{"id":11375,"date":"2010-05-10T18:00:00","date_gmt":"2010-05-10T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-05-10T18:00:00","modified_gmt":"2010-05-10T18:00:00","slug":"paciento-psichikos-higiena","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/paciento-psichikos-higiena\/11375\/","title":{"rendered":"Paciento psichikos higiena"},"content":{"rendered":"

<\/p>\n

PACIENTO PSICHIKOS HIGIENA: KAIP<\/p>\n

<\/span><\/b> SUMA\u017dINTI VIZITO PAS GYDYTOJ\u0104 IR<\/p>\n

<\/span><\/b> LIGOS SUKELIAM\u0104 STRES\u0104?<\/span><\/b><\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u012eVADAS<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Apsilankymas pas gydytoj\u0105 kiekvienam pacientui sukelia didesn\u012f ar ma\u017eesn\u012f stres\u0105. R\u016bpinimasis d\u0117l savo sveikatos b\u016bkl\u0117s, rimtos ligos baim\u0117, atsirad\u0119s laikinas ar ilgalaikis nedarbingumas, nejudrumas, pakit\u0119s dienos re\u017eimas yra tik keli i\u0161 daugelio stres\u0105 kelian\u010di\u0173 veiksni\u0173. Dauguma specialist\u0173 laikosi nuomon\u0117s, kad stresas turi \u012ftakos beveik visoms ligoms. Niekas neabejoja, kad jis komplikuoja lig\u0105, atitolina pasveikim\u0105 ir palaiko ne\u012fgalum\u0105 (1).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Su\u017einojusiam ligos diagnoz\u0119 pacientui da\u017eniausiai tampa svarbi visa informacija apie lig\u0105, jos eig\u0105, prognoz\u0119, gydymo metodus ir d\u0117l j\u0173 atsiradus\u012f nepageidaujam\u0105 poveik\u012f. Stres\u0105 sukelia ir ateities ne\u017einia. \u0160iuo atveju labai svarbus gydytojo vaidmuo. Gydytojas gali pad\u0117ti ligoniui \u012fveikti stres\u0105 arba netinkamai bendraudamas tik pabloginti situacij\u0105. Taigi labai svarbus gydytojo ir paciento santykis. Medicinin\u0117s psichologijos \u0161aka, tirianti aplinkos poveik\u012f \u017emogaus psichikai, yra psichohigiena (2). \u0160iuo atveju gydytojas yra paciento aplinkos dalis, jis gali suma\u017einti paciento nerim\u0105 ir baim\u0119, tinkamai informuodamas j\u012f apie esam\u0105 situacij\u0105.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

GYDYTOJO IR PACIENTO SANTYKI\u0172 MODELIAI<\/font><\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

I\u0161skiriami biomedicinini\u0173 ir biopsichosocialini\u0173 gydytojo ir paciento santyki\u0173 modeliai. Biomedicininiu modeliu besiremianti koncepcija yra labiau orientuota \u012f lig\u0105, o ne \u012f pacient\u0105. Remiantis \u0161iuo po\u017ei\u016briu, svarbiausias veiksmingos sveikatos prie\u017ei\u016bros ypatumas \u2013 teisingos diagnoz\u0117s nustatymas ir tinkamo gydymo parinkimas (3). Tod\u0117l socialini\u0173, psichologini\u0173 ir kit\u0173 veiksni\u0173 aptarimas \u010dia turi minimali\u0105 reik\u0161m\u0119. Biomedicininiu po\u017ei\u016briu b\u016bsimi pacientai tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u0161vie\u010diami ir mokomi tik reikiamu laiku atpa\u017einti simptomus ir aktyviai ie\u0161koti medik\u0173 pagalbos. Po to, kai pacientai kreipiasi \u012f sveikatos prie\u017ei\u016bros institucij\u0105, jie turi paklusti gydytojui ir nesiprie\u0161indami vykdyti jo vali\u0105 (4).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Biopsichosocialiniu sveikatos modeliu besiremianti koncepcija labiau atsi\u017evelgia \u012f pacient\u0105 ir jo socialin\u0119 aplink\u0105. Pacientas tampa centrine sveikatos prie\u017ei\u016bros a\u0161imi. Jis traktuojamas kaip gydymo strategijos formavimo dalyvis, tod\u0117l jo neprofesionalus ligos suvokimas bei<\/p>\n

