{"id":11380,"date":"2010-05-03T18:00:00","date_gmt":"2010-05-03T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-03-24T19:00:05","modified_gmt":"2016-03-24T19:00:05","slug":"bendroji-informacija-apie-skausma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/bendroji-informacija-apie-skausma\/11380\/","title":{"rendered":"Bendroji informacija apie skausm\u0105"},"content":{"rendered":"

\u012eVADAS<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Skausmas yra vienas nemaloniausi\u0173 poj\u016b\u010di\u0173 \u017emogui. Remiantis tarptautine skausmo tyrim\u0173 asociacija, skausmo terminas apib\u016bdinamas kaip nemaloni sensorin\u0117 ir emocin\u0117 patirtis, susijusi su organizmo vienokio ar kitokio pob\u016bd\u017eio pa\u017eeidimu (1). Atsi\u017evelgiant \u012f \u017emogaus i\u0161sakomus skundus ir objektyviai \u012fvertinant jo b\u016bkl\u0119, skausmas skiriamas \u012f \u016bm\u0173 ir l\u0117tin\u012f. \u016amus skausmas da\u017eniausiai rodo naujus patologinius vyksmus organizme (pvz., \u016bm\u0173 organo veiklos sutrikim\u0105) ir i\u0161nyksta, kai pasveikstama. Kai kurios l\u0117tinio skausmo formos gali trukti<\/span> daug m\u0117nesi\u0173 net ir i\u0161gijus (2).<\/span><\/p>\n

Teorijos, kad skausmas perduodamas ta pa\u010dia grandimi nuo odos iki smegen\u0173, kilm\u0117 gali b\u016bti siejama su filosofu ir mokslininku Ren\u0117 Deskartu. R. Deskartas savo teorij\u0105 grind\u0117 tokiais pavyzd\u017eiais kaip mechaninis kojos atitraukimas sudirginus skausmu: \u201eMa\u017ea greitai judanti ugnies dalel\u0117 sujudina paveiktos vietos od\u0105, taip nulemdama plono si\u016blo patraukim\u0105. Tai atidaro ma\u017e\u0105 vo\u017etuv\u0105 smegenyse ir per j\u012f k\u016bni\u0161kos j\u0117gos siun\u010diamos \u012f raumenis, kurie patraukia koj\u0105. Tik traukiant viename gale virvel\u0117s, kitame gale kabantis skambutis jau skamba.\u201c (3, 4)<\/span><\/p>\n

Vart\u0173 kontrol\u0117s teorija, pasi\u016blyta Melzack <\/i>ir Wall <\/i>1965 m., leido pa\u017evelgti \u012f skausm\u0105 ir galim\u0105 jo gydym\u0105 i\u0161 naujo (5). V\u0117liau, per konferencij\u0105 1995 m., Wall <\/i>parei\u0161k\u0117, kad klasikinis skausmo kaip mechanizmo vaizdavimas n\u0117ra tinkamas. Jis teig\u0117, kad toks skausmo kelias yra gryna fantazija ir kad ateinantys keleri metai daug k\u0105 pakeis skausmo tyrin\u0117jimo srityje. Buvo pateiktas ai\u0161kinimas, kad skausmo kelias prasideda nuo dirgiklio, plinta ir jau kontroliuojamas tarpl\u0105stelin\u0117s stuburo med\u017eiagos (\u201evart\u0173\u201c teorija) siun\u010diamas \u012f auk\u0161tesnius centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos (CNS) lygius. Periferin\u0117s intervencijos metu aktyvinamas specifini\u0173 inhibitori\u0173 i\u0161siskyrimas \u2013 skausmo vartai prie stuburo ir galvos smegen\u0173 (4). Tai dvi da\u017eniausiai aptariamos skausmo teorijos, bet yra dar bent dvi reik\u0161mingos mokslo pasauliui hipotez\u0117s.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

