Lietuvos \u017emoni\u0173 i\u0161eminio insulto, kraujagys\u00adli\u0173 lig\u0173 rizika ir sergamumas yra dideli. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomeni\u00admis, 2015 metais prakti\u0161kai kas tre\u010dias Lietuvos gyventojas (28,9 atvej\u0173 i\u0161 100 vyresni\u0173 kaip 18 met\u0173 gyventoj\u0173) sirgo kraujotakos sistemos liga. Rizikos veiksniai yra nekontroliuojami arba kon\u00adtroliuojami sunkiai, o padid\u0117j\u0119s cholesterolio kie\u00adkis, dislipidemija yra vieni da\u017eniausi\u0173 predispo\u00adnuojan\u010di\u0173 veiksni\u0173. Vis d\u0117lto valdyti pad\u0117t\u012f gali\u00adma. Tai \u012frodo s\u0117kminga kit\u0173 \u0161ali\u0173 patirtis. Svar\u00adbi vieta numatyta statinams. <\/b><\/p>\n
Ar Lietuvai pavyks pagerinti sergamumo ir mir\u0161tamumo nuo i\u0161eminio insulto, kraujotakos lig\u0173 pad\u0117t\u012f? Ar pad\u0117s naujoji statin\u0173 kompensa\u00advimo tvarka? Kokie yra esminiai \u0161ios tvarkos as\u00adpektai, naujausi i\u0161ai\u0161kinimai? Apie visa tai kalbam\u0117s su Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 Neurologijos centro neurologu, Lietuvos insulto asociacijos preziden\u00adtu prof. Daliumi Jatu\u017eiu.<\/b><\/p>\n
Ne taip seniai Lietuvos \u017einiasklaidoje nuskamb\u0117jo keli atvejai, kai insultas i\u0161tiko jaunus vyrus, kuriems buvo vos per 40 met\u0173. Ar galima teigti, kad insultas jau\u00adn\u0117ja? Ar tokie atvejai tiesiog b\u016bna pla\u010diau nu\u0161vie\u010diami? <\/b><\/p>\n
Manau, kad ir insultas jaun\u0117ja, ir jaun\u0173 \u017emoni\u0173 mirtys d\u0117l \u0161ios ligos \u017einiasklaidoje aptariamos pla\u010diau. Da\u017enes\u00adnis jaun\u0173 \u017emoni\u0173 sergamumas siejamas su didesniu stresu, aplinkos ir darbine \u012ftampa, da\u017enesniais skryd\u017eiais, dehi\u00addratacija, netinkamu miego re\u017eimu, dideliu u\u017eimtumu ir kt. Tai aplinkyb\u0117s, gyvensenos veiksniai, kurie prie\u0161 20\u2013 30 met\u0173 nebuvo \u012fprasti, o \u0161iandien turi \u012ftakos da\u017enesniam jaun\u0173 asmen\u0173 insulto pasirei\u0161kimui. Tiesa, \u0161iuolaikiniai diagnostikos metodai yra jautresni ir patikimesni. Tai le\u00admia, kad \u0161iandien, taikant modernius diagnostikos meto\u00addus, insultas gali b\u016bti diagnozuotas tais atvejais, kokiais anks\u010diau jis n\u0117 neb\u016bt\u0173 \u012ftartas. Tiesa ir ta, kad \u017einiasklaidos, visuomen\u0117s d\u0117mesys jaun\u0173 asmen\u0173 atvejams yra didesnis. Kasdien insultu suserga ne viena de\u0161imtis \u017emoni\u0173, o pa\u00advie\u0161inami da\u017eniausiai ne\u012fprasti atvejai, kai insultas palie\u010dia jaun\u0105, \u017einom\u0105, darbing\u0105 \u017emog\u0173. D\u0117l to gali susidaryti nuo\u00admon\u0117, tarsi visi sergantieji insultu yra jauni. Nors praktika rodo, kad liga da\u017enesn\u0117 tarp vyresni\u0173 \u017emoni\u0173.<\/p>\n
Koks da\u017eniausias i\u0161eminio insulto i\u0161sivystymo me\u00adchanizmas? Kaip j\u012f b\u016bt\u0173 galima paveikti, kad suma\u017e\u0117\u00adt\u0173 i\u0161eminio insulto tikimyb\u0117? <\/b><\/p>\n
Yra du da\u017eniausi insulto i\u0161sivystymo mechanizmai. Tai ateroskleroz\u0117 ir embolija. Ateroskleroz\u0117 yra kraujagysli\u0173 liga, kuria sergant vystosi kraujagysli\u0173 sieneli\u0173 pa\u017eeidi\u00admas, susiaur\u0117jimas, susidaro aterosklerozini\u0173 plok\u0161teli\u0173, kurios galiausiai \u012fply\u0161ta ir toje vietoje formuojasi trombas. Embolija yra kraujagysl\u0117s u\u017esikim\u0161imas trombu, kuris at\u00adkeliauja i\u0161 \u0161irdies, aortos ir pan. Abu \u0161ie mechanizmai yra da\u017eni, ta\u010diau da\u017enis pagal am\u017ei\u0173 \u0161iek tiek skiriasi. Jaunes\u00adniems \u017emon\u0117ms labiau \u012fprastas embolin\u0117s kilm\u0117s insultas, nes \u0161ie pacientai da\u017eniau serga \u0161irdies ritmo sutrikimais, ki\u00adtomis tromb\u0173 formavim\u0105si skatinan\u010diomis ligomis. Vidu\u00adtinio ir vyresnio am\u017eiaus, t. y. 40\u201350 met\u0173, ir ypa\u010d vyres\u00adniems kaip 50 met\u0173 \u017emon\u0117ms insultas da\u017eniau vystosi d\u0117l aterosklerozini\u0173 proces\u0173.<\/p>\n