<\/span> elgesio ypatumai gydymo procese laikomi svarbiais aspektais (3), kuriuos b\u016btina koreguoti.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Buvo atliktas tyrimas, kurio metu ai\u0161kintasi \u0161eimos gydytojo ir paciento santykiai Kauno mieste. Apklausti 1902 Kauno gyventojai. \u0160io tyrimo metu paai\u0161k\u0117jo, kad dauguma pacient\u0173<\/p>\n

<\/span> sutinka su tuo, kad jie neklausin\u0117dami vykdo visus \u0161eimos gydytojo nurodymus. Kartu jie patenkinti gauta informacija, gydytojo d\u0117mesiu, jiems skiriamu laiku. \u0160iems ligoniams priimtinas biomedicinos gydytojo ir paciento santyki\u0173 modelis. Vis d\u0117lto apie ketvirtis pacient\u0173 nesutinka, kad jie nieko neklausin\u0117dami vykdo gydytojo nurodymus. Kartu tarp j\u0173 daugiausiai nepatenkint\u0173 gauta informacija, \u0161eimos gydytojo skirtu d\u0117mesiu ir laiku. Tai ligoniai, kuriems labiau priimtinas biopsichosocialinis santyki\u0173 modelis (5). Pastaruoju metu daug\u0117ja ligoni\u0173, kurie nor\u0117t\u0173 bendrauti su gydytoju pagal biopsichosocialin\u012f model\u012f.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Siekiant i\u0161vengti streso vizito metu, dera \u012fvertinti, koks bendravimo modelis labiausiai priimtinas pacientui ir ko jis tikisi i\u0161 gydytojo. Tik supratus paciento l\u016bkes\u010dius, galima formuoti glaud\u0173 gydytojo ir paciento ry\u0161\u012f, i\u0161vengiant konsultacij\u0173 \u012ftampos.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

INFORAMCIJOS TEIKIMO SVARBA IR PACIENTO L\u016aKES\u010cIAI<\/font><\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Gydytojai, pavyzd\u017eiui, v\u0117\u017eio diagnoz\u0119 nuo savo pacient\u0173 jau seniai neslepia, bet apklausos rodo, kad pacientai vis daugiau nori \u017einoti apie savo lig\u0105, ne vien diagnoz\u0119. Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose (JAV) atlikt\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, 96 proc. ligoni\u0173 nori, kad jiems b\u016bt\u0173 prane\u0161ta apie lig\u0105 ir kuo i\u0161samiau paai\u0161kinta. Taip pat 85 proc. pacient\u0173 nori \u017einoti apie savo ligos prognoz\u0119, gydymo b\u016bdus ir kiek jiems liko gyventi.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Kiek v\u0117liau atlikti pana\u0161\u016bs tyrimai Europoje parod\u0117, kad gyventojai ir \u010dia nori \u017einoti apie savo sveikat\u0105. Europie\u010diai i\u0161skiria tuo, kad juos domina ir nepageidaujamas gydymo poveikis (6). \u0160ie tyrimai rodo, kad yra sprag\u0173 \u2013 nepakankamai informuojami pacientai. \u017dini\u0173 tr\u016bkumas ligoniui sukelia stres\u0105, bet gydytojas, paai\u0161kindamas, kas jo laukia, gali suma\u017einti nerim\u0105. Reikia prisiminti, kad ligonis turi dvi teises: \u017einoti ir ne\u017einoti apie savo lig\u0105. Bendraujant labai svarbu \u201epamatuoti\u201c, kiek pacientas nor\u0117t\u0173 gauti informacijos, ko tikisi i\u0161 gydytojo. Ligonio l\u016bkes\u010diai veikia simptom\u0173 supratim\u0105 (skausmas), b\u016bsim\u0173 simptom\u0173 suvokim\u0105 (kacheksija) ir gauto gydymo \u012fvertinim\u0105 (1 pav.<\/i>) (7). Sergant sunkia liga, pacientui kyla gausyb\u0117 klausim\u0173, didinan\u010di\u0173 psichosocialin\u0119 \u012ftamp\u0105: \u201eKas gali nutikti blogo?\u201c \u201eAr skaud\u0117s?\u201c \u201eAr a\u0161 gyvensiu?\u201c<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"Paciento<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Simptom\u0173 ir ligos suvokimui svarbu ir kit\u0173 lig\u0173, kuriomis pacientas sirgo, patirtis, tai pat tokie veiksniai, kaip nuomon\u0117 apie teikiamas sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaugas (8). Ligonio psichologin\u0117 savijauta lemia ir gydymo \u012fvertinim\u0105.<\/p>\n

