{"id":11408,"date":"2010-04-11T18:00:00","date_gmt":"2010-04-11T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-04-11T18:00:00","modified_gmt":"2010-04-11T18:00:00","slug":"mitai-apie-kraujospudi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/mitai-apie-kraujospudi\/11408\/","title":{"rendered":"Mitai apie kraujosp\u016bd\u012f"},"content":{"rendered":"
Pirmas mitas<\/strong><\/div>\n
Jei pakyla kraujosp\u016bdis, atsiranda nemalon\u016bs poj\u016b\u010diai – skauda galv\u0105, ji svaigsta, akyse matosi „musyt\u0117s“.<\/div>\n
Daugiau nei pusei nuo spaudimo ken\u010dian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 taip neb\u016bna. Neretai ligoniai ne tik ne\u017eino apie savo lig\u0105, bet ir nepatiria joki\u0173 nemaloni\u0173 poj\u016b\u010di\u0173. Tod\u0117l liga progresuoja, o itin svarbu imti su ja kovoti pa\u010dioj prad\u017eioj, kad b\u016bt\u0173 u\u017ekirstas kelias blogiausiam.<\/div>\n
 <\/div>\n
Antras mitas<\/strong><\/div>\n
Pavojinga tuomet, jei kraujosp\u016bdis itin didelis, nedidel\u0117 hipertonijos gydyti neb\u016btina.<\/div>\n
Prie\u0161ingai, kompiuterin\u0117 tomografija ir kiti \u0161iuolaiki\u0161ki tyrimo metodai parod\u0117, kad pacientams, kuri\u0173 spaudimas yra 140 ir 170, o tai – \u0161velni hipertonija, vyksta smegen\u0173 kraujotakos sutrikimai, patologi\u0161kai kinta smegen\u0173 l\u0105stel\u0117s esant ankstyvai ligos stadijai. Kraujagysl\u0117s pailg\u0117ja, i\u0161siple\u010dia, i\u0161siraizgo, tampa glebios, tod\u0117l sutrinka kraujotaka, \u0161okin\u0117ja kraujosp\u016bdis. L\u0105stel\u0117s gauna ma\u017eiau deguonies ir maisto med\u017eiag\u0173. Tai itin pavojinga nerv\u0173 l\u0105stel\u0117ms. Pablog\u0117jusi smegen\u0173 kraujotaka kelia reali\u0105 insulto<\/a> gr\u0117sm\u0119, o pablog\u0117jusi \u0161irdies kraujotaka – infarkto<\/a>.<\/div>\n
 <\/div>\n
Tre\u010dias mitas<\/strong><\/div>\n
Kraujosp\u016bd\u012f reguliuoti galima tik tablet\u0117mis.<\/div>\n
Jei spaudimas n\u0117ra itin didelis, j\u012f reguliuoti galima tinkamai maitinantis. \u017dinoma, kad vitaminas C stiprina kraujagysli\u0173 sieneles, tod\u0117l stenkit\u0117s vartoti tuos produktus, kuriuose jo gausu – apelsinus, citrinas, raugintus kop\u016bstus, juoduosius serbentus, er\u0161k\u0117tuogi\u0173 antpil\u0105.<\/div>\n
Taip pat labai svarb\u016bs produktai, kuriuose yra magnio ir kalio: griki\u0173, kvietin\u0117 ir avi\u017ein\u0117 ko\u0161\u0117s, pupel\u0117s, d\u017eiovintos slyvos, datul\u0117s, persikai, arb\u016bzai, burok\u0117liai, cukinijos, bakla\u017eanai, \u017ealumynai, rie\u0161utai. Reikia nepamir\u0161ti, kad maistas, turtingas kalio ir magnio, nedera su pienu ir jo produktais.<\/div>\n
Labai svarbu, kiek vartojate druskos. Natrio perteklius organizme sulaiko vanden\u012f, tada kraujagysl\u0117s dar labiau susitraukia, ir kraujosp\u016bdis did\u0117ja. Per dien\u0105 \u017emogui reikia 4–6 gram\u0173 natrio arba 10–15 g valgomosios druskos. Pus\u0117 to kiekio yra produktuose, kuriuos valgote – jei tarp j\u0173 n\u0117ra marinat\u0173 ir s\u016brym\u0173, konserv\u0173. Lieka pus\u0117 arbatinio \u0161auk\u0161telio druskos per dien\u0105. Bandykite gaminti maist\u0105 be druskos, o paskui t\u0105 pus\u0119 \u0161auk\u0161telio druskos valgydami \u012fberkite.<\/div>\n
\u017dmogui, kurio probleminis kraujosp\u016bdis, skys\u010dio paros norma yra 1,2 l, \u012fskaitant sriub\u0105, arbat\u0105, sultis. Labai svarbu nepersivalgyti, nes antsvoris lemia komplikacij\u0173 atsiradim\u0105.<\/div>\n
Antsvoriui \u012ftakos turi gyvuliniai riebalai, d\u0117l j\u0173 ant kraujagysli\u0173 sieneli\u0173 atsiranda sklerotin\u0117s plok\u0161tel\u0117s, o d\u0117l to labiau did\u0117ja kraujosp\u016bdis. Tod\u0117l pus\u0119 gyvulini\u0173 riebal\u0173 reikia pakeisti augaliniais.<\/div>\n
Antsvor\u012f <\/a>ma\u017eina ir kraujagysli\u0173 b\u016bkl\u0119 gerina fizinis kr\u016bvis. Jei negalite sau leisti sportuoti treniruokli\u0173 sal\u0117je, teniso korte ar baseine, pasportuokite namie – u\u017esiimkite gimnastika, b\u0117giokite parke, va\u017ein\u0117kite dvira\u010diu, vaik\u0161\u010diokite p\u0117s\u010diomis, nueikite kasdien 3 kilometrus, tik greitu \u017eingsniu, kad pavargtum\u0117te ir suprakaituotum\u0117te.<\/div>\n
 <\/div>\n
Ketvirtas mitas<\/strong><\/div>\n
I\u0161vengti streso ne\u012fmanoma, tod\u0117l kraujosp\u016bdis su am\u017eiumi vis did\u0117ja.<\/div>\n
