{"id":11501,"date":"2010-04-04T18:00:00","date_gmt":"2010-04-04T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-04-04T18:00:00","modified_gmt":"2010-04-04T18:00:00","slug":"nestumas-ir-letines-ligos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/nestumas-ir-letines-ligos\/11501\/","title":{"rendered":"N\u0117\u0161tumas ir l\u0117tin\u0117s ligos"},"content":{"rendered":"

Pagrindinis perinatalin\u0117s pagalbos tikslas – sveika motina ir sveikas naujagimis. \u0160iandien pagalba n\u0117\u0161\u010diosioms Lietuvoje yra pakankamai auk\u0161to lygio. Galb\u016bt kai kuo ir atsiliekame nuo pa\u010di\u0173 pa\u017eangiausi\u0173 Europos \u0161ali\u0173, ta\u010diau galima pasid\u017eiaugti i\u0161ties gerais rezultatais – per pastaruosius metus smarkiai suma\u017e\u0117jusiu naujagimi\u0173 ir k\u016bdiki\u0173 mirtingumu. Bet problem\u0173 dar yra. Tiek \u0161eimos gydytojai, tiek kit\u0173 specialybi\u0173 gydytojai sprend\u017eia sunkius klausimus, kai praktikoje susiduria su n\u0117\u0161\u010di\u0105ja, sergan\u010dia<\/o:p><\/span><\/b> l\u0117tin\u0117mis ligomis. Kokie t\u0173 klausim\u0173 da\u017eniausi ir aktualiausi? <\/span><\/b>Sveika motina ir sveikas naujagimis: kaip tinkamai pri\u017ei\u016br\u0117ti l\u0117tin\u0117mis ligomis sergan\u010dias n\u0117\u0161\u010di\u0105sias <\/span><\/b>Kokios b\u0117dos kamuoja perinatalin\u0119 medicin\u0105 Lietuvoje? Kaip  <\/span>tinkamai pri\u017ei\u016br\u0117ti n\u0117\u0161\u010di\u0105sias, sergan\u010dias l\u0117tin\u0117mis ligomis? Apie tai kalbam\u0117s su  <\/span>Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Aku\u0161erijos ir ginekologijos klinikos ved\u0117ja profesore dr. Gra\u017eina Dr\u0105sutiene .<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Kokios pagrindin\u0117s perinatalin\u0117s medicinos problemos Lietuvoje?<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Tik atk\u016brus Lietuvos nepriklausomyb\u0119, medicinos pertvark\u0105 pirmieji prad\u0117jo aku\u0161eriai-ginekologai ir neonatologai, savo veikl\u0105 pagrind\u0119 regionalizavimo principu – serganti n\u0117\u0161\u010dioji turi b\u016bti gydoma ir gimdyti auk\u0161tesnio lygio stacionare arba perinatologijos centre. Ir buvo pasiekta tikrai ger\u0173 rezultat\u0173 – priartinome perinatalinio mirtingumo ir sergamumo, k\u016bdiki\u0173 mirtingumo ir sergamumo rodiklius prie civilizuot\u0173 valstybi\u0173 rodikli\u0173. O juk \u0161ie rodikliai atspindi valstyb\u0117s socialin\u0119 ir ekonomin\u0119 raid\u0105. Ta\u010diau tampa neramu, kad perinatologijos programos kaip ir neb\u0117ra, \u017emon\u0117s dirba dar vedini „vardan tos Lietuvos…“, o problem\u0173 tikrai yra. I\u0161mokome gydyti gimusius ma\u017eo svorio nei\u0161ne\u0161iotus naujagimius. Dabar jau reikia kelti kartel\u0119 j\u0173 gyvenimo kokybei gerinti.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Lietuvoje kasmet vis daugiau gimdym\u0173 u\u017ebaigiama operacija. 