{"id":11320,"date":"2010-05-05T18:00:00","date_gmt":"2010-05-05T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-06-03T11:49:51","modified_gmt":"2016-06-03T11:49:51","slug":"8-keisti-streso-simptomai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/8-keisti-streso-simptomai\/11320\/","title":{"rendered":"8 keisti streso simptomai"},"content":{"rendered":"<p>Specialistai \u012fsp\u0117ja: stresas gali pasireik\u0161ti keis\u010diausiais simptomais, pradedant pykinimu ir baigiant alergine odos reakcija. Kai m\u016bs\u0173 k\u016bnas pradeda si\u0173sti TOKIUS signalus, ignoruoti j\u0173 negalima. \u00a0 <strong>1. Raumen\u0173 skausmai<\/strong> Skausmas sprando, kaklo srityje, kur\u012f pateisiname ilgu darbu kompiuteriu, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 gali b\u016bti streso po\u017eymis. Fizioterapeutai net neabejoja, kad stresas veikia \u017emogaus jud\u0117jimo ir atramos aparat\u0105 ir pasirei\u0161kia kaip tik raumen\u0173 spazmais arba skausmais. \u0160i\u0105 reakcij\u0105 paveld\u0117jome i\u0161 savo prot\u0117vi\u0173 \u2013 jiems ji buvo viena pagrindini\u0173 i\u0161gyvenimo s\u0105lyg\u0173. Dabar tokia reakcija \u012f stres\u0105 yra visi\u0161kai nereikalinga ir netgi prie\u0161ingai \u2013 trukdanti normaliai gyventi. \u00a0 <strong>2. Sudirg\u0119s akies nervas<\/strong> Kada nors jaut\u0117te, kaip nevalingai susitraukin\u0117ja ir tr\u016bk\u010dioja akies raumuo? Jeigu taip nutinka gana da\u017enai, didel\u0117 tikimyb\u0117, jog \u0161is nemalonus poj\u016btis, kur\u012f medikai vadina toniniu blaferospazmu, \u2013 streso pasekm\u0117. Kartkart\u0117mis leiskite savo akims pails\u0117ti. Jeigu dirbate kompiuteriu, kart\u0105 per 20 minu\u010di\u0173 atpl\u0117\u0161kite \u017evilgsn\u012f nuo ekrano ir pa\u017evelkite pro lang\u0105 arba tiesiog u\u017esimerkite ir \u012fsivaizduokite, kad vaik\u0161\u010diojate parke. Ir ma\u017eiau \u017ei\u016br\u0117kite televizijos \u017eini\u0173 \u2013 ypa\u010d \u017ealinga informacija, sukelianti neigiamas emocijas. \u00a0 <strong>3. Negra\u017e\u016bs nagai<\/strong> J\u016bs\u0173 nagai, odel\u0117 aplink juos atrodo nesveiki ir netvarkingi? Tokia j\u0173 b\u016bkl\u0117 gali b\u016bti d\u0117l streso sukelto nervingo \u012fpro\u010dio juos \u017ealoti. Vienas toki\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 \u2013 kramtyti nagus; tai darydami mes, anot psicholog\u0173, i\u0161bla\u0161kome stres\u0105 kelian\u010dias mintis. Jeigu ir j\u016bs sugebate nusiraminti tik tokiu b\u016bdu, pasistenkite visada po ranka tur\u0117ti kok\u012f nors daikt\u0105 \u2013 kad ir mink\u0161t\u0105 gumin\u012f kamuoliuk\u0105, kur\u012f u\u017egriuvus stresui gal\u0117tum\u0117te paimti \u012f deln\u0105 ir taip \u201enuleisti gar\u0105\u201c. Bet koks pakaitalas bus geresnis u\u017e j\u016bs\u0173 nagus. \u00a0 <strong>4. \u0116duonis<\/strong> Visi \u017einome, kad netinkama burnos ertm\u0117s higiena \u2013 pirmasis \u017eingsnis \u0117duonies link. Ta\u010diau ekspertai tvirtina, jog \u0117duonies prie\u017eastimi gali tapti ir stresas. Ypa\u010d jeigu turite \u012fprot\u012f grie\u017eti dantimis: tokia reakcija \u012f stres\u0105 pa\u017eeid\u017eia dant\u0173 emal\u012f, o \u0117duonis tik to ir tyko. \u00a0 <strong>5. B\u0117rimas<\/strong> Moterys turb\u016bt \u017eino geriausiai, kad oda yra bene tiksliausias