<\/span> Ligonio l\u016bkes\u010di\u0173 \u012fvertinimas trunka viso vizito pas gydytoj\u0105 metu. Tai lyginamasis procesas, kai atsitik\u0119 \u012fvykiai lyginami su ligonio patirtimi (galimu \u012fvykio interpretavimu) ir vertyb\u0117mis (po\u017ei\u016briu \u012f tam tikrus \u012fvykius) (8). \u012evertinimas gali b\u016bti ir tiesioginis procesas, nepaisant lyginimo to, ko buvo tikimasi ir kas patirta (9). Labai svarb\u016bs veiksniai yra ligonio am\u017eius, lytis, tautyb\u0117 ir bendra sveikatos b\u016bkl\u0117 (10, 11). Kult\u016brinis ligonio statusas ir jo aplinka yra svarbi \u012fvertinimo modelio dalis. Atlikti tyrimai parod\u0117, kad patirtis esant pana\u0161iems simptomams yra skirtinga tarp tam tikr\u0173 etnini\u0173 grupi\u0173 (12). Medicinos paslaug\u0173 poreik\u012f lemia socioekonominis statusas (13), o ligonio pasitenkinimas ta pa\u010dia sveikatos prie\u017ei\u016bros paslauga ma\u017eesnis, jei pajamos didesn\u0117s (14). Jeigu gydytojas lengvai suvokia paciento l\u016bkes\u010dius, juos stengiasi \u012fvykdyti, tada ligonis patiria ma\u017eiau streso, lieka patenkintas paslaugomis: gydymo, bendravimo ir paciento suvokimo kokyb\u0117 atitinka paciento norus ir poreikius. Praktikoje taip b\u016bna retai, nes pacient\u0173 norai da\u017enai nesutampa su gydytojo galimyb\u0117mis, bet \u0161iltas ir mandagus bendravimas padeda rasti kompromisus.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

PACIENTO PASITIK\u0116JIMAS GYDYTOJU IR STRESO MA\u017dINIMAS<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Paciento pasitik\u0117jimas gydytoju yra vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 veiksni\u0173 kuriant santykius su pacientu. D\u0117l geresni\u0173 santyki\u0173 geriau laikomasi gydytojo nurodym\u0173, pripa\u017e\u012fstamas gydymo teisingumas ir gydymas lengviau t\u0119siamas, o ligonis lieka patenkintas. Patenkintas gydymu ir pasitikintis gydytoju ligonis patiria ma\u017eiau streso. Taip pat u\u017esitarnavus ligonio pasitik\u0117jim\u0105 i\u0161vengiama da\u017enai nereikaling\u0173 papildom\u0173 tyrim\u0173 ar netgi ie\u0161kini\u0173 ir teismini\u0173 proces\u0173. Kiekviena intervencija, tyrimo rezultat\u0173 laukimas kelia stres\u0105, taigi kuo ma\u017eiau \u012fvairi\u0173 tyrim\u0173, tuo ma\u017eesn\u0117 psichologin\u0117 ligonio \u012ftampa (15).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

JAV buvo atliktas tyrimas, skirtas i\u0161siai\u0161kinti gydytojo veiksmus, kurie didina ar ma\u017eina paciento pasitik\u0117jim\u0105 specialistu. Buvo apklausiami pas \u0161eimos gydytoj\u0105 besilankantys ligoniai. Pasitik\u0117jimas vertintas pagal \u0161iek tiek modifikuot\u0105 Pasitik\u0117jimo gydytoju skal\u0119 (angl. Trust in Physician Scale<\/i>). Tyrimas truko 6 m\u0117n., jame dalyvavo 404 pacientai. Ligoniai pasitik\u0117jim\u0105 gydytoju vertino prie\u0161 vizit\u0105, po vizito ir per 1 ar 6 gydymo m\u0117nesius (15). Pacientai i\u0161skyr\u0117 5 svarbiausius veiksnius, kurie lemia pasitik\u0117jim\u0105 gydytoju:<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