1996 met\u0173 Lietuvos naujagimi\u0173 registro duomenimis, gimdymas cezario pj\u016bvio operacijos b\u016bdu buvo u\u017ebaigtas 4206 gimdyv\u0117ms (10,8 proc. vis\u0173 gimdym\u0173), tai rei\u0161kia, kad kas devinta-de\u0161imta moteris negal\u0117jo pagimdyti nat\u016braliu b\u016bdu. Po to kiekvienais metais \u0161is rodiklis did\u0117jo. 1997 metais cezario pj\u016bvio operacija buvo atlikta 4253 n\u0117\u0161\u010diosioms (11,3 proc.), 1998 m. – atitinkamai 4347 (11,8 proc.), 1999 m. – 4461 (12,4 proc.), 2000 m. – 4432 (13,2 proc.), 2001 m. – 4203 (13,6 proc.), 2002 m. – 4535 (15,5 proc.), 2003 m. – 4552 (15,2 proc.), 2004 m. – 5045 (17,0 proc.), 2005 metais – cezario pj\u016bvio operacij\u0173 da\u017enis i\u0161augo iki 19,4 proc. (5586 atvejai i\u0161 28864 gimdym\u0173). 2006 m. i\u0161 28879 gimdym\u0173 atliktos 5906 cezario pj\u016bvio operacijos (20,45 proc.). Tai rodo, kad kas penkta moteris jau negal\u0117jo pagimdyti nat\u016braliu b\u016bdu. 2007 m. cezario pj\u016bvio da\u017enis Lietuvoje pasiek\u0117 22,9 proc., o 2008 m. – 23,84 proc. Priart\u0117jome prie to, kad kas ketvirta- penkta n\u0117\u0161\u010dioji<\/o:p><\/span> Lietuvoje nat\u016braliai pagimdyti jau nebegal\u0117jo. \u0160i gr\u0117sminga situacija tuo dar nesibaigia. Juk kartotinis gimdymas po praeityje atliktos cezario pj\u016bvio operacijos taip pat da\u017enai baigiasi operacija. Tik perinatologijos programos t\u0119stinumas, \u012ftvirtintas SAM \u012fsakymu, pad\u0117s i\u0161laikyti gerus rezultatus ir siekti j\u0173 ger\u0117jimo. \u0160iuo metu, kai gimdymo stacionarai, kuriuose yra ma\u017eai gimdym\u0173, pasmerkti u\u017edarymui, yra b\u016btina sukurti n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 transportavimo sistem\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Manau, kad tik bendras Lietuvos gydytoj\u0173, akademin\u0117s bendruomen\u0117s, sveikatos apsaugos organizatori\u0173 darbas, palankus visuomen\u0117s po\u017ei\u016bris \u012f motin\u0105 ir vaik\u0105 bei motinos ir vaiko medicinos pripa\u017einimas prioritetine sritimi pad\u0117s siekti teigiam\u0173 rezultat\u0173.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Kokios pagrindin\u0117s l\u0117tin\u0117s ligos kelia did\u017eiausi\u0105 nerim\u0105 moteriai pastojus?<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Pagrindin\u0117s ir svarbiausios l\u0117tin\u0117s ligos, kurios kelia did\u017eiausi\u0105 nerim\u0105 moteriai pastojus, yra bendrosios moters ligos: l\u0117tin\u0117s infekcin\u0117s ligos, inkst\u0173, plau\u010di\u0173, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos, cukrinis diabetas<\/a>, vir\u0161kinimo organ\u0173 ligos ir kit\u0173 organ\u0173 ligos. \u0160alia bendr\u0173j\u0173 lig\u0173 n\u0117\u0161\u010diosios gali sirgti ir liga, kuri b\u016bdinga tik n\u0117\u0161tumui. Neretai n\u0117\u0161tumas su\u017eadina remisijos faz\u0117je esan\u010dios bendrosios ligos po\u017eymius ir patologinius poky\u010dius, kurie turi neigiamos \u012ftakos vaisiaus vystymuisi, jo fizinei b\u016bklei, naujagimio ir, galima sakyti, ateities kart\u0173 sveikatai.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Kaip vyksta specialist\u0173 bendradarbiavimas pri\u017ei\u016brint n\u0117\u0161\u010di\u0105sias?