{"id":11498,"date":"2010-04-12T18:00:00","date_gmt":"2010-04-12T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2017-10-03T13:55:17","modified_gmt":"2017-10-03T13:55:17","slug":"kiek-svarbi-mityba-pirmaisiais-vaiko-gyvenimo-metais","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/kiek-svarbi-mityba-pirmaisiais-vaiko-gyvenimo-metais\/11498\/","title":{"rendered":"Kiek svarbi mityba pirmaisiais vaiko gyvenimo metais?"},"content":{"rendered":"

Pediatr\u0117, vaik\u0173 gastroenterolog\u0117 Inita Ka\u017e\u0117<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Rygos vaik\u0173 klinikin\u0117 universitetin\u0117 ligonin\u0117, Latvija<\/em><\/span><\/h2>\n

Straipsnyje supa\u017eindinama su naujausiu po\u017ei\u016briu \u012f vaiko maitinim\u0105 pirmaisiais gyvenimo metais. Jame perteikiama \u017einomos u\u017esienyje vaik\u0173 gastroenterolog\u0117s sukaupta patirtis, kuri pad\u0117s perprasti maitinimo principus \u0161iuo reik\u0161mingu vaiko vystymosi periodu ir \u012fgyvendinti juos praktikoje.<\/strong><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

K\u016bdikio maitinimo kr\u016btimi <\/a>naudos \u012frodymai<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Pastaruoju metu sukaupta daug \u012frodym\u0173, kad motinos pienas yra ypatingas, jis labai skiriasi nuo pramoniniu b\u016bdu gaminam\u0173 mi\u0161ini\u0173. Tod\u0117l nuolat pastebimai did\u0117ja motinos, maitinan\u010dios savo pienu vaik\u0105 pirmaisiais jo gyvenimo metais (ypa\u010d pirmuosius \u0161e\u0161is m\u0117nesius), vaidmuo. Tyrim\u0173 duomenimis, motinos pienas skatina sveik\u0105 k\u016bdikio augim\u0105, visavert\u012f organizmo vystym\u0105si (ypa\u010d anks\u010diau laiko gimusi\u0173 vaik\u0173). Yra \u017einoma, kad maitinimas kr\u016btimi turi didel\u0119 reik\u0161m\u0119 vaiko protiniam vystymuisi. Tad pageidautina iki 6 m\u0117nesi\u0173 vaik\u0105 maitinti tik kr\u016btimi. Reikia pridurti, kad dalinis maitinimas motinos pienu ar maitinimas kr\u016btimi bent trumpu periodu vaiko sveikatai taip pat naudingas.<\/span><\/p>\n

Pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais \u012frodyta, kad maitinant kr\u016btimi suma\u017e\u0117ja vaiko infekcinio pob\u016bd\u017eio diar\u0117jos, \u016bmini\u0173 vidurin\u0117s ausies u\u017edegim\u0173, taip pat apatini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcij\u0173 rizika. Maitinimas kr\u016btimi suma\u017eina ir vaiko nutukimo bei cukrinio diabeto i\u0161sivystymo da\u017enum\u0105. Nors iki \u0161iol nei\u0161siai\u0161kintas staigios k\u016bdiki\u0173 mirties sindromo mechanizmas (vienas da\u017eniausi\u0173 tyrim\u0173 objekt\u0173), ta\u010diau \u012frodyta, kad maitinimas kr\u016btimi, net ir dalinis, \u0161io sindromo pasirei\u0161kimo rizik\u0105 per vis\u0105 k\u016bdikyst\u0119 suma\u017eina 50 proc.<\/span><\/p>\n

Literat\u016broje teigiama, kad maitinimas kr\u016btimi gali pristabdyti celiakijos vystym\u0105si. Viename i\u0161 tyrim\u0173 apie maitinimo kr\u016btimi ir celiakijos s\u0105sajas padaryta i\u0161vada, kad, \u012f kr\u016btimi maitinamo k\u016bdikio racion\u0105 \u012ftraukus glitimo turin\u010di\u0173 produkt\u0173 ir taip maitinant ilgesn\u012f laik\u0105, suma\u017e\u0117ja celiakijos rizika.<\/span><\/p>\n

