Beje, mokslininkai aptiko ry\u0161\u012f tarp geros nuotaikos ir alkio jausmo. Pasirodo, nuotaika yra tiesiogiai susijusi su apetitu. Kai nuotaika b\u016bna gera, \u017emogaus organizme gerokai padid\u0117ja d\u017eiaugsmo hormono serotonino kiekis, ir valgyti norisi ma\u017eiau. <\/p>\n
Tuo tarpu brit\u0173 mokslininkai nustat\u0117, kad fizin\u0117s treniruot\u0117s reguliuoja dviej\u0173 hormon\u0173 (gretino ir peptido YY), nuo kuri\u0173 priklauso apetitas, kiek\u012f organizme. Yra \u017einoma, kad gretinas stiprina alkio jausm\u0105, o peptidas YY, atvirk\u0161\u010diai \u2013 slopina. Taigi valandos trukm\u0117s treniruot\u0117 ant b\u0117gimo takelio organizme suma\u017eina alkio jausm\u0105. B\u0117gim\u0105 galima pakeisti aerobika, plaukiojimu, jogos treniruot\u0117mis. <\/p>\n
Valgymo sutrikimams \u012ftakos gali tur\u0117ti ir kitos prie\u017eastys, pavyzd\u017eiui, \u012fvairios stresin\u0117s situacijos. Be to, jau \u012frodyta, kad polinkis \u012f valgymo sutrikimus yra paveldimas. <\/p>\n
Nervin\u0117 bulimija<\/strong> <\/p>\n Valgymo sutrikimas, kai nuolat kartojasi persivalgymo priepuoliai, o po j\u0173 \u2013 dirbtinai sukeltas v\u0117mimas, viduriavimas<\/a>, badavimas<\/a>, laikomasi diet\u0173, intensyviai sportuojama, vadinamas nervine bulimija. Tokie persivalgymo priepuoliai gali kartotis kasdien. Per trump\u0105 laik\u0105 suvalgomas didelis kiekis maisto, da\u017enai kaloringo, nesveiko. Tai da\u017eniausiai daroma pasisl\u0117pus. Po to jau\u010diamas pasibjaur\u0117jimas savimi, kalt\u0117s jausmas. <\/p>\n Sergant bulimija gali sutrikti \u0161irdies ritmas, pasirei\u0161kia dehidratacija, d\u0117l v\u0117mimo gali atsirasti stempl\u0117s u\u017edegimas, skrand\u017eio ligos, viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimai. <\/p>\n Dauguma sergan\u010di\u0173 bulimija persivalgo kart\u0105 per dien\u0105, da\u017eniau vakarais ir savaitgaliais. Daugumai \u017emoni\u0173 persivalgymo priepuoliai tampa kasdieniniu rei\u0161kiniu. Persivalgymas gali b\u016bti i\u0161 anksto suplanuotas \u2013 nusiperkama maisto, jis paruo\u0161iamas ir tiesiog suryjamas. Da\u017eniausiai vartojamas riebus arba greitas maistas, kurio apskritai vengiama, nes jis, pacient\u0173 manymu, storina. Pasirenkamas lengvai nuryjamas maistas, daugiau skys\u010di\u0173 \u2013 tai palengvina v\u0117mim\u0105. Paprastai persivalgymo seansai trunka apie valand\u0105. <\/p>\n Vengdami konflikt\u0173 su artimaisiais, valgymo sutrikim\u0173 turintys \u017emon\u0117s da\u017eniausiai slepia savo maitinimosi \u012fpro\u010dius. Artimiesiems sunku pasteb\u0117ti j\u0173 lig\u0105. O patys sergantieji \u012f gydytojus nesikreipia, nes nemano, kad jiems reikia pagalbos. Tod\u0117l gydymas da\u017enai pradedamas per v\u0117lai. O u\u017edelsus liga komplikuojasi, gydymas darosi sud\u0117tingesnis. Tad sergan\u010diojo artimieji tur\u0117t\u0173 b\u016bti d\u0117mesingesni savo sergan\u010diam \u0161eimos nariui. <\/p>\n Persivalgymo sutrikimas <\/strong><\/p>\n \u0160is valgymo sutrikimas susij\u0119s su psichologiniais dalykais. Savo simptomais persivalgymo sutrikimas pana\u0161us \u012f nervin\u0119 bulimij\u0105, ta\u010diau tokiam sutrikimui neb\u016bdingas atsikratymo nuo suvalgyto maisto elgesys \u2013 sutrikimas nepasirei\u0161kia nei badavimu, nei v\u0117mimu ar kitais atsikratymo nuo maisto simptomais. <\/p>\n Persivalgymo sutrikimui b\u016bdingi da\u017eni epizodai, kai per trump\u0105 laik\u0105 suvartojami dideli maisto kiekiai, savijauta, kad nebegali kontroliuoti mitybos elgesio, g\u0117da ar pasibjaur\u0117jimas savimi bei valgymas tuomet, kai nejau\u010diama alkio, ir valgymas pasisl\u0117pus. Specialistai mano, kad mitybos \u012fpro\u010di\u0173 sutrikimai, pasirei\u0161kiantys persivalgymo priepuoliais, n\u0117ra tokie rimti kaip bulimija ir anoreksija. Ta\u010diau persivalgymo pasekm\u0117s gali b\u016bti labai rimtos. Nuolat persivalgantys \u017emon\u0117s gali b\u016bti nutuk\u0119, juos da\u017eniau kamuoja diabetas ir \u0161irdies ligos, jie da\u017eniau serga sunkia depresija<\/a>. <\/p>\n Kai kurios l\u0117tin\u0117s psichikos ligos gali sukelti ir tam tikrus valgymo sutrikimus. Pavyzd\u017eiui, depresijos metu apetitas paprastai suma\u017e\u0117ja, nors kartais gali b\u016bti atvirk\u0161\u010diai \u2013 apetitas padid\u0117ja. Tai labiau b\u016bdinga sezoninei depresijai. Kiti psichikos sutrikimai taip pat gali pasireik\u0161ti padid\u0117jusiu apetitu. <\/p>\n K\u0105 daryti?<\/strong> <\/p>\n Norint atsikratyti valgymo sutrikim\u0173, reikia reguliariai maitintis. Reikia nepraleisti valgym\u0173 ir maitintis ne re\u010diau kaip kas keturias valandas. <\/p>\n Per dien\u0105 tur\u0117t\u0173 b\u016bti trys pagrindiniai valgymai \u2013 pusry\u010diai, piet\u016bs ir vakarien\u0117, tarp j\u0173 \u2013 2\u20133 u\u017ekand\u017eiai. <\/p>\n Kartais moterys vis\u0105 dien\u0105 u\u017ekand\u017eiauja tai vaisiais, tai jogurtais ar vafliais, \u012fsivaizduodamos, kad valgo nedaug ir taip \u201esutaupo\u201c kalorij\u0173. Ta\u010diau jos suvalgo pakankamai daug maisto kalorij\u0173 at\u017evilgiu, bet, \u017einoma, nepasisotina. Juk pietums suvalgytas vi\u0161tienos gabal\u0117lis su ry\u017eiais ir salotomis turi apie 500\u2013700 kcal, tiek pat kalorij\u0173 gauname suvalg\u0119 2 indelius jogurto, 2 obuolius ir 2 d\u017ei\u016bv\u0117sius. Sotumo jausmas, suvalgius normalius pietus ir tokius u\u017ekand\u017eius, labai skiriasi. O u\u017ekand\u017eiaujant neretai suvalgoma daug daugiau. <\/p>\n Labai svarbu valgyti \u0161ilt\u0105 maist\u0105, nes jis yra sotesnis negu \u0161altas. Norint \u012fveikti valgymo sutrikimus, reikia da\u017eniau ruo\u0161ti kar\u0161tus patiekalus ir patiekti juos ne per ma\u017eomis porcijomis, kitaip atsikratyti nuolatinio noro valgyti bus sunku. <\/p>\n Kai neb\u016bna u\u017ekand\u017ei\u0173 tarp pagrindini\u0173 valgym\u0173, b\u016bna ilgos pertraukos tarp valgym\u0173, labai i\u0161alkstama ir vienu kartu suvalgomas