{"id":11554,"date":"2010-03-25T20:00:00","date_gmt":"2010-03-25T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-03-25T00:23:30","modified_gmt":"2016-03-25T00:23:30","slug":"mityba-ir-psichikos-sveikata","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/mityba-ir-psichikos-sveikata\/11554\/","title":{"rendered":"Mityba ir psichikos sveikata"},"content":{"rendered":"

Tarp mitybos ir psichikos sveikatos egzistuoja gana glaudus ry\u0161ys, ta\u010diau jis n\u0117ra pakankamai i\u0161tirtas bei \u012fvertintas mokslinink\u0173 ar praktik\u0173. I\u0161 dalies taip yra d\u0117l savoti\u0161ko problemos \u012fnoringumo ir dalinai d\u0117l tokios paradoksalios prie\u017easties, kad prakti\u0161kai n\u0117ra \u017einomo b\u016bdo, kaip pagaminti \u201estebukling\u0105\u201c maisto produkt\u0105, kur\u012f b\u016bt\u0173 galima patentuoti kaip farmakologin\u012f preparat\u0105. D\u0117l to nepana\u0161u, kad kas nors finansuot\u0173 gydomosios mitybos srities tyrimus. Taigi atsakomyb\u0117 organizuoti prasmingus ir kruop\u0161\u010dius mokslinius tyrimus tenka vyriausybei ir valstybin\u0117ms sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigoms.<\/p>\n

Vitamin\u0173 tr\u016bkumas<\/span>
<\/strong>
I\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse maisto nestokojama. Ta\u010diau mitybos reikalavim\u0173 nepaisymas ar netinkama speciali dieta (kas, beje, populiaru) gali sukelti avitaminozes. Tose pasaulio dalyse, kur vyrauja skurdas ar d\u0117l ekonomin\u0117s depresijos sutrikdomi maitinimosi \u012fpro\u010diai, maisto racione pradeda tr\u016bkti ne tik vitamin\u0173, bet ir kalorij\u0173. <\/p>\n

Vitamino C tr\u016bkumas sukelia sunkius depresijos simptomus. Tai buvo pasteb\u0117ta ir apra\u0161yta jau XVIII a. j\u016breiviams ilg\u0173 kelioni\u0173, nei\u0161lipant \u012f krant\u0105 metu. Toli nuo nam\u0173, j\u016broje, buvo maitinamasi vien d\u017ei\u016bv\u0117siais, s\u016bdyta kiauliena ir grogu, \u0161vie\u017eio maisto prakti\u0161kai negaunant. Nors dar 1601 m. James Lancaster apra\u0161\u0117 \u0161vie\u017eio maisto svarb\u0105 skorbuto profilaktikai, pra\u0117jo nema\u017eai laiko, kol oficialiai patvirtinta ir prad\u0117ta \u0161ios ligos profilaktika vartojant atitinkamus daug vit. C turin\u010dius produktus bei atitinkamas medicinos priemones. <\/p>\n

Vitamino C tr\u016bkumas sukelia:<\/span> <\/p>\n

\u2022\u00a0\u00a0\u00a0baltym\u0173 apykaitos ir audini\u0173 atsinaujinimo sutrikimus,
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0silpnum\u0105, mieguistum\u0105 ir depresij\u0105,
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0anemij\u0105,
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0u\u017egijusi\u0173 \u017eaizd\u0173 atsinaujinim\u0105,
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0danten\u0173 kraujavim\u0105,
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0dant\u0173 netekim\u0105,
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0kraujosruvas odoje, raumenyse, vidaus organuose. <\/p>\n

Depresija<\/a> gali b\u016bti pats ankstyviausias vit. C tr\u016bkumo po\u017eymis, pasirei\u0161kiantis gerokai anks\u010diau nei kiti simptomai. Mokslininkai pasteb\u0117jo, kad specialiuose psichologiniuose testuose psichikos poky\u010dius atspindintys duomenys atsiranda, kai vitamino C kiekis kraujyje yra 1,21\u20131,17 mg\/100 ml, o fiziniai pasikeitimai prasideda v\u0117liau, kai koncentracija krinta iki 0,67\u20130,14 mg\/100ml. Simptomai nepraeina tol, kol visi\u0161kai normalizuojamas prarastas vitamino kiekis. <\/p>\n