Vis dar diskutuojama, ar maitinimas kr\u016btimi tik pristabdo celiakijos simptomus, ar ir u\u017etikrina nuolatin\u0119 apsaug\u0105. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties ie\u0161kant s\u0105saj\u0173 tarp maitinimo kr\u016btimi ir celiakijos b\u016btini ilgalaiki\u0173 tyrim\u0173 rezultatai.<\/span><\/p>\n

Kalbant apie astm\u0105, atopin\u012f dermatit\u0105 ir \u0161vok\u0161tim\u0105 tyrim\u0173 duomenys d\u0117l teigiamo maitinimo kr\u016btimi poveikio yra nevienareik\u0161miai, nes n\u0117ra surinkta pakankamai duomen\u0173, kad b\u016bt\u0173 galima palyginti su kontroline grupe arba mi\u0161iniais maitintais vaikais.<\/span><\/p>\n

Yra \u017einoma, kad \u0161i\u0173 problem\u0173 prevencijai ilgalaikis maitinimas kr\u016btimi yra labai reik\u0161mingas, ta\u010diau teigiamos alergijos anamnez\u0117s atveju \u0161eimoje maitinimas kr\u016btimi vaiko alergijai kelio visi\u0161kai neu\u017ekirs.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Papildomo maitinimo reik\u0161m\u0117<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Kokia papildomo maitinimo esm\u0117? Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) s\u0105vok\u0105 \u201epapildomas maitinimas\u201c interpretuoja kaip laiko period\u0105, per kur\u012f vaikas kartu su motinos pienu gauna kit\u0173 maisto produkt\u0173 ir skys\u010di\u0173. Papildom\u0105 maitinim\u0105 galima traktuoti kaip tarpin\u012f etap\u0105, kai \u012f vaiko nuo 6 m\u0117nesi\u0173 iki dvej\u0173 met\u0173 mityb\u0105 greta motinos pieno arba mi\u0161ini\u0173 palaipsniui \u012ftraukiami ir kietos konsistencijos maisto produktai.<\/span><\/p>\n

Norint prad\u0117ti maitinti papildomai, reikalinga tokia renalini\u0173 ir vir\u0161kinamojo trakto funkcij\u0173 fiziologin\u0117 branda, kad b\u016bt\u0173 vir\u0161kinami pieno neturintys produktai. Manoma, kad 6 m\u0117nesi\u0173 vaiko vir\u0161kinimo sistema yra patobul\u0117jusi, t.y. vir\u0161kinimo ferment\u0173 sistema yra pakankamai i\u0161sivys\u010diusi ir skrandis bei \u017earnynas gali perdirbti \u012fvairius maisto produktus. \u0160iuo periodu pereinama nuo mitybos su didele riebal\u0173 koncentracija prie mitybos su didele angliavandeni\u0173 koncentracija, ir ji susijusi su hormoniniu atsaku (pvz., insulinas, antinks\u010di\u0173 hormonai). Rezultatas \u2013 vir\u0161kinimo funkcij\u0173 prisitaikymas prie gaunamo maisto, padidinant kai kuri\u0173 ferment\u0173 funkcij\u0173 aktyvumo brandos laipsn\u012f.<\/span><\/p>\n

Vaiko galvos ir kaklo raumenys jau yra pakankamai stipr\u016bs, kad gal\u0117t\u0173 kontroliuoti galvos judesius ir vykdyt\u0173 l\u016bp\u0173, lie\u017euvio ir rijimo koordinacij\u0105. Oraliniai refleksai yra pakankamai i\u0161sivyst\u0119, kad vaikas gal\u0117t\u0173 praryti tir\u0161tos konsistencijos maist\u0105.<\/span><\/p>\n