<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Lietuvoje 40–42 proc. n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 turi n\u0117\u0161tumo patologij\u0105 ar serga bendr\u0105ja liga. Didel\u0117s rizikos n\u0117\u0161tum\u0105 pri\u017ei\u016bri gydytojas aku\u0161eris-ginekologas. Visi n\u0117\u0161tumo rizikos veiksniai yra skirstomi<\/o:p><\/span> \u012f penkias grupes: nepalanki aku\u0161erin\u0117 anamnez\u0117, nepalanki n\u0117\u0161\u010diosios anamnez\u0117, n\u0117\u0161tumo patologija, vaisiaus patologija ir n\u0117\u0161\u010diosios ligos. Taigi n\u0117\u0161\u010diosios ligos ir yra ta lig\u0173 grup\u0117, kai \u0161eimos gydytojas, aku\u0161eris-ginekologas ir gydytojas specialistas (pagal n\u0117\u0161\u010diosios ligos pob\u016bd\u012f) ir yra komanda, kuri kartu bendradarbiauja ir pri\u017ei\u016bri n\u0117\u0161\u010di\u0105j\u0105. Nustatytas didel\u0117s rizikos veiksnys \u012fra\u0161omas atitinkamuose n\u0117\u0161\u010diosios medicininiuose dokumentuose. Gydytojas aku\u0161eris-ginekologas kartu su gydytoju specialistu (vidaus lig\u0173, kardiologu, gastroenterologu ir t.t.) kartu numato n\u0117\u0161\u010diosios prie\u017ei\u016br\u0105, suderina gydym\u0105, gimdymo b\u016bd\u0105 ir laik\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Kaip tinkamai pri\u017ei\u016br\u0117ti n\u0117\u0161\u010di\u0105j\u0105? Kokie pagrindiniai tyrimai ir kokiu n\u0117\u0161tumo periodu<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

tur\u0117t\u0173 b\u016bti atliekami?<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Kaip \u017einoma, n\u0117\u0161\u010diosios ambulatorin\u0119 prie\u017ei\u016br\u0105 reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos \u012fsakymas Nr. V-1135 (2006 m. gruod\u017eio 29 d.). Ma\u017eos rizikos n\u0117\u0161tumas sudaro apie 60 proc. vis\u0173 n\u0117\u0161tum\u0173. N\u0117\u0161\u010dioji tur\u0117t\u0173 kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105 iki 12 n\u0117\u0161tumo savait\u0117s. Jau pirmojo apsilankymo metu \u0161eimos gydytojas turi surinkti anamnez\u0119, skirti odontologo konsultacij\u0105, \u012fvertinti arterin\u012f kraujo spaudim\u0105, k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105 ir skirti atlikti kraujo tyrim\u0105 (Hb, leukocitai, trombocitai, hematokritas), nustatyti kraujo grup\u0119 ir Rh faktori\u0173. Svarbu yra nustatyti Rh antik\u016bnus netiesioginiu Kumbso metodu, kai n\u0117\u0161\u010diosios Rh (-), o vyro Rh (+). Jau pirmojo apsilankymo metu n\u0117\u0161\u010dioji i\u0161tiriama d\u0117l sifilio (RPR), \u017dIV, atliekamas \u0161lapimo tyrimas (baltymas, leukocitai, eritrocitai, gliukoz\u0117, ketonai, nitritai, santykinis svoris). Po 10–14 dien\u0173 aptariami tyrim\u0173 rezultatai, pradedama pildyti 113\/a forma. Jei n\u0117\u0161\u010dioji lankosi pas pirmin\u0117s asmens sveikatos prie\u017ei\u016bros centro (PASPC) komandos aku\u0161er\u012f-ginekolog\u0105, j\u0105 turi ap\u017ei\u016br\u0117ti PASP vidaus lig\u0173 gydytojas.