Paveikti \u0161iuos procesus, kad b\u016bt\u0173 u\u017ekirstas kelias in\u00adsultui, galima. Pirma, reikia prad\u0117ti nuo rizikos veiksni\u0173 kontrol\u0117s. Reikia \u017einoti, kas skatina ateroskleroz\u0119, ir \u0161iuos veiksnius valdyti. Reikia \u017einoti, kad didelis arterinis kraujo spaudimas (AKS) ir cholesterolio kiekis, fizi\u0161kai neaktyvus gyvenimo b\u016bdas, r\u016bkymas skatina ir ankstina aterosklerozi\u00adnius procesus. Antras svarbus momentas, galintis pad\u0117ti su\u00advaldyti insulto i\u0161sivystymo proces\u0105, yra ankstyva diagnos\u00adtika. Reikia siekti nustatyti lig\u0105 ne tada, kai kraujagysl\u0117s jau yra sunkiai pa\u017eeistos, o ankstyvuose ligos etapuose. Ir tre\u010dia, nusta\u010dius \u0161iuos procesus ir pa\u017eeidimus, b\u016btina imtis adekva\u010di\u0173 priemoni\u0173 jiems koreguoti, pasitelkiant tiek ne\u00admedikamentinius metodus, tiek vaistus. Embolin\u012f mechanizm\u0105 paveikti sunkiau. Kadangi em\u00adbolija da\u017enai yra susijusi su \u0161irdies ritmo sutrikimais, tad prevencin\u0117s priemon\u0117s tur\u0117t\u0173 b\u016bti nukreiptos \u012f \u0161irdies lig\u0173 ankstyv\u0105 nustatym\u0105 ir gydym\u0105, \u012fgimt\u0173 yd\u0173 ir \u0161irdies ritmo sutrikim\u0173 valdym\u0105.<\/p>\n
Lietuvoje vykdomos kardiovaskulini\u0173 lig\u0173 preven\u00adcijos programos analiz\u0117 parod\u0117, kad net 90 proc. lietu\u00advi\u0173 bendrojo cholesterolio ir ma\u017eo tankio lipoprotein\u0173 cholesterolio (MTL-ch) kiekis vir\u0161ija norm\u0105. Kuo galima paai\u0161kinti toki\u0105 prast\u0105 cholesterolio kontrol\u0119? <\/b><\/p>\n
\u0160i\u0105 li\u016bdinan\u010di\u0105 pad\u0117t\u012f \u012frodo ne tik min\u0117ta Lietuvos kardiovaskulini\u0173 lig\u0173 prevencijos programos analiz\u0117, bet ir tarptautin\u0117s apklausos \u2013 EUROASPIRE III \/ IV. Ap\u00adklausose dalyvavo \u012fvairi\u0173 Europos S\u0105jungos \u0161ali\u0173 gydy\u00adtojai, kuri\u0173 buvo klausiama, kokiam j\u0173 pacient\u0173 skai\u010diui nustatytas padid\u0117j\u0119s cholesterolio kiekis. Rezultatai pa\u00adrod\u0117, kad m\u016bs\u0173 populiacija pirmauja Europoje tarp vis\u0173 \u0161ali\u0173 pagal \u017emoni\u0173, kuriems nustatytas padid\u0117j\u0119s cho\u00adlesterolio kiekis ir kuriems jis prastai gydomas, skai\u010di\u0173. Taigi esamos pad\u0117ties inventorizacija yra li\u016bdna.<\/p>\n
Kuo paai\u0161kinti toki\u0105 prast\u0105 cholesterolio kontrol\u0119? Manau, yra keletas prie\u017eas\u010di\u0173. Viena j\u0173 \u2013 genetika. \u0160al\u00adtesnio klimato gyventojai, pavyzd\u017eiui, Baltijos, Skandi\u00adnavijos \u0161ali\u0173, yra tokio genotipo atstovai, kuri\u0173 organiz\u00admas galb\u016bt link\u0119s gaminti daugiau cholesterolio, negu jo reikia organizmo poreikiams tenkinti. Tiesa, tai nerei\u0161\u00adkia, kad gen\u0173 nulemt\u0173 dalyk\u0173 negalima valdyti. Tai \u012frodo Suomijos patirtis. \u0160iandien ji pagal cholesterolio korega\u00advim\u0105 u\u017eima daug geresn\u0119 viet\u0105 negu m\u016bs\u0173 \u0161alis. Tiesa, prie\u0161 10\u201320 met\u0173 ir Suomijoje \u017emoni\u0173, kuri\u0173 cholestero\u00adlis padid\u0117j\u0119s, skai\u010dius buvo pana\u0161us \u012f dabartin\u012f Lietuvos. Didelis buvo ir suomi\u0173 sergamumas \u0161irdies ir kraujagys\u00adli\u0173 ligomis. Ta\u010diau jie \u0117m\u0117si agresyvios profilaktikos ir pasiek\u0117 ger\u0173 rezultat\u0173. Be abejo, genetikos jie nepakei\u00adt\u0117, bet s\u0117kmingai valdyti pad\u0117t\u012f jiems pavyko.<\/p>\n
