{"id":11410,"date":"2010-05-01T18:00:00","date_gmt":"2010-05-01T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-05-01T18:00:00","modified_gmt":"2010-05-01T18:00:00","slug":"storosios-zarnos-vezys-veiksmingas-gydymas-yra","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/storosios-zarnos-vezys-veiksmingas-gydymas-yra\/11410\/","title":{"rendered":"Storosios \u017earnos v\u0117\u017eys \u2013 veiksmingas gydymas yra"},"content":{"rendered":"

Gydytojams kelia nerim\u0105 did\u0117jantis sergamumas kolorektaliniu v\u0117\u017eiu. Kita vertus, kolorektaliniai navikai laikomi vienais i\u0161 s\u0117kmingiausiai gydom\u0173 vir\u0161kinamojo trakto navik\u0173. Kovo m\u0117nuo buvo skirtas \u0161ios lokalizacijos v\u0117\u017eio problemoms aptarti. Kokia situacija Lietuvoje?<\/p>\n

Sergan\u010di\u0173j\u0173 daug\u0117ja?<\/span>
<\/strong>
\nVilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) Chirurgijos klinikos vadovo prof. Narimanto Evaldo Samalavi\u010diaus teigimu, Lietuvoje kiekvienais metais u\u017eregistruojama daugiau kaip 1500 nauj\u0173 tiesiosios ir gaubtin\u0117s \u017earnos v\u0117\u017eio atvej\u0173 ir ma\u017edaug t\u016bkstantis \u017emoni\u0173 kasmet mir\u0161ta d\u0117l \u0161ios ligos. Pagal sergamum\u0105 ir mirtingum\u0105 tarp vis\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173 gaubtin\u0117s ir tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eys u\u017eima tre\u010di\u0105 viet\u0105. <\/p>\n

2005 m. duomenimis, I\u2013II stadijos \u017earnyno v\u0117\u017eys nustatomas 35 proc. ligoni\u0173, III stadijos \u2013 30 proc. ir IV stadijos \u2013 ma\u017edaug 25 proc. ligoni\u0173. \u201e\u0160ie skai\u010diai rodo, kad vis d\u0117lto liga nustatoma gana v\u0117lai, kai gydymas nebe toks veiksmingas. Nusta\u010dius ankstyv\u0105 tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eio stadij\u0105 ir skiriant naujausi\u0105 gydym\u0105, lig\u0105 \u012fmanoma gydyti efektyviau\u201c, \u2013 pa\u017eymi profesorius. Kasmet naujai sergan\u010di\u0173j\u0173 storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu \u017emoni\u0173 skai\u010dius did\u0117ja 4\u20136 proc. <\/p>\n

Liga jaun\u0117ja?<\/span>
<\/strong>
\n\u017dmon\u0117s vengia tirti \u0161i\u0105 organizmo srit\u012f ir, kol nejau\u010dia joki\u0173 simptom\u0173, \u012f gydytoj\u0105 nesikreipia. \u017darnyno v\u0117\u017eys iki 50 met\u0173 am\u017eiaus \u017emoni\u0173 grup\u0117je pasitaiko retai. \u201eBe abejo, gydome ir 25-eri\u0173, ir 35-eri\u0173, o sulaukusiems 40-ies vis da\u017eniau diagnozuojame \u0161i\u0105 lig\u0105, ta\u010diau vis d\u0117lto ji b\u016bdingesn\u0117 vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms. Vadinasi, kuo ilgiau \u017emon\u0117s gyvena, tuo da\u017eniau diagnozuojame storosios \u017earnos v\u0117\u017e\u012f. Am\u017eius \u2013 yra vienas i\u0161 rizikos sirgti kolorektaliniu v\u0117\u017eiu veiksni\u0173. Tod\u0117l sakyti, kad liga jaun\u0117ja, b\u016bt\u0173 netikslu, ji da\u017en\u0117ja\u201c, \u2013 pa\u017eymi VUOI Chirurgijos klinikos vadovas. <\/p>\n