streso lygio rodiklis. Stresas gali sukelti paraudimus \u2013 da\u017eniausiai d\u0117mes, o kartais net b\u0117rimus ant pilvo, nugaros, rankos, veido. Medikai prisipa\u017e\u012fsta: kol kas jiems n\u0117ra \u017einomos tikslios prie\u017eastys, kod\u0117l taip nutinka. Ta\u010diau kai kurie specialistai sp\u0117ja, jog b\u016btent tokiu b\u016bdu \u012f stres\u0105 reaguoja m\u016bs\u0173 imunin\u0117 sistema \u2013 i\u0161skiria histamin\u0105, ir vis\u0105 k\u016bn\u0105 ima nie\u017e\u0117ti&#8230; \u00a0 <strong>6. Pykinimas<\/strong> Stresas gali sutrikdyti skrand\u017eio darb\u0105, o pykinimas tokiu atveju yra ne kas kita, kaip \u0161alutinis \u0161io proceso rei\u0161kinys. Jeigu jums nerimas keli\u0105 \u0161leik\u0161tul\u012f, i\u0161bandykite u\u017esienio medik\u0173 si\u016blom\u0105 paprast\u0105 triuk\u0105: pajut\u0119 pykinim\u0105, paki\u0161kite rank\u0105 po tekan\u010diu \u0161iltu vandeniu ir \u0161iek tiek palaikykite. \u00a0 <strong>7. Mieguistumas<\/strong> Jau\u010diat\u0117s silpni, apati\u0161ki? Ir v\u0117lgi kaltas gali b\u016bti stresas. Streso hormonas ver\u010dia m\u016bs\u0173 k\u016bn\u0105 i\u0161skirti did\u017eiulius adrenalino kiekius, o tai galiausiai sukelia mieguistum\u0105. Taip pat stresas nei\u0161vengiamai veikia miego kokyb\u0119 \u2013 tai dar viena prie\u017eastis, d\u0117l kurios da\u017enai nubundame, jau jausdamiesi pavarg\u0119 ir sudirg\u0119. Kad i\u0161spr\u0119stum\u0117te toki\u0105 problem\u0105, \u2013 pataria specialistai, \u2013 pabandykite eiti miegoti anks\u010diau arba, jeigu yra galimyb\u0117, skirti pusvaland\u012f popie\u010dio miegui. Taip pat der\u0117t\u0173 skirti ypating\u0105 d\u0117mes\u012f savo organizmui ir pasistengti gyventi kuo sveikiau. \u00a0 <strong>8. U\u017emar\u0161umas<\/strong> Tyrimai rodo, kad nuolatinis stresas suma\u017eina (tiesiogine \u0161io \u017eod\u017eio prasme!) hipokampo \u2013 smegen\u0173 dalies, atsakingos u\u017e prisiminim\u0173 saugojim\u0105, dyd\u012f. Laim\u0117, tai pataisomas dalykas: kai tik stresas atsl\u016bgsta, hipokampo dydis v\u0117l tampa normalus. Kad smegenys bet kokiomis aplinkyb\u0117mis funkcionuot\u0173 optimaliai, patariama kuo daugiau laiko skirti fizinei veiklai ir didinti fizinius kr\u016bvius. Tai padeda pasiruo\u0161ti stresams ateityje. \u00a0 iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Specialistai \u012fsp\u0117ja: stresas gali pasireik\u0161ti keis\u010diausiais simptomais, pradedant pykinimu ir baigiant alergine odos reakcija. Kai m\u016bs\u0173 k\u016bnas pradeda si\u0173sti TOKIUS signalus, ignoruoti j\u0173 negalima.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1915,53,991],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11320","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-eduonis","tag-pykinimas","tag-stresas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11320","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11320"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11320\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11320"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11320"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11320"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11320"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11320"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}