SKAUSMO ETIOLOGIJA<\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Skausm\u0105 gali sukelti \u012fvairios prie\u017eastys. Vienais atvejais skausmas atsiranda d\u0117l traumos, kitais d\u0117l ligos, ta\u010diau kartais skausmo prie\u017east\u012f labai sunku nustatyti. Dvi da\u017eniausiai pasitaikan\u010dios skausmo lokalizacijos \u2013 galvos ir nugaros skausmas. Nugaros skausm\u0105 gali sukelti bet kokios sveikatos problemos susijusios su nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 dirginimu. Viena da\u017eniausi\u0173 problem\u0173 yra nugaros patempimas<\/a>. Taip atsitinka, kai atliekame ka\u017ekok\u012f fizin\u012f veiksm\u0105, kuris per sunkus nugaros raumenims ir rai\u0161\u010diams.<\/span><\/p>\n

Tarpslanksteliniai diskai atlieka pagalbin\u0119 \u201epagalv\u0117s\u201c funkcij\u0105 tarp dviej\u0173 slanksteli\u0173, ta\u010diau jiems pajud\u0117jus i\u0161 savo vietos (tarpslankstelinio disko i\u0161var\u017ea) ar \u012ftr\u016bkus gali prasid\u0117ti labai stiprus skausmas. Raumen\u0173 pertempimas sunkaus daikto k\u0117limo metu, sportuojant ar tiesiog netaisyklingai atliekant judes\u012f taip pat gali nulemti nugaros skausmus.<\/span><\/p>\n

Artritas gali b\u016bti skausmo prie\u017eastis vyresniems \u017emon\u0117ms ar tiems, kurie tur\u0117jo daug nugaros traum\u0173, sukelian\u010di\u0173 s\u0105nari\u0173 u\u017edegim\u0105. Kitas po nugaros skausmo pagal da\u017enum\u0105 yra galvos skausmas, paprastai atsirandantis d\u0117l \u012ftampos. Nors mokslininkai n\u0117ra i\u0161ai\u0161kin\u0119 konkre\u010dios \u0161io skausmo prie\u017easties, ta\u010diau manoma, kad skausmo prie\u017eastis netgi gal\u0117t\u0173 b\u016bti raumenys, dengiantys kaukol\u0119. Kai \u0161ie raumenys yra \u012ftempti ar spazmuoja, \u012f smegenis plinta nerviniai impulsai ir juntamas skausmas. Galvos skausmus gali sukelti aplinkos veiksniai, ekstremal\u016bs temperat\u016bros poky\u010diai ir su tuo susij\u0119 CNS vidaus biologini\u0173 proces\u0173 mechanizm\u0173 pakitimai (6).<\/span><\/p>\n

L\u0117tinis neuropatinis skausmas skiriasi nuo kit\u0173 skausmo form\u0173, toki\u0173 kaip nocicepcinis ar u\u017edegimo sukeltas skausmas, nes jis i\u0161lieka netgi tuomet, kai j\u012f suk\u0117l\u0119s prie\u017eastinis veiksnys pa\u0161alinamas (7). Viena i\u0161 l\u0117tinio skausmo prie\u017eas\u010di\u0173 gali b\u016bti diabetin\u0117 neuropatija<\/a>, kurios metu nyksta mielinin\u0117s ir nemielinin\u0117s skaidulos. Da\u017eniausia diabetin\u0117s neuropatijos forma \u2013 distalin\u0117 simetrin\u0117 polineuropatija<\/a>. Ligoniams skauda apatini\u0173 gal\u016bni\u0173 distalinius galus,\u00a0 <\/span>skausmas jau\u010diamas ramyb\u0117s b\u016bsenoje ir progresuoja nakt\u012f (8).<\/span><\/p>\n

Kr\u016btin\u0117s l\u0105stos ir pilvo srities skausm\u0105 gali sukelti tarp\u0161onkaulin\u0117 radikulopatija<\/a>. Jei pa\u017eeistas juosmens rezginys arba \u0161launies nervas, tuomet skauda klub\u0173 ir \u0161laun\u0173 sritis, be to, jau\u010diamas raumen\u0173 silpnumas (9). Taip pat skausmas gali b\u016bti susij\u0119s su poherpetine neuropatija.<\/span><\/p>\n