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Pirm\u0105 n\u0117\u0161tumo trimestr\u0105 moteriai skiriama folio r\u016bg\u0161ties, po 0,4 mg\/p. N\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 anemija I ir III n\u0117\u0161tumo tre\u010ddaliais yra konstatuojama, kai Hb yra ma\u017eiau 110 g\/l, o II tre\u010ddaliu – ma\u017eiau 105 g\/l. N\u0117\u0161\u010diosios gele\u017eies atsargas galima vertinti tik i\u0161tyrus kraujo serumo feritino kiek\u012f. Esant indikacij\u0173, \u012ftariant tuberkulioz\u0119, kartu gyvenantys \u0161eimos nariai siun\u010diami atlikti rentgenologinio plau\u010di\u0173 tyrimo.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Sveika n\u0117\u0161\u010dioji gali lankytis n\u0117\u0161tumo laikotarpiu pas pasirinkt\u0105 gydytoj\u0105 – \u0161eimos arba aku\u0161er\u012fginekolog\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Kokie \u0161eimos gydytojo veiksmai, jei n\u0117\u0161\u010dioji pasirinko j\u012f?<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Jei n\u0117\u0161\u010dioji lankosi pas \u0161eimos gydytoj\u0105, jis pirm\u0105 kart\u0105 turi nusi\u0173sti pas aku\u0161er\u012f-ginekolog\u0105 12–14 n\u0117\u0161tumo savait\u0119. Gydytojas aku\u0161eris-ginekologas privalo \u012fvertinti rizikos veiksnius. 13–28 n\u0117\u0161tumo savait\u0119 moteris apsilanko pas pasirinkt\u0105 \u0161eimos gydytoj\u0105 ar aku\u0161er\u012f-ginekolog\u0105 du kartus. Kiekvieno apsilankymo metu matuojamas arterinis kraujo spaudimas, atliekamas \u0161lapimo tyrimas. Nuo 20 n\u0117\u0161tumo savait\u0117s reikia prad\u0117ti matuoti gimdos dugno auk\u0161t\u012f ir vertinti vaisiaus \u0161irdies tonus. 18–20 n\u0117\u0161tumo savait\u0119 n\u0117\u0161\u010dioji siun\u010diama pas aku\u0161er\u012f-ginekolog\u0105, atliekamas ultragarsinis tyrimas. 27–28 n\u0117\u0161tumo savait\u0119 b\u016btina nustatyti Rh antik\u016bnus moteriai, kurios Rh (-), o vyro Rh (+). Jei randama antik\u016bn\u0173, n\u0117\u0161\u010dioji privalo b\u016bti siun\u010diama \u012f Vilniaus arba Kauno perinatologijos centr\u0105. Jei antik\u016bn\u0173 nerandama, 28–32 n\u0117\u0161tumo savait\u0119 reikia suleisti anti D imunoglobulino. Po \u0161ios injekcijos antik\u016bnai netiriami.<\/o:p><\/span><\/p>\n

24–28 n\u0117\u0161tumo savait\u0119 reikia atlikti gliukoz\u0117s toleravimo m\u0117gin\u012f, jei yra gestacinio diabeto rizikos veiksni\u0173.<\/o:p><\/span> 29–40 n\u0117\u0161tumo savait\u0119 sveika n\u0117\u0161\u010dioji apsilanko pas \u0161eimos gydytoj\u0105 arba pas aku\u0161er\u012f-ginekolog\u0105 2–3 kartus. Esant indikacij\u0173, apsilankym\u0173 skai\u010dius neribojamas. Matuojamas arterinis kraujosp\u016bdis, gimdos dugno auk\u0161tis, vertinami vaisiaus \u0161irdies tonai. 32 n\u0117\u0161tumo savait\u0119 kartojamas kraujo tyrimas, tiriama lues (RPR) ir \u017dIV<\/a> tikimyb\u0117.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

