{"id":11322,"date":"2010-05-04T18:00:00","date_gmt":"2010-05-04T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-05-04T18:00:00","modified_gmt":"2010-05-04T18:00:00","slug":"neramiu-vaiku-kartos-saknys-slypi-mityboje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/neramiu-vaiku-kartos-saknys-slypi-mityboje\/11322\/","title":{"rendered":"Nerami\u0173 vaik\u0173 kartos \u0161aknys slypi mityboje?"},"content":{"rendered":"
Kad mitybos poveikis \u017emogaus sveikatai yra did\u017eiulis, pripa\u017e\u012fsta kone visi. Lietuv\u0105 ap\u0117m\u0119s ekologijos bumas liudija, kad vis da\u017eniau pagalvojame, k\u0105 valgome, ir nebekem\u0161ame visko, kas papuola po ranka. Nepaisant to, kasdien\u0117 intensyvi veikla, laiko stoka ir noras i\u0161vengti papildomo vargo \u0161iuolaikines mamas kartais priver\u010dia pamir\u0161ti visas ekologijas ir savo vaikus maitinti pusfabrika\u010diais. Kart\u0173 kartas i\u0161auginusios m\u016bs\u0173 prosenel\u0117s, mo\u010diut\u0117s stebisi, kad yra net toki\u0173, kurios vos pagimd\u017eiusios galvoja, kaip grei\u010diau \u017eindym\u0105 kr\u016bties pienu pakeisti dirbtiniais mi\u0161iniais, o po to nesupranta, kod\u0117l j\u0173 vaikas neramus ar net alergi\u0161kas.<\/div>\n
 <\/div>\n
Pamir\u0161ta mo\u010diu\u010di\u0173 patirtis<\/strong><\/div>\n
"Bangos“ redakcijoje apsilankiusi keturis an\u016bkus turinti mo\u010diut\u0117 pasakojo negalinti suprasti mar\u010dios.<\/div>\n
"Trys an\u016bkai jau u\u017eaug\u0119, ta\u010diau pa\u010diai ma\u017eiausiajai vos du m\u0117nesiai. Ne\u017einau, d\u0117l koki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, ta\u010diau motina k\u016bdikio ne\u017eindo kr\u016bties pienu. Mergait\u0119 maitina dirbtiniais mi\u0161iniais. K\u016bdikis visada neramus, regis, vis ka\u017eko nori. Gal b\u016bt\u0173 galima bent vandens duoti atsigerti. Ta\u010diau marti nesutinka“, – pasakojo moteris.<\/div>\n
Jai r\u016bpi, ar nuolatinis vaiko nerimas jam nepakenks, nepaveiks psichikos ir netur\u0117s \u012ftakos ateityje.<\/div>\n
Be to, "Bangos“ skaitytoja teiravosi, ar tokiu atveju, kai atsisakoma \u017eindymo, i\u0161ties verta pamir\u0161ti proseneli\u0173, mo\u010diu\u010di\u0173 virtus vadinamuosius klijukus. Juk taip, anot jos, buvo u\u017eaugintos kart\u0173 kartos ir niekas tiek nesirgo.<\/div>\n
"Ar dirbtiniai mi\u0161iniai yra geresni u\u017e klijukus, \u0161vie\u017ei\u0105 karvut\u0117s pien\u0105?“ – klaus\u0117 susir\u016bpinusi moteris.<\/div>\n
 <\/div>\n
Motinos pienas – geriausias maistas<\/a><\/strong><\/div>\n
20 met\u0173 homeopat\u0117s patirt\u012f turinti Kauno Nat\u016bralaus gydymo centro gydytoja Aiva Vaivarien\u0117 "Bangos“ korespondentei sak\u0117 maitinimo kr\u016btimi privalumus galinti vardinti ir vardinti. "Pirmiausia tai naudinga pa\u010diai mamai d\u0117l hormon\u0173 pusiausvyros, ma\u017e\u0117jan\u010dios rizikos susirgti kr\u016bt\u0173 ligomis. Be to, maitinan\u010dios motinos gimda traukiasi grei\u010diau“, – sak\u0117 gydytoja. Anot jos, mamos pieno sud\u0117tis kinta kiekvien\u0105 dien\u0105, skiriasi net ryte ir vakare, ta\u010diau jis