\u0160is skausmas yra labiausiai varginanti herpes zoster infekcijos komplikacija. B\u016bdingi deginan\u010dio pob\u016bd\u017eio stipr\u016bs skausmai, einantys palei nervo anatomin\u0119 lokalizacij\u0105 (10). Skausmas, apimantis paskutinius ketverius kaklo nervus ir pirm\u0105j\u012fkr\u016btin\u0117s nerv\u0105 apib\u016bdnamas kaip cervikobrachialgija. Da\u017eniausia to prie\u017eastis \u2013 kaklo spondilioze. Sergantiems v\u0117\u017eiu neuropatinis skausmas gali atsirasti d\u0117l nervo pa\u017eeidimo, penetruojant \u012f j\u012f navikui, radiacijos sukeltos fi broz\u0117s, chirurgin\u0117s traumos, taip pat d\u0117l chemoterapijos neurotoksinio poveikio (11). Onkologin\u0117s ligos skausmas da\u017enai susij\u0119s ne tik su organo ar audinio pa\u017eeidimu, bet ir bendra paciento b\u016bkle: depresija<\/a>, psichologin\u0117s ir socialin\u0117s problemos, gydymo sukeliamas nepatogumas \u2013 blogina bendr\u0105 savijaut\u0105, jau\u010diamas dar intensyvesnis skausmas.<\/span><\/p>\n

L\u0117tinio pe\u010di\u0173 skausmo da\u017eniausios prie\u017eastys dvigalvio raumens sausgysli\u0173 u\u017edegimas, subakromialinis bursitas, osteoartritas<\/a>, peties s\u0105nario ank\u0161tumo sindromas ir peties s\u0105nario u\u017edegimas (12).<\/span><\/p>\n

\u016amus skausmas yra normalus fiziologinis atsakas \u012f laikinus audini\u0173 su\u017ealojimus ar lig\u0105 ir jos sukeliamus pakitimus. \u0160\u012f skausm\u0105 sukelia \u012fvair\u016bs audini\u0173 pa\u017eeidimai po traum\u0173, nudegim\u0173, medicinini\u0173 ir chirurgini\u0173 proced\u016br\u0173. \u016amus skausmas gali pasireik\u0161ti ir d\u0117l pjautuvini\u0173 l\u0105steli\u0173 kriz\u0117s ar piktybini\u0173 navik\u0173.<\/span><\/p>\n

Yra daug \u016bmaus skausmo prie\u017eas\u010di\u0173. L\u0117tinis skausmas susij\u0119s su l\u0117tiniais organizmo destrukcijos procesais (onkologin\u0117 liga, cukrinis diabetas<\/a>), fantominis skausmas \u2013 susij\u0119s su CNS dirginimu, nors anatomin\u0117s prie\u017easties n\u0117ra, laiku ir tinkamai negydytas \u016bmus skausmas gali pereiti \u012f l\u0117tinio skausmo stadij\u0105 (13). Skausmo etiologija \u012fvairi ir viena pla\u010diausi\u0173, ta\u010diau b\u016btina kiek galima tiksliau diagnozuoti skausmo prie\u017east\u012f, tinkamai gydyti \u016bm\u0173 skausm\u0105 ir gerai kontroliuoti l\u0117tin\u012f skausm\u0105.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

\"Bendroji<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

L\u0116TINIS SKAUSMAS, JO GYDYMAS<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

L\u0117tiniu skausmu vadinamas toks skausmas, kuris trunka daugiau nei dvylika savai\u010di\u0173, ar toks, kuris trunka ilgiau nei gijimo procesas. \u017dmogus, ken\u010diantis l\u0117tin\u012f skausm\u0105, taip pat serga ir tokiomis ligomis kaip depresija<\/a>, patiria nerim\u0105 ir stres\u0105 (34).<\/span><\/p>\n