Patikros programa \u2013 \u017eingsnis geresn\u0117s prognoz\u0117s link<\/span>
<\/strong>
\nSergant v\u0117\u017eiu laikas tampa gyvybi\u0161kai svarbus. Tod\u0117l, siekiant kuo anks\u010diau lig\u0105 i\u0161ai\u0161kinti, Lietuvoje patvirtinta storosios \u017earnos v\u0117\u017eio ankstyvosios diagnostikos programa. <\/p>\n

\u201eVis\u0173 pirma, \u017emon\u0117s, kuri\u0173 \u0161eimoje yra sirgusi\u0173j\u0173 storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu ar buvo diagnozuoti polipai \u2013 storosios \u017earnos gerybiniai augliai, b\u016btinai tur\u0117t\u0173 kreiptis \u012f gydytojus specialistus (gastroenterologus, chirurgus, proktologus), nes galb\u016bt jiems reik\u0117t\u0173 specialios patikros. Tuo tarpu tiems, kuri\u0173 \u0161eimoje nebuvo sergan\u010di\u0173j\u0173 kolorektaliniu v\u0117\u017eiu, o toki\u0173 \u017emoni\u0173 yra daugiausia, ir skirta \u0161i storosios \u017earnos v\u0117\u017eio ankstyvos diagnostikos programa. Tiesa, kol kas ji vykdoma tik Vilniaus ir Kauno apskrityse. Ta\u010diau tikim\u0117s, kad netrukus prad\u0117s veikti ir visoje Lietuvoje\u201c, \u2013 sako prof. N.E.Samalavi\u010dius. <\/p>\n

Pagal \u0161i\u0105 program\u0105 kart\u0105 per dvejus metus turi b\u016bti tikrinami 50\u201374 m. am\u017eiaus \u017emon\u0117s, atliekant slaptojo kraujavimo test\u0105. Jeigu slapto kraujo i\u0161matose yra, \u017emogus siun\u010diamas tirtis toliau \u2013 jam atliekama kolonoskopija, kurios metu lanks\u010diu aparatu ap\u017ei\u016brima visa storoji \u017earna. \u201ePrad\u0117jus vykdyti \u0161i\u0105 program\u0105, t.y. nuo rugs\u0117jo m\u0117nesio, VUOI atliko apie 800 kolonoskopij\u0173. Tai i\u0161ties labai didelis skai\u010dius. O svarbiausia, kad i\u0161 800 patikrint\u0173j\u0173 kas penktam ligoniui nustatytas arba polipas, arba navikas. Taigi, vykdydami \u0161i\u0105 program\u0105, pirma, daugiau pa\u0161alinsime polip\u0173 ir taip vykdysime v\u0117\u017eio prevencij\u0105, nes u\u017ekirsime keli\u0105 ligai vystytis. Antra, prad\u0117sime anks\u010diau gydyti jau sergan\u010dius v\u0117\u017eiu ir d\u0117l to daugiau \u017emoni\u0173 visi\u0161kai pasveiks\u201c, \u2013 programos veiksmingum\u0105 komentuoja prof. N.E.Samalavi\u010dius. <\/p>\n

Vienintel\u0117, profesoriaus teigimu, b\u0117da, kad m\u016bs\u0173 \u017emon\u0117s gana pasyv\u016bs, tod\u0117l daug d\u0117mesio reikia skirti visuomen\u0117s \u0161vietimui. <\/p>\n

Didesn\u0117 rizika sirgti<\/span>
<\/strong>
\nDidesn\u0117 nei vidutin\u0117 rizika susirgti storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu yra ligoniai su tam tikru paveldimumu. Beveik visi, kuriems diagnozuojama storosios \u017earnos polipoz\u0117, i\u0161sivysto storosios \u017earnos v\u0117\u017eys. Taip pat didesn\u0117 rizika susirgti storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu gresia ligoniams, gydytiems radioterapija d\u0117l gimdos kaklelio ar prostatos v\u0117\u017eio, bei tiems, kurie prie\u0161 tai sirgo storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu ir jau buvo pasveik\u0119. Be to, rizikos veiksniais, didinan\u010diais tikimyb\u0119 susirgti \u0161ia liga v\u0117\u017eiu, laikoma dieta, kurioje yra ma\u017eai l\u0105stelienos ir daug riebal\u0173, taip pat viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimai, u\u017edegimin\u0117s storosios \u017earnos ligos, tokios kaip nespecifinis opinis kolitas<\/a>. <\/p>\n