visada idealiai tinka jos k\u016bdikiui. "Jame yra ne tik maistini\u0173, bet ir imuninei sistemai svarbi\u0173 med\u017eiag\u0173 – imunoglobulin\u0173, kuri\u0173 nebus jokiame kitame maiste. Mama perduoda vaikui imunitet\u0105 nuo \u012fvairiausi\u0173 lig\u0173, alergij\u0173. Dirbtiniame maiste to niekada nebuvo ir nebus“, – sak\u0117 gydytoja homeopat\u0117 A. Vaivarien\u0117. "Motinos piene yra hormon\u0173, tad k\u016bdikiui ji kartu perteikia emocin\u012f turt\u0105, savo meil\u0119, r\u016bpest\u012f. Tai sutvirtina ry\u0161\u012f. O dirbtiniai mi\u0161iniai – tik kalorijos“, – kalb\u0117jo gydytoja homeopat\u0117 A. Vaivarien\u0117. Kad motinos pienas yra geriausias maistas, patvirtino ir Klaip\u0117dos rajono savivaldyb\u0117s Visuomen\u0117s sveikatos biuro specialist\u0117 Rima Leonauskien\u0117: "\u017dindymas yra nat\u016braliausias, patogiausias ir pigiausias k\u016bdikio maitinimo b\u016bdas. K\u016bdikius reik\u0117t\u0173 \u017eindyti kr\u016bties pienu bent iki \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173. Deja, pasteb\u0117jome tendencij\u0105, kad Klaip\u0117dos rajone \u0161is laikas trump\u0117ja, daugelis moter\u0173 k\u016bdikius savo pienu maitina tik iki keturi\u0173 m\u0117nesi\u0173.“ Kokios to prie\u017eastys, anot pa\u0161nekov\u0117s, galima tik sp\u0117lioti. "Galb\u016bt moterys pavargsta, juk maitinanti mama turi skirti atitinkam\u0105 d\u0117mes\u012f mitybai, prisi\u017ei\u016br\u0117ti. Be to, k\u016bdikiai da\u017enai mi\u0161inukus valgo net labiau, pastarieji skanesni u\u017e motinos pien\u0105“, – svarst\u0117 pa\u0161nekov\u0117.<\/div>\n
 <\/div>\n
\u017dindymo pagrindas – emocijos<\/strong><\/div>\n
Kai kurios moterys vis d\u0117lto neturi pieno. Paklausta, kod\u0117l taip atsitinka, gydytoja homeopat\u0117 A. Vaivarien\u0117 atsak\u0117: "Da\u017eniausiai tai b\u016bna emocinis pagrindas. Kiekviena besilaukianti moteris turi ruo\u0161tis k\u016bdikio maitinimui, tam nusiteikti, juk pieno gamyba yra hormoninis procesas, labai priklausantis nuo m\u016bs\u0173 emocij\u0173. Ta\u010diau b\u016bna atvej\u0173, kai laktacijos n\u0117ra d\u0117l ry\u0161ki\u0173 fizini\u0173 sutrikim\u0173, lig\u0173.“ Psicholog\u0117s Veronikos Daug\u0117lien\u0117s teigimu, \u017eindymui turi b\u016bti gili motyvacija. \u017dindan\u010dios mamos kartais skund\u017eiasi, kad vaikut\u012f maitina labai da\u017enai, kad yra "priri\u0161tos“, nebeturi sau erdv\u0117s."Tokia mama, kuri \u017eindydama jau\u010diasi nuolat sekinama, skriaud\u017eiama, atsisakanti laisv\u0117s, negal\u0117s patenkinti vaiko saugumo ir priklausymo poreikio. Taip ji skriaud\u017eia ne tik vaikut\u012f, bet ir save. Ji nuolat kamuojama vidinio konflikto: b\u016bti gera mama ar laisva moterimi“, – pasteb\u0117jo psicholog\u0117.Jei jau taip atsitiko, kad d\u0117l tam tikr\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 mama nutraukia k\u016bdikio maitinim\u0105 kr\u016btimi, anot gydytojos A. Vaivarien\u0117s, geriausias variantas – mamos donor\u0117s pienas, jis b\u016bt\u0173 labiausiai priimtinas k\u016bdikiui. M\u016bs\u0173 mo\u010diu\u010di\u0173 virti vadinamieji klijukai, duotas \u0161vie\u017eias karv\u0117s pienas, gydytojos A. Vaivarien\u0117s nuomone, n\u0117ra geresn\u0117 i\u0161eitis. Mat dirbtiniai mi\u0161iniai yra bent adaptuoti k\u016bdikiams, o karv\u0117s pienas – visi\u0161kai svetimas \u017emogui. Be to, \u0161iais laikais sunku gauti sveikos karv\u0117s pieno.<\/div>\n
