Europos Komisijos publikuotoje 2019\u00a0met\u0173 Europos S\u0105jungos (ES) \u0161ali\u0173 sveikatos b\u016bkl\u0117s ataskaitoje skelbiama \u2013 lietuviai yra ma\u017eiausiai patenkinti savo sveikatos b\u016bkle visoje ES. Atliktas tyrimas parod\u0117, kad vos\u00a0<\/b>44 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 savo sveikat\u0105 \u012fvertino gerai arba labai gerai, kai ES vidurkis yra net\u00a070 proc.<\/b>\u00a0Toje pa\u010dioje ataskaitoje pa\u017eymima, jog, lyginant su kitomis ES \u0161alimis, Lietuvos sveikatos apsaugai skiriamas finansavimas yra vienas ma\u017eiausi\u0173 ir siekia vos 4,5 proc. BVP. Ar gali \u0161ios dvi statistikos tur\u0117ti tarpusavio s\u0105saj\u0173? \u017dinoma, ir pavyzd\u017ei\u0173 toli ie\u0161koti nereikia.\u00a0<\/b><\/p>\n
M\u016bs\u0173 kaimynai latviai, kurie yra vieni i\u0161 nedaugelio sveikatos apsaugai skirian\u010di\u0173 ma\u017eiau nei mes \u2013 vos 3,4 proc. BVP \u2013 apklausoje apie savo sveikatos b\u016bkl\u0117s \u012fvertinim\u0105 yra vos vienu laipteliu auk\u0161\u010diau u\u017e mus. Galime atkreipti d\u0117mes\u012f ir \u012f visi\u0161kai prie\u0161ing\u0105 atvej\u012f \u2013 Norvegij\u0105. Vienos geriausiai valstyb\u0117s finansuojam\u0173 sveikatos apsaugos sistem\u0173, kurioje finansavimas siekia net 8,7 proc. BVP, gyventojai yra kone labiausiai patenkinti savo sveikata \u2013 i\u0161kart po Airijos ir Kipro.\u00a0<\/p>\n
Kur slypi viso to \u0161aknys ir k\u0105 tur\u0117tume daryti, kad pagaliau pakiltume i\u0161 ES s\u0105ra\u0161o dugno? Viskas susideda i\u0161 ma\u017e\u0173 detali\u0173, kurios veda \u012f pat\u012f svarbiausi\u0105 aspekt\u0105 \u2013 sveikatos apsaugos finansavim\u0105.\u00a0<\/p>\n
ES \u0161ali\u0173 finansavimo sveikatos apsaugai vidurkis siekia 6,6 proc. BVP, tai yra prakti\u0161kai 2 proc. daugiau nei Lietuvoje. \u010cia mes susiduriame su nelengva u\u017eduotimi \u2013 kaip padidinti \u0161\u012f skai\u010di\u0173? Kaimynin\u0117je Lenkijoje galioja nacionalin\u0117s vald\u017eios susitarimas \u2013 siekti, kad sveikatos apsaugos sistemos finansavimas b\u016bt\u0173 ne ma\u017eesnis nei 6 proc. BVP. Kiekvienais metais Lenkijos vald\u017eia \u0161\u012f rodikl\u012f stebi ir analizuoja, kaip jiems sekasi tai daryti. Tai puikus pavyzdys, parodantis, kad sprendim\u0105 turi pasi\u016blyti ne visuomen\u0117, ne medikai ir ne vaist\u0173 gamintojai. Iniciatyvos turi imtis valdantieji, ir nesvarbu, kas s\u0117di ar s\u0117d\u0117s j\u0173 vietoje.\u00a0<\/p>\n
Ir \u010dia ne tik sveikatos apsaugos finansavimo problema, bet ir viso vie\u0161ojo sektoriaus, kuriam nuo BVP skiriama vos 30 proc., kai Europos vidurkis yra 40 proc. Tai rei\u0161kia, kad kitos Europos \u0161alys sugeba mokes\u010di\u0173 pagalba surinkti l\u0117\u0161\u0173 ir visuomen\u0117 sutinka jas skirti vie\u0161ajam sektoriui, kad v\u0117liau gal\u0117t\u0173 pasinaudoti kokybi\u0161komis paslaugomis. M\u016bs\u0173 prezidentas pasi\u016bl\u0117 palaipsniui didinti \u0161\u012f procent\u0105. Bet jei tas didinimas kiekvienais metais sieks po nepiln\u0105 procent\u0105, kada mes pasivysime Europ\u0105?\u00a0<\/p>\n
Kita problema yra ta, kad jau kelet\u0105 met\u0173 vaist\u0173 politika Lietuvoje yra \u012fgyvendinama vaikantis ma\u017eiausios vaisto kainos, i\u0161keliant tai kaip pagrindin\u0119 vert\u0119 ir neretai neatsi\u017evelgiant nei \u012f pacient\u0173, nei \u012f gydytoj\u0173 nuomon\u0119. Kod\u0117l taip nutinka? Viskas prasideda nuo ydingo PSDF biud\u017eeto planavimo ne tik skiriant nepakankam\u0105 sveikatos apsaugos finansavim\u0105, bet ir planuojant j\u012f su numatomu deficitu vaist\u0173 kompensavimui, kuris \u0161i\u0173 met\u0173 biud\u017eete siek\u0117 net 40 mln. eur\u0173.<\/p>\n
Nors deficitas pama\u017eu dengiamas i\u0161 biud\u017eeto rezervo ir vaist\u0173 kompensavimas vyksta, visa finansin\u0117 na\u0161ta yra perkeliama nuo valstyb\u0117s ant verslo pe\u010di\u0173. Tai rei\u0161kia, kad jeigu biud\u017eetas kompensuojamiems vaistams yra suplanuotas ma\u017eesnis, kaip \u0161iuo atveju ir buvo, i\u0161 vaist\u0173 gamintoj\u0173 atitinkamai reikalaujama didinti nuolaidas, kurios teikiamos per rizikos pasidalijimo sutartis. Did\u0117jant bendram sveikatos prie\u017ei\u016bros finansavimui, tai yra nes\u0105\u017eininga verslo at\u017evilgiu, kadangi vaist\u0173 gamintojai turi tam tikras ribas, kiek kainos gali ma\u017e\u0117ti, o d\u0117l tokio ydingo biud\u017eeto planavimo atsiranda rizika, kad vaistai bus tiekiami ne pilna apimtimi arba visai sustos, taip sutrikdant pacient\u0173 gydymo t\u0119stinum\u0105.\u00a0<\/p>\n