    \n
  1. Gydytojas tur\u0117t\u0173 mok\u0117ti raminti ir parodyti r\u016bpest\u012f pacientui.\n<\/p>\n

    <\/span><\/li>\n

  2. Rodyti kompetencij\u0105, nes tai skatina pasitik\u0117jim\u0105 juo.\n<\/p>\n

    <\/span><\/li>\n

  3. Padr\u0105sinti pacient\u0105 ir atsakyti \u012f jo klausimus.\n<\/p>\n

    <\/span><\/li>\n

  4. Paai\u0161kinti pacientui, k\u0105 ketina daryti.\n<\/p>\n

    <\/span><\/li>\n

  5. Jeigu reikia, si\u0173sti pas specialistus, konsultuotis su kolegomis.\n<\/p>\n

    <\/span><\/li>\n<\/ol>\n

    Ma\u017eiausiai ligonio pasitik\u0117jim\u0105 lemian\u010dios gydytojo savyb\u0117s:<\/p>\n

    <\/span><\/p>\n

    1. \u0160velnumas atliekant fizin\u012f i\u0161tyrim\u0105.<\/p>\n

    <\/span><\/p>\n

    2. Diskutavimas apie galimybes ar teiravimasis apie gydymo ir gyvenimo galimybes.<\/p>\n

    <\/span><\/p>\n

    3. Aki\u0173 kontaktas.<\/p>\n

    <\/span><\/p>\n

    4. Pastangos suteikti ligoniams vienodas s\u0105lygas. Tai nerei\u0161kia, kad \u0161ios savyb\u0117s n\u0117ra svarbios bendraujant su ligoniu. Be to, pasitik\u0117jimo kriterijai keit\u0117si priklausomai nuo lankymosi pas gydytoj\u0105 trukm\u0117s, ligoni\u0173 lyties bei am\u017eiaus. Tiek moterims, tiek vyrams buvo svarbu, kad gydytojas mok\u0117t\u0173 nuraminti, b\u016bt\u0173 kompetentingas, paai\u0161kint\u0173 ir i\u0161klausyt\u0173. Moterims svarbu, kad jis laiku si\u0173st\u0173 pas specialist\u0105 konsultant\u0105, paai\u0161kint\u0173 siuntimo prie\u017eastis, esant poreikiui, steb\u0117t\u0173, ar gydymo eiga tinkama. Taip pat i\u0161siai\u0161kinta, kad ligonio pasitik\u0117jimas gydytoju lemia jo pasitenkinim\u0105 gydymu, o tai ma\u017eina ligos, vizit\u0173 ir net gydymo<\/p>\n

    <\/span> \u012fstaigos keliam\u0105 stres\u0105; siektinas rezultatas \u2013 draugi\u0161ki gydytojo ir paciento santykiai (15).<\/p>\n

    <\/span><\/p>\n

    \u00a0<\/p>\n

    <\/span><\/b><\/p>\n

    PACIENTO EMOCIN\u0116 B\u016aKL\u0116 IR METODO BATHE TAIKYMAS KASDIEN\u0116JE PRAKTIKOJE<\/p>\n

    <\/span><\/b><\/p>\n

    \u00a0<\/p>\n

    <\/span><\/p>\n

    Kad ligonis gerai jaust\u0173si, gydytojui svarbu ne tik kontroliuoti jo l\u0117tini\u0173 lig\u0173 simptomus, bet ir gerinti emocin\u0119 b\u016bkl\u0119. Taip ma\u017einama patiriama \u012ftampa ir gerinamas pasitik\u0117jimas gydytoju, ligonis geriau laikosi jo nurodym\u0173. Ligoniai da\u017enai tikisi emocinio palaikymo ir pagalbos i\u0161 gydytojo. Taigi kiekvienam gydytojui svarbu i\u0161manyti ne tik somatini\u0173 lig\u0173 ypatumus, bet ir \u0161iek tiek psichologij\u0105 bei psichoterapij\u0105.<\/p>\n