 <\/div>\n
Formuojasi vaiko charakteris<\/strong><\/div>\n
Psicholog\u0117 V. Daug\u0117lien\u0117 patikino, kad, kai motina \u017eindo savo k\u016bdik\u012f, u\u017esimezga gilus emocinis ry\u0161ys, kurio fone vystosi pamatin\u0117s vaiko asmenyb\u0117s charakteristikos. Per pirmuosius metus vaikas "nusprend\u017eia“, ar geras, saugus \u0161is pasaulis, ar jis \u010dia mylimas, ar juo r\u016bpinamasi, ar jis vertingas. Nuo to priklausys ir suaugusio \u017emogaus savivert\u0117, optimizmas. "Vaikas turi \u012fgimt\u0105 nor\u0105 priklausyti, o v\u0117liau atsiskirti. Naujausi\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 i\u0161vados skatina leisti vaikui pa\u010diam nuspr\u0119sti, kada motinos pieno jam nebereikia. Tyrimai paneigia mit\u0105, kad ilgai \u017eindomas vaikas nei\u0161siugdo savaranki\u0161kumo ar nesugeba atsiskirti nuo mamos. Atvirk\u0161\u010diai – \u017eindomi vaikai lengviau atsiskiria nuo mamos d\u0117l pamatinio saugumo jausmo“, – kalb\u0117jo V. Daug\u0117lien\u0117. Ji \u012fsitikinusi, kad \u017eindymo metu k\u016bdikis visi\u0161kai atsiduoda motinos globai, kas suteikia did\u017eiul\u012f malonum\u0105 ir mamai, ir vaikui. Ta\u010diau, jei mama negali maitinti k\u016bdikio kr\u016btimi, tai dar nerei\u0161kia, kad vaikas u\u017eaugs ligotas ir emoci\u0161kai nestabilus.<\/div>\n
"Jautri mama net ir maitindama i\u0161 buteliuko mok\u0117s d\u0117mesingai pasir\u016bpinti vaiko poreikiais“, – \u012fsitikinusi psicholog\u0117.<\/div>\n
 <\/div>\n
Nerimo prie\u017eastys<\/strong><\/div>\n
Nema\u017eai mam\u0173 \u0161iais laikais skund\u017eiasi neramiais k\u016bdikiais. Gydytojos homeopat\u0117s teigimu, nerimo prie\u017eas\u010di\u0173 gali b\u016bti labai daug. Tarkim, jei mama nemaitina kr\u016btimi, k\u016bdikis negauna emocinio artumo ir nerimsta.<\/div>\n
"Turim skirti jam laiko, da\u017eniau prisiglausti priekr\u016btin\u0117s, nuraminti. Maitinant kr\u016btimi taip pat nereikia \u017ei\u016br\u0117ti serial\u0173, kalb\u0117ti telefonu. Kiekviena maitinusi mama pasteb\u0117jo, kad vaikui tai nepatinka, jis tampa irzlus“, – sak\u0117 A. Vaivarien\u0117. Paklausta, ar galima keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 k\u016bdikiui duoti atsigerti vandens ir taip j\u012f nuraminti, gydytoja atsak\u0117: "Jei jis labai i\u0161tro\u0161k\u0119s, pavyzd\u017eiui, kar\u0161t\u0105 vasaros dien\u0105 galima duoti gurk\u0161n\u012f. Ta\u010diau vargu ar visais atvejais tro\u0161kulys yra nerimo pagrindas.