Galiausiai, i\u0161 to ir atsiranda priverstin\u0117 prievol\u0117 gydyti pigiausiu vaistu, o kartu tai ir v\u0117l atveda \u012f nepasitenkinim\u0105 tiek vald\u017eios sprendimais, tiek pacient\u0173 sveikatos b\u016bkl\u0117s prie\u017ei\u016bra. Ir toki\u0173 drasti\u0161k\u0173 priemoni\u0173, grind\u017eiam\u0173 principu, kad vaisto kaina yra svarbiau u\u017e jo terapin\u0119 vert\u0119, b\u016bt\u0173 galima i\u0161vengti. Tam tik reikia pakankamo sveikatos apsaugos finansavimo ir tikslingo vaist\u0173 kompensavimui skiriam\u0173 l\u0117\u0161\u0173 planavimo.<\/p>\n
Mes neretai girdime frazes \u201epinig\u0173 n\u0117ra\u201c arba \u201epinig\u0173 yra tiek, kiek yra\u201c, ta\u010diau ar tai tur\u0117t\u0173 b\u016bti kelio pabaiga? Mes renkame vald\u017ei\u0105 tik\u0117damiesi i\u0161girsti ne vien\u0105 i\u0161 \u0161i\u0173 frazi\u0173, o pasi\u016blym\u0105, kaip padaryti, kad pinig\u0173 b\u016bt\u0173. Kad atsirast\u0173 dialogas su visuomene, b\u016bt\u0173 vykdomos reformos ir priimami reikalingi sprendimai. Europos Komisijos atliktas tyrimas ai\u0161kiai rodo, kad visuomen\u0117 yra nepatenkinta ir b\u016btina ka\u017ek\u0105 daryti, tereikia imtis iniciatyvos.\u00a0<\/p>\n
Statistika ai\u0161kiai rodo koreliacij\u0105 tarp sveikatos sistemos finansavimo ir labiausiai savo sveikata patenkint\u0173 gyventoj\u0173. Tai, kad mes kartu su Latvija, Rumunija ir Bulgarija esame ES s\u0105ra\u0161o pabaigoje, rodo ir statistika, ir inovatyvi\u0173 gydymo metod\u0173 v\u0117lavimas, ir ES ataskaitos.\u00a0<\/p>\n
Mes nesijau\u010diame laimingi, nes nesijau\u010diame saug\u016bs. Mes bijome susirgti ne tik d\u0117l blogos savijautos, bet ir d\u0117l to, kad ne\u017einome, ar gausime reikaling\u0105 konsultacij\u0105, b\u016btinus tyrimus ar tinkam\u0105 gydym\u0105. Mes mokame u\u017e sveikatos draudim\u0105, bet vis tiek galvojame, kad reikia atsid\u0117ti pinig\u0173 gydymui, jeigu susirgtume.\u00a0<\/p>\n
Skandinavijos \u0161alys yra puikus pavyzdys \u2013 \u017emon\u0117s moka didelius mokes\u010dius, moka juos noriai, bet jie yra u\u017etikrinti, kad prireikus jiems bus suteikta visa reikalinga pagalba, nes valstyb\u0117 viskuo pasir\u016bpins. Prie\u0161ingai nei mes, jie pasitiki savo valstybe.<\/span><\/p>\n <\/span><\/p>\n Info i\u0161 IFPA svetain\u0117s<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Europos Komisijos publikuotoje 2019\u00a0met\u0173 Europos S\u0105jungos (ES) \u0161ali\u0173 sveikatos b\u016bkl\u0117s ataskaitoje skelbiama \u2013 lietuviai yra ma\u017eiausiai patenkinti savo sveikatos b\u016bkle visoje ES. Atliktas tyrimas parod\u0117, kad vos\u00a0<\/b>44 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 savo sveikat\u0105 \u012fvertino gerai arba labai gerai, kai ES vidurkis yra net\u00a070 proc.<\/b>\u00a0<\/span>Toje pa\u010dioje ataskaitoje pa\u017eymima, jog, lyginant su kitomis ES \u0161alimis, Lietuvos sveikatos apsaugai skiriamas finansavimas yra vienas ma\u017eiausi\u0173 ir siekia vos 4,5 proc. BVP. Ar gali \u0161ios dvi statistikos tur\u0117ti tarpusavio s\u0105saj\u0173? \u017dinoma, ir pavyzd\u017ei\u0173 toli ie\u0161koti nereikia.<\/b><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":114,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27324],"tags":[653,6006,138,7210],"site":[27238],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-113","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimo-budas","tag-siekia","tag-sveikata","tag-vaistai","tag-visuomene","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/113","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=113"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/113\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/114"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=113"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=113"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=113"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=113"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=113"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}