{"id":11387,"date":"2010-04-19T18:00:00","date_gmt":"2010-04-19T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-04-19T18:00:00","modified_gmt":"2010-04-19T18:00:00","slug":"gimimo-per-velai-pavojai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/gimimo-per-velai-pavojai\/11387\/","title":{"rendered":"Gimimo per v\u0117lai pavojai"},"content":{"rendered":"

Kuo skiriasi u\u017esit\u0119s\u0119s n\u0117\u0161tumas ir perne\u0161iojimas? Kod\u0117l vaikai kartais gimsta perne\u0161ioti? Ar d\u0117lto gali b\u016bti koki\u0173 nors problem\u0173?<\/strong>
\n<\/strong>U\u017esit\u0119susiu vadinamas n\u0117\u0161tumas, kuris trunka 42 savaites ir ilgiau – bet tik kalendori\u0161kai. Juk nustatyti tikr\u0105 prad\u0117jimo dat\u0105 – sunku, nes kiekvienos moters ciklas labai individualus. Taigi \u0161iuo atveju ma\u017eylis gimsta be joki\u0173 perne\u0161iojimo \u017eymi\u0173. <\/p>\n

Tikrasis vaisiaus perne\u0161iojimas \u012fvyksta tada, kai n\u0117\u0161tumas t\u0119siasi dar 10-14 dien\u0173 po nustatytos gimdymo datos, o vaikelis gimsta tur\u0117damas perne\u0161iojimo \u017eymi\u0173.<\/p>\n

Tarp labiausiai paplitusi\u0173 perne\u0161iojimo prie\u017eas\u010di\u0173 specialistai da\u017eniausiai mini motinos vaikyst\u0117je persirgtas infekcines ligas, menstruacinio ciklo sutrikim\u0105, abortus, endokrinines<\/a> ligas, \u012fvairias psichikos traumas. Perne\u0161ioti linkusios tiek nesubrendusios, tiek v\u0117lai lyti\u0161kai subrendusios, vyresn\u0117s, dirban\u010dios s\u0117dim\u0105 darb\u0105, nutukusios n\u0117\u0161\u010diosios. \u012etakos perne\u0161iojimui gali tur\u0117ti hormoniniai sutrikimai arba paveldimumas. Gimdym\u0105 neretai sulaiko n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 hipertenzin\u0117<\/a> b\u016bkl\u0117, kiau\u0161id\u017ei\u0173 hipofunkcija, riebal\u0173 apykaitos sutrikimas. Prie\u017eastis gali b\u016bti ir netinkama vaisiaus pad\u0117tis ir galvut\u0117s \u012fsistatymas. Perne\u0161iojimas da\u017enai susij\u0119s su vaisiaus raidos sutrikimais. Kai kuri\u0173 specialist\u0173 teigimu, gimdymas v\u0117luoja ir d\u0117l gimdymo veiklos sutrikimo. <\/p>\n

Pagrindin\u0117 u\u017esit\u0119susio n\u0117\u0161tumo komplikacija yra l\u0117tin\u0117 vaisiaus hipoksija<\/a> (deguonies badas). D\u0117l to k\u016bdikis pirm\u0105 kart\u0105 \u012fkv\u0117pti gali dar gimdoje. Bet \u012fkv\u0117ps jis ne oro, o vaisiaus vanden\u0173 su mekonijumi (tamsiai \u017ealiomis vaisiaus i\u0161matomis). Pirmomis valandomis po gimimo tokiam k\u016bdikiui susiformuoja mekonijaus aspiracijos sindromas, kur\u012f reikia gydyti ilgai trunkan\u010dia dirbtine plau\u010di\u0173 ventiliacija ir antibiotikais. Vaisiaus hipoksija<\/a> \u012fvyksta d\u0117l placentos funkcijos nepakankamumo – ji jau pasenusi (placenta pradeda senti ma\u017edaug nuo 37-tos n\u0117\u0161tumo savait\u0117s), ir netrukus gimti turintis ma\u017eylis nebeapr\u016bpinamas pakankamu deguonies kiekiu, maistingosiomis med\u017eiagomis. <\/p>\n

V\u0117luojan\u010dio gimti k\u016bdikio svoris b\u016bna didesnis, kaukol\u0117s kaulai – kieti, siauros kaukol\u0117s si\u016bl\u0117s, momen\u0117liai ma\u017ei, o galvut\u0117 gimdymo takuose nebegali keisti formos ma\u017eyliui gimstant. D\u0117l to tiek mamai, tiek k\u016bdikiui atsiranda didesn\u0117 traum\u0173 tikimyb\u0117.  <\/p>\n

Ant vaisiaus odos ma\u017e\u0117ja ir galiausiai dingsta apsauginis var\u0161kinis odos tepalas, d\u0117l to ma\u017eylis gali susirgti odos infekcija.
\n<\/font><\/font><\/font><\/p>\n

Lietuvos sveikata<\/font><\/font><\/font><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

U\u017esit\u0119susiu vadinamas n\u0117\u0161tumas, kuris trunka 42 savaites ir ilgiau – bet tik kalendori\u0161kai. Juk nustatyti tikr\u0105 prad\u0117jimo dat\u0105 – sunku, nes kiekvienos moters ciklas labai individualus. Taigi \u0161iuo atveju ma\u017eylis gimsta be joki\u0173 perne\u0161iojimo \u017eymi\u0173.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[329],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11387","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-nestumas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11387","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11387"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11387\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11387"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11387"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11387"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11387"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11387"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}