{"id":1155,"date":"2017-02-24T11:27:14","date_gmt":"2017-02-24T11:27:14","guid":{"rendered":""},"modified":"2017-02-24T11:27:14","modified_gmt":"2017-02-24T11:27:14","slug":"asimptomine-bakteriurija-sergant-cukriniu-diabetu-ar-visada-reikia-gydyti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/asimptomine-bakteriurija-sergant-cukriniu-diabetu-ar-visada-reikia-gydyti\/1155\/","title":{"rendered":"Asimptomin\u0117 bakteriurija sergant cukriniu diabetu.  Ar visada reikia gydyti?"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u012evadas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2 tipo cukrinis diabetas (CD) yra heterogenin\u0117 pa\u00adtologija, kuriai b\u016bdinga \u012fvairaus laipsnio atsparumas insulinui, sutrikusi insulino sekrecija ir sutrikusi gliu\u00adkoz\u0117s produkcija. Pacientai, sergantys 2 tipo CD, turi padid\u0117jusi\u0105 infekcij\u0173 rizik\u0105. Da\u017eniausia infekcijos vie\u00adta \u2013 \u0161lapimo takai (31\u201334). \u012evair\u016bs imunin\u0117s sistemos sutrikimai (35, 36), bloga glikemijos kontrol\u0117 (37, 38) ir nepilnas \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s i\u0161situ\u0161tinimas d\u0117l autonomi\u00adn\u0117s neuropatijos (38, 40) yra svarb\u016bs veiksniai \u0161lapimo tak\u0173 infekcijai i\u0161sivystyti sergant CD. Veiksniai, padi\u00addinantys \u0161lapimo tak\u0173 infekcijos i\u0161sivystymo rizik\u0105 CD sergantiems pacientams, yra vyresnis am\u017eius, blo\u00adga glikemijos kontrol\u0117, ilgalaik\u0117s komplikacijos, ypa\u010d diabetin\u0117 nefropatija ir cistopatija (41).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160lapimo tak\u0173 infekcija pacientams, sergantiems CD, klini\u0161kai gali b\u016bti \u012fvairaus sunkumo \u2013 nuo asimp\u00adtomin\u0117s bakteriurijos (AB) iki cistito, pielonefrito ir net sunkaus urosepsio. Sunkios \u0161lapimo tak\u0173 infek\u00adcijos komplikacijos, tokios kaip pielonefritas, inks\u00adt\u0173 abscesas, inkst\u0173 speneli\u0173 nekroz\u0117, daug da\u017enesn\u0117s pacientams, sergantiems 2 tipo CD, palyginti su ben\u00addr\u0105ja populiacija (42, 43). Taip pat \u0161iems pacientams \u0161lapimo tak\u0173 infekcijas da\u017eniau sukelia atspar\u016bs pato\u00adgenai, \u012fskaitant plataus spektro beta laktamazes gami\u00adnan\u010dias <i>Enterobacteriaceae <\/i>\u017earnyno bakterijas (44), fluorochinolonams atspar\u016bs uropatogenai (45), kar\u00adbapenemams atsparios <i>Enterobacteriaceae <\/i>bakterijos (46), vankomicinui atspar\u016bs enterokokai (47). CD taip pat susij\u0119s su blogesn\u0117mis \u0161lapimo tak\u0173 infekcij\u0173 i\u0161ei\u00adtimis, \u012fskaitant ilgesn\u0119 hospitalizacijos trukm\u0119 ir padi\u00add\u0117jus\u012f mir\u0161tamum\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Terminas AB rei\u0161kia, kad paimtas \u0161lapimo pas\u0117\u00adlis asimptominiams pacientams yra teigiamas. Dau\u00adgumai pacient\u0173, kuriems pasirei\u0161kia AB, neb\u016bdingos nepageidaujamos pasekm\u0117s ir jos nepager\u0117ja nuo an\u00adtibiotik\u0173 terapijos. Taigi daugelis AB epizod\u0173 yra ne\u00adaptinkami, o patikros tyrimai n\u0117ra rekomenduojami. \u0160iame straipsnyje ap\u017evelgiami AB ypatumai pacien\u00adtams, sergantiems CD.