Dar viena prie\u017eastis, d\u0117l kurios daugumos m\u016bs\u0173 \u0161a\u00adlies gyventoj\u0173 cholesterolis i\u0161lieka didelis ir kuri skiria mus nuo Skandinavijos \u0161ali\u0173, yra problemos ignoravi\u00admas. Medikai \u017eino, kad daugumos \u017emoni\u0173 cholestero\u00adlis yra padid\u0117j\u0119s. Patys \u017emon\u0117s irgi tai neretai \u017eino. Ta\u00ad\u010diau net ir \u017einodami, jie nesiima joki\u0173 veiksm\u0173 choles\u00adteroliui ma\u017einti. Kod\u0117l? Galb\u016bt mano, kad cholesterolio padid\u0117jimas n\u0117ra labai reik\u0161mingas sveikatai? Galb\u016bt \u0161eimos gydytojai neakcentuoja, kad reikia ma\u017einti cho\u00adlesterolio kiek\u012f ir apsiriboja raginimu gydyti padid\u0117jus\u012f AKS, kitas ligas? Didel\u012f cholesterolio kiek\u012f lemia ir per ma\u017eas fizinis aktyvumas, s\u0117dimasis darbas. Guod\u017eia tai, kad sveikos gyvensenos kult\u016bra po truput\u012f skinasi keli\u0105 ir m\u016bs\u0173 \u0161alyje. Tiesa, daugiau ji plinta tarp jaunesni\u0173 \u017emo\u00adni\u0173, ta\u010diau reikia tik\u0117tis, kad ateis ir iki vyresn\u0117s kartos.<\/p>\n
Neigiamai cholesterolio kiekio kontrol\u0119 veikia ir klaidinga nuomon\u0117 d\u0117l mitybos. Vis dar yra manan\u010di\u0173\u00adj\u0173, kad galime elgtis kaip m\u016bs\u0173 proseneliai ar seneliai, kurie sirgo ma\u017eai, nors valg\u0117 riebiai. Nereikia pamir\u0161ti, kad prie\u0161 100 met\u0173 \u017emon\u0117s buvo fizi\u0161kai aktyvesni. Jie dien\u0105 praleisdavo laukuose, dirbo \u017eem\u0119, o ir ne \u016bkinin\u00adkai buvo aktyvesni, nes\u0117d\u0117jo dien\u0173 dienas prie kontoros stalo, televizoriaus ar kompiuterio. Suprantama, kad ir didesnis j\u0173 suvartot\u0173 kalorij\u0173 skai\u010dius b\u016bdavo i\u0161naudoja\u00admas, o ne kaupiamas. Ne visus rizikos veiksnius \u017emogus gali paveikti, ta\u010diau neignoruoti problemos, laikytis prevencijos princip\u0173 tikrai esame paj\u0117g\u016bs.<\/p>\n
Lietuva i\u0161siskiria i\u0161 kit\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173 labai ma\u017eu statin\u0173 vartojamumu. Kokios to prie\u017eastys? <\/b><\/p>\n
Dal\u012f prie\u017eas\u010di\u0173 pamin\u0117jau kalb\u0117damas apie prast\u0105 pa\u00addid\u0117jusio cholesterolio kontrol\u0119. Ma\u017eo statin\u0173 vartojamu\u00admo prie\u017eastys i\u0161 esm\u0117s pana\u0161ios. Tai yra problemos esm\u0117s nesupratimas, nihilizmas, \u012fsitikinimas, kad visi chemi\u00adniai vaistai neva duoda daugiau \u017ealos negu naudos. Stati\u00adn\u0173 vartojama nenoriai ir d\u0117l \u012fvairi\u0173 apie juos sklaidan\u010di\u0173 mit\u0173. Visa tai trukdo ir gydytojui paskirti statin\u0173, ir pa\u00adcientui laikytis paskirto gydymo re\u017eimo, nes tiek \u017einias\u00adklaidoje, tiek kasdien\u0117je aplinkoje galima sutikti \u012fvairi\u0173 nuomoni\u0173, da\u017enai neigiamo nusistatymo prie\u0161 statinus. Tai lemia, kad \u017emogus vaist\u0173 nevartoja arba, pavartoj\u0119s trump\u0105 laik\u0105, nustoja.<\/p>\n