Operacijos galimyb\u0117s<\/span>
<\/strong>
\nAnot VUOI Bendrosios ir abdominalin\u0117s chirurgijos ir onkologijos skyriaus ved\u0117jo dr. Eugenijaus Stratilatovo, \u017earnyno v\u0117\u017eio gydymo b\u016bdas parenkamas atsi\u017evelgiant \u012f ligos i\u0161plitim\u0105. \u201eEsant ankstyvai ligos stadijai, rekomenduojama operacija, v\u0117lesni\u0173 stadij\u0173 navikai gydomi operacija derinant su chemo- ir biologine terapija, spinduliniu gydymu. Lietuvoje storosios \u017earnos v\u0117\u017eys gydomas kaip ir kitose pasaulio \u0161alyse, tiesiosios \u017earnos navikai \u0161vitinami prie\u0161 operacij\u0105 moderniais aparatais, chemoterapija atliekama skiriant moderni\u0173 medikament\u0173\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia dr. E.Stratilatovas. <\/p>\n

Pa\u017eanga \u2013 biologin\u0117 terapija<\/span>
<\/strong>
\nNepaisant \u017earnyno v\u0117\u017eio agresyvumo bei polinkio anksti ir slapta metastazuoti, \u0161iuo metu taikomi gydymo metodai gali smarkiai pailginti vidutin\u0119 i\u0161gyvenamumo trukm\u0119 bei pagerinti gyvenimo kokyb\u0119. <\/p>\n

Vienas i\u0161 naujausi\u0173 ir spar\u010diai besivystan\u010di\u0173 gydymo metod\u0173, taikom\u0173 kartu su chemoterapija, \u2013 biologin\u0117 terapija. Dar kitaip \u0161is gydymo metodas vadinamas taikini\u0173 terapija \u2013 tam tikru medikamentu, nepaveikiant sveik\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173, siekiama tiksliai paveikti v\u0117\u017ein\u0117je l\u0105stel\u0117je esant\u012f taikin\u012f. <\/p>\n

\u201eBiologin\u0117 terapija \u2013 tai gydymas vaistais, veikian\u010diais l\u0105stel\u0117s viduje, t.y. veikian\u010diais biologinio vystymosi l\u0105stelinius mechanizmus. Prad\u0117jus derinti chemoterapij\u0105 ir biologine terapij\u0105, gydant i\u0161plitus\u012f storosios \u017earnos v\u0117\u017e\u012f pavyko pasiekti ma\u017edaug ketvirtadaliu geresni\u0173 rezultat\u0173, gerokai pailg\u0117jo ligoni\u0173 gyvenimo trukm\u0117. \u0160iandien m\u016bs\u0173 ligoniams kai kurie biologiniai preparatai prieinami, kiti \u2013 dar tik pradedami diegti. Lietuvoje, kaip ir kitose \u0161alyse, did\u017eiausios problemos kyla d\u0117l vaisto kainos, nes pa\u017eang\u016bs biologiniai preparatai yra pakankamai brang\u016bs\u201c, \u2013 gydymo galimybes komentuoja dr. E.Stratilatovas. <\/p>\n

Pa\u0161nekovo teigimu, storosios \u017earnos <\/a>v\u0117\u017eio gydymo ateitis siejama su naujomis technologijos, vis pla\u010diau nagrin\u0117jamos laparoskopin\u0117s ir robotin\u0117s chirurgijos galimyb\u0117s. Ta\u010diau did\u017eiausia pa\u017eanga vyksta nauj\u0173 biologin\u0117s terapijos ir chemoterapijos vaist\u0173, padidinan\u010di\u0173 gydymo efektyvum\u0105, k\u016brimo srityje. <\/p>\n