    <\/span><\/p>\n

    BATHE metodas \u2013 tai psichoterapinis metodas, kuris gali tarnauti ir kaip testas<\/a> nerimui, depresijai bei stresui diagnozuoti ir vertinti. Metodas susideda i\u0161 4 klausim\u0173 apie paciento aplink\u0105, nuotaik\u0105, problemas, geb\u0117jim\u0105 valdyti situacij\u0105, jis baigiamas empati\u0161ku padr\u0105sinimu \u2013 tai trunka tik 1 minut\u0119. Metodo BATHE taikymas padeda u\u017emegzti ry\u0161\u012f su ligoniu, aptikti galimus psichikos sutrikimus, padr\u0105sina konstruktyviai spr\u0119sti i\u0161kilusius sunkumus (1 lentel\u0117<\/i>) (16).<\/span><\/p>\n

    <\/p>\n

    <\/span><\/p>\n

    \"Paciento<\/span><\/p>\n

    \u00a0<\/p>\n

    \u00a0<\/p>\n

    Vizito pas gydytoj\u0105 metu patartina leisti ligoniams minut\u0119 ar dvi \u201epapasakoti savo istorij\u0105\u201d ne\u012fsiterpiant: taip ligoniui lengviau perteikti informacij\u0105. V\u0117liau galima paklausti r\u016bpim\u0173 klausim\u0173. Daugelis ligoni\u0173 mano, kad tinkamas gydymas apima ne tik medicinin\u0117s problemos sprendim\u0105, bet ir psichologin\u0117s b\u016bsenos \u012fvertinim\u0105. Labai svarbu i\u0161siai\u0161kinti, k\u0105 apie savo sveikatos problemas mano pacientas, ko jis tikisi ir kod\u0117l at\u0117jo pagalbos pas gydytoj\u0105. Kaip jau min\u0117ta, metodas BATHE apima 4 klausimus. Jie gali b\u016bti pateikiami renkant anamnez\u0119. Tai psichoterapinis metodas, kuris padr\u0105sina ligon\u012f, padeda suvokti jo b\u016bkl\u0119, rasti sprendimus.<\/p>\n

    <\/span><\/p>\n

    Reikia nepamir\u0161ti, kad 25\u201375 proc. ligoni\u0173, besilankan\u010di\u0173 pas gydytojus, gali tur\u0117ti \u012fvairi\u0173 psichikos sutrikim\u0173 (17). Metodas BATHE padeda juos anksti \u012ftarti. Vis d\u0117lto metodo BATHE nepatariama taikyti, jeigu ligonis ken\u010dia didel\u012f skausm\u0105 ar gyvybei gr\u0117sming\u0105 situacij\u0105. Taip pat netinka, jeigu ligonis nesutinka bendradarbiauti, nusiteik\u0119s prie\u0161i\u0161kai ar \u012ftarus. Netaikomas suicidini\u0173 min\u010di\u0173 turintiems pacientams, patyrusiems seksualin\u0119 prievart\u0105, piktnaud\u017eiaujantiems psichotropin\u0117mis med\u017eiagomis: nors ir padeda \u012ftarti \u0161ias b\u016bkles, empati\u0161kas r\u016bpestis gali b\u016bti sutiktas prie\u0161i\u0161kai ir norimo rezultato nebus. Metodas netinkamas, jeigu pacientui \u012ftariama psichoz\u0117 ar yra asmenyb\u0117s sutrikim\u0173, ypa\u010d ribinei asmenybei. Galima taikyti \u012fvairias tyrimo modifikacijas turintiems raidos sutrikim\u0173,<\/p>\n

    <\/span> fizin\u0119 negali\u0105, priklausantiems kitai kult\u016brai (16).<\/p>\n