L\u0117tinio skausmo sindromas (kitaip vadinamas l\u0117tiniu ar nuolatiniu skausmu) ir j\u012f sukelian\u010dios ligos, tokios kaip apatin\u0117s (lumbosakralin\u0117s) nugaros dalies skausmas, u\u017edegimo sukeltas skausmas, susij\u0119s su artritu, neuropatinis skausmas, \u2013 visi \u0161ie sindromai labai sunkina \u017emoni\u0173 ir visuomen\u0117s gyvenim\u0105 (35). L\u0117tinis skausmas veikia ne tik 40 proc. Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 (JAV) suaugusi\u0173 \u017emoni\u0173 populiacijos, bet, vertinant pagal sveikatos apsaugos i\u0161laidas, atsieina daugiau nei 100 milijard\u0173 JAV doleri\u0173 (36, 37). Nors pasiekta daug laim\u0117jim\u0173, kurie leid\u017eia suvokti patofiziologinius mechanizmus, lemian\u010dius l\u0117tinio skausmo sindrom\u0105, vis tiek i\u0161lieka daug klausim\u0173 d\u0117l skausmo valdymo (pvz., kod\u0117l pacientai, patyr\u0119 tok\u012f pat audini\u0173 pa\u017eeidim\u0105, skirtingai junta skausm\u0105 ir skirtingai reaguoja \u012f vienod\u0105 gydym\u0105) (35).<\/span><\/p>\n

Da\u017enai gydymas fokusuojamas tik \u012f simptom\u0173 ma\u017einim\u0105, \u012fvertinus j\u0173 intensyvum\u0105. Siekiant valdyti skausm\u0105 tokiu b\u016bdu, ignoruojami psichologiniai veiksniai (38). Taip pat da\u017enai neatsi\u017evelgiama ir \u012f ekonominius, socialinius veiksnius, kurie turi toki\u0105 pa\u010di\u0105 reik\u0161m\u0119 skausmui ir ne\u012fgalumui, bendrai paciento savijautai. Svarbu \u012fvertinti ir gretutines psichikos ligas, tokias kaip depresija<\/a> (39). Gydymas turi b\u016bti kompleksinis.<\/span><\/p>\n

Gydant l\u0117tin\u012f skausm\u0105, pagrindinis tikslas t\u016br\u0117t\u0173 b\u016bti miego, nuotaikos ir jud\u0117jimo kokyb\u0117s gerinimas, vengiant medikament\u0173 toksi\u0161kumo organams ir j\u0173 pa\u017eeidimo. Simptom\u0173 lengvinimas, funkcijos gerinimas ir \u0161alutini\u0173 efekt\u0173 ma\u017einimas u\u017etikrina gyvenimo kokyb\u0119 (35). Tod\u0117l reikia ne tik gydyti medikamentais, bet ir psichiatr\u0173, psicholog\u0173 konsultacijos.<\/span><\/p>\n

Svarbu \u017einoti skausmo slopinimo mechanizmus, paciento b\u016bkl\u0119 ir psichologinius<\/span> veiksnius, galin\u010dius veikti funkcij\u0105 ir reabilitacijos proces\u0105. Pacientai retai patiria l\u0117tin\u012f vien nocicepcin\u012f skausm\u0105 (pvz., skausmas, sukeltas nervuose kylan\u010dio impulso po \u017ealojan\u010dio dirgiklio poveikio) ar neuropatin\u012f (pvz., skausmas, sukeltas pirminio nerv\u0173 sistemos pa\u017eeidimo), o da\u017eniau \u2013 mi\u0161raus pob\u016bd\u017eio skausmo sindrom\u0105 (pvz., skausmas, sukeltas pirminio pa\u017eeidimo ir antrini\u0173 veiksni\u0173 kombinacijos). Tod\u0117l turi b\u016bti taikomas racionalus medikamentinis gydymas deriniu, veikian\u010diu periferinius ir centrinius skausmo mechanizmus<\/span> (35), kartu u\u017etikrinama gyvenimo kokyb\u0117, gydoma depresija<\/a> ir teikiamos psichologo konsultacijos.<\/span><\/p>\n