“ Pasak psicholog\u0117s V. Daug\u0117lien\u0117s, psichin\u0117s sveikatos centrai jau senokai garsiai kalba apie vaik\u0173 psichini\u0173 susirgim\u0173 daug\u0117jim\u0105, ta\u010diau tiksliai negali pasakyti, kod\u0117l tai vyksta. Gal lemiamas veiksnys – aplinkos u\u017eter\u0161tumas, didelis informacijos kiekis, nuolatinis triuk\u0161mas ir pagaliau mityba. Ne vienerius metus tyrimais \u012frodin\u0117jama, jog vaik\u0173, maitint\u0173 kr\u016btimi, geriau vystosi smegen\u0173 strukt\u016bros, j\u0173 nervin\u0117 sistema sveikesn\u0117, intelektas auk\u0161tesnis. "Tai n\u0117ra netik\u0117ti rezultatai. K\u016bdikis su pasauliu susipa\u017e\u012fsta per motin\u0105. Vien pieno skonis, kvapas kaskart vis kitoks, skirtingai nuo mi\u0161inio, o tai stimuliuoja nervini\u0173 jung\u010di\u0173 vystym\u0105si“, – sak\u0117 psicholog\u0117.<\/div>\n
 <\/div>\n
Hiperaktyvumas – pried\u0173 ir da\u017eikli\u0173 pasekm\u0117<\/strong><\/div>\n
Mokslininkai patvirtino seniai \u012ftart\u0105 dalyk\u0105, kad \u012fprasti maisto priedai ir da\u017eikliai daugeliui vaik\u0173 gali paskatinti hiperaktyv\u0173 elges\u012f ir ma\u017einti d\u0117mesingum\u0105. Did\u017eiosios Britanijos Maisto standart\u0173 agent\u016bros finansuotu tyrimu nustatyta, kad vaikai buvo labiau hiperaktyv\u016bs ir j\u0173 d\u0117mesingumo trukm\u0117 buvo ma\u017eesn\u0117, jei jiems teko vartoti g\u0117rimo su priedais.<\/div>\n
\n\n\n\n
 <\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n

Tyrimo autoriai taip pat pasteb\u0117jo, jog kai kuriais atvejais hiperaktyvumas gali prad\u0117ti did\u0117ti ma\u017edaug po valandos nuo to laiko, kai suvartoti maisto priedai.<\/p>\n<\/div>\n

Reaguodama \u012f tyrimo rezultatus, Maisto standart\u0173 agent\u016bra pataria t\u0117vams steb\u0117ti vaik\u0173 aktyvum\u0105 ir, jei pasteb\u0117t\u0173 ai\u0161k\u0173 aktyvumo padid\u0117jim\u0105 pavartojus maisto su priedais, atitinkamai koreguoti vaiko mityb\u0105 ir i\u0161 tinkam\u0173 maisto produkt\u0173 s\u0105ra\u0161o \u0161alinti visus, kuriuose yra dirbtini\u0173 da\u017eikli\u0173 ir konservant\u0173. Po tyrimo vis da\u017eniau keliami klausimai, ar ant maisto produkt\u0173, kuriuose yra konservant\u0173 ir da\u017eikli\u0173, netur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fsp\u0117jan\u010dios etiket\u0117s, ar nereik\u0117t\u0173 kai kuri\u0173 maisto pried\u0173 apskritai u\u017edrausti, ar i\u0161 mokykl\u0173 valgykl\u0173 neder\u0117t\u0173 pa\u0161alinti vis\u0173 produkt\u0173, kuriuose yra maisto pried\u0173.<\/div>\n
 <\/div>\n
U\u017e maist\u0105 be chemijos!<\/strong><\/div>\n
Internetinis tinklalapis www.sveikasvaikas.lt nuo kovo 1 d. iki rugs\u0117jo 1 d. inicijuoja socialin\u0119 akcij\u0105 „U\u017e maist\u0105 be chemijos“. Anot iniciatori\u0173, valstybini\u0173 institucij\u0173 ir auk\u0161to rango pareig\u016bn\u0173 rankos yra suri\u0161tos Europos S\u0105jungos ir Lietuvos \u012fstatymais, tod\u0117l patys turime r\u016bpintis tuo, k\u0105 valgome. Jie atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f tris dalykus:<\/div>\n
1. Pagal Europos vartotoj\u0173 asociacijos (BEUC) atlikt\u0105 tyrim\u0105 60 proc. apklaust\u0173j\u0173 neskaito ir nesidomi maisto produkt\u0173 sud\u0117timi. Yra sunku perskaityti ma\u017e\u0105 \u0161rift\u0105 ir suprasti, kas slepiasi u\u017e skaitmenimis ir chemini\u0173 element\u0173 pavadinimais u\u017ekoduot\u0173 etike\u010di\u0173. Ta\u010diau taip prisivalgoma da\u017e\u0173 ir chemikal\u0173, tad b\u016btina dom\u0117tis produkt\u0173 sud\u0117timi.<\/div>\n
