{"id":11493,"date":"2010-04-19T18:00:00","date_gmt":"2010-04-19T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-04-19T18:00:00","modified_gmt":"2010-04-19T18:00:00","slug":"ar-zinote-savo-kraujospudi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/ar-zinote-savo-kraujospudi\/11493\/","title":{"rendered":"Ar \u017einote savo kraujosp\u016bd\u012f?"},"content":{"rendered":"

\u017dinojimas, nuo ko priklauso kraujosp\u016bdis ir kaip jis kinta \u012fvairiu paros metu, leid\u017eia \u017einoti, ar nesergi, o susirgus \u2013 geriau kontroliuoti lig\u0105. Tai labai svarbu \u2013 arterin\u0117 hipertenzija (padid\u0117j\u0119s kraujo spaudimas) kamuoja kone kas antr\u0105 darbingo am\u017eiaus \u017emog\u0173, o pagyvenusius \u2013 dar daug da\u017eniau, yra daugelio kit\u0173 rimt\u0173 lig\u0173 simptomas arba net prie\u017eastis.<\/p>\n

\u012eprastoje aplinkoje \u2013 tikslesni duomenys<\/strong> <\/p>\n

V\u012e \u201e\u0160an\u010di\u0173 poliklinika\u201c direktor\u0117-vyriausioji gydytoja Zita \u010cesnavi\u010dien\u0117, turinti ir homeopat\u0117s licencij\u0105, pastebi, kad arterin\u0117 hipertenzija \u2013 labai daug tautie\u010di\u0173 kamuojanti b\u0117da. Lietuvoje \u0161i liga vargina apie tre\u010ddal\u012f suaugusi\u0173 \u017emoni\u0173. Daugiau nei pusei 34\u201364 met\u0173 asmen\u0173 diagnozuota arterin\u0117 hipertenzija (59,1 proc. vyr\u0173 ir 50,9 proc. moter\u0173), vyresnio am\u017eiaus \u017emones ji vargina dar da\u017eniau. <\/p>\n

Kiekvienam pas \u0161eimos gydytoj\u0105 apsilankiusiam pacientui tur\u0117t\u0173 b\u016bti pamatuotas arterinis kraujo spaudimas. Ta\u010diau teigiama, kad, kraujo spaudim\u0105 matuodami namuose, su\u017einotume patikimesnius duomenis. <\/p>\n

\u201eSvarbiausia kraujo spaudim\u0105 matuotis tam pasiruo\u0161us, atsipalaidavus. Tai vert\u0117t\u0173 daryti 2\u20133 kartus kas 5\u201310 minu\u010di\u0173 nusiraminus, atsipalaidavus. Pirm\u0105kart matuojant kraujo spaudim\u0105, tik\u0117tina nema\u017ea paklaida d\u0117l jaudulio. O, matuodami kraujo spaudim\u0105 antr\u0105 ir tre\u010di\u0105 kart\u0105, gauname tikslesnius duomenis\u201c, \u2013 sak\u0117 Z.\u010cesnavi\u010dien\u0117. <\/p>\n

Kokios yra ribos<\/strong> <\/p>\n

Vis\u0173 pirma \u017emogus turi \u017einoti, ar jo kraujo spaudimas n\u0117ra padid\u0117j\u0119s. Normaliu laikomas kraujosp\u016bdis 120\/80, kritin\u0117 arterinio kraujo spaudimo riba, kai reikia prad\u0117ti gydyti, laikytas 140\/90 mm Hg. Naujausiais duomenimis, si\u016bloma prad\u0117ti gydyti ir 130\/85 mm Hg kraujo spaudim\u0105, ypa\u010d jeigu pacientui yra rizikos patirti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 komplikacij\u0173. <\/p>\n

\u201eJei \u017emogus gerai jau\u010diasi, nejau\u010dia joki\u0173 sutrikim\u0173, kraujo spaudimo neverta kasdien matuoti po kelis kartus per dien\u0105. Jei pradeda varginti galvos skausmas (ypa\u010d pakau\u0161io ir sprando srityje), svaigimas, nemalon\u016bs poj\u016b\u010diai \u0161irdies plote fizin\u0117s ar emocin\u0117s \u012ftampos, o v\u0117liau ir ramyb\u0117s metu, b\u016btina kelis kartus per dien\u0105 ilg\u0117liau \u2013 bent por\u0105 savai\u010di\u0173 \u2013 matuotis kraujo spaudim\u0105. Tai reik\u0117t\u0173 daryti ir \u017emon\u0117ms, kuri\u0173 kraujo spaudimas padid\u0117j\u0119s, koreguojamas vaistais. Jiems kraujo spaudim\u0105 vert\u0117t\u0173 matuotis kelis kartus per par\u0105 skirtingomis aplinkyb\u0117mis \u2013 ryte, dirbant sunkesn\u012f darb\u0105, susijaudinus, i\u0161g\u0117rus vaist\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 Z.\u010cesnavi\u010dien\u0117. <\/p>\n

Medikai ragina: jeigu kelis kartus atsitiktinai pasimatav\u0119s kraujosp\u016bd\u012f \u017emogus su\u017einojo, kad jis buvo auk\u0161tesnis negu 140\/90 mm Hg, jam b\u016btina eiti pas gydytoj\u0105 i\u0161sitirti. 10 proc. atvej\u0173 padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis yra kit\u0173 rimt\u0173 lig\u0173 simptomas, tarkim, inkst\u0173, \u0161irdies arba endokrinin\u0117s sistemos. <\/p>\n

Poky\u010di\u0173 d\u0117sningumai<\/strong> <\/p>\n

Kraujosp\u016bdis n\u0117ra vienodas, jis priklauso nuo \u012fvairi\u0173 dalyk\u0173: paros laiko, \u017emogaus aktyvumo, fizinio kr\u016bvio ir emocin\u0117s \u012ftampos, net nuo aplinkos temperat\u016bros, M\u0117nulio faz\u0117s, u\u017etemim\u0173.
\nGydytoja pabr\u0117\u017e\u0117, kad sveikam \u017emogui kraujosp\u016bdis svyruoja nat\u016braliai, padid\u0117ja fizin\u0117s ir nervin\u0117s \u012ftampos metu, suma\u017e\u0117ja ramyb\u0117s b\u016bsenos, atsipalaidavus, miegant. Sveikam \u017emogui padid\u0117j\u0119s ar suma\u017e\u0117j\u0119s kraujo spaudimas greitai normalizuojasi, o, sutrikus j\u012f reguliuojantiems veiksniams, kraujosp\u016bdis gali i\u0161likti padid\u0117j\u0119s ilg\u0105 laik\u0105. <\/p>\n

Dien\u0105 kraujo spaudimas priklauso nuo \u017emogaus protin\u0117s ir fizin\u0117s veiklos. Nat\u016braliai auk\u0161\u010diausias jis b\u016bna 11\u201313 val. Nakt\u012f kraujosp\u016bdis nat\u016braliai suma\u017e\u0117ja beveik penkiolika procent\u0173 aktyviems ir apie penkis procentus nesikeliantiems i\u0161 patalo \u017emon\u0117ms. Tai \u2013 biologinis arterinio kraujosp\u016bd\u017eio kitimas. Daugiau kraujo spaudimas nakt\u012f suma\u017e\u0117ja r\u016bkaliams, kadangi nakt\u012f j\u0173 organizmas negauna nikotino. Prabudus kraujo spaudimas nat\u016braliai padid\u0117ja. Tai nutinka ir d\u0117l nedideli\u0173 veiksni\u0173. Pavyzd\u017eiui, spaudimas iki 10 mmHg gali padid\u0117ti dalykinio pokalbio metu, po nemigo nakties. <\/p>\n

\u201eArterin\u0117 hipertenzija <\/a>kaip liga diagnozuojama tik \u012frod\u017eius, kad ji yra ilgalaik\u0117 \u2013 tai yra kai da\u017enai matuojant, kraujosp\u016bdis nuolat siekia 140\/90 mmHg ir b\u016bna didesnis\u201c, \u2013 akcentavo Z. \u010cesnavi\u010dien\u0117.
\n\u017dod\u017eiu, jei \u017emogus aktyviai dirba fizin\u012f darb\u0105, sportuoja, patiria stres\u0105, tumpalaikis, nors kartais ir smarkus, arterinio kraujo spaudimo padid\u0117jimas, pada\u017en\u0117j\u0119s \u0161irdies ritmas yra normalus dalykas. Po fizinio kr\u016bvio kraujosp\u016bdis tur\u0117t\u0173 normalizuotis per 15\u201320 minu\u010di\u0173. <\/p>\n

Did\u017eiausi rizikos veiksniai<\/strong> <\/p>\n

Kraujo spaudimui \u012ftakos turi ir m\u016bs\u0173 mitybos \u012fpro\u010diai. Kava, stipri arbata, kar\u0161tas maistas, a\u0161tr\u016bs patiekalai, druska, imbieras, kai k\u0105 ir saldumynai tonizuoja, didina kraujo spaudim\u0105. Tie svyravimai neb\u016bna dideli, nuo maisto kraujo spaudimas gali padid\u0117ti 10\u201320 mm Hg \u2013 kompensaciniu lygiu. <\/p>\n

Vasar\u0105 daug i\u0161prakaitavus ar ilgai pasikaitinus saunoje, kraujo spaudimas gali kristi. Taip nutikti gali susirgus, ypa\u010d viduriuojant. <\/p>\n

Nikotinas gali padidinti sistolin\u012f ir diastolin\u012f kraujosp\u016bd\u012f, ir \u0161is poveikis gali trukti nuo penkiolikos iki trisde\u0161imties minu\u010di\u0173. Reguliariai r\u016bkant \u2013 ma\u017edaug vien\u0105 pakel\u012f per dien\u0105 \u2013 net ir nesergan\u010diam hipertonija arterinio kraujo spaudimas b\u016bna nuolat padid\u0117j\u0119s. <\/p>\n

Arterinio kraujo spaudimo padid\u0117jim\u0105 skatina ir reguliarus alkoholio vartojimas. Jis gali b\u016bti viena i\u0161 arterin\u0117s hipertenzijos i\u0161sivystymo prie\u017eas\u010di\u0173. <\/p>\n

Neabejotinas arterin\u0117s hipertenzijos <\/a>i\u0161sivystymo rizikos veiksnys yra reguliarus nuolat pasikartojantis stresas (jis aktyvina simpatin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105, ir d\u0117l to kyla kraujo spaudimas), persivalgymas, antsvoris, nejudrumas. <\/p>\n

Gyvensenos reik\u0161m\u0117<\/strong> <\/p>\n

\u201eTautie\u010diams labai svarbu \u017einoti, kad lengvi mank\u0161tos pratimai, b\u0117giojimas, aktyvus pasivaik\u0161\u010diojimas, \u017evejyba, grybavimas, bet koks lengvas fizinis kr\u016bvis padeda atsilaiduoti ir reguliuoja kraujo spaudim\u0105. Kr\u016bvio metu prad\u017eioje kraujo spaudimas gali \u0161oktel\u0117ti, bet greitai normalizuojasi\u201c, \u2013 sak\u0117 Z. \u010cesnavi\u010dien\u0117. <\/p>\n

Kaip efektyviai kraujo spaudim\u0105 reguliuoti padeda fizinis kr\u016bvis, \u012fsitikino ir \u0161io ra\u0161inio autor\u0117. Kai darbe tvyrojo labai sunki atmosfera, pasteb\u0117jau, kad mano kraujo spaudimas 10\u201330 proc. padid\u0117j\u0119s \u2013 siekia 180\u2013100mm Hg. Nors medikai skubiai paskyr\u0117 kraujo spaudim\u0105 reguliuojan\u010di\u0173 vaist\u0173, pasteb\u0117jau, kad ir be j\u0173 po apsilankymo baseine kraujo spaudimas tapdavo normalus. Tad i\u0161 karto po darbo gr\u012f\u017edavau namo, pavalgydavau, pasimatavusi kraujo spaudim\u0105 ir \u012fsitikinusi, kad jis padid\u0117j\u0119s 15\u201330 mmHg, va\u017eiuodavau \u012f sporto klub\u0105. Valand\u0105 pasportavus arba tik plaukiojus namuose, kraujo spaudimas v\u0117l b\u016bdavo idealus ar net ma\u017eesnis negu norma. Taip baseinu ir sporto sale gyd\u017eiausi kelis m\u0117nesius. Situacija pasikeit\u0117, pasikeitus tiesioginiam mano vadovui. Nuo tada tikiu, kad sportas ir baseinas gydo ne pras\u010diau negu vaistai. <\/p>\n

\u017dmon\u0117ms, kuri\u0173 kraujo spaudimas auk\u0161tas, rekomenduojama keisti gyvensen\u0105: mesti r\u016bkyti, ma\u017einti svor\u012f, druskos vartojim\u0105, riboti alkoholio vartojim\u0105; didinti fizin\u012f aktyvum\u0105, daugiau valgyti vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173, ma\u017einti so\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 kiek\u012f <\/span><\/p>\n

Daiva \u010cervokien\u0117<\/div>\n
\u00a0<\/div>\n
\"Ar<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u017dinojimas, nuo ko priklauso kraujosp\u016bdis ir kaip jis kinta \u012fvairiu paros metu, leid\u017eia \u017einoti, ar nesergi, o susirgus – geriau kontroliuoti lig\u0105. Tai labai svarbu – arterin\u0117 hipertenzija (padid\u0117j\u0119s kraujo spaudimas) kamuoja kone kas antr\u0105 darbingo am\u017eiaus \u017emog\u0173, o pagyvenusius – dar daug da\u017eniau, yra daugelio kit\u0173 rimt\u0173 lig\u0173 simptomas arba net prie\u017eastis.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[723,431,430,712,653,1035,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11493","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-arterines","tag-hipertenzija","tag-kraujospudis","tag-mmhg","tag-siekia","tag-susirgus","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11493","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11493"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11493\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11493"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11493"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11493"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11493"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11493"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}