{"id":11369,"date":"2010-04-21T18:00:00","date_gmt":"2010-04-21T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-04-21T18:00:00","modified_gmt":"2010-04-21T18:00:00","slug":"gyvo-kraujo-laso-tyrimas-ispeja-apie-esamas-ir-busimas-ligas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/gyvo-kraujo-laso-tyrimas-ispeja-apie-esamas-ir-busimas-ligas\/11369\/","title":{"rendered":"Gyvo kraujo la\u0161o tyrimas \u012fsp\u0117ja apie esamas ir b\u016bsimas ligas"},"content":{"rendered":"

Kraujo l\u0105stel\u0117s \u2013 tai m\u016bs\u0173 organizmo kariai, valytojai, maisto ne\u0161\u0117jai, gyvyb\u0117s sargybiniai. Kaip pa\u017ei\u016br\u0117ti \u012f ma\u017e\u0173j\u0173 organizmo kari\u0173 veidus ir su\u017einoti, ar jie vis dar stipr\u016bs ir… laimingi?<\/p>\n

Nors kraujas \u201etik\u201c organizmo jungiamasis audinys, niekas neabejoja jo ypatinga reik\u0161me m\u016bs\u0173 sveikatai, savijautai ir net gyvybei. Ne veltui sakoma: \u201ekova iki paskutinio kraujo la\u0161o\u201c, \u201ei\u0161 pyk\u010dio ar susijaudinimo net u\u017evir\u0117 kraujas\u201c. Apie gra\u017ei\u0105 mergin\u0105 \u2013 \u201ekraujas ir pienas\u201c; apie i\u0161bly\u0161kus\u012f \u017emog\u0173 \u2013 \u201ebekraujo veido; apie ram\u0173 ir susivaldant\u012f \u2013 \u201e\u0161altakrauji\u0161kas\u201c; apie sunkiai sergant\u012f \u2013 \u201ekraujas vandeniu virsta\u201c… <\/p>\n

Kraujas<\/strong> \u2013 tai organizmo maitintojas, valytojas, maisto med\u017eiag\u0173 ir deguonies ne\u0161\u0117jas, taip pat ir puikus ry\u0161ininkas, padedantis perduoti informacij\u0105, \u0161ilum\u0105, palaikantis gyvyb\u0119. Jis pasiekia atokiausius organizmo kampelius, palaiko ry\u0161ius tarp \u012fvairi\u0173 organizmo sistem\u0173. <\/p>\n

Bet jei jis toks mums svarbus, kod\u0117l, \u017emogui susirgus, kraujo tyrimai apsiribodavo tik krauj\u0105 sudaran\u010di\u0173 l\u0105steli\u0173 kiekio, kraujyje esan\u010di\u0173 mikroelement\u0173 kiekio nustatymu? Svarbiausia b\u016bdavo su\u017einoti, ko ir kiek yra \u017emogaus kraujyje, norint nustatyti \u017emog\u0173 kamuojan\u010dias ligas. <\/p>\n

Visai neseniai mokslininkai nusprend\u0117, kad dar tiksliau diagnozuoti galima … patyrin\u0117jus gyv\u0105 kraujo la\u0161\u0105. Tai yra su\u017einoti ne tik, kiek ir ko yra kraujyje, bet kaip tie ma\u017ei krauj\u0105 sudarantys elementai ten gyvena, k\u0105 veikia ir kaip jau\u010diasi. Tai yra \u017evilgtelti \u012f gyv\u0173 m\u016bs\u0173 kraujo ir imuniteto \u201ekari\u0173\u201c \u2013 l\u0105steli\u0173 \u2013 veid\u0105. Taip atsirado visi\u0161kai naujas tyrimas, pavadintas \u201egyvo kraujo la\u0161o tyrimu\u201c. Jis \u2013 lyg organizmo veidrodis, galintis suteikti labai svarbios informacijos apie m\u016bs\u0173 sveikat\u0105 bei galimus b\u016bsimus sutrikimus. <\/p>\n

Kaip tiriamas gyvas kraujas<\/span>
<\/strong>
\nTamsaus lauko mikroskopija \u2013 geriausias b\u016bdas diagnozei pagal gyvo kraujo la\u0161\u0105. <\/p>\n

Prie mikroskopo prijungiama skaitmenin\u0117 kamera, kuria \u012f kompiuterio ekran\u0105 perduodamas vaizdas. Jis gali b\u016bti i\u0161saugotas standartiniu vaizdo formatu (*. jpg), arba \u012fra\u0161omas kaip vaizdo \u012fra\u0161as, kur\u012f galis pamatyti ne tik specialistas, bet ir pacientas. <\/p>\n

Skenuojant gyv\u0105 kraujo la\u0161\u0105 nustatoma: eritrocit\u0173 b\u016bsena, agregacijos lygis (sukibimas \u012f monet\u0173 stulpel\u012f) ir kiti parametrai. Ap\u017ei\u016br\u0117jus ir \u012fvertinus trombocitus, leukocitus ir limfocitus, galima nustatyti imunin\u0117s sistemos aktyvum\u0105 ir organizmo geb\u0117jim\u0105 apsiginti nuo lig\u0173 ir kit\u0173 \u012f j\u012f patenkan\u010di\u0173 \u201eprie\u0161\u0173\u201c. Taip pat pastebimi patologiniai poky\u010diai kraujyje, atveriantys keli\u0105 ligoms. Galima \u012fvertinti ir cholesterolio kristal\u0173, cukraus, \u0161lapimo r\u016bg\u0161ties kiek\u012f bei toki\u0173 blogiuk\u0173 kaip grybeliai ir bakterijos kiek\u012f. <\/p>\n