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Paplitimas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">CD sergantiems pacientams \u0161lapimo tyrimas atlie\u00adkamas d\u0117l mikroalbuminurijos, \u0161iuo rutininiu tyrimu da\u017enai atsitiktinai nustatoma AB. Ji da\u017enesn\u0117 mote\u00adrims d\u0117l anatomini\u0173 ypatum\u0173: moter\u0173 \u0161lapl\u0117 trumpa, distalinis galas atsiveria \u012f \u0161ilt\u0105, dr\u0117gn\u0105 vulvos pavir\u0161i\u0173, o visai \u0161alia yra perianalin\u0117 sritis, kurioje kolonizuo\u00adjasi \u017earnyno bakterijos. AB paplitimas did\u0117ja su am\u00ad\u017eiumi. Taip pat \u0161ios patologijos pasirei\u0161kimo da\u017enis yra susij\u0119s su \u0161lapimo tak\u0173 strukt\u016brin\u0117mis anomali\u00adjomis bei svetimk\u016bniais, esan\u010diais \u0161lapimo takuose (\u0161lapimo kateteriais, stentais, kt.) (18, 19). Daugy\u00adb\u0117 klinikini\u0173 tyrim\u0173 \u012frod\u0117 didesn\u012f AB paplitim\u0105 tarp sergan\u010di\u0173 CD pacient\u0173 \u2013 paplitimas did\u0117ja nuo 8 iki 26 proc. (20\u201323). 2011 metais paskelbta 22 kliniki\u00adnius tyrimus ap\u0117musi metaanaliz\u0117 nustat\u0117 12,2 proc. AB paplitim\u0105 tarp CD sergan\u010di\u0173j\u0173 ir 4,5 proc. serga\u00admum\u0105 sveik\u0173 pacient\u0173 kontrolin\u0117je grup\u0117je (24). AB paplitimas buvo didesnis tiek moter\u0173, tiek vyr\u0173, ser\u00adgan\u010di\u0173 CD grup\u0117se. Taip pat AB da\u017eniau buvo nu\u00adstatoma pacientams, ilgiau sergantiems CD, ta\u010diau \u0161ios patologijos paplitimas nebuvo susij\u0119s su glike\u00admijos kontrol\u0117s rodikliais (vertinant pagal HbA<span>1c<\/span>). (24). Prospektyviniame klinikiniame tyrime, atlikta\u00adme Indijos ligonin\u0117je, sergan\u010di\u0173 CD tiriam\u0173j\u0173 gru\u00adp\u0117je nustatytas 30 proc. AB paplitimas (25). Kituose klinikiniuose tyrimuose \u012frodyta, kad apie 3\u20134 kartus didesn\u0117 bakteriurijos rizika yra sergan\u010dioms CD mo\u00adterims. Atliekant klinikinius tyrimus, susirgo 18 proc. sergan\u010di\u0173 CD moter\u0173 ir tik 6 proc. nesergan\u010di\u0173 (6), kitame tyrime \u2013 atitinkamai 26 proc. ir 6 proc. (7).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Klinikiniais tyrimais \u012frodyta, kad sergan\u010di\u0173j\u0173 dia\u00adbetu AB b\u016bdingi \u0161ie ypatumai:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>moterys ma\u017edaug 5 kartus da\u017eniau linkusios sirgti \u0161lapimo tak\u0173 infekcija (3);<\/li>\n<li>sergant 2 tipo CD, prie\u0161 AB pacientai b\u016bna per\u00adsirg\u0119 \u0161lapimo tak\u0173 infekcija (4);<\/li>\n<li>\u0161lapimo tak\u0173 infekcijos b\u016bna sunkesn\u0117s CD ser\u00adgan\u010dioms moterims negu ja nesergan\u010dioms (5).<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>AB rizikos veiksniai <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prospektyvin\u0117je kohortin\u0117je studijoje tirta 218 CD sergan\u010di\u0173 ir 799 nesergan\u010di\u0173 menopauz\u0117s laiko\u00adtarpio moter\u0173 rizikos veiksniai i\u0161sivystyti AB ir \u0161la\u00adpimo tak\u0173 infekcijai (8). Padid\u0117jusi rizika nustaty\u00adta moterims, kurios buvo gydomos insulinu ir kuri\u0173 CD trukm\u0117 buvo ilgesn\u0117 (&gt;10 met\u0173). Ta\u010diau s\u0105sajos tarp AB ir glikemijos kontrol\u0117s nebuvo nustatyta.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Svarb\u016bs yra ir genetiniai rizikos veiksniai. Vie\u00adname Kanados klinikiniame tyrime nustatytas di\u00addesnis asimptomin\u0117s \u0161lapimo tak\u0173 infekcijos pasi\u00adrei\u0161kimo da\u017enis CD sergan\u010dioms kanadiet\u0117ms nei diabetu sergan\u010dioms europiet\u0117ms (6).