didelis maisto kiekis. Tyrimai rodo, kad \u017emon\u0117s, kurie valgo da\u017eniau \u2013 ne 1 ar 2 kartus per dien\u0105, bendrai per vis\u0105 dien\u0105 suvalgo ma\u017eiau, gauna ma\u017eiau kalorij\u0173 nei retai valgantys. Tod\u0117l tarp pagrindini\u0173 valgym\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti nedideli u\u017ekand\u017eiai \u2013 jie padeda palaikyti ma\u017eiau kintam\u0105 gliukoz\u0117s koncentracij\u0105 kraujyje ir d\u0117l to i\u0161vengiama persivalgym\u0173. Jei, pra\u0117jus pusvaland\u017eiui ar valandai po piet\u0173 ar pusry\u010di\u0173, jau norisi v\u0117l valgyti \u2013 vadinasi, pavalgyta nepakankamai. Pavalgyti reik\u0117t\u0173 taip, kad sotumas jaust\u0173si kelet\u0105 valand\u0173. <\/p>\n Paradoksalu, ta\u010diau valgymo sutrikim\u0173 galima pabandyti atsikratyti normaliai i\u0161simiegant. Tuo tarpu nuolatinis nei\u0161simiegojimas gali i\u0161provokuoti nuolatin\u012f alkio jausm\u0105. Jeigu miegama nepakankamai, kraujyje padaug\u0117ja hormon\u0173, kurie didina apetit\u0105, ir ma\u017e\u0117ja t\u0173 hormon\u0173, kurie slopina apetit\u0105. Taip ilgainiui sutrinka sotumo jausmas. <\/p>\n Jei alkis yra nevarginantis, svoris nedid\u0117ja, \u2013 nereikia d\u0117l to jaudintis. Susir\u016bpinti reikia, jei noras u\u017ekand\u017eiauti yra sustipr\u0117j\u0119s, ilgokai t\u0119siasi (daugiau nei savait\u0119), o ypa\u010d jei d\u0117l to did\u0117ja svoris ar vargina nuolatin\u0117s mintys apie maist\u0105 \u2013 tuomet reik\u0117t\u0173 susir\u016bpinti. Ir nebijoti kreiptis \u012f specialist\u0105, nes tai tikrai n\u0117ra valios stoka, kaip ka\u017ekod\u0117l priimta pas mus manyti.<\/p>\n Valgymo malonumas yra vienas i\u0161 gyvenimo d\u017eiaugsm\u0173. Ta\u010diau tikrai m\u0117gautis maistu ir valgymu galima ne persivalgant, o sugebant pasid\u017eiaugti kiekvienu kokybi\u0161ko produkto k\u0105sniu. Taip galima \u012fveikti ir nuolatin\u012f alkio jausm\u0105, apie kur\u012f kalbam\u0117s su Medicinos diagnostikos centro gydytoja dietologe Au\u0161ra JAUNI\u0160KYTE.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1946,109,400,1236,51,52,2381,20,56,2382,1041],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11495","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-apetitas","tag-depresija","tag-diabetas","tag-isprovokuoti","tag-jausmas","tag-maistas","tag-persivalgymo-sutrikimas","tag-psichikos","tag-sotumo","tag-sotumo-jausmas","tag-svoris"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11495","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11495"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11495\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11495"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11495"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11495"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11495"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11495"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"