi\u0173 specialybi\u0173 mokslinink\u0173. \u0160iandien pasaulyje beveik neliko gyv\u0173 susilpnint\u0173 mikroorganizm\u0173 vakcin\u0173. Jas pakeit\u0117 tobulos skaldyt\u0173 mikroorganizm\u0173 antigen\u0173, subvienetin\u0117s ir kitos vakcinos, tod\u0117l pasiskiepijus negalima susirgti infekcine liga. Vakcinose esantys adjutantas ir stabilizatoriai kei\u010diami \u012f neutralias med\u017eiagas, vis re\u010diau vartojamas tiomersalis \u2013 jis pakei\u010diamas sintetin\u0117mis med\u017eiagomis.<\/span><\/p>\n

Kuriamos mikrob\u0173 DNR vakcinos, kuri\u0173 esm\u0117 \u2013 trumpi \u017eiediniai DNR plazmidai, koduojantys apsauginius antigenus prie\u0161 patogenin\u012f agent\u0105. Antiidiotipin\u0117s vakcinos yra strukt\u016bros, gaminan\u010dios antiidiotipinius anti antik\u016bnus, kurie yra \u201eantigeno veidrodinis atspindys\u201c, tod\u0117l gali sukelti antik\u016bn\u0173 ir citotoksini\u0173 l\u0105steli\u0173, galin\u010di\u0173 reaguoti su antigenu, gamyb\u0105.<\/span><\/p>\n

Mokslinink\u0173 laboratorijose yra skiep\u0173, turin\u010di\u0173 histologi\u0161kai suderint\u0173 gen\u0173 produkt\u0173, kuriamos augalin\u0117s vakcinos. Pastar\u0173j\u0173 pagrindas \u2013 transgeninis augimas, nes nustatyta, kad, pavyzd\u017eiui, transgeninio tabako augalo lapai geba gaminti HB\u2083Ag.<\/span><\/p>\n

Dauguma vakcin\u0173 \u012f organizm\u0105 yra \u012f\u0161virk\u0161\u010diamos: po oda ar \u012f raumenis. Vaikams ir k\u016bdikiams pati skiepijimo proced\u016bra nemaloni ir baisi. Sukurta pleistrin\u0117 vakcina, kurios aktyvi med\u017eiaga (antigenas) yra milteli\u0173 pavidalo.<\/span><\/p>\n

Pudros pur\u0161kiama ant odos, jos dalel\u0117s \u012fgauna ir palaiko elektrostatin\u012f kr\u016bv\u012f, aktyvi med\u017eiaga absorbuojama ir laikosi d\u0117l elektrostatin\u0117s traukos j\u0117gos. Ant tos vietos klijuojama polimerin\u0117 juosta, kuri\u0105 oda gerai toleruoja. Pudra prisigeria vandens, aktyvus antigenas i\u0161tirpsta ir gerai prasiskverbia pro od\u0105, o be adat\u0173 skiepytis pacientui yra daug patogiau ir maloniau.<\/span><\/p>\n

Skiepai sukuria kolektyvin\u012f imunitet\u0105, kuris nutraukia \u201elaukinio\u201c mikroorganizmo cirkuliacij\u0105<\/span> aplinkoje. Pavyzd\u017eiui, \u0161iandien Lietuvoje ir kitose Europos \u0161alyse A hepatito atvejai tik pavieniai, o prie\u0161 10\u201315 met\u0173 j\u0173 buvo t\u016bkstan\u010diai.<\/span><\/p>\n

Galima prognozuoti, kad po keliolikos met\u0173 sergamumas \u0161ia liga i\u0161augs, nes daugelis \u017emoni\u0173 netur\u0117s antik\u016bn\u0173 prie\u0161 j\u0105. Toki\u0105 hipotez\u0119 puikiai patvirtina neseni A hepatito protr\u016bkiai Latvijoje ir \u010cekijoje, kai A hepatitu susirgo po kelis t\u016bkstan\u010dius \u017emoni\u0173. Tod\u0117l Izraelyje jau prad\u0117tas visuotinis vaik\u0173 skiepijimas nuo A hepatito, nes tai pigiau ir efektyviau nei gydyti ligonius.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Profilaktika<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Skiepijimas \u2013 viena i\u0161 infekcini\u0173 lig\u0173 profilaktikos kryp\u010di\u0173. Kitos priemon\u0117s: aplinkos sanitarin\u0117s b\u016bkl\u0117s gerinimas, vandens ir maisto produkt\u0173 kokyb\u0117s prie\u017ei\u016bra ir kontrol\u0117, gyventoj\u0173 higienini\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 ugdymas, sveika darbo vieta. Visos jos pad\u0117jo smarkiai suma\u017einti sergamum\u0105 infekcin\u0117mis ligomis i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse. Deja, mikroorganizm\u0173 pasaulis kasdien pateikia staigmen\u0173. 1997 metais buvo i\u0161skirtas Circinoviridae <\/i>\u0161eimos virusas i\u0161 hepatitu sirgusio paciento organizmo ir pavadintas jo inicialais \u2013 TT virusu. Jis turi 16 prototip\u0173, paplit\u0119s tarp kiauli\u0173, karvi\u0173, vi\u0161\u010diuk\u0173, \u017emoni\u0173 ir augal\u0173. Nustatomas 47 proc. ligoni\u0173, sergan\u010di\u0173 \u017eaibin\u0117s formos A ir B hepatitais, 46 proc. \u2013 l\u0117tiniu hepatitu, 40 proc. narkoman\u0173 kraujyje. Kol kas jo \u012ftaka susirgti hepatitu n\u0117ra neai\u0161ki, o svarbiausia, ne\u017einomos pasekm\u0117s. Taigi ir v\u0117l nauja m\u012fsl\u0117 mokslininkams, nors dar nevisi\u0161kai i\u0161siai\u0161kinta ir kito hepatotropinio viruso, sukelian\u010dio hepatit\u0105 C, reik\u0161m\u0117 ir pasekm\u0117s.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Nauj\u0173 infekcini\u0173 lig\u0173 apibr\u0117\u017eimas<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