Kartais verta pagalvoti ir apie \u012frodymais pagr\u012fstus alternatyvios medicinos metodus. Buvo \u012frodyta, kad akupunkt\u016bra gydo tiek l\u0117tin\u012f, tiek \u016bm\u0173 skausm\u0105. Taikant \u0161\u012f gydymo metod\u0105, stimuliuojamas med\u017eiag\u0173, nat\u016braliai mal\u0161inan\u010di\u0173 skausm\u0105, i\u0161skyrimas organizme (40). 2005 metais u\u017esienio mokslinink\u0173 atlikta metaanaliz\u0117, kurioje buvo nagrin\u0117jami klinikiniai atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 tyrimai i\u0161 toki\u0173 duomen\u0173 bazi\u0173 kaip MEDLINE<\/i>, COCHRANE CENTRAL<\/i>, EMBASE<\/i>, AMED<\/i>, CINAHL<\/i>, CISCOM <\/i>ir GERA<\/i>, \u012frod\u0117, kad akupunkt\u016bra veiksmingai ma\u017eina l\u0117tin\u012f lumbosakralin\u0117s nugaros dalies skausm\u0105, ta\u010diau n\u0117ra \u012frodym\u0173, kad ji veiksmingesn\u0117 nei kitos terapijos (41).<\/span><\/p>\n

Skausmui galima taikyti \u012fvairias fizioterapines priemones, kurios padeda ma\u017einti nugaros, kaklo ir s\u0105nari\u0173 skausmus. Kartais tai padeda ma\u017einti galvos skausmus, raumen\u0173 spazmus ir nerv\u0173 u\u017edegim\u0105. Gydymas tur\u0117t\u0173 prasid\u0117ti l\u0117tais, \u0161velniais judesiais galvos, kaklo ir stuburo srityje. Per greiti judesiai gali su\u017ealoti ar didinti skausm\u0105. Ortopedin\u0117s priemon\u0117s taip pat gali silpninti skausmo simptomus. Toki\u0173 priemoni\u0173 pavyzd\u017eiai \u2013 spaud\u017eiamosios p\u0117dkeln\u0117s, \u012ftvarai (40).<\/span><\/p>\n

Tikima, kad vaista\u017eol\u0117s ir maisto papildai taip pat gali slopinti nemalonius skausmo simptomus. Vienas toki\u0173 yra valerijonas, jis gali suma\u017einti skausm\u0105 ir pagerinti poilsio bei miego kokyb\u0119. Ta\u010diau galima vaista\u017eoli\u0173 s\u0105veika su kitais vartojamais vaistais ir \u012f tai b\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f.<\/span><\/p>\n

Transkutanin\u0117 nerv\u0173 stimuliacija elektra ma\u017eina skausm\u0105 siun\u010diant ma\u017eus elektros impulsus elektrodais, prid\u0117tais odos pavir\u0161iuje. Elektros impulsai blokuoja skausm\u0105. Tokios proced\u016bros metu ant liemens d\u0117vima lengva d\u0117\u017eut\u0117, generuojanti elektros impulsus. Transkutanin\u0119 nerv\u0173 stimuliacij\u0105 elektra galima taikyti savaites ar net m\u0117nesius, kei\u010diant srov\u0117s rodiklius. Be min\u0117t\u0173 nemedikamentinio gydymo b\u016bd\u0173, skausm\u0105 dar galima veikti muzikos ir meno terapija, kineziterapija, dietomis (yra \u012frodym\u0173, kad maistas gali veikti skausmo stiprum\u0105), hipnoze, d\u0117mesio nukreipimu \u012f kitus objektus ar veikl\u0105 ir daugeliu kit\u0173 b\u016bd\u0173, ta\u010diau norint kur\u012f nors i\u0161 j\u0173 taikyti svarbu pasitarti su specialistu (40, 41). Svarbus ind\u0117lis \u012f skausmo gydym\u0105 yra ir profesionalumas, mok\u0117jimas su pacientu b\u016bti empati\u0161kam. 2008 metais norveg\u0173 mokslinink\u0173 atliktas tyrimas \u012frod\u0117, kad skausmo suma\u017e\u0117jimui ar visi\u0161kam i\u0161gijimui nuo jo reik\u0161m\u0117s turi ne tik terapija, bet ir paciento ry\u0161ys su gydytoju, gydytojo geb\u0117jimas b\u016bti empati\u0161kam ir sukurti tarpusavio pasitik\u0117jim\u0105. L\u0117tin\u012f skausm\u0105 ken\u010diantys pacientai nori, kad j\u0173 b\u016bkl\u0117 b\u016bt\u0173 vertinama kaip ne ma\u017eiau svarbi u\u017e kitas ligas, ir to labiausiai tikisi i\u0161 gydytoj\u0173 (34).<\/span><\/p>\n

I\u0161vardytos alternatyvos \u2013 tai tik pagalbin\u0117s priemon\u0117s. Pagrindinis gydymas \u2013 tinkama medikament\u0173 terapija: nesteroidiniai vaistai nuo u\u017edegimo (NVNU, pirmos pakopos pasirinkimas), narkotiniai analgetikai ir \u012fvair\u016bs adjuvantiniai medikamentai (antros pakopos pasirinkimas). Skiriant gydym\u0105, visada svarbu numatyti ir vaist\u0173 darom\u0105 \u017eal\u0105, skirti gretutinius vaistus, padedan\u010dius suma\u017einti \u0161i\u0105 \u017eal\u0105, pavyzd\u017eiui, gydant NVNU b\u016btina skirti H2 receptori\u0173 blokatori\u0173 ar proton\u0173 siurblio inhibitori\u0173.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

APIBENDRINIMAS<\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Skausmas yra vienas nemaloniausi\u0173 poj\u016b\u010di\u0173 \u017emogaus gyvenime. Remiantis tarptautine skausmo tyrim\u0173 asociacija, skausmo terminas apib\u016bdinamas kaip \u201enemaloni sensorin\u0117 ir emocin\u0117 patirtis, susijusi su aktualiu ir potencialiu audini\u0173 pa\u017eeidimu\u201c. Tai nemaloni, kiekvienam \u017emogui unikali fizin\u0117 ir psichologin\u0117 patirtis. Atsi\u017evelgiant \u012f skundus ir objektyv\u0173<\/span><\/p>\n

b\u016bkl\u0117s vertinim\u0105, skausmas skirstomas \u012f \u016bm\u0173 ir l\u0117tin\u012f. Vienais atvejais jis atsiranda d\u0117l traumos, kitais d\u0117l ligos.<\/span><\/p>\n

Du da\u017eniausiai pasitaikantys skausmai \u2013 galvos ir nugaros. L\u0117tinis neuropatinis skausmas skiriasi nuo kit\u0173 skausmo form\u0173, toki\u0173 kaip nocicepcinis ar u\u017edegimo sukeltas skausmas, nes i\u0161lieka netgi tuomet, kai prie\u017eastis pa\u0161alinama. Skausmo negalima i\u0161matuoti objektyviais prietaisais, jo tyr\u0117jui b\u016btina bendrauti su pacientu. Priimta naudoti anketavimo metod\u0105, skales, klausimynus.<\/span><\/p>\n

\u016amiais sveikatos sutrikimo atvejais (\u016bminis skausmas) skausm\u0105 vertinti reikia greitai, paprastai ir tiksliai, nes sprendimai d\u0117l jo labai susij\u0119 su pagrindin\u0117s ligos diagnostika ir gydymu, o skausmo \u012fveikimas gali tai labai palengvinti. L\u0117tiniais sveikatos sutrikimo atvejais, lydimais l\u0117tinio skausmo, jo diagnostika privalo b\u016bti i\u0161sami.<\/span><\/p>\n

L\u0117tiniu skausmu vadinamas toks skausmas, kuris trunka daugiau negu dvylika savai\u010di\u0173 ar ilgiau u\u017e gijimo proces\u0105. \u017dmogus, ken\u010diantis l\u0117tin\u012f skausm\u0105, taip pat da\u017enai patiria nerim\u0105 ir stres\u0105, serga depresija<\/a>.<\/span><\/p>\n

Svarbu \u017einoti skausmo slopinimo mechanizmus (pvz., veikiant u\u017edegimo proces\u0173 kaskad\u0105, dirginamus periferinius nociceptorius, koreguojant centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos disfunkcij\u0105), paciento b\u016bkl\u0119 ir psichologinius veiksnius, didinan\u010dius skausm\u0105 bei bloginan\u010dius gydymo rezultatus. Pirmiausia skiriamas tinkamas gydymas medikamentais (NVNU, narkotiniai analgetikai, adjuvantiniai medikamentai), da\u017enai b\u016btinos ir specialist\u0173 konsultacijos: skausmo gydytojas, psichiatras, psichologas ir gydantis morfologin\u0119 prie\u017east\u012f specialistas turi bendradarbiauti su \u0161eimos gydytoju, kuris yra svarbiausias, u\u017etikrinant tinkam\u0105 skausmo kontrol\u0119.<\/span><\/p>\n

Be medikamentinio gydymo, skausm\u0105 galima valdyti akupunkt\u016bra, chiropraktika,<\/span> muzika ir meno terapija, kineziterapija ir daugeliu kit\u0173 b\u016bd\u0173, ta\u010diau renkantis b\u016btina pasitarti su skausmo gydytoju.<\/span><\/p>\n

Svarbus ir gydytojo bei paciento ry\u0161ys. Tinkamas skausmo gydymas \u2013 tai kompleksinis \u012fvairi\u0173 metod\u0173 taikymas. Tik tokia terapija gali u\u017etikrinti geriausius rezultatus (1\u201341).<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/i><\/p>\n

Pareng\u0117: gyd. Aurimas JONAUSKAS,<\/span><\/i><\/p>\n

Simona VAL\u010cIUKAIT\u0116,<\/span><\/i><\/p>\n

Ilona SUBOTINAIT\u0116,<\/span><\/i><\/p>\n

Roberta NORKUT\u0116<\/span><\/i><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/i><\/p>\n

\u017durnalas \u201cInternistas\u201d<\/span><\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Skausmas yra vienas nemaloniausi\u0173 poj\u016b\u010di\u0173 \u017emogui. Remiantis tarptautine skausmo tyrim\u0173 asociacija, skausmo terminas apib\u016bdinamas kaip nemaloni sensorin\u0117 ir emocin\u0117 patirtis, susijusi su organizmo vienokio ar kitokio pob\u016bd\u017eio pa\u017eeidimu (1). Atsi\u017evelgiant \u012f \u017emogaus i\u0161sakomus skundus ir objektyviai \u012fvertinant jo b\u016bkl\u0119, skausmas skiriamas \u012f \u016bm\u0173 ir l\u0117tin\u012f. \u016amus skausmas da\u017eniausiai rodo naujus patologinius vyksmus organizme (pvz., \u016bm\u0173 organo veiklos sutrikim\u0105) ir i\u0161nyksta, kai pasveikstama. Kai kurios l\u0117tinio skausmo formos gali trukti<\/span> daug m\u0117nesi\u0173 net ir i\u0161gijus (2).<\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[109,689,24770,195,21,1235,60],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11380","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-depresija","tag-diagnostika","tag-pasirinkimas","tag-raumenys","tag-sindromas","tag-skauda","tag-terapija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11380","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11380"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11380\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11380"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11380"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11380"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11380"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11380"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}