N\u0117ra susiformavusi\u0173 statin\u0173 vartojimo tradicij\u0173. Tar\u00adkime, kraujosp\u016bd\u017eio gydymo, koregavimo tradicijos jau yra. \u017dmon\u0117s jau \u017eino apie didelio AKS \u017eal\u0105, \u017eino ir sutin\u00adka, kad j\u012f reikia gydyti, gydosi reguliariai, kaip paskirta. O supratimo apie statinus tr\u016bksta. Neretai \u017emogus, kurio cholesterolio kiekis didelis, su\u017einoj\u0119s, kad reikia vartoti statin\u0173, klausia: Kaip ilgai tur\u0117siu j\u0173 gerti: vien\u0105 m\u0117ne\u00ads\u012f, tris, pus\u0119 met\u0173? <\/i>Tenka nuli\u016bdinti, nes, norint stabilaus profilaktinio poveikio, statin\u0173 reik\u0117s vartoti nuolat, ypa\u010d kai cholesterolio kiekio pagaus\u0117jimas yra nulemtas gene\u00adtikos. Be abejo, vaistais visi\u0161kai problemos nei\u0161spr\u0119sime, nei\u0161gydysime, bet pakoreguosime. Tiesa, yra situacij\u0173, kai cholesterolio padid\u0117jim\u0105 lemia mitybos \u012fpro\u010diai ar fizinio aktyvumo stoka. Tokiu atveju \u0161i\u0173 veiksni\u0173 koregavimas gali suma\u017einti statin\u0173 poreik\u012f arba net visai j\u0173 atsisakyti. Tai lie\u010dia \u017emones, kuri\u0173 cholesterolio kiekio padid\u0117jimas n\u0117ra didelis, nes nemedikamentin\u0117mis priemon\u0117mis cho\u00adlesterolio kiek\u012f galima paveikti nedaug. Ta\u010diau didesn\u0117 dalis geneti\u0161kai determinuot\u0173 metabolizmo defekt\u0173 rei\u00adkalauja nuolatinio statin\u0173 vartojimo.<\/p>\n
Anks\u010diau viena prie\u017eas\u010di\u0173, kuri\u0105 \u012fvardydavo gydyto\u00adjai, kod\u0117l nevartojama statin\u0173, buvo ma\u017eas statin\u0173 priei\u00adnamumas, kompensacijos nebuvimas. \u0160iandien \u0161i proble\u00adma i\u0161 esm\u0117s yra i\u0161spr\u0119sta \u2013 patvirtinta nauja statin\u0173 kom\u00adpensavimo tvarka, pagal kuri\u0105 statin\u0173 vartojimas pacien\u00adtams, kuriems \u0161i\u0173 vaist\u0173 tikrai reikia, tapo prieinamesnis.<\/p>\n
Koki\u0105 naud\u0105 statinai duoda pacientams? <\/b><\/p>\n
Statinai \u2013 vaistai, kurie veikia ne vien cholesterolio kie\u00adk\u012f. Taip, pagrindin\u0117 statin\u0173 paskirtis yra blokuoti choleste\u00adrolio sintez\u0119, ma\u017einti MTL-ch kiek\u012f. Ta\u010diau statinai pasi\u017ey\u00admi ir kitomis, vadinamosiomis pleotropin\u0117mis, savyb\u0117mis, kurios nepriklauso nuo cholesterolio kiekio. Tai yra teigia\u00admas poveikis kraujagysli\u0173 endoteliui, plok\u0161teli\u0173 stabiliza\u00adcijai, u\u017edegiminiams procesams, kurie vyksta aterosklero\u00adz\u0117s pa\u017eeistoje kraujagysl\u0117s sienel\u0117je.<\/p>\n
Praktiniu po\u017ei\u016briu, statin\u0173 teikiama nauda \u2013 kraujagys\u00adli\u0173 lig\u0173 prevencija. Tai galima iliustruoti \u0161iais skai\u010diais: var\u00adtojantiesiems statinus yra 20 proc. ma\u017eesn\u0117 insulto rizika, o ypa\u010d didel\u0117s rizikos sunkiems ligoniams, kurie serga ke\u00adliomis ligomis ir turi daug rizikos veiksni\u0173, \u0161i insulto rizi\u00adkos redukcija yra dar didesn\u0117 nei 20 proc. Nustatyta, kad vartojant statin\u0173 profilaktikos tikslais, ma\u017e\u0117ja miokardo in\u00adfarkto, mir\u010di\u0173 nuo kardiovaskulini\u0173 lig\u0173 skai\u010dius. Pacien\u00adtams, kurie serga toli pa\u017eengusia miego arterij\u0173 aterosklero\u00adze, vartojant statinus, re\u010diau prireikia operuoti kraujagysles.<\/p>\n
2016-ieji buvo statin\u0173 kompensavimo s\u0105lyg\u0173 reik\u0161\u00admingo pager\u0117jimo metai. Kas pasikeit\u0117 kompensuojant statinus neurologijos srityje? <\/b><\/p>\n
Neurologijos srityje \u012fvyko prover\u017eis, nes patvirtintos naujos indikacijos, kurios leid\u017eia skirti kompensuojam\u0173\u00adj\u0173 statin\u0173 insulto profilaktikai, ir tai gali daryti ne tik kar\u00addiologas, bet ir neurologas, ir \u0161eimos gydytojas. Vaist\u0173 kompensavimo tvarka pasipild\u0117 naujomis neurologin\u0117\u00admis indikacijomis \u2013 smegen\u0173 infarktas (i\u0161eminis insul\u00adtas), praeinantysis smegen\u0173 i\u0161emijos priepuolis (PSIP), kaklo ir galvos smegen\u0173 kraujagysli\u0173 stenoz\u0117 arba u\u017e\u00adkim\u0161imas, dar nesuk\u0117l\u0119s insulto (kitaip tariant, besimp\u00adtomiai smegen\u0173 kraujagysli\u0173 pa\u017eeidimai), padariniai po smegen\u0173 infarkto, t. y. persirgto i\u0161eminio insulto. \u0160ios 4 indikacijos su savo kodais atsid\u016br\u0117 lig\u0173, kuriomis ser\u00adgant galima prad\u0117ti ir t\u0119sti gydym\u0105 jau kompensuoja\u00admais statinais, s\u0105ra\u0161e.<\/p>\n