\u0160eimos gydytojo vieta n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 prie\u017ei\u016broje? Kokias patologijas jis gali pasteb\u0117ti?<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Patyr\u0119s \u0161eimos gydytojas pirmasis turi susipa\u017einti su n\u0117\u0161\u010di\u0105ja, gerai i\u0161siai\u0161kinti bendr\u0105j\u0105 anamnez\u0119, \u012fvertinti elementariausius laboratorinius tyrimus, \u012ftarti patologij\u0105 ir kviestis \u012f pagalb\u0105 specialistus. \u0160eimos gydytojo teises, pareigas, kompetencij\u0105 ir atsakomyb\u0119 reglamentuoja Lietuvos medicinos norma MN 14:2005. \u0160eimos gydytojas. Manau, kad \u0161eimos gydytojas gali pasteb\u0117ti, o, svarbiausia, \u012ftar\u0119s patologij\u0105, nusi\u0173sti n\u0117\u0161\u010di\u0105j\u0105 pas tinkam\u0105 specialist\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Vertina medicinos ekspertai<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Kaip tinkamai pri\u017ei\u016br\u0117ti n\u0117\u0161\u010di\u0105j\u0105 likus m\u0117nesiui iki gimdymo?<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Sveik\u0105 n\u0117\u0161\u010di\u0105j\u0105 \u0161eimos gydytojas pas aku\u0161er\u012fginekolog\u0105 turi nusi\u0173sti 36-t\u0105 n\u0117\u0161tumo savait\u0119. Aptariama vaisiaus judesi\u0173 skai\u010diavimo svarba, n\u0117\u0161\u010dioji rengiama gimdymui ir \u017eindymui. \u0160iuo metu \u012fvertinama vaisiaus pad\u0117tis ir pirmeiga. Jei yra s\u0117dmen\u0173 pirmeiga, 37-t\u0105 n\u0117\u0161tumo savait\u0119 si\u016bloma vaisiaus apgr\u0105\u017ea. \u0160io apsilankymo metu aku\u0161eris-ginekologas \u012fvertina naujagimi\u0173 B grup\u0117s streptokoko (BGS) infekcijos rizikos veiksnius. Aku\u0161eris-ginekologas vertina vaisiaus intrauterin\u0119 b\u016bkl\u0119, atlieka ultragarsin\u012f tyrim\u0105 ir, su\u0117jus 41 n\u0117\u0161tumo savaitei,<\/o:p><\/span> nutaria hospitalizavimo ar kito apsilankymo dat\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Kaip prenataliniu periodu kinta sergan\u010di\u0173j\u0173 l\u0117tin\u0117mis ligomis diagnostika? Kokie papildomi tyrimai turi b\u016bti atliekami sergant CD, esant auk\u0161tam kraujo spaudimui ar kt.?<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

I\u0161skirtinis d\u0117mesys skiriamas gestacinio diabeto rizikos veiksniams (\u0161eiminis diabetas, gliukozurija, antsvoris, n\u0117\u0161\u010diosios am\u017eius ≥35 metai, polihidramnionas, hipertenzin\u0117 b\u016bkl\u0117, ankstesnio naujagimio svoris 4000 g ir daugiau). Esant bent vienam i\u0161 min\u0117t\u0173 veiksni\u0173, 24–28 n\u0117\u0161tumo savait\u0119 atliekamas gliukoz\u0117s toleravimo m\u0117ginys. Vaisiaus raidos nukrypimai – tiek augimo sul\u0117t\u0117jimas, tiek ir makrosomija  <\/span>dabartin\u0117je perinatalini\u0173 mir\u010di\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 strukt\u016broje u\u017eima vien\u0105 i\u0161 pagrindini\u0173 pozicij\u0173.<\/o:p><\/span><\/p>\n