PSO 2006 metais pateik\u0117 nauj\u0173 infekcini\u0173 lig\u0173 apibr\u0117\u017eim\u0105. Naujas infekcines ligas sukelia patogeni\u0161ki veiksniai ar egzistuojantys parazitai, kurie evoliucionuodami \u012fgavo nauj\u0173 savybi\u0173. Infekcini\u0173 lig\u0173 kaitos fenomenas n\u0117ra naujas, ta\u010diau per pastaruosius 50 met\u0173 nauj\u0173 lig\u0173 atrasta labai daug. J\u0173 padaug\u0117jo 4 kartus, ypa\u010d per pastaruosius 25 metus. Pakito ne tik patys suk\u0117l\u0117jai, bet ir perne\u0161\u0117jai (pvz.: erk\u0117s, moskitai).<\/span><\/p>\n

Nauj\u0173 infekcini\u0173 lig\u0173 patekimo vartai \u012f kiekvien\u0105 \u0161al\u012f esti skirtingi \u2013 per oro, j\u016br\u0173 uostus. Ta pati liga gali keistis, jei pakito jos suk\u0117l\u0117jas. \u0160iandien da\u017eniausios ir did\u017eiausius ekonominius socialinius nuostolius sukelian\u010dios naujos infekcin\u0117s ligos yra \u0161ios: \u010cikungunija, Ebolo kar\u0161tlig\u0117, avi\u0173 kataralm\u0117 kar\u0161tlig\u0117, Rifto sl\u0117nio kar\u0161tlig\u0117, pauk\u0161\u010di\u0173 ir kiauli\u0173 gripas<\/a>, m\u0117lynoji lie\u017euvio liga, kuria serga karv\u0117s, jau\u010diai ir o\u017ekos, Newcastle liga, Afrikos kiauli\u0173 maras<\/a>, \u017dIV infekcija, Vakar\u0173 Nilo kar\u0161tlig\u0117, hantavirusin\u0117 infekcija<\/a> (plau\u010di\u0173 forma).<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Tyrim\u0173 ir diagnostikos programos<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Sukurtos kelios specialios programos nauj\u0173 infekcini\u0173 lig\u0173 tyrimams ir diagnostikai. PSO, SNO ir OIE programa \u201eGlews\u201c (angl. Global early warning system<\/i>) finansuoja 10 Afrikos ir 10 Azijos \u0161ali\u0173, labiausiai nukent\u0117jusi\u0173 nuo AH\u2085N\u2081 gripo viruso. Kita programa, kuri\u0105 remia Europos S\u0105junga, vadinama CCENIHR. J\u0105 sudaro 48 partneriai i\u0161 24 Europos S\u0105jungos \u0161ali\u0173. Tikslas \u2013 tirti, apra\u0161yti ir \u012fvertinti nauj\u0173 patogen\u0173 ir j\u0173 vektori\u0173 atsiradim\u0105, ry\u0161\u012f su ekologine, socialine ir kult\u016brine sistema. Mokslininkai bando sukurti nauj\u0173 infekcini\u0173 lig\u0173 kilm\u0117s model\u012f, nustatyti epidemiologin\u012f i\u0161plitim\u0105, siekiama sukurti nauj\u0173 infekcini\u0173 lig\u0173 epidemiologin\u0117s steb\u0117senos sistem\u0105.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Lietuvos gydytojo \u017eurnalas<\/span><\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

1985 m. Pasaulin\u0117 sveikatos organizacija (PSO) pateik\u0117 ambicing\u0105 projekt\u0105, kuriame buvo teigiama, jog iki 2000-\u0173j\u0173 Europoje tur\u0117t\u0173 nelikti tym\u0173, difterijos, \u012fgimtos raudonuk\u0117s, kokliu\u0161o ir naujagimi\u0173 stablig\u0117s, o 1988 metais visame pasaulyje bus \u012fveiktas poliomielitas. Galima manyti, kad tokias optimistines gaidas l\u0117m\u0117 1980 metais paskelbtas oficialius prane\u0161imas apie raup\u0173 likvidavim\u0105. Tai buvo labai didelis tarptautinis daugelio \u0161ali\u0173 bendradarbiavimo rezultatas. Ta\u010diau gyvenimas parod\u0117, kad prognoz\u0117s labai ankstyvos. Nebuvo \u012fvertinta ta aplinkyb\u0117, kad infekcin\u0117s ligos yra \u017emogaus ir mikroorganizmo vieninga biologin\u0117 visuma,<\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1772,11,515,7432,4,1601,415,24,383,7882,47,381,95,1246,1406,8,132],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11275","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-cholera","tag-erkes","tag-gripas","tag-infekcija","tag-karsciavimas","tag-mikroorganizmai","tag-profilaktika","tag-profilaktikai","tag-skiepai","tag-tuberkulioze","tag-tymai","tag-vakcina","tag-vezys","tag-viduriavimas","tag-virusai","tag-virusas","tag-ziv"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11275","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11275"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11275\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11275"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11275"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11275"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11275"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11275"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}