Tai netiesa. Organizmui svarbu ne gyvenimo \u012fvykiai, o m\u016bs\u0173 santykis su jais. Kad suma\u017eintum\u0117te streso poveik\u012f, pabandykite nors m\u0117nes\u012f laikytis trij\u0173 taisykli\u0173.<\/div>\n
Taisykl\u0117 „vienas darbas per vien\u0105 dien\u0105“. Kalbama ne apie svarbiausius reikalus, kuri\u0173 svarbu nepaskirti atlikti per vien\u0105 dien\u0105.<\/div>\n
„Paties blogiausio“ taisykl\u0117. Jei v\u0117luojate \u012f konferencij\u0105 ar pristatym\u0105, d\u016bstate i\u0161 susijaudinimo, u\u017eduokite sau paprast\u0105 klausim\u0105: „Kas paties blogiausio gali nutikti, jei pav\u0117luosiu 10 minu\u010di\u0173?“ Jus atleis i\u0161 darbo, vie\u0161ai i\u0161juoks, grius pastato sienos? Vargu. Tuomet nusiraminkite ir susitaikykite su aplinkyb\u0117mis.<\/div>\n
Angl\u0173 taisykl\u0117. Yra nuostabi angl\u0173 patarl\u0117: niekada nedaryk visko, k\u0105 gali padaryti. Nesistenkite b\u016bti pati geriausia mama, \u0161eiminink\u0117, \u017emona, marti – ir taps daug lengviau gyventi, spaudimas ne\u0161okin\u0117s.<\/div>\n
 <\/div>\n
Penktas mitas<\/strong><\/div>\n
Jei kraujosp\u016bdis nuolat didelis, galima atsisveikinti su normaliu gyvenimu. Tod\u0117l geriau kuo ilgiau to ne\u017einoti.<\/div>\n
Laikantis gydytojo nurodym\u0173 nesunku i\u0161vengti komplikacij\u0173, gyventi visavert\u012f gyvenim\u0105 ir gerai jaustis net esant dideliam kraujosp\u016bd\u017eiui. Jei nekreipsite \u012f lig\u0105 d\u0117mesio, hipertonija gali sukelti sunki\u0173, net mirtin\u0173 komplikacij\u0173. Be to, didelis kraujosp\u016bdis gali b\u016bti rimtas nerv\u0173 arba endokrinin\u0117s sistemos lig\u0173 po\u017eymis, gali sutrikti inkst\u0173 veikla.<\/div>\n
 <\/div>\n
\u0160e\u0161tas mitas<\/strong><\/div>\n
Jei kraujosp\u016bdis labai didelis, reikia kuo grei\u010diau j\u012f suma\u017einti.<\/div>\n
Staigiai suma\u017einus arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f gali kilti rimt\u0173 komplikacij\u0173.<\/div>\n
Pavojingas ir kitas kra\u0161tutinumas: kai vienu metu vartojami keli preparatai, j\u0173 tarpusavio s\u0105veika gali tur\u0117ti organizmui nenusp\u0117jam\u0105 poveik\u012f. Specialistai pataria vaistus parinkti gydytojui, kuris \u017eino j\u016bs\u0173 ligos ypatybes.<\/div>\n
 <\/div>\n
Septintas mitas<\/strong><\/div>\n
Jei vaistai nuo kraujosp\u016bd\u017eio i\u0161 karto nepad\u0117jo, reikia juos keisti.<\/div>\n
Negalima staiga nutraukti kraujosp\u016bd\u012f reguliuojan\u010di\u0173 vaist\u0173, nes tai gali sukelti b\u016bkl\u0117s pablog\u0117jim\u0105, kraujosp\u016bdis gali staiga padid\u0117ti. Nusiteikite, kad vaistus reiks gerti beveik nuolat, o pirm\u0173 rezultat\u0173 sulauksite ne i\u0161 karto.<\/div>\n
Reikia nuolat steb\u0117ti, koks yra kraujosp\u016bdis, j\u012f namuose matuoti, u\u017esira\u0161yti, kad gal\u0117tum\u0117te konsultuotis su gydytoju, o prireikus jis koreguos gydym\u0105.<\/div>\n
 <\/div>\n
iMed<\/div>\n

Arterin\u0117 hipertenzija <\/a><\/p>\n

K\u0105 reikia \u017einoti apie padid\u0117jus\u012f kraujo spaudim\u0105?<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Jei pakyla kraujosp\u016bdis, atsiranda nemalon\u016bs poj\u016b\u010diai – skauda galv\u0105, ji svaigsta, akyse matosi „musyt\u0117s“.<\/div>\n
Daugiau nei pusei nuo spaudimo ken\u010dian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 taip neb\u016bna. Neretai ligoniai ne tik ne\u017eino apie savo lig\u0105, bet ir nepatiria joki\u0173 nemaloni\u0173 poj\u016b\u010di\u0173. Tod\u0117l liga progresuoja, o itin svarbu imti su ja kovoti pa\u010dioj prad\u017eioj, kad b\u016bt\u0173 u\u017ekirstas kelias blogiausiam.<\/div>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[2274,711,430,138],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11408","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-hipertonija","tag-kraujagysles","tag-kraujospudis","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11408","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11408"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11408\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11408"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11408"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11408"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11408"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11408"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}