2. Skonio ir kvapo stipriklis E621 (mononatrio glutamatas, MSG) yra vienintelis maisto priedas, kurio metin\u0117 apyvarta kelis kartus vir\u0161ija 2010 m. Lietuvos nacionalin\u012f biud\u017eet\u0105. Per metus gryn\u0173 milteli\u0173 parduodama u\u017e 30 mlrd. eur\u0173, tod\u0117l \u0161is stipriklis niekada nebus u\u017edraustas \u012fstatymais, nes visada atsiras nauj\u0173 tyrim\u0173, \u012frodan\u010di\u0173, kad pastarasis nekenkia, o leistinus naudoti kiekius galima padidinti. „Pirkdami produktus su E621, mes ne tik vartojame antrar\u016b\u0161\u012f maist\u0105, bet ir papildome ki\u0161en\u0119 t\u0173, kurie j\u012f gamina“, – \u012fsitikin\u0119 akcijos iniciatoriai.<\/div>\n
3. Pra\u0117jusiais metais Valstybin\u0117 maisto ir veterinarijos tarnyba nustat\u0117 1183 atvejus, kai buvo pa\u017eeista maisto gamyb\u0105 reglamentuojanti higienos norma. Lietuvoje baudos u\u017e pa\u017eeidimus yra nepateisinamai menkos, tad gamintojai tuo piktnaud\u017eiauja. Reikia inicijuoti Produkt\u0173 saugos \u012fstatymo patais\u0105, kuria bus pakeltos baudos gamintojams d\u0117l HN 53:2003 pa\u017eeidim\u0173.<\/div>\n
 <\/div>\n
iMed<\/div>\n

Sveiko vaiko maitinimas<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kad mitybos poveikis \u017emogaus sveikatai yra did\u017eiulis, pripa\u017e\u012fsta kone visi. Lietuv\u0105 ap\u0117m\u0119s ekologijos bumas liudija, kad vis da\u017eniau pagalvojame, k\u0105 valgome, ir nebekem\u0161ame visko, kas papuola po ranka. Nepaisant to, kasdien\u0117 intensyvi veikla, laiko stoka ir noras i\u0161vengti papildomo vargo \u0161iuolaikines mamas kartais priver\u010dia pamir\u0161ti visas ekologijas ir savo vaikus maitinti pusfabrika\u010diais. Kart\u0173 kartas i\u0161auginusios m\u016bs\u0173 prosenel\u0117s, mo\u010diut\u0117s stebisi, kad yra net toki\u0173, kurios vos pagimd\u017eiusios galvoja, kaip grei\u010diau \u017eindym\u0105 kr\u016bties pienu pakeisti dirbtiniais mi\u0161iniais, o po to nesupranta, kod\u0117l j\u0173 vaikas neramus ar net alergi\u0161kas.<\/div>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[2419,1520,2380,513,52,184,2420,17,190,1175],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11322","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-gydytoja-homeopate","tag-gydytojos","tag-karves-pienas","tag-kudikis","tag-maistas","tag-maiste","tag-maisto-standartu","tag-mama","tag-mamos","tag-pienas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11322","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11322"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11322\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11322"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11322"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11322"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11322"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11322"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}