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>AB s\u0105sajos su \u0161lapimo tak\u0173 infekcijomis <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Olandijoje atliktame dideliame kohortiniame klinikiniame tyrime dalyvavo 2 tipo CD sergan\u010dios moterys (9). Klinikinio tyrimo prad\u017eioje joms nu\u00adstatyta AB per 18 steb\u0117jimo m\u0117nesi\u0173 19\u201334 proc. padidino tolesn\u0117s simptomin\u0117s \u0161lapimo tak\u0173 infek\u00adcijos i\u0161sivystymo rizik\u0105. AB da\u017enis \u0161ioje populiaci\u00adjoje buvo apie 28 proc. Moter\u0173, kurios nesirgo CD ir lank\u0117si klinikose d\u0117l kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, AB da\u017enis buvo 6 proc. (7). Kohortiniame klinikiniame tyrime CD sirgusi\u0173 moter\u0173 grup\u0117je nustatyta daugiau simp\u00adtomin\u0117s \u0161lapimo tak\u0173 infekcijos atvej\u0173, jei tyrimo prad\u017eioje buvo nustatyti teigiami \u0161lapimo pas\u0117liai, palyginti su moterims, kuri\u0173 \u0161lapimo pas\u0117liai buvo neigiami. Taigi i\u0161tyrimas d\u0117l v\u0117lesn\u0117s \u0161lapimo tak\u0173 infekcijos rizikos neb\u016bt\u0173 labai ekonomi\u0161kai efekty\u00advus net \u0161ioje didel\u0117s rizikos populiacijoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prospektyviniame klinikiniame tyrime, \u012f kur\u012f \u012ftraukti 496 CD sirg\u0119 suaugusieji, nustatytas ry\u0161ys tarp AB pasirei\u0161kimo ir tolesn\u0117s hospitalizacijos d\u0117l urosepsio (10). AB da\u017enis buvo 7,3 proc. (14 proc. moter\u0173 ir 1 proc. vyr\u0173), 29 i\u0161 j\u0173 v\u0117liau hospitali\u00adzuoti d\u0117l urosepsio. AB buvo reik\u0161mingai susijusi su padid\u0117jusia hospitalizacijos d\u0117l urosepsio rizika.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>AB patofiziologija ir mikrobiologijos ypatumai <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Simptom\u0173 nebuvimas pacientams, sergantiems AB, atspindi specifines patogeno, \u0161eimininko arba abiej\u0173 sa\u00advybes. AB suk\u0117l\u0117jai yra pana\u0161\u016bs \u012f cistito ir pielonefri\u00adto suk\u0117l\u0117jus, nors kai kurios bakterij\u0173 paderm\u0117s, suke\u00adlian\u010dios AB, gali \u0161velniai adaptuotis ir taip palengvin\u00adti ligos patogenez\u0119. Pavyzd\u017eiui, bakterij\u0173 tvirtinimasis per fimbrij\u0173 adhezinus yra svarbus simptomin\u0117s infek\u00adcijos \u012fsigal\u0117jimui ir i\u0161likimui. Tam tikros bakterij\u0173 pa\u00adderm\u0117s, pasi\u017eymin\u010dios redukuota fimbrij\u0173 ekspresija, gali santykinai greitai u\u017eaugti. B\u016btent d\u0117l \u0161ios savyb\u0117s pastarosios bakterijos gali sukelti AB (48).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kita vertus, bakterij\u0173 paderm\u0117s, sukelian\u010dios AB, gali b\u016bti ma\u017eiau virulenti\u0161kos ir tod\u0117l neb\u016btinai vadi\u00adnamos tikraisiais patogenais (49\u201353). Pavyzd\u017eiui, <i>Es\u00adcherichia coli <\/i>paderm\u0117s, suk\u0117lusios AB pacientams, patyrusiems nugaros smegen\u0173 pa\u017eeidim\u0105, pasi\u017eym\u0117jo silpnesniu geb\u0117jimu sukelti eritrocit\u0173 hemagliutinaci\u00adj\u0105 ir hemoliz\u0119, palyginti su paderm\u0117mis, sukelian\u010dio\u00admis simptomines \u0161lapimo tak\u0173 infekcijas (51, 52). Net jei tokios bakterij\u0173 paderm\u0117s persistuoja, j\u0173 sukeliamos lengvos infekcijos neprogresuoja \u012f sunkias. Remiantis \u0161iais \u012frodymais, tyr\u0117jai nustat\u0117, kad vadinam\u0173j\u0173 saugi\u0173 \u0161lapimo takams <i>E. coli <\/i>padermi\u0173 kolonizacija gali b\u016bti nepavojinga, palyginti su infekcija, kuri\u0105 sukelia labiau invazyv\u016bs uropatogenai (54).