Visais min\u0117tais atvejais gydym\u0105 gali paskirti neuro\u00adlogas, o po smegen\u0173 infarkto (I63, I69.3) \u2013 ir vidaus lig\u0173 arba \u0161eimos gydytojas. Po PSIP (G45) statin\u0173 gali paskir\u00adti neurologas, o v\u0117liau gali i\u0161ra\u0161yti vidaus lig\u0173 ar \u0161eimos gydytojas. Prie\u0161 paskiriant kompensuojam\u0173j\u0173 statin\u0173, MTL-ch kiekis turi b\u016bti ne ma\u017eesnis kaip 1,8 mmol\/l.<\/p>\n
Pagal nauj\u0105j\u0105 statin\u0173 kompensavimo tvark\u0105, kai pa\u00adcientui miego arterijose nustatomos aterosklerozin\u0117s plok\u0161tel\u0117s, jam galima paskirti kompensuojamojo sta\u00adtino. Ar praktikoje pastebite da\u017enesn\u012f statin\u0173 skyrim\u0105 tokiems pacientams? <\/b><\/p>\n
Taip, pasitaiko pavieni\u0173 atvej\u0173, kai \u012f m\u016bs\u0173 centr\u0105 atei\u00adna ligoniai, kurie jau vartoja kompensuojam\u0173j\u0173 statin\u0173 b\u016b\u00adtent pagal \u0161\u012f punkt\u0105 \u2013 galvos smegen\u0173 ir prie\u0161smegenini\u0173 arterij\u0173 susiaur\u0117jimas ar u\u017esikim\u0161imas, kuris dar nesuk\u0117l\u0117 insulto (I65, I66). Kompensacija \u0161iais atvejais yra ma\u017ees\u00adn\u0117 \u2013 50 proc., visais kitais atvejais \u2013 80 proc.<\/p>\n
Manau, kad \u0161i\u0105 galimyb\u0119 dar ne visai i\u0161naudoja prak\u00adtikos gydytojai. I\u0161 dalies tod\u0117l, kad neretai pacientai \u012f gy\u00addytojus kreipiasi jau pasirei\u0161kus simptomams po insulto ar PSIP. Tokiu atveju, kad ir esant \u0161i\u0173 kraujagysli\u0173 plok\u0161\u00adtel\u0117ms ar stenoz\u0117ms, kompensuojam\u0173j\u0173 statin\u0173 skiriama pagal kit\u0105 ligos kod\u0105, t. y. pagal insulto ar PSIP diagnoz\u0119. Ta\u010diau yra pacient\u0173, kuriems min\u0117tosios pa\u017eaidos kaklo arba smegen\u0173 kraujagysl\u0117se nustatomos dar besimptom\u0117\u00adje stadijoje, atsitiktinai ar vykdant prevencines programas. Jiems taip pat numatytas statin\u0173 kompensavimas, ir tai la\u00adbai svarbu, nes smegen\u0173 arterij\u0173 ateroskleroziniai pa\u017eei\u00addimai gali progresuoti, jie didina insulto rizik\u0105, o pirmi\u00adn\u0117s profilaktikos tikslas ir yra apsaugoti \u017emog\u0173 nuo kar\u00addiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173, kol jie dar ne\u012fvyko.<\/p>\n
Pagal nustatyt\u0105 tvark\u0105, vien terminas plok\u0161tel\u0117 <\/i>n\u0117ra pakankamas kompensacijai gauti, turi b\u016bti nustatyta ste\u00adnoz\u0117. Ma\u017eo laipsnio stenoz\u0117 (iki 50 proc.) taip pat yra in\u00addikacija kompensuojamiems statinams. Svarbu, kad gal\u00advos smegen\u0173 arba prie\u0161smegenini\u0173 arterij\u0173 susiaur\u0117jimas ar u\u017esikim\u0161imas (TKL kodai I65 ir I66) b\u016bt\u0173 nustatytas ir patvirtintas instrumentiniais metodais \u2013 ultragarsiniu ty\u00adrimu arba angiografija.<\/p>\n
Pacientams, sergantiems cerebrovaskulin\u0117mis ligo\u00admis, taip pat turintiems aterosklerozines plok\u0161teles mie\u00adgo arterijose tikslinis MTL-ch kiekis yra 1,8 mmol\/l. Ar realu tok\u012f pasiekti? <\/b><\/p>\n