Angiogenez\u0117s inhibicija \u2013 kas tai?<\/span>
<\/strong>
\nVienas i\u0161 biologin\u0117s terapijos metod\u0173, jau prad\u0117t\u0173 taikyti praktikoje, yra angiogenez\u0117s inhibicija. \u0160is metodas pagr\u012fstas tuo, kad, sutrikd\u017eius kraujagysli\u0173 augim\u0105 navike, susilpn\u0117ja maisto med\u017eiag\u0173 ir deguonies tiekimas naviko l\u0105stel\u0117ms. <\/p>\n

Angiogenez\u0117s procesas labai svarbus v\u0117\u017eio metastaz\u0117ms susiformuoti. D\u0117l greitesnio v\u0117\u017eini\u0173 l\u0105steli\u0173 dalijimosi, joms reikalingas ypa\u010d didelis med\u017eiag\u0173 kiekis. Be savos kraujotakos navikas tegali i\u0161augti tik iki 1\u20132 milimetr\u0173. Tokiu atveju negali atsirasti ir metastazi\u0173, nes v\u0117\u017ein\u0117s l\u0105stel\u0117s perne\u0161amos su krauju. Taigi, netur\u0117dami savos kraujotakos, daugelis navik\u0173 grei\u010diausiai b\u016bt\u0173 visi\u0161kai nekenksmingi. Kad gal\u0117t\u0173 grei\u010diau augti ir metastazuoti, jie ne tik naudojasi organizmo kraujotaka, bet ir siun\u010dia signalus, kad proceso, vadinamo naviko angiogeneze, metu b\u016bt\u0173 i\u0161auginamos naujos kraujagysl\u0117s. Augimo faktoriai, kurie nurodo kraujagysl\u0117ms augti, vadinami kraujagysli\u0173 endotelio augimo faktoriais (angl., vascular endothelial growth factors \u2013 VEGF). Savo pavir\u0161iuje kraujagysl\u0117s turi specialias antenas, priiman\u010dias VEGF signalus. Kai \u0161ias VEGF antenas, dar vadinamas VEGF receptoriais, pasiekia VEGF signalas, kraujagysl\u0117se pradeda formuotis at\u0161akos, kol i\u0161 j\u0173 u\u017eauga naujos, augan\u010dios \u012f t\u0105 pus\u0119, i\u0161 kurios gaunami signalai \u2013 naviko link. Greitai navikas apauga i\u0161tisu kraujagysli\u0173 tinklu. Jam ir toliau augant, deguonies v\u0117l pradeda tr\u016bkti, tod\u0117l jis v\u0117l pradeda gaminti VEGF, ir kraujagysli\u0173 dar labiau padaug\u0117ja. Taigi nauj\u0173 kraujagysli\u0173 susidarymas (angiogenez\u0117) yra nuolatinis procesas, lydintis naviko augim\u0105.
\n\u00a0<\/p>\n

\"Storosios<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Gydytojams kelia nerim\u0105 did\u0117jantis sergamumas kolorektaliniu v\u0117\u017eiu. Kita vertus, kolorektaliniai navikai laikomi vienais i\u0161 s\u0117kmingiausiai gydom\u0173 vir\u0161kinamojo trakto navik\u0173. Kovo m\u0117nuo buvo skirtas \u0161ios lokalizacijos v\u0117\u017eio problemoms aptarti. Kokia situacija Lietuvoje?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[39,711,445,247,259,1752,242,60,470,240,95,241,457],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11410","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-dieta","tag-kraujagysles","tag-navikas","tag-operacija","tag-preparatai","tag-storosios-zarnos-veziu","tag-storosios-zarnos-vezys","tag-terapija","tag-terapijos","tag-tiesiosios-zarnos","tag-vezys","tag-zarnos-vezys","tag-zarnyno-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11410","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11410"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11410\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11410"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11410"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11410"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11410"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11410"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}