Vitamino B1 (tiamino) tr\u016bkumas sukelia vien\u0105 rim\u010diausi\u0173 psichikos sutrikim\u0173 \u2013 Vernik\u0117s\u2013Korsakovo (Wernicke\u2013Korsakoff) sindrom\u0105, i\u0161sivystant\u012f sergantiesiems priklausomybe nuo alkoholio. Jis pasirei\u0161kia sunkiais atminties sutrikimais d\u0117l mikrokraujosruv\u0173 ir smegen\u0173 patologijos. <\/p>\n

\u0160io sindromo metu pasirei\u0161kia tokie po\u017eymiai, kaip:<\/span> <\/p>\n

\u2022\u00a0\u00a0\u00a0\u201epir\u0161tini\u0173\u201c ir \u201ekojini\u0173\u201c tipo neuropatija,
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0dezorientacija ir konfabuliacijos (ligonis prisimena neb\u016btus dalykus),
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0\u012fvair\u016bs atminties sutrikimai<\/a>,
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0eisenos sutrikimai,
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0nistagmas. <\/p>\n

Vakar\u0173 visuomen\u0117je maistui vartojant daug angliavandeni\u0173, i\u0161sivysto tiamino tr\u016bkumas, sukeliantis dirglum\u0105 ir hiperaktyvum\u0105 vaikams. Esant sunkiai avitaminozei, gali i\u0161sivystyti \u201efunkciniai\u201c (praeinantys) sutrikimai \u2013 agresija, kv\u0117pavimo sutrikimai miego metu.
Esama duomen\u0173, kad ir agorafobija<\/a>\u00a0vystosi, sutrikus tiamino, niacino (nikotino r\u016bg\u0161tis arba vit. B5) ir piridoksino (vit. B6) koncentracijai kraujyje. <\/p>\n

Folat\u0173 (folio r\u016bg\u0161tis, vitaminas M) tr\u016bkumas sukelia depresijos simptomus. Tai nustat\u0117 1962 m. Herbert, atlik\u0119s eksperiment\u0105 su savimi, laikydamasis dietos be folat\u0173. Mokslininkui sutriko miegas, atsirado irzlumas, nuovargis ir u\u017emar\u0161umas. Neseniai atlikti ir paskelbti tyrimai, kad, gydym\u0105 antidepresantais papildant folatais, pager\u0117ja depresijos gydymo rezultatai. <\/p>\n

Kit\u0173 vitamin\u0173 ir mineral\u0173 tr\u016bkumas. Pablog\u0117jusios nuotaikos prie\u017eastis gali b\u016bti B12 avitaminoz\u0117, jodo ir seleno tr\u016bkumas. Su gele\u017eies tr\u016bkumu siejamas nuovargis, suma\u017e\u0117j\u0119s psichikos ir fizinis aktyvumas bei depresija<\/a>. <\/p>\n

Kenksmingos med\u017eiagos<\/span>
<\/strong>
Sunkieji metalai \u2013 \u0161vinas, gyvsidabris (pvz., \u017euvyje) gali sukelti neurotoksin\u012f poveik\u012f, pasirei\u0161kiant\u012f miego, pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimais, agresija, emociniu nestabilumu. Talis sukelia psichozes, traukulius, atminties netekim\u0105. <\/p>\n

Alkoholis, kaip ir vaistai, gali b\u016bti laikomi nat\u016bralios dietos nuodais. Jis gali tur\u0117ti sunkias\/mirtinas ar vis\u0105 gyvenim\u0105 trunkan\u010dias pasekmes. Jo poveikis psichikai gana pla\u010diai apra\u0161omas \u012fvairioje medicinin\u0117je literat\u016broje.
Tuo tarpu kiekvienas vaistas turi gydom\u0105j\u012f poveik\u012f tik skiriamas reikiamomis doz\u0117mis, kitaip \u2013 jis gali b\u016bti ir nuodas. <\/p>\n