Tikslinis MTL-ch kiekis 1,8 mmol\/l n\u0117ra \u0161iaip sugalvo\u00adtas, o priimtas ir patvirtintas atlikus mokslinius tyrimus. Jais \u012frodyta, kad b\u016btent pasiekus cholesterolio kiek\u012f 1,8 mmol\/l, pasiekiama ir efektyviausia apsauga nuo infarkto ir insulto. Ar realu tok\u012f pasiekti? Tai n\u0117ra lengva, ypa\u010d pacientams, kuri\u0173 cholesterolio kiekis smarkiai padid\u0117j\u0119s. Esant labai dideliam cholesterolio kiekiui, vien statinais pasiekti jo suma\u017e\u0117jimo iki 1,8 mmol\/l prakti\u0161kai ne\u012fmanoma. Statin\u0173 potencialas ma\u017einti cholesterol\u012f yra ribotas, nors vaistai ir yra labai veiksmingi. Tod\u0117l atliekami nauj\u0173 vaist\u0173 tyrimai. \u0160iuo metu klinikin\u0117je praktikoje jau pasirod\u0117 naujos kartos cholesterol\u012f ma\u017einantys vaistai, kurie kol kas yra brang\u016bs ir skiriami tik tiems ligoniams, kuriems statin\u0173 efektas yra per menkas arba jie negali j\u0173 vartoti.<\/p>\n
Visose rekomendacijose nurodoma, kad pakankamo pro\u00adfilaktinio efekto galima pasiekti ne tik suma\u017einus MTL-ch iki 1,8 mmol\/l, bet ir tada, kai pradin\u012f cholesterol\u012f suma\u017ei\u00adname bent 50 proc. Tarkime, MTL-ch kiekis yra 5 mmol\/l \u2013 jo redukcija statinais per pus\u0119, iki 2,5 mmo\/l, taip pat reik\u0161\u00admingai suma\u017eina kraujotakos sistemos lig\u0173 rizik\u0105 ir laiky\u00adtina geru atsaku.<\/p>\n
Ar toks ma\u017eas \u2013 1,8 mmol\/l \u2013 cholesterolio kiekis n\u0117ra \u017ealingas organizmui? <\/b><\/p>\n
Pirma, MTL-ch kiekis 1,8 mmol\/l n\u0117ra ma\u017eas. Tai nor\u00admalus MTL-ch kiekis, kurio \u017emogaus organizmui visi\u0161kai pakanka. Noriu priminti, kad naujagimio kraujyje MTL-ch kiekis yra apie 1 mmol\/l, ir to pakanka, kad k\u016bdikio orga\u00adnizmas augt\u0173, vystyt\u0173si. O kad mes per gyvenim\u0105 per daug jo prikaupiame, tai dar nerodo, jog tiek jo ir reikia. Mano\u00adma, kad 1\u20131,2 mmol\/l MTL-ch kiekis yra ribinis, ta\u010diau 1,8 mmol\/l \u2013 visi\u0161kai pakankamas ir neturintis neigiam\u0173 padarini\u0173 cholesterolio kiekis.<\/p>\n
Vienas mit\u0173 yra, kad ma\u017eas cholesterolio kiekis gali didinti protini\u0173 lig\u0173 rizik\u0105, atsiliepti pa\u017einimo funkcijoms.<\/p>\n
Noriu pasakyti, kad labai ma\u017eam \u017emoni\u0173 skai\u010diui, net ir vartojan\u010diam dideles statin\u0173 dozes, pavyksta pasiek\u00adti ma\u017eesn\u012f nei 1,8 mmol\/l cholesterolio kiek\u012f kraujyje. Taip pat reikia nepamir\u0161ti, kad staiga suma\u017e\u0117jus\u012f cho\u00adlesterolio kiek\u012f gali sukelti visai ne statinai, o kitos sun\u00adkios ligos, pavyzd\u017eiui, onkologin\u0117s, kepen\u0173 funkcijos nepakankamumas ir kt.<\/p>\n
2016 metais lapkri\u010dio m\u0117nes\u012f Kompensuojam\u0173\u00adj\u0173 vaistini\u0173 preparat\u0173 kainynas pasipild\u0117 dar viena diagnoze \u2013 Smegen\u0173 infarkto pasekm\u0117s<\/i>. Ko tikit\u0117s i\u0161 \u0161ios galimyb\u0117s kompensuojamuosius statinus skir\u00adti pacientams, kuriems i\u0161eminis insultas \u012fvyko prie\u0161 metus ar seniau? <\/b><\/p>\n
Statin\u0173 kompensuojamosios tvarkos papildymas nau\u00adju \u012fra\u0161u Smegen\u0173 infarkto pasekm\u0117s <\/i>(I69.3) tiesiog su\u00add\u0117lioja ta\u0161kus ir panaikina kodavimo neai\u0161kumus. Visa\u00adda kalb\u0117jome, kad aterosklerozin\u0117s kilm\u0117s i\u0161eminis in\u00adsultas rodo didel\u0119 pasikartosian\u010dio insulto, miokardo in\u00adfarkto rizik\u0105, taip pat ir apie tai, kad po aterosklerozin\u0117s kilm\u0117s i\u0161eminio insulto statinai b\u016btini antrinei profilak\u00adtikai, ir j\u0173 vartojimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti t\u0119siamas nuolat. Ta\u010diau pirmajame kompensavimo papildymo variante tai neat\u00adsispind\u0117jo. \u016aminio insulto TLK kodas yra I63. Po met\u0173, kai diagnoz\u0117 kei\u010diama \u012f Smegen\u0173 infarkto pasekmes<\/i>, li\u00adgai priskiriamas jau kitas TLK kodas \u2013 I69. Esant pasta\u00adrajam ligos kodui, nebuvo numatytas kompensuojam\u0173j\u0173 statin\u0173 skyrimas, tai ir k\u0117l\u0117 sumai\u0161ties. Dabar \u0161i spraga i\u0161taisyta. Tai u\u017etikrina antrin\u0117s profilaktikos statinais t\u0119s\u00adtinum\u0105 ir pra\u0117jus daugiau kaip metams po \u016bminio atero\u00adtrombozinio i\u0161eminio insulto.<\/p>\n