Ma\u017eylio imunin\u0117 sistema sugeba \u201epriimti\u201c kitus maisto produktus ir pati kovoti su patogeniniais mikroorganizmais bei alergenais. Reikia pabr\u0117\u017eti, kad tokio am\u017eiaus vaiko inkstai yra pakankamai i\u0161sivyst\u0119 ir j\u0173 veikla nepasunkinama. Vadinasi, 6 m\u0117nesi\u0173 vaiko organizmas yra pasiruo\u0161\u0119s priimti ir kitus maisto produktus.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Papildomo maitinimo ir maitinimo kr\u016btimi derinimas<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Tarp profesional\u0173 da\u017enai kyla diskusijos apie kr\u016btimi maitinamus vaikus ir papildomo maitinimo prad\u017ei\u0105. Manoma, kad 6 m\u0117nesi\u0173 sulauk\u0119 kr\u016btimi maitinami vaikai i\u0161 motinos pieno negauna b\u016btino kalorij\u0173 kiekio, baltym\u0173, gele\u017eies, cinko ir kai kuri\u0173 riebaluose tirpstan\u010di\u0173 vitamin\u0173, pavyzd\u017eiui, vitamino A. Mes, gydytojai, kr\u016btimi maitint\u0173 vaik\u0173 t\u0117vams rekomenduojame vaik\u0105 motinos pienu maitinti ir v\u0117liau. Ta\u010diau, atsi\u017evelgdami \u012f motinos ir vaiko sveikatos b\u016bkl\u0119, po 6 m\u0117nesi\u0173 t\u0117vai patys turi spr\u0119sti, ar t\u0119sti maitinim\u0105 kr\u016btimi.<\/span><\/p>\n

Jei kr\u016btimi maitinanti motina yra vegan\u0117 (t.y. gyvulin\u0117s kilm\u0117s maist\u0105 vartoja ribotais kiekiais arba visai nevartoja) ir nevartoja maisto papild\u0173, vaikui gresia kognityvinio vystymosi sutrikim\u0173 rizika.<\/span><\/p>\n

Veganin\u012f maist\u0105 gaunan\u010diam k\u016bdikiui i\u0161sivysto energijos, baltym\u0173, vitamino B<\/span>12<\/span>, kalcio ir riboflavino tr\u016bkumas, taip pat pastebimas l\u0117tesnis augimas ir ilgiau trunkantis psichomotorinis vystymasis. Gydytoj\u0173 u\u017eduotis \u2013 \u012frodyti t\u0117vams, kad gyvulin\u0117s kilm\u0117s produktus b\u016btina vartoti bent minimaliai, \u0161itaip siekiant apsaugoti vaik\u0105 nuo maisto med\u017eiag\u0173 tr\u016bkumo.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Kada prad\u0117ti duoti karv\u0117s pieno ?<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Kalbant apie papildom\u0105 maitinim\u0105, viena da\u017eniausi\u0173 diskusij\u0173 tem\u0173 yra karv\u0117s pienas. Daugumoje valstybi\u0173 \u0161\u012f pien\u0105 rekomenduojama prad\u0117ti vartoti ne anks\u010diau kaip nuo 12 vaiko gyvenimo m\u0117nesio. Kelios \u0161alys (Kanada, \u0160vedija, Danija) rekomenduoja karv\u0117s pien\u0105 \u012ftraukti \u012f mityb\u0105 nuo 9 arba 10 m\u0117nesio.<\/span><\/p>\n

Vienas svarbiausi\u0173 argument\u0173 atid\u0117ti maitinim\u0105 karv\u0117s pienu \u2013 gele\u017eies tr\u016bkumo prevencija. Manoma, jog karv\u0117s pienas neturi pakankamai gele\u017eies. Tyrimais \u012frodyta, kad, per dien\u0105 suvartojant daugiau kaip 500 ml karv\u0117s pieno produkt\u0173, atsiranda gele\u017eies tr\u016bkumas. Duomenys rodo, kad, anksti (iki 9 m\u0117nesio) prad\u0117jus duoti \u0161\u012f pien\u0105, vaikui gali atsirasti mikroskopinis \u017earnyno kraujavimas<\/a>.<\/span><\/p>\n