Remiantis gyvo kraujo la\u0161o tyrimu, galima spr\u0119sti apie med\u017eiag\u0173 apykaitos procesus, imuniteto savybes, galim\u0105 \u017earnyno disbakterioz\u0119, parazit\u0173 kiek\u012f organizme. Jei organizme tr\u016bksta vitamino B, r\u016bg\u0161ties ir gele\u017eies, galima ekrane pamatyti atskirus, skirting\u0173 dyd\u017ei\u0173 eritrocitus , jei kraujyje yra laisv\u0173j\u0173 radikal\u0173, eritrocitai b\u016bna su nelygiais kra\u0161tais. <\/p>\n

Jei eritrocitai yra sulip\u0119, jie dirba tik de\u0161imtadaliu savo paj\u0117gumo ir organizmas negauna pakankamo kiekio maistini\u0173 med\u017eiag\u0173, vitamin\u0173, deguonies, i\u0161 l\u0105steli\u0173 n\u0117ra pa\u0161alinami apykaitos produktai. O jau tada prasideda ir nemiga, ir nuovargis, ir l\u0117tinio nuovargio sindromas, susilpn\u0117ja imunitetas, o \u017emogus suserga. <\/p>\n

Tamsaus lauko mikroskopija<\/span>
<\/strong>
\nTamsaus lauko mikroskopija yra optinis objekt\u0173, plika akimi nematom\u0173 d\u0117l j\u0173 dyd\u017eio, analiz\u0117s metodas. Naudojami special\u016bs mikroskopai. Tyrimo b\u016bdas vadinamas \u201etamsaus lauko\u201c tod\u0117l, kad \u0161viesa, einanti per l\u0119\u0161\u012f, ant juodo ar tamsaus pagrindo i\u0161 \u0161viesi\u0173 form\u0173 sudaro vaizd\u0105.
\n\u0160ios specialios technologijos d\u0117ka stebim\u0173 objekt\u0173 nereikia spalvinti, ja taip pat galima steb\u0117ti ir gyvus objektus, pvz., krauj\u0105. <\/p>\n

Medicinoje tamsaus lauko mikroskopija naudojama kaip diagnostikos metodas. Jis paremtas dr. Giunterio Enderleino (Gunther Enderlein) tyrimais. Jo prielaidos paremtos mikroorganizm\u0173 morfologija. Tam tikras su imunine sistema susijusias daleles pavertus matomomis, galima nustatyti ne tik ligas, bet ir j\u0173 vystymosi prognozes. <\/p>\n

Kad procesas b\u016bt\u0173 ai\u0161kesnis, j\u012f galima paai\u0161kinti taip: jei dang\u0173 stebite saul\u0117t\u0105 dien\u0105 \u2013 matote tik saul\u0119. Ta\u010diau ar tai rei\u0161kia, kad saul\u0117 yra vienintel\u0117 planeta visatoje? Steb\u0117kite t\u0105 pat\u012f dang\u0173 nakt\u012f, kai tamsu, ir atrasite nesuskai\u010diuojamas \u017evaig\u017edes, planetas bei kitus dangaus k\u016bnus. Atsiveria visi\u0161kai nauja, iki tol besisl\u0117pusi visata. <\/p>\n

Taigi tamsaus lauko mikroskopu stebint paciento krauj\u0105, atsiveria asmenin\u0117 paciento visata. <\/p>\n

Visatoje reik\u0117jo \u0161viesme\u010di\u0173, kol susidar\u0117 \u017evaig\u017edynai. Ta\u010diau astronomai jau \u0161iandien gali apskai\u010diuoti, kaip jie atrodys po tam tikro laiko. T\u0105 pat\u012f galima padaryti ir naudojant tamsaus lauko mikroskop\u0105. \u012eprastin\u0117 analiz\u0117 laboratorijoje rodys normalius duomenis, nors viduje jau bus ligos u\u017euomazgos. Tamsaus lauko mikroskopu galima pasteb\u0117ti vis\u0173 lig\u0173, pradedant \u012fprastin\u0117mis ligomis ir baigiant v\u0117\u017eiu, vystymosi tendencijas. <\/p>\n

Tamsaus lauko mikroskopas taip pat naudojamas diagnozuoti bei gydyti ar koreguoti imunin\u0119 sistem\u0105. <\/p>\n

Nat\u016bralios medicinos centras \u201eGera sveikata<\/a>\u201c<\/strong>
\nUkmerg\u0117s g. 298A, 06143 Vilnius
\nTel. (8 5) 247 0643
\nMob. tel.: 8 68 779 540, 8 68 779 520
\nEl. pa\u0161tas: gera.sveikata@gmail.com
\nwww.gera-sveikata.lt<\/p>\n

Daiva Norkien\u0117<\/div>\n
\u00a0<\/div>\n
\"Gyvo<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kraujo l\u0105stel\u0117s – tai m\u016bs\u0173 organizmo kariai, valytojai, maisto ne\u0161\u0117jai, gyvyb\u0117s sargybiniai. Kaip pa\u017ei\u016br\u0117ti \u012f ma\u017e\u0173j\u0173 organizmo kari\u0173 veidus ir su\u017einoti, ar jie vis dar stipr\u016bs ir… laimingi?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[346,2412],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11369","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-kraujas","tag-kraujo-laso-tyrimu"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11369","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11369"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11369\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11369"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11369"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11369"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11369"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11369"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}