Kartu keit\u0117si ir statin\u0173 kompensacija pacientams po PSIP: atsirado \u012fra\u0161as skiriama nuolatiniam gydymui<\/i>. Ko\u00add\u0117l svarbu po PSIP skirti statin\u0173 vis\u0105 likus\u012f gyvenim\u0105? <\/b><\/p>\n
Remiantis nusistov\u0117jusia praktika, PSIP diagnoz\u0117 ra\u00ad\u0161oma iki 1 met\u0173 po \u012fvykio. Pagal dabartines pa\u017ei\u016bras, tiek smegen\u0173 infarktas, tiek PSIP vienodai didina rizik\u0105 patirti pasikartojan\u010di\u0173 smegen\u0173 kraujotakos sutrikim\u0173, kit\u0173 krau\u00adjagyslini\u0173 lig\u0173. Tod\u0117l po PSIP reikalinga tokia pati profi\u00adlaktika kaip ir i\u0161eminio insulto atveju. Naujas \u012fra\u0161as skiriama nuolatiniam gydymui <\/i>taip pat i\u0161\u00adtaiso prie\u0161 tai buvusias kompensavimo tvarkos spragas, u\u017e\u00adtikrina teis\u0119 po kart\u0105 nustatytos PSIP diagnoz\u0117s kompen\u00adsuojam\u0173j\u0173 statin\u0173 skirti neribot\u0105 laik\u0105.<\/p>\n
K\u0105 gal\u0117tum\u0117te pasakyti apie statin\u0173 saugum\u0105? Tarp gydytoj\u0173 ir pacient\u0173 da\u017enai tenka i\u0161girsti baimes, kad statin\u0173 geriau nevartoti, nes jie pakenks kepenims. <\/b><\/p>\n
Statin\u0173 \u017eala kepenims \u2013 vienas gajausi\u0173 ir populia\u00adriausi\u0173 mit\u0173 Lietuvoje, nors ir \u012frodyta, kad daug didesn\u012f nepageidaujam\u0105 poveik\u012f kepenims turi analgetikai, ne\u00adsteroidiniai vaistai nuo u\u017edegimo, antibiotikai, o ypa\u010d alkoholis. O statin\u0173 poveikis kepenims yra itin ma\u017eas, tod\u0117l baimintis d\u0117l to labiau, negu vartojant kok\u012f kit\u0105 vaist\u0105, tikrai neverta.<\/p>\n
Kadangi statinai neturi \u017ealingo poveikio kepenims, 2012 metais Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 maisto ir vais\u00adt\u0173 administracija oficialiai paskelb\u0117, kad vartojantie\u00adsiems statin\u0173 ir neturintiesiems kepen\u0173 pa\u017eeidimo simp\u00adtom\u0173 neverta kartoti kepen\u0173 ferment\u0173 kraujo tyrimo, nes tai nesuteikia jokios papildomos informacijos ir statin\u0173 vartojimui neturi jokios \u012ftakos. D\u0117l to kepen\u0173 funkcijos steb\u0117jimas, kraujo rodikli\u0173 tyrim\u0173 kartojimas vartojant statin\u0173 reikalingas tik tiems \u017emon\u0117ms, kurie serga ar su\u00adserga kepen\u0173 liga. Statin\u0173 n\u0117ra s\u0105ra\u0161e, \u012f kur\u012f \u012ftraukiami viso pasaulio duomenys apie vaistus, sukelian\u010dius kepe\u00adn\u0173 funkcijos nepakankamum\u0105. Taigi kepen\u0173 pa\u017eeidimo mitas yra labai menkai pagr\u012fstas, nors ir gajus Lietuvo\u00adje. Jeigu bijome statin\u0173 poveikio kepenims, vadinasi, dar labiau tur\u0117tume bijoti vartoti paracetamolio ar vaist\u0173 nuo skausmo. Ta\u010diau j\u0173 vartojame n\u0117 nesusim\u0105stydami, \u012fsi\u00adgyjame be gydytojo rekomendacij\u0173, nors \u0161i\u0173 vaist\u0173 pa\u00advojus kepenims realesnis.<\/p>\n
Kitas mitas \u2013 statinai gali bloginti pa\u017einimo funkcijas. \u0160iuo klausimu yra nevienareik\u0161mi\u0173 nuomoni\u0173. Yra \u012fvai\u00adri\u0173 duomen\u0173 \u2013 ir kad statinai gali suma\u017einti Alzheimerio ligos rizik\u0105, ir kad nepalankiai veikia pa\u017einimo funkci\u00adjas. Yra atlikti didel\u0117s apimties tyrimai su sergan\u010diaisiais Alzheimerio liga ir dislipidemija. Tiriam\u0173j\u0173 grup\u0117 var\u00adtojo 80 mg atorvastatino ir MTL-ch kiekis buvo suma\u00ad\u017eintas iki 1,9 mmol\/l, kontrolin\u0117 grup\u0117 statin\u0173 nevarto\u00adjo. Per ilg\u0105 steb\u0117jimo laik\u0105 pa\u017einimo funkcij\u0173 dinami\u00adka tarp abiej\u0173 tiriam\u0173j\u0173 grupi\u0173 nesiskyr\u0117. Klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo \u017emon\u0117s, sergantys lengvu kognityviniu sutrikimu, nenustat\u0117, kad statinai apsaugot\u0173 nuo Alzheimerio ligos i\u0161sivystymo ateityje. Taigi esmi\u00adnio poveikio pa\u017einimo funkcijoms statinai grei\u010diausiai neturi \u2013 nei teigiamo, nei neigiamo.<\/p>\n
Da\u017eniausias statin\u0173 nepageidaujamas poveikis, su kuriuo susiduriama praktikoje, yra raumen\u0173 skausmas. Statinai kai kuriems \u017emon\u0117ms gali sukelti koj\u0173, ypa\u010d blauzd\u0173, mialgijas, retais atvejais \u2013 sunkesn\u012f raumen\u0173 pa\u017eeidim\u0105. Literat\u016bros duomenimis, mialgijos nustato\u00admos apie 5 proc. vartojusi\u0173j\u0173 statin\u0173, sunkesni raume\u00adn\u0173 pa\u017eeidimai \u2013 gerokai re\u010diau (miopatijos \u2013 0,1 proc., rabdomioliz\u0117 \u2013 0,01 proc. atvej\u0173). Prasminga paski\u00adriant statin\u0173 \u012fsp\u0117ti pacientus apie \u0161\u012f galim\u0105 nepageidau\u00adjam\u0105 poveik\u012f, o kito vizito metu pasiteirauti d\u0117l raume\u00adn\u0173 skausmo. Ta\u010diau verta nepamir\u0161ti, kad koj\u0173 raume\u00adn\u0173 skausm\u0105 neb\u016btinai gali sukelti statinai. Pavyzd\u017eiui, vartojan\u010di\u0173 statin\u0173 \u017emoni\u0173 koj\u0173 arterijos neretai jau yra pa\u017eeistos ateroskleroz\u0117s, tod\u0117l jiems gali i\u0161sivystyti pro\u00adtarpinis \u0161lubumas \u2013 klaudikacija, t. y. blauzd\u0173 raumen\u0173 skausmas fizinio kr\u016bvio metu, kurie pasirei\u0161kia d\u0117l krau\u00adjagysli\u0173 ateroskleroz\u0117s ir koj\u0173 i\u0161emijos.<\/p>\n
D\u0117kojame u\u017e pokalb\u012f. <\/i><\/b><\/p>\n
Kalb\u0117josi Natalija Voronaja<\/i><\/p>\n
\u0160altinis: \u017durnalo INTERNISTAS priedas NEUROLOGIJOS AKTUALIJOS, 2017m.<\/i><\/p>\n
<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Lietuvos \u017emoni\u0173 i\u0161eminio insulto, kraujagys\u00adli\u0173 lig\u0173 rizika ir sergamumas yra dideli. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomeni\u00admis, 2015 metais prakti\u0161kai kas tre\u010dias Lietuvos gyventojas (28,9 atvej\u0173 i\u0161 100 vyresni\u0173 kaip 18 met\u0173 gyventoj\u0173) sirgo kraujotakos sistemos liga. Rizikos veiksniai yra nekontroliuojami arba kon\u00adtroliuojami sunkiai, o padid\u0117j\u0119s cholesterolio kie\u00adkis, dislipidemija yra vieni da\u017eniausi\u0173 predispo\u00adnuojan\u010di\u0173 veiksni\u0173. Vis d\u0117lto valdyti pad\u0117t\u012f gali\u00adma. Tai \u012frodo s\u0117kminga kit\u0173 \u0161ali\u0173 patirtis. Svar\u00adbi vieta numatyta statinams. <\/b><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1136,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[25613,275,205,93,141,711,25614,9060,125,211,4163,138],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-1135","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-cholesterolis","tag-diagnoze","tag-gydytojai","tag-infarktas","tag-insultas","tag-kraujagysles","tag-pasipilde","tag-redukcija","tag-rukymas","tag-sergamumas","tag-uzsikimsimas","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1135","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1135"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1135\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1136"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1135"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1135"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1135"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=1135"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=1135"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}