Sud\u0117timi karv\u0117s pienas skiriasi nuo motinos pieno ir pramoniniu b\u016bdu ruo\u0161iam\u0173 mi\u0161ini\u0173. Jame yra daug baltym\u0173, mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173 ir so\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173, o motinos pieno ir pieno mi\u0161ini\u0173 sud\u0117tyje yra labai svarbi\u0173 ilg\u0173j\u0173 grandini\u0173 polineso\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 (\u03b1 linoleno r\u016bg\u0161ties ir linolo r\u016bg\u0161ties), kuri\u0173 kaupimasis smegen\u0173 pilkojoje med\u017eiagoje ir akies tinklain\u0117je u\u017etikrina kognityvin\u012f ir regos vystym\u0105si. Tad Europos pediatr\u0173 gastroenterolog\u0173 asociacija (ESPGHAN) pirmaisiais gyvenimo metais karv\u0117s pien\u0105 vaikui rekomenduoja duoti nedideliais kiekiais \u2013 ne kaip pagrindin\u012f g\u0117rim\u0105.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Kada \u012f racion\u0105 \u012ftraukti kit\u0173 produkt\u0173?<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

M\u0117soje gausu toki\u0173 mikroelement\u0173, kaip gele\u017eis, cinkas ir arachidono r\u016bg\u0161tys, kurie teigiamai veikia kognityvin\u012f vystym\u0105si. Motinos pieno sud\u0117tyje yra ma\u017eai gele\u017eies \u2013 ilgainiui, vaik\u0105 maitinant tik juo, i\u0161sivysto gele\u017eies tr\u016bkumo anemija. Norint to i\u0161vengti, taip pat siekiant vaikams u\u017etikrinti kognityvin\u012f vystym\u0105si, ESPGHAN \u012f papildomo maisto racion\u0105 rekomenduoja \u012ftraukti gele\u017eies turin\u010di\u0173 produkt\u0173 (pavyzd\u017eiui, m\u0117sos) ir ilg\u0173j\u0173 grandini\u0173 neso\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 turin\u010di\u0173 (pavyzd\u017eiui, riebios \u017euvies) produkt\u0173.<\/span><\/p>\n

Jau prie\u0161 20 met\u0173 \u012frodyta, kad vaik\u0105 prad\u0117jus papildomai maitinti anks\u010diau nei jam sueis 4 m\u0117nesiai, atopinio dermatito i\u0161sivystymo rizika padid\u0117ja 2,9 karto (Fergusson D.M. et al., 1990). Tuo tarpu, per anksti pradedant duoti pieno neturin\u010di\u0173 produkt\u0173, pavyzd\u017eiui, vaisi\u0173 ir vaisi\u0173 sul\u010di\u0173, jokios atopinio dermatito rizikos n\u0117ra.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Naujos specialist\u0173 rekomendacijos<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

2006 m. Amerikos alergijos, astmos ir imunologijos draugija (American College of Allergy, Asthma, and Immunology<\/i>) publikavo gaires, kuriose rekomendavo pieno produkt\u0173 vaikams prad\u0117ti duoti tik nuo 12 m\u0117n., kiau\u0161ini\u0173 \u2013 nuo 2 met\u0173, o rie\u0161ut\u0173, \u017euv\u0173 ir j\u016bros produkt\u0173 \u2013 nuo 3 met\u0173. Tokia nuomon\u0117 suk\u0117l\u0117 didel\u012f atgars\u012f tarp specialist\u0173. Prie\u0161ingai nei anks\u010diau vyravusi nuomon\u0117 d\u0117l alergin\u0119 reakcij\u0105 sukelian\u010di\u0173 produkt\u0173 ilgalaikio vengimo, \u0161iandien rekomenduojama pereiti prie ankstyvo papildomo maitinimo, kuris indukuot\u0173 specifin\u0119 oralin\u0119<\/span><\/p>\n

mitybos tolerancij\u0105, \u0161itaip suma\u017einant alergijos i\u0161sivystymo rizik\u0105. Viename naujausi\u0173 tyrim\u0173 (Poole JA et al., 2006) nustatyta s\u0105saja tarp v\u0117lai (t.y. po 6 m\u0117nesi\u0173) \u012f mityb\u0105 \u012ftraukt\u0173 kvie\u010di\u0173 turin\u010di\u0173 produkt\u0173 vartojimo ir padid\u0117jusio alergijos kvie\u010diams i\u0161sivystymo lygio. Tod\u0117l \u0161iuo metu pradeda vyrauti nuomon\u0117, kad papildomai maitinti reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti 4\u20136 vaiko m\u0117nes\u012f, \u0161itaip suma\u017einant alergijos maistui i\u0161sivystymo rizik\u0105.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Praktin\u0117s rekomendacijos t\u0117vams<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Papildomo maitinimo prad\u017eia t\u0117vams yra labai svarbus ir sunkus laikotarpis, bet kartu visiems jiems tai ir \u012fdomus mokymosi laikas. T\u0117vai turi sugeb\u0117ti rasti s\u0105saj\u0173 tarp vaiko elgesio ir duodam\u0173 nauj\u0173 maisto produkt\u0173. K\u016bdikiai tampa smals\u016bs, nauj\u0105 produkt\u0105 nori nagrin\u0117ti, \u010diupin\u0117ti ir ragauti, o t\u0117vai turi suvokti, kada ma\u017eylis yra pakankamai sotus (da\u017eniausiai jis tai parodo, \u012f kit\u0105 pus\u0119 pasukdamas galv\u0105 arba i\u0161spjaudamas maist\u0105).<\/span><\/p>\n

Prad\u0117dami maitinti papildomai, t\u0117vai vaik\u0105 moko valgyti \u0161auk\u0161teliu. Jie da\u017enai baiminasi, kad ma\u017eylis neprad\u0117t\u0173 \u017eiauk\u010dioti ir neu\u017espringt\u0173. Ta\u010diau vaikui iki 9 m\u0117nesi\u0173 gali pasireik\u0161ti smarkus \u017eiauk\u010diojimas, nes vystosi kramtymo refleksas, b\u016btinas valgant tir\u0161t\u0105 homogeni\u0161kos konsistencijos maist\u0105.<\/span><\/p>\n

Mokslin\u0117je literat\u016broje papildom\u0105 maitinim\u0105 da\u017eniausiai rekomenduojama prad\u0117ti nuo ry\u017ei\u0173. Pirmas patiekalas turi b\u016bti pusiau skystos konsistencijos, kuri gaunama nauj\u0105 maist\u0105 sumai\u0161ius su motinos pienu arba su prie\u0161 tai vartotu mi\u0161iniu. Pusiau skystos konsistencijos maistas rekomenduojamas iki 8 m\u0117nesio, po to jis turi b\u016bti mink\u0161tas, tir\u0161tas ir sumaltas, o nuo 10\u201312 m\u0117nesio vaikas tur\u0117t\u0173 valgyti susmulkint\u0105 maist\u0105.<\/span><\/p>\n

Dauguma 9\u201312 m\u0117nesi\u0173 vaik\u0173 jau turi praktini\u0173 manualini\u0173 sugeb\u0117jim\u0173 pavalgyti savaranki\u0161kai, atsigerti i\u0161 standartinio puoduko j\u012f laikydami savo rankose, taip pat ma\u017eylis jau gali valgyti ir kitiems \u0161eimos nariams paruo\u0161t\u0105 maist\u0105 (susmulkinus iki ma\u017e\u0173 k\u0105sneli\u0173 ir maitinant \u0161auk\u0161tu). Ma\u017edaug 10 m\u0117nesi\u0173 sulaukusiam vaikui labai svarbu valgyti gabaliukais susmulkint\u0105 maist\u0105. \u0160ito nepadarius, did\u0117ja problem\u0173 v\u0117lesniu laikotarpiu rizika.<\/span><\/p>\n

Tod\u0117l vaikui svarbu valgyti maisto produktus, kuri\u0173 konsistencija atitinka jo am\u017ei\u0173. Pradedant maitinti papildomai, t\u0117vams i\u0161kyla klausimas, kaip greit \u012f vaiko racion\u0105 \u012ftraukti nauj\u0173 maisto produkt\u0173. Literat\u016broje j\u0173 \u012f vaiko mityb\u0105 rekomenduojama \u012ftraukti palaipsniui per 3\u20134 dienas. Norint i\u0161vengti alergin\u0117s reakcijos, vaikui nauj\u0105j\u012f maisto produkt\u0105 patariama vartoti 7 dienas. Reikia pasteb\u0117ti, kad tai priklauso nuo situacijos. Jei vaikui yra alergijos atsiradimo rizika, naujus maisto produktus \u012f jo racion\u0105 rekomenduojama \u012ftraukti labai l\u0117tai, o \u0161tai sveikiems vaikams tai galima padaryti per trumpesn\u012f laikotarp\u012f. 6\u20138 m\u0117nesi\u0173 vaik\u0105 reik\u0117t\u0173 papildomai maitinti 2\u20133 kartus per dien\u0105, o 9 \u201311 m\u0117nesi\u0173 ma\u017eyl\u012f \u2013 3 ar 4 kartus per dien\u0105.<\/span><\/p>\n

Kitas svarbus klausimas pradedant maitinti papildomai \u2013 druskos ir cukraus vartojimas. Galvojant apie vaiko sveikat\u0105 ateityje, druskos ir saldumyn\u0173 jam rekomenduojama duoti kuo ma\u017eiau.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Apibendrinimas<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Anks\u010diau vaiko mityba pirmaisiais jo gyvenimo metais buvo orientuojama \u012f mitybos nepakankamumo i\u0161sivystymo prevencij\u0105. Did\u0117jant ekonominei gerovei, \u0161ios problemos da\u017enumas daugelyje valstybi\u0173 pastebimai suma\u017e\u0117jo. \u0160iais laikais r\u016bpinamasi tuo, kad v\u0117lesniu vaiko gyvenimo laikotarpiu suma\u017e\u0117t\u0173 \u012fvairi\u0173 lig\u0173, kurioms tiesiogiai \u012ftak\u0105 tur\u0117t\u0173 mityba pirmaisiais gyvenimo metais, rizika.<\/span><\/p>\n

Jei iki \u0161iol papildomo maitinimo procesas priklaus\u0117 nuo kiekvienos \u0161alies mitybos tradicij\u0173 ir prieinam\u0173 maisto produkt\u0173, tai pastaruoju metu pastebimai auga susidom\u0117jimas moksliniais \u012frodymais, paremtais tinkamos ir optimalios mitybos principais.<\/a><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

\u017durnalas \u201cGydymo menas\u201d<\/span><\/b><\/span><\/b><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Straipsnyje supa\u017eindinama su naujausiu po\u017ei\u016briu \u012f vaiko maitinim\u0105 pirmaisiais gyvenimo metais. Jame perteikiama \u017einomos u\u017esienyje vaik\u0173 gastroenterolog\u0117s sukaupta patirtis, kuri pad\u0117s perprasti maitinimo principus \u0161iuo reik\u0161mingu vaiko vystymosi periodu ir \u012fgyvendinti juos praktikoje.<\/strong><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27342],"tags":[46,1175],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11498","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-stilius","tag-cinkas","tag-pienas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11498","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11498"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11498\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11498"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11498"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11498"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11498"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11498"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}