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Simptom\u0173 nepasirei\u0161kimas pacientams, sergan\u00adtiems AB, taip pat gali atspind\u0117ti skirtingus patogeno ir \u0161eimininko atsakus (55, 56). Klinikiniame tyrime, kuria\u00adme dalyvavo vaikai, sergantys AB, \u012frodyta, kad sirgusie\u00adji pasi\u017eym\u0117jo ma\u017eesne neutrofil\u0173 <i>toll-like <\/i>receptori\u0173 4 rai\u0161ka, palyginti su sveikais kontroliniais tiriamaisiais (55). Atliekant klinikin\u012f tyrim\u0105 su pel\u0117mis, nustatyta, kad neutrofil\u0173 <i>toll-like <\/i>receptorius 4 kontroliuoja glei\u00advin\u0117s atsak\u0105 \u012f <i>E. coli. <\/i>\u0160i\u0173 receptori\u0173 inaktyvacija gali lemti AB, ir \u017emogus tampa infekcijos ne\u0161iotoju (56).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160lapimo tak\u0173 infekcijos suk\u0117l\u0117jai yra pana\u0161\u016bs tiek CD sergan\u010di\u0173j\u0173, tiek nesergan\u010di\u0173j\u0173 grup\u0117se \u2013 vyraujantys suk\u0117l\u0117jai yra <i>E. coli <\/i>ir kitos gramnei\u00adgiamos bakterijos. Ta\u010diau prie\u0161 tai min\u0117tose grup\u0117se antibiotik\u0173 terapija gydant AB netur\u0117jo \u012ftakos simp\u00adtomin\u0117s infekcijos, \u012fskaitant pielonefrit\u0105, pasirei\u0161ki\u00admo da\u017eniui. Gydant antibiotikais, nustatomos da\u017enos reinfekcijos, o ilgalaik\u0117 prognoz\u0117 n\u0117ra ai\u0161ki (11, 12).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>AB diagnostika <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sergant AB, asimptominiams pacientams \u0161lapime nustatoma didel\u0117 uropatogeno koncentracija. Pradi\u00adniai tyrimai parod\u0117, kad bakterij\u0173 kiekis \u2265105 KFV\/ ml da\u017eniau lemia nuolatinius auk\u0161tus bakteriurijos lygius, palyginti su ma\u017eesniais kolonij\u0173 skai\u010diais (1).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pagal 2005 met\u0173 IDSA (angl. <i>Infectious Dise\u00adases Society of America<\/i>) suaugusi\u0173j\u0173 AB diagnos\u00adtikos ir gydymo gaires yra nustatyti \u0161ie diagnosti\u00adniai kriterijai (2):<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>moterims, kurioms nepasirei\u0161kia klinikini\u0173 simptom\u0173, bakteriurija nustatoma, kai 2 i\u0161 eil\u0117s neu\u017eter\u0161tuose \u0161lapimo pas\u0117liuose aptinkamos tos pa\u010dios r\u016b\u0161ies bakterijos \u2265105 KFV\/ml;<\/li>\n<li>vyrams, kuriems nepasirei\u0161kia klinikini\u0173 simp\u00adtom\u0173, bakteriurija nustatoma, kai viename neu\u017eter\u0161tame \u0161lapimo pas\u0117lyje aptinkamos tos pa\u010dios r\u016b\u0161ies bakterijos \u2265105 KFV\/ml;<\/li>\n<li>tiek vyrams, tiek moterims, kuriems nepasi\u00adrei\u0161kia simptom\u0173, bakteriurija nustatoma kart\u0105 pa\u0117mus \u0161lapimo pas\u0117l\u012f per kateter\u012f ir jame nusta\u010dius vienos r\u016b\u0161ies bakterij\u0173 izoliuot\u0105 padid\u0117jim\u0105 \u2265102 KFV\/ml. Nors toks bakterij\u0173 kiekis (\u2265102 KFV\/ml) moksliniuose tyrimuose nustatytas kaip reik\u0161mingas, dauguma kliniki\u00adni\u0173 laboratorij\u0173 tokio bakterij\u0173 kiekio paprastai neskai\u010diuoja.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>AB gydymo rekomendacijos <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">N\u0117ra joki\u0173 indikacij\u0173 gydyti AB diabetu sergan\u00adtiems pacientams (26). Nors ankstesn\u0117se studijose nustatyta, kad bakteriurija yra susijusi su simpto\u00admin\u0117s \u0161lapimo tak\u0173 infekcijos i\u0161sivystymu ir blo\u00adg\u0117jan\u010dia inkst\u0173 funkcija pacientams, sergantiems CD (20, 27), v\u0117lesn\u0117se studijose \u012frodyta, kad CD sergan\u010dios moterys, kurioms nustatyta AB, neturi padid\u0117jusios greitesnio inkst\u0173 funkcijos blog\u0117jimo rizikos (28). Taip pat nebuvo nustatyta sergan\u010di\u0173 CD moter\u0173 AB trumpalaikio ar ilgalaikio gydy\u00admo naudingumo (29). Kitame ilgiau nei 3 metus trukusiame klinikiniame tyrime, kuriame dalyva\u00advo moterys, sergan\u010dios CD ir AB, nustatyta, kad bakteriurija persistuoja ir v\u0117l kartojasi daugeliui moter\u0173, yra gerybin\u0117 ir retai i\u0161nyksta ilgam (30). Visos studijos parod\u0117, kad moterims, gavusioms daug antibiotik\u0173 terapijos kurs\u0173, padid\u0117jo atspa\u00adrumas antibiotikams.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gydyti AB moterims, sergan\u010dioms CD, n\u0117ra re\u00adkomenduojama, atsi\u017evelgiant \u012f piurijos buvim\u0105 ar nebuvim\u0105. \u0160i rekomendacija yra paremta daugeliu klinikini\u0173 tyrim\u0173, kurie parod\u0117, kad antibiotik\u0173 te\u00adrapija n\u0117ra susijusi su simptomin\u0117s infekcijos pasi\u00adrei\u0161kimo da\u017enio suma\u017e\u0117jimu, o yra susijusi su di\u00addeliu v\u0117l pasikartojan\u010dios bakteriurijos da\u017eniu vos nutraukus gydym\u0105 antibiotikais (11, 13). Taip pat persistuojanti AB n\u0117ra susijusi su inkst\u0173 funkcijos pablog\u0117jimu (14).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Svarbiausi \u012frodymai gauti prospektyviniame kli\u00adnikiniame tyrime, \u012f kur\u012f \u012ftrauktos 105 CD sirgusios vyresn\u0117s nei 16 met\u0173 moterys. Toms, kurioms buvo nustatyta AB, atsitiktinai skirtas 14 dien\u0173 trukm\u0117s gydymas antibiotikais arba placebu (11). Pra\u0117jus 4 savait\u0117ms po gydymo pabaigos, daug didesnei an\u00adtibiotikais gydyt\u0173 pacien\u010di\u0173 daliai bakteriurija i\u0161\u00adnyko (80 proc., palyginti su 22 proc. placebo gru\u00adp\u0117je). V\u0117liau grup\u0117s perskirstytos. Pacient\u0117s buvo stebimos vidutini\u0161kai 27 m\u0117nesius. D\u0117l bakteriurijos buvo tikrinta 3 m\u0117nesi\u0173 trukm\u0117s intervalais. Pacien\u00adt\u0117s, gydytos antibiotikais, buvo gydomos ir kit\u0173 bak\u00adteriurijos epizod\u0173 metu. Taip pat buvo vertinamas simptomin\u0117s \u0161lapimo tak\u0173 infekcijos, pielonefrito ir hospitalizacijos d\u0117l \u0161lapimo tak\u0173 infekcijos da\u017e\u00adnis. Reik\u0161ming\u0173 simptomin\u0117s \u0161lapimo tak\u0173 infekci\u00adjos, infekcijos pasirei\u0161kimo laiko ar kitoki\u0173 rodikli\u0173 skirtum\u0173 tiriam\u0173j\u0173 grup\u0117se nebuvo nustatyta, ta\u010diau antibiotikus vartojusios moterys buvo gydomos 5 kartus ilgesn\u012f laik\u0105 nei placebo grup\u0117s pacient\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kitame klinikiniame tyrime 333 vienoje klini\u00adkoje besilankantys CD sergantys pacientai buvo tirti d\u0117l bakteriurijos ir stebimi vienus metus (13). 