Gana gerai \u017einoma, kad kofeinas daro \u012ftak\u0105 miegui, budrumui, didina kv\u0117pavimo da\u017enum\u0105 ir gali i\u0161provokuoti nerim\u0105. Jis sukelia ir nutraukimo sindrom\u0105 \u2013 galvos skausmus ir pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 pablog\u0117jim\u0105. <\/p>\n

Med\u017eiag\u0173 apykaitos sutrikimai<\/span>
<\/strong>
Jie paveikia galvos smegen\u0173 veikl\u0105. Pvz., fenilketonurija<\/a> (j\u0105 pirmasis nustat\u0117 Foling 1934 m.). Tai genetin\u0117 liga, kai paveldimas fermento fenilalaninhidroksilaz\u0117s deficitas\/nebuvimas, sukelianti aminor\u016bg\u0161ties fenilalanino koncentracijos padid\u0117jim\u0105 naujagimio kraujyje ir atitinkamai sukelianti smegen\u0173 pa\u017eeidimus, lemian\u010dius mokymosi sugeb\u0117jim\u0173 sutrikimus ir traukulius.
Fenilketonurija<\/a> (pasitaiko 1 i\u0161 15 000 naujagimi\u0173) yra viena i\u0161 genetini\u0173 lig\u0173, nuo kurios veiksmingai apsaugo papras\u010diausias dietos laikymasis (\u017einoma, jei i\u0161 karto po gimimo ji yra diagnozuojama). I\u0161 kit\u0173 med\u017eiag\u0173 apykaitos sutrikim\u0173, kurie pa\u017eeid\u017eia smegenis, reikia pamin\u0117ti Vilsono (Wilson) lig\u0105 (sukelia vario kaupim\u0105si) ir kai kuriais duomenimis \u2013 Alzheimerio lig\u0105.<\/a> <\/p>\n

Demencija ir mityba<\/span>
<\/strong>
Folio r\u016bg\u0161ties ir vit. B12 tr\u016bkumas (neretai nustatomi sergantiesiems demencija) sukelia pa\u017einimo\/kognityvinius sutrikimus senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117ms.
Svarbu tinkamai pasirinkti maist\u0105. Pvz., d\u0117l kanibalistini\u0173 papro\u010di\u0173, kai yra valgoma \u017euvusi\u0173j\u0173 \u201egyvyb\u0117s j\u0117ga\u201c, t.y. galvos smegenys (pvz., Papua Naujoji Gvin\u0117ja), d\u0117l priono (tai savireplikuojanti baltymin\u0117 dalel\u0117; infekcijos veiksnys) poveikio vystosi tremoras, demencija, emocinis nestabilumas, eisenos sutrikimai. Ligos inkubacinis periodas \u2013 14\u201340 m. <\/p>\n

Naujasis Creutzfeldt-Jakob ligos variantas taip pat atsirado (1997 m.) d\u0117l prion\u0173 \u012ftakos Kentukio valstijos (JAV) gyventojams, m\u0117gusiems valgyti voverai\u010di\u0173 smegenis.
Kai kurie mokslininkai (pvz., John Collinge, 2008) teigia, kad beveik \u012f kiekvieno \u017emogaus organizm\u0105 su maistu patenka prionas, galintis sukelti kempinlig\u0119. Visoje maisto grandin\u0117je, ne tik m\u0117sos produktuose, bet ir pyragai\u010diuose, kuriuose esama i\u0161 m\u0117sos gaminam\u0173 (\u017eelatinos) papild\u0173, yra \u0161is veiksnys. Jo esama ir kosmetikos priemon\u0117se, kuriose vartojamos i\u0161 jautienos i\u0161skirtos med\u017eiagos. <\/p>\n

