{"id":11443,"date":"2010-04-05T18:00:00","date_gmt":"2010-04-05T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-04-05T18:00:00","modified_gmt":"2010-04-05T18:00:00","slug":"xxi-amziaus-mitybos-kulturos-laukia-perversmas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/xxi-amziaus-mitybos-kulturos-laukia-perversmas\/11443\/","title":{"rendered":"XXI am\u017eiaus mitybos kult\u016bros laukia perversmas"},"content":{"rendered":"

Dievas suk\u016br\u0117 maist\u0105, velnias \u2013 kulinarij\u0105<\/strong><\/span><\/font><\/p>\n

77 met\u0173 pa\u0161nekov\u0117, kuriai guvumo pavyd\u0117t\u0173 ne viena jauna moteris, tikina, kad m\u016bs\u0173 mitybos \u0161altiniai yra du. Mes gauname energijos ne tik i\u0161 maisto \u2013 per skrand\u012f, bet ir i\u0161 aplinkos \u2013 per energetinius kanalus. Tarp \u0161i\u0173 dviej\u0173 energijos gavimo b\u016bd\u0173 turi b\u016bti pusiausvyra, antraip \u017emogus prad\u0117s sirgti. Taigi valgyti \u017emogui reikia, ta\u010diau ne per daug.\u201eI\u0161 esm\u0117s visai dienai u\u017etekt\u0173 ger\u0173 piet\u0173, tiesiog j\u0173 patiekalus reik\u0117t\u0173 i\u0161dalinti visai dienai. Pavyzd\u017eiui, pietums visi\u0161kai u\u017etekt\u0173 antro patiekalo, prie\u0161 tai i\u0161g\u0117rus stiklin\u0119 vandens ar arbatos. Sriub\u0105 su duona galima suvalgyti vakare, o ryte tinka arbata su rieke duonos ir avokadu. \u017dmogus tiek valgydamas tikrai i\u0161liks gyvybingas. Tik pirmenyb\u0119 reikia teikti \u017ealioms dar\u017eov\u0117ms ir s\u0117kloms. <\/span><\/font>Netgi sriub\u0105 geriau valgyti ne virt\u0105, o tiesiog \u017ealias dar\u017eoves u\u017epilti kar\u0161tu vandeniu. Viskas, kas virta, yra balastas, niokojantis m\u016bs\u0173 kepenis. Jei sunku kramtyti, galima dar\u017eoves susmulkinti, blogiausiu atveju \u2013 \u0161iek tiek pagarinti, kad likt\u0173 j\u0173 \u017ealio trapumo\u201c, – teig\u0117 visoje Lietuvoje paskaitas \u017emon\u0117ms skaitanti sveikuol\u0117.<\/span>Anot jos, visi\u0161kai neteisingas t\u0117v\u0173, kurie sekioja paskui savo ma\u017eus vaikus, kad tik jie kuo daugiau suvalgyt\u0173 \u2013 \u0161auk\u0161t\u0105 u\u017e mam\u0105, u\u017e t\u0117t\u012f, u\u017e mo\u010diut\u0119 ar senel\u012f, elgesys. Vaikams maisto net si\u016blyti nereikia, jie turi patys papra\u0161yti. <\/span>\u201eMa\u017ei vaikai yra judr\u016bs ir gauna energijos per judrum\u0105. Kiekvienoje vaiko l\u0105stel\u0117je yra iki 2 t\u016bkst. mitochondrij\u0173. Kiekviena j\u0173 yra savoti\u0161kas generatorius, paimantis energij\u0105 i\u0161 kosmoso ir viskam padalinantis. Jei organizme yra daug mitochondrij\u0173, maisto reikia visai nedaug. Tuo tarpu prie televizoriaus ant sofos gulintis senukas mitochondrij\u0173 beturi vos apie 50, tod\u0117l jis gali valgyti geriausi\u0105 maist\u0105 ir vis tiek bus alkanas\u201c, – tikino chemijos moksl\u0173 daktar\u0117.<\/span>Anot K. Vai\u0161tarien\u0117s, jei k\u016bnas yra u\u017eter\u0161tas, nedirba inkstai, kurie tur\u0117t\u0173 \u0161alinti ter\u0161alus, o limfa nenune\u0161a maisto \u012f l\u0105steles, nes ji neteka. Tod\u0117l nors \u017emogus kem\u0161a \u012f save maist\u0105, naudos i\u0161 jo organizmui \u2013 jokios. \u201eDaugyb\u0117 toki\u0173 \u017emoni\u0173 vaik\u0161to m\u016bs\u0173 gatv\u0117mis\u201c, – teig\u0117 sveikuol\u0117.<\/span>Tod\u0117l pirmiausiai ji pataria i\u0161valyti organizm\u0105 atsisakant produkt\u0173, kurie klijuoja limf\u0105, \u2013 pieno, var\u0161k\u0117s, s\u016brio, m\u0117sos. Anot jos, moteriai per dien\u0105 baltyminio maisto reikia vos 100 g, vyrams \u2013 iki 150 g. Geriausia, kad tai b\u016bt\u0173 liesa m\u0117sa arba \u017euvis. Taip pat l\u0117k\u0161t\u0117je tur\u0117t\u0173 b\u016bti 200 g \u017eali\u0173 dar\u017eovi\u0173, o garnyro, pavyzd\u017eiui, ry\u017ei\u0173 ar bulvi\u0173, nereikia, nes krakmolas es\u0105 su baltymais nedera.<\/span>Per par\u0105 \u017emogui es\u0105 u\u017etenka vos 1200 g maisto: 400 g dar\u017eovi\u0173, 300 g vaisi\u0173, 200 g duonos, 200 g ko\u0161i\u0173, 100-150 g baltyminio maisto. Gryno baltymo reikia 30 g (b\u016btent tiek j\u0173 sunaudojama, jei \u017emogus par\u0105 badauja), gryno riebalo \u2013 taip pat 30 g, gryn\u0173 angliavandeni\u0173 \u2013 180 g. Visa tai sudaro iki 1500 kcal. D\u0117l baltym\u0173 pertekliaus organizme gaminasi tam tikros med\u017eiagos, kuri\u0173 inkstai negali pa\u0161alinti, tod\u0117l jos sukelia daugyb\u0119 lig\u0173, tarp j\u0173 ir v\u0117\u017e\u012f.<\/span>\u201eKai \u017emon\u0117s prad\u0117jo geriau gyventi, jie susigadino sveikat\u0105. \u017dmon\u0117s be reikalo leid\u017eia pinigus did\u017eiausiems kalnams maisto ir dar alina savo organizm\u0105. \u017dmogus turi valgyti tam, kad gyvent\u0173, o dabar gaunasi atvirk\u0161\u010diai \u2013 gyvename, kad valgytume. Ne veltui sakoma \u2013 Dievas \u017emogui suk\u016br\u0117 nat\u016bral\u0173 maist\u0105 i\u0161 gamtos, o velnias \u2013 kulinarij\u0105\u201c, – juokavo pa\u0161nekov\u0117.
<\/span>
\nKiekvienam organui \u2013 sava dar\u017eovi\u0173 spalva
<\/span><\/strong>
\nK. Vai\u0161tarien\u0117 prisimena laikus, kai pati m\u0117s\u0105 valgydavo keturis kartus per dien\u0105. Sulaukusi 50-ies, ji jaut\u0117si taip blogai, kad buvo bepradedanti save laidoti. Tuomet nusprend\u0117 \u2013 prie\u0161 mirdama pam\u0117gins pasveikti. Moteris prad\u0117jo skaityti \u012fvairias knygas apie sveik\u0105 gyvenimo b\u016bd\u0105, o j\u0173 patarimus taik\u0117 prakti\u0161kai. Galiausiai po 40 dien\u0173 badavimo ji i\u0161sigyd\u0117 artrit\u0105 ir s\u0105narius negr\u012f\u017etamai pa\u017eeid\u017eian\u010di\u0105 Bechterovo lig\u0105, kraujagysli\u0173 skleroz\u0119 bei atsikrat\u0117 galvos skausm\u0173.<\/span>Ta\u010diau kitus badu ji gydanti retai \u2013 es\u0105 \u017emogus turi b\u016bti labai stiprios valios ir labai tik\u0117ti rezultatu. \u0160iuolaikiniams \u017emon\u0117ms, kai reikia i\u0161valyti organizm\u0105, labiau tinka 10-20 dien\u0173 ko\u0161i\u0173 dietos. Per jas susitvarko inkst\u0173 veikla bei dvigubai geriau pradeda veikti limfa.<\/span>Galintiems \u0161iek tiek pabadauti, K. Vai\u0161tarien\u0117 pataria kart\u0105 per savait\u0119 pasidaryti i\u0161krovos dien\u0105 \u2013 par\u0105 nieko nevalgyti. Anot jos, t\u0105 dien\u0105 reik\u0117t\u0173 ir negerti \u2013 nebent vakare, nes kai organizmas negauna maisto, skystis labai apkrauna inkstus. Pa\u0161nekov\u0117 apskritai nepritaria nuostatai, kad gerti \u017emogui reikia daug. Anot jos, moterims u\u017etenka skys\u010dio iki 1200 ml, vyrams \u2013 iki 1500 ml.<\/span>Bulv\u0117s, sveikuol\u0117s manymu, taip pat ne m\u016bs\u0173 augalas. Jos atsirado ne taip seniai ir m\u016bs\u0173 organizmas n\u0117ra dar prie j\u0173 prisitaik\u0119s. Geriausios dar\u017eov\u0117s lietuviams \u2013 morkos, burok\u0117liai, kop\u016bstai, kaliarop\u0117s, kalafiorai, pastarnokai, svog\u016bnai. Pastaruosiuose, be kita ko, yra labai daug kalcio, tod\u0117l pa\u0161nekov\u0117 ragina kasdien valgyti svog\u016bn\u0173 lai\u0161k\u0173 arba bent pus\u0119 svog\u016bno galvut\u0117s.<\/span>Anot jos, jei \u017emogaus organizme yra u\u017etektinai veikli\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173, alkio jausmas tikrai nekamuos. O veikli\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 yra dar\u017eov\u0117se, d\u017eiovint\u0173 augal\u0173 milteliuose, prieskoniuose. Pavyzd\u017eiui, patiems galima pasidaryti mi\u0161in\u012f i\u0161 d\u017eiovintos gar\u0161vos, dilg\u0117l\u0117s bei kiaulpien\u0117s lap\u0173. Juos reikia sumalti ir valgyti du kartus per dien\u0105, po ketvirtadal\u012f \u0161auk\u0161telio padedant ant lie\u017euvio. Jau po 10 dien\u0173 veikli\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 tr\u016bkumas bus papildytas.<\/span>Maltus d\u017eiovint\u0173 vaista\u017eoli\u0173 mi\u0161inius galima daryti i\u0161 bet koki\u0173 augal\u0173 ir kasdien prie\u0161 valg\u012f juos valgyti po ketvirt\u012f \u0161auk\u0161telio, u\u017egeriant vandeniu. <\/span>Visko, ko \u017emogui reikia, taip pat yra saul\u0117gr\u0105\u017e\u0173, moli\u016bg\u0173, sezamo ir lin\u0173 s\u0117klose. Anot sveikuol\u0117s, kasdien u\u017etenka suvalgyti 1-2 \u0161auk\u0161tus malt\u0173 s\u0117kl\u0173. <\/span>Pasak K. Vai\u0161tarien\u0117s, rie\u0161ut\u0173 forma i\u0161duoda, kam jie yra naudingi: graikiniai rie\u0161utai savo forma primena smegenis \u2014 jie naudingi galvos smegenims, lazdyno rie\u0161utai tinka \u0161ird\u017eiai, o migdol\u0173, anakard\u017ei\u0173 rie\u0161utai savo forma pana\u0161\u016bs \u012f inkstus, tod\u0117l jiems jie geriausi. Rie\u0161ut\u0173 per dien\u0105 valgyti si\u016blo tik tiek, kiek telpa \u012f sauj\u0105.<\/span>Mitybos racione tur\u0117t\u0173 b\u016bti vis\u0173 spalv\u0173 dar\u017eovi\u0173. Raudonos spalvos dar\u017eov\u0117s (paprikos, burok\u0117liai, pomidorai) teigiamai veikia skrand\u012f, \u017ealiosios (salotos, krapai, petra\u017eol\u0117s, agurkai, \u017eirneliai) \u2013 plau\u010dius, baltosios (ridikai, krienai) \u2013 kaulus, juodosios (slyvos, alyvuog\u0117s) \u2013 inkstus. Taip pat b\u016btina nepamir\u0161ti oran\u017ein\u0117s, geltonos ir rudos spalvos. Tai morkos, geltonieji pomidorai ir kitos labai naudingos dar\u017eov\u0117s.<\/span>Valgyti pa\u0161nekov\u0117 pataria l\u0117tai, gerai sukramtant. Jokiu b\u016bdu valgant negalima \u017ei\u016br\u0117ti televizoriaus ar skaityti laikra\u0161\u010di\u0173.
<\/span>
\nNeteisinga mityba skatina agresyvum\u0105 ir stres\u0105
<\/span><\/strong>
\nSu neteisinga mityba pa\u0161nekov\u0117 sieja ne tik ligot\u0105 \u017emoni\u0173 savijaut\u0105, bet ir padid\u0117jus\u012f streso lyg\u012f visuomen\u0117je bei jaunimo agresyvum\u0105. <\/span>\u201eStresas padid\u0117j\u0119s d\u0117l to, kad valgome per daug m\u0117sos. Mus veikia stresas, kur\u012f patiria pjaunamas gyv\u016bnas. Savo likim\u0105 jis jau\u010dia dar prie\u0161 tris dienas iki to \u012fvykio. Tod\u0117l nieko keista, kad kartais i\u0161 pusiausvyros gali i\u0161vesti bet koks menkniekis. A\u0161 kelis de\u0161imtme\u010dius netur\u0117jau burnoje m\u0117sos ir seniai man\u0119s niekas nesutrikdo\u201c, – tikino K. Vai\u0161tarien\u0117. M\u0117sa, anot jos, skatina ir agresyvum\u0105. Prie to prisideda dar ir saldumynai, kurie i\u0161 organizmo atima svarbius mikroelementus \u2013 pavyzd\u017eiui, kalc\u012f, magn\u012f.<\/span>Paklausta, ar da\u017enai per paskaitas susilaukianti skepti\u0161k\u0173 po\u017ei\u016bri\u0173, K. Vai\u0161tarien\u0117 pirmiausiai pamin\u0117jo vyrus-med\u017eiotojus. Jiems itin nepatraukli mintis atsisakyti m\u0117sos. \u201eTa\u010diau apskritai \u017emon\u0117s dabar labai sujud\u0119. M\u016bs\u0173 sveikuoli\u0173 jud\u0117jimas turi per 30 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 \u2013 nei viena partija tiek nari\u0173 neturi. Gal mano mintys ir atrodo revoliucin\u0117s, bet, manau, 21-ame am\u017eiaus mityboje turi \u012fvykti perversmas. Turi nugal\u0117ti vegetarizmas. Ir i\u0161 ties\u0173 \u017emon\u0117s, pasisotin\u0119 sintetinio maisto \u012fvairove, v\u0117l gr\u012f\u017eta prie nat\u016bralumo. Ypa\u010d u\u017esienyje\u201c, – svarst\u0117 pa\u0161nekov\u0117.<\/span>\u00a0
<\/span><\/p>\n

\"XXI<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Su neteisinga mityba pa\u0161nekov\u0117 sieja ne tik ligot\u0105 \u017emoni\u0173 savijaut\u0105, bet ir padid\u0117jus\u012f streso lyg\u012f visuomen\u0117je bei jaunimo agresyvum\u0105. „Stresas padid\u0117j\u0119s d\u0117l to, kad valgome per daug m\u0117sos. Mus veikia stresas, kur\u012f patiria pjaunamas gyv\u016bnas. Savo likim\u0105 jis jau\u010dia dar prie\u0161 tris dienas iki to \u012fvykio. Tod\u0117l nieko keista, kad kartais i\u0161 pusiausvyros gali i\u0161vesti bet koks menkniekis. <\/span><\/font><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[611,401,916,1966,991],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11443","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-inkstai","tag-riesutai","tag-skrandi","tag-sriuba","tag-stresas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11443","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11443"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11443\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11443"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11443"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11443"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11443"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11443"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}