N\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 hipertenzin\u0117s b\u016bkl\u0117s neretai b\u016bna vaisiaus augimo sul\u0117t\u0117jimo prie\u017eastimi. Dauguma autori\u0173, tyrusi\u0173 n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 k\u016bno mas\u0117s prieaug\u012f per n\u0117\u0161tum\u0105, teigia, kad didesn\u0117 moter\u0173 dalis (50–60 proc.) pagal KMI rodiklius neatitinka \u0161io prieaugio rekomendacij\u0173. Tiek normalios k\u016bno mas\u0117s, tiek nutukusios moterys, priaugdamos daugiau negu rekomenduojama, daug da\u017eniau pagimdo didel\u0117s k\u016bno mas\u0117s naujagimius (>4000 g).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Pastaruoju metu aptinkama makrosomijos, kuri i\u0161 dalies siejama su CD, tendencija: jei 2001 m. didesn\u0119 nei 4000 g k\u016bno mas\u0119 tur\u0117jo 13,9 proc. naujagimi\u0173 (4319 i\u0161 31045), tai 2003 m. – 14,2 proc. (4179 i\u0161 29480), 2005 m. – 14,6 proc. (4264 i\u0161 29126), 2006 m. – 14,75 proc. (4261 i\u0161 28879), 2007 m. – 14,42 proc. (4203 i\u0161 29141). Makrosomijos did\u0117jimo tendencija i\u0161liko 2008 ir 2009 metais.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Taigi nutukusi\u0105 ar turin\u010di\u0105 antsvorio n\u0117\u0161\u010di\u0105j\u0105 tur\u0117t\u0173 konsultuoti gydytojas dietologas. N\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 ir \u017eindyvi\u0173 mityba pla\u010diai apra\u0161yta \u0161eimos gydytojo ar aku\u0161erio-ginekologo vadovuose ar \u017einynuose. Mitybos rekomendacij\u0173 laikymasis yra neabejotinas. Dar kart\u0105 noriu pabr\u0117\u017eti, kad didel\u0117s rizikos n\u0117\u0161tumo, kaip gestacinio diabeto, hipertenzijos ar kitos patologijos atveju, prie\u017ei\u016bra tenka ne vien \u0161eimos gydytojui, aku\u0161eriui-ginekologui, bet ir gydytojui specialistui. Ir tik visiems dirbant komandoje galima tik\u0117tis sveikos motinos ir sveiko naujagimio.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

\u017durnalas “Gydymo menas”<\/span><\/b><\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pagrindinis perinatalin\u0117s pagalbos tikslas – sveika motina ir sveikas naujagimis. \u0160iandien pagalba n\u0117\u0161\u010diosioms Lietuvoje yra pakankamai auk\u0161to lygio. Galb\u016bt kai kuo ir atsiliekame nuo pa\u010di\u0173 pa\u017eangiausi\u0173 Europos \u0161ali\u0173, ta\u010diau galima pasid\u017eiaugti i\u0161ties gerais rezultatais – per pastaruosius metus smarkiai suma\u017e\u0117jusiu naujagimi\u0173 ir k\u016bdiki\u0173 mirtingumu. <\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[440,400,2377,441,205,791,2094,604,2376,270,329,247,81,545,1178,1041,132],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11501","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-akuseris","tag-diabetas","tag-gestacinio-diabeto-rizikos","tag-ginekologas","tag-gydytojai","tag-mases","tag-naujagimis","tag-nesciosioms","tag-nesciosios-ligos","tag-nesciuju","tag-nestumas","tag-operacija","tag-organu-ligos","tag-seimos-gydytojo","tag-sveikas","tag-svoris","tag-ziv"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11501","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11501"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11501\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11501"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11501"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11501"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11501"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11501"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}