    <\/span><\/p>\n

    \u00a0<\/p>\n

    <\/span><\/p>\n

    APIBENDRINIMAS<\/font><\/span><\/h2>\n

    \u00a0<\/p>\n

    <\/span><\/p>\n

    Beveik visi ligoniai patiria stres\u0105. Neigiamai veikia apsilankymas pas gydytoj\u0105, sveikatos problemos, diagnoz\u0117s su\u017einojimas, gyvenimo b\u016bdo pasikeitimas, atsiradusi negalia ar tik laikinas negalavimas. Bendravimas su gydytoju taip pat gali b\u016bti stresogeninis veiksnys. Manoma, kad nuolatinis stresas ne tik nepadeda sveikti, bet ir dar labiau pablogina ligonio b\u016bkl\u0119.<\/p>\n

    <\/span><\/p>\n

    Nors nema\u017eai \u017emoni\u0173 pasitiki \u0161eimos gydytoju, laikosi jo nurodym\u0173, vis d\u0117lto svarbu \u012fvertinti ligonio psichosocialin\u0119 b\u016bkl\u0119. Apklaus\u0173 metu JAV ir Europoje nustatyta, kad didel\u0117 dalis pacient\u0173 nori gauti kuo daugiau informacijos apie savo lig\u0105, domisi gydymo metodais, nepageidaujamu poveikiu ir kt. Gydytojas tur\u0117t\u0173 \u012fvertinti ligonio l\u016bkes\u010dius ir juos pasistengti \u012fgyvendinti, kad b\u016bt\u0173 suma\u017einta paciento patiriama \u012ftampa.<\/p>\n

    <\/span><\/p>\n

    Paciento pasitik\u0117jimas gydytoju \u2013 dar vienas stres\u0105 ma\u017einantis veiksnys. JAV atlikto tyrimo metu paai\u0161k\u0117jo, kad ligonio pasitik\u0117jim\u0105 u\u017esitarnauja gydytojas, kuris moka nuraminti ir i\u0161reik\u0161ti r\u016bpest\u012f, padr\u0105sinti, atsako \u012f klausimus, kurio kompetencija pacientai neabejoja.<\/p>\n

    <\/span><\/p>\n

    Da\u017enai ligoniai i\u0161 gydytoj\u0173 tikisi ne tik somatin\u0117s ligos gydymo, bet ir psichologin\u0117s pagalbos. Kiekvienas gydytojas, pasitelkdamas nesud\u0117ting\u0105 psichoterapin\u012f metod\u0105 BATHE, gali lengvai gauti bazin\u0119 informacij\u0105 apie paciento psichologin\u0119 b\u016bsen\u0105, taip pat pad\u0117ti ligoniui \u012fsis\u0105moninti situacij\u0105, patarti, kaip \u012fveikti i\u0161kilusius sunkumus, parodyti r\u016bpest\u012f.<\/p>\n

    <\/span><\/p>\n

    \u00a0<\/p>\n

    <\/span><\/i><\/p>\n

    Pareng\u0117: Egl\u0117 VASILIAUSKAIT\u0116,<\/p>\n

    <\/span><\/i><\/p>\n

    Rasa \u017dEMAITAITYT\u0116<\/p>\n

    <\/span><\/i><\/p>\n

    \u00a0<\/p>\n

    <\/span><\/i><\/p>\n

    \u017durnalas \u201cInternistas\u201d<\/p>\n

    <\/span><\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Apsilankymas pas gydytoj\u0105 kiekvienam pacientui sukelia didesn\u012f ar ma\u017eesn\u012f stres\u0105. R\u016bpinimasis d\u0117l savo sveikatos b\u016bkl\u0117s, rimtos ligos baim\u0117, atsirad\u0119s laikinas ar ilgalaikis nedarbingumas, nejudrumas, pakit\u0119s dienos re\u017eimas yra tik keli i\u0161 daugelio stres\u0105 kelian\u010di\u0173 veiksni\u0173. Dauguma specialist\u0173 laikosi nuomon\u0117s, kad stresas turi \u012ftakos beveik visoms ligoms. Niekas neabejoja, kad jis komplikuoja lig\u0105, atitolina pasveikim\u0105 ir palaiko ne\u012fgalum\u0105 (1).<\/o:p><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[275,137,2408,20,486,545,991],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11375","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-diagnoze","tag-ligonis","tag-paciento-santykiu","tag-psichikos","tag-psichologines","tag-seimos-gydytojo","tag-stresas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11375","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11375"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11375\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11375"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11375"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11375"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11375"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11375"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}