45 i\u0161 j\u0173 buvo nustatyta bakteriurija. Nepaisant efektyvaus gydymo, daugiau nei pusei pacient\u0173 nustatytas bak\u00adterij\u0173 augimas \u0161lapimo pas\u0117liuose per vien\u0173 met\u0173 klinikinio tyrimo laikotarp\u012f. Pana\u0161ioje t\u0173 pa\u010di\u0173 auto\u00adri\u0173 studijoje bakteriurija nustatyta 45 CD sirgusioms moterims (15). Nepaisant taikyto 6 savai\u010di\u0173 trukm\u0117s gydymo, per kelerius steb\u0117jimo metus nustatytas di\u00addelis pasikartojan\u010dios bakteriurijos da\u017enis (80 proc.).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Da\u017enai pacientams, sergantiems AB, nustatoma piurija, rodanti lytini\u0173 ir \u0161lapimo tak\u0173 infekcij\u0105, n\u0117ra indikacija skirti antibiotik\u0173 terapij\u0105. Taip pat piuri\u00adja yra da\u017ena sergantiesiems CD ir bakteriurija, bet prognosti\u0161kai n\u0117ra reik\u0161minga. Pavyzd\u017eiui, piurijos da\u017enis CD ir AB sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 grup\u0117je siekia beveik 80 proc. (6). Piurijos nustatymas arba piuri\u00adjos laipsnis nebuvo susij\u0119s su padid\u0117jusia simpto\u00admin\u0117s infekcijos rizika (11).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Apibendrinimas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sergan\u010dioms CD moterims AB i\u0161sivystymo ri\u00adzika padid\u0117ja 3\u20134 kartus. Klinikiniais tyrimais \u012fro\u00addyta, kad AB gydymas tiek CD sergan\u010di\u0173j\u0173, tiek ki\u00adtose populiacijose (i\u0161skyrus n\u0117\u0161\u010dias moteris) n\u0117ra klini\u0161kai naudingas ir yra susij\u0119s su didesniu pasi\u00adkartojan\u010dios bakteriurijos da\u017eniu, padid\u0117jusia rizika i\u0161sivystyti bakterij\u0173 atsparumui, d\u0117l kurio pasirei\u0161\u00adkia j\u0173 sukeliamos simptomin\u0117s \u0161lapimo tak\u0173 infek\u00adcijos (16, 17). Taigi AB gydymas CD sergantiems pacientams n\u0117ra rekomenduojamas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Internistas, 2017m. Nr.1<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u012evadas 2 tipo cukrinis diabetas (CD) yra heterogenin\u0117 pa\u00adtologija, kuriai b\u016bdinga \u012fvairaus laipsnio atsparumas insulinui, sutrikusi insulino sekrecija ir sutrikusi gliu\u00adkoz\u0117s produkcija. Pacientai, sergantys 2 tipo CD, turi padid\u0117jusi\u0105 infekcij\u0173 rizik\u0105. Da\u017eniausia infekcijos vie\u00adta \u2013 \u0161lapimo takai (31\u201334). \u012evair\u016bs imunin\u0117s sistemos sutrikimai (35, 36), bloga glikemijos kontrol\u0117 (37, 38) ir nepilnas \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s i\u0161situ\u0161tinimas d\u0117l&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1156,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[7432,25600],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-1155","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-infekcija","tag-uropatogenai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1155","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1155"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1155\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1156"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1155"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1155"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1155"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=1155"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=1155"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}