Diabetas ir \u0161izofrenija<\/span>
<\/strong>
Prognozuojama, kad iki 2025 m. sergamumas cukriniu diabetu <\/a>(CD) pasaulyje gali padid\u0117ti 72 proc. Jau 1897 m. Henry Maudsley pasteb\u0117jo, kad CD da\u017enai susergama \u0161eimose, kuriose sergama ir psichikos ligomis. O 1919 m. Kooy apra\u0161\u0117, kad sergantiesiems \u0161izofrenija<\/a> padid\u0117ja cukraus koncentracija kraujyje. \u0160iuolaikiniuose tyrimuose pasteb\u0117tas ry\u0161ys tarp \u0161izofrenijos ir CD, nepriklausantis nuo antipsichotik\u0173 vartojimo, nors nurodoma, kad kai kurie antipsichoziniai vaistai didina CD rizik\u0105. Kol nebuvo vaist\u0173 nuo psichoz\u0117s (iki 1953 m.), \u0161izofrenijai gydyti pasaulyje buvo pla\u010diai taikomos insulino komos. <\/p>\n

Lipidai ir \u0161izofrenija<\/span>
<\/strong>
Mokslininkai nustat\u0117, kad sergantiems \u0161izofrenija ir vartojantiems antipsichotik\u0173 padid\u0117ja cholesterolio ir triglicerid\u0173 koncentracija kraujyje ir 3,7 kartus padid\u0117ja metabolinio sindromo rizika. <\/p>\n

Omega\u20133 ir \u0161izofrenija<\/span>
<\/strong>
Nors n\u0117ra patikim\u0173 \u012frodym\u0173, ta\u010diau pasteb\u0117ta (1990 m.), kad omega-3 naudinga sergant depresija<\/a>, bipoliniu afektiniu sutrikimu (ma\u017eina dirglum\u0105) ir \u0161izofrenija (2006 m. tyrimais \u2013 nepatvirtinta). Nurodoma, kad j\u0173 verta vartoti pacientams, vartojantiems klozapino \u2013 pasteb\u0117ta, kad, vartojant po 10 g \u017euv\u0173 tauk\u0173, 22 proc. suma\u017e\u0117ja triglicerid\u0173 kiekis kraujyje. <\/p>\n

I\u0161vados<\/span>
<\/strong>
Taigi neabejotina, kad egzistuoja glaudus ry\u0161ys tarp to, k\u0105 mes valgome, ir psichikos sveikatos. Ta\u010diau net ir \u0161iais laikais maisto kokyb\u0117s bei maitinimosi \u012fpro\u010di\u0173 poveikis \u017emogaus psichikos sveikatai n\u0117ra pakankamai i\u0161tirtas. \u017dinoma, kad naudingo maisto, taip kaip vaist\u0173, patentuoti negalima, i\u0161sami\u0173 tyrim\u0173 vis dar nepakanka, tad mes patys privalome dom\u0117tis, k\u0105 valgome ir kas naudinga ar \u017ealinga m\u016bs\u0173 organizmui.
\u00a0<\/p>\n

Gydytoja Alvyda Pilkauskien\u0117 \u00a0 \"Mityba<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Tarp mitybos ir psichikos sveikatos egzistuoja gana glaudus ry\u0161ys, ta\u010diau jis n\u0117ra pakankamai i\u0161tirtas bei \u012fvertintas mokslinink\u0173 ar praktik\u0173. I\u0161 dalies taip yra d\u0117l savoti\u0161ko problemos \u012fnoringumo ir dalinai d\u0117l tokios paradoksalios prie\u017easties, kad prakti\u0161kai n\u0117ra \u017einomo b\u016bdo, kaip pagaminti \u201estebukling\u0105\u201c maisto produkt\u0105, kur\u012f b\u016bt\u0173 galima patentuoti kaip farmakologin\u012f preparat\u0105. D\u0117l to nepana\u0161u, kad kas nors finansuot\u0173 gydomosios mitybos srities tyrimus. Taigi atsakomyb\u0117 organizuoti prasmingus ir kruop\u0161\u010dius mokslinius tyrimus tenka vyriausybei ir valstybin\u0117ms sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigoms.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[6884,109,39,40,137,5,20,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11554","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-agresija","tag-depresija","tag-dieta","tag-kofeinas","tag-ligonis","tag-nuovargis","tag-psichikos","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11554","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11554"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11554\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11554"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11554"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11554"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11554"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11554"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}