{"id":11557,"date":"2010-03-17T20:00:00","date_gmt":"2010-03-17T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-03-17T20:00:00","modified_gmt":"2010-03-17T20:00:00","slug":"gimdos-kaklelio-vezio-rizika-ar-virusai-ir-genai-veikia-kartu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/gimdos-kaklelio-vezio-rizika-ar-virusai-ir-genai-veikia-kartu\/11557\/","title":{"rendered":"Gimdos kaklelio v\u0117\u017eio rizika: ar virusai ir genai veikia kartu?"},"content":{"rendered":"

Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys<\/a> ir toliau i\u0161lieka aktuali problema tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Nors daugelyje \u0161ali\u0173 aktyviai vykdomos gimdos kaklelio patikros programos, ta\u010diau sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio v\u0117\u017eio rodikliai per pastaruosius kelerius metus prakti\u0161kai nepasikeit\u0117.<\/p>\n

Kasmet pasaulyje diagnozuojama apie 500 000 nauj\u0173 gimdos kaklelio v\u0117\u017eio atvej\u0173, apie 250 000 moter\u0173 kiekvienais metais nuo \u0161ios ligos mir\u0161ta . Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 500 nauj\u0173 atvej\u0173 ir apie 270 mir\u010di\u0173 nuo gimdos kaklelio v\u0117\u017eio. Nors gimdos kaklelio patikros programa Lietuvoje prad\u0117ta vykdyti nuo 2004 met\u0173, ta\u010diau pa\u017eaboti sergamumo ir mirtingumo nuo \u0161ios ligos dar nepavyko. <\/p>\n

Jau \u012frodyta, kad pagrindinis gimdos kaklelio v\u0117\u017eio suk\u0117l\u0117jas yra \u017emogaus papilomos virusas (\u017dPV). 99,9 proc. moter\u0173, sergan\u010di\u0173 gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu, randami onkogeniniai \u017dPV tipai. Da\u017eniausiai \u2013 16 arba 18 \u017dPV tipai, kurie sukelia daugiau ne 70 proc. gimdos kaklelio v\u0117\u017eio atvej\u0173. \u017dPV infekcija <\/a>\u2013 viena labiausiai paplitusi\u0173 lyti\u0161kai plintan\u010di\u0173 infekcij\u0173, nes iki 80 proc. moter\u0173, gyvenan\u010di\u0173 lytin\u012f gyvenim\u0105, per savo gyvenim\u0105 bent kart\u0105 juo u\u017esikre\u010dia. Kod\u0117l ne visos moterys, u\u017esikr\u0117tusios \u0161iuo virusu, suserga v\u0117\u017eiu? Manoma, kad \u012ftakos tam turi ir kiti rizikos veiksniai, veikiantys moter\u0173 organizm\u0105. Ma\u017eiau tyrin\u0117ti moters organizmo genetiniai veiksniai, ypa\u010d organizmo genetinis polinkis (p53 geno polimorfizmas (poky\u010diai)) \u017dPV infekcijai <\/a>tapti l\u0117tine infekcija ir versti l\u0105steles mutuoti ir supiktyb\u0117ti. <\/p>\n

Gimdos kaklelio v\u0117\u017eio rizikos veiksniai, siejami su \u017emogaus papilomos viruso onkogenini\u0173 tip\u0173 infekcija ir jos persistavimu.<\/span> <\/p>\n

Kadangi \u017dPV infekcija plinta lyti\u0161kai, ja da\u017eniausiai u\u017esikre\u010diama aktyvaus lytinio gyvenimo prad\u017eioje. \u017dPV u\u017esikr\u0117timo rizika did\u0117ja daug\u0117jant lytini\u0173 partneri\u0173 skai\u010diui. Reik\u0117t\u0173 nepamir\u0161ti, kad svarbu ne tik moters lytin\u0117 elgsena, bet ir jos partnerio, nes tai da\u017eniausiai lytiniu b\u016bdu perduodama infekcija. Infekuotumas \u017dPV padid\u0117ja nuo 17 proc. moterims, turin\u010dioms vien\u0105 lytin\u012f partner\u012f, iki 83 proc. moterims, kurios turi penkis ir daugiau lytini\u0173 partneri\u0173. Daug\u0117jant lytini\u0173 partneri\u0173, did\u0117ja ir tikimyb\u0117 u\u017esikr\u0117sti keli\u0173 tip\u0173 virusais.\u017dPV infekcijos rizika ypa\u010d padid\u0117ja, jei lytiniai santykiai pradedami jauname am\u017eiuje (brendimo laikotarpiu). D\u0117l anatomini\u0173 gimdos kaklelio ypatum\u0173 jauname am\u017eiuje palankesn\u0117s s\u0105lygos virusui patekti \u012f organizm\u0105. <\/p>\n

Geriam\u0173j\u0173 kontraceptik\u0173 (GK) tyrin\u0117jimai rodo, kad ilgalaikis j\u0173 vartojimas yra gimdos kaklelio v\u0117\u017eio rizikos veiksnys. Manoma, kad kontraceptikai skatina \u017dPV infekcijos persistavim\u0105. Ta\u010diau GK vartojimas trumpiau nei penkerius metus n\u0117ra siejamas su v\u0117\u017eio rizika. Jei jie vartojami ilgesn\u012f laik\u0105, \u0161i rizika did\u0117ja iki 5 kart\u0173, ypa\u010d jei vartojama ilgiau nei 10 met\u0173. <\/p>\n

Nustatyta s\u0105saja tarp gimdym\u0173 skai\u010diaus ir invazinio gimdos kaklelio v\u0117\u017eio rizikos, nes gimdos kaklelio poky\u010diai vystosi toje vietoje, kur gimdymo metu buvo pa\u017eeistas gimdos kaklelis. \u017dPV infekuotoms moterims, kurios tur\u0117jo septynis ar daugiau n\u0117\u0161tum\u0173, rizika susirgti gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu keturis kartus didesn\u0117 negu \u017dPV infekuotoms ir negimd\u017eiusioms moterims. Padid\u0117jusi gimdos kaklelio v\u0117\u017eio rizika siejama ir su n\u0117\u0161tumo nutraukimais, nes j\u0173 metu taip pat yra traumuojamas gimdos kaklelis. <\/p>\n

Moter\u0173 r\u016bkymas taip pat didina gimdos kaklelio v\u0117\u017eio rizik\u0105. \u0160i rizika siejama ne tik su ilgu ir intensyviu r\u016bkymu, bet ir su tabako d\u016bmais, esan\u010diais aplinkoje. Nustatyta, kad r\u016bkant cigaretes tabake esan\u010di\u0173 kancerogenini\u0173 jungini\u0173 metabolitai (N-nitrozaminas) patenka \u012f gimdos kaklelio gleivin\u0117s i\u0161skyras ir gali tiesiogiai veikti gleivin\u0119. \u017dPV infekuotos ir r\u016bkan\u010dios moterys turi du kartus didesn\u0119 rizik\u0105 susirgti gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu, o nustojus r\u016bkyti da\u017enai i\u0161nyksta ir poky\u010diai, kurie buvo nustatyti moterims gimdos kaklelyje. <\/p>\n

Vyresn\u0117ms moterims yra padid\u0117jusi rizika susirgti gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu, kadangi jos re\u010diau kreipiasi \u012f gydytoj\u0105, re\u010diau dalyvauja medicinin\u0117se ap\u017ei\u016brose. Daugelio autori\u0173 buvo tyrin\u0117jama socialini\u0173-ekonomini\u0173 s\u0105lyg\u0173 \u012ftaka formuojantis gimdos kaklelio v\u0117\u017eiui. Jau anks\u010diau buvo nustatyta, kad, esant blogesn\u0117ms socialin\u0117ms ekonomin\u0117ms s\u0105lygoms, gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu sergama da\u017eniau. Vyresn\u0117ms moterims, u\u017esikr\u0117tus onkogeniniais \u017dPV tipais, yra didesn\u0117 rzika, kad infekcija taps l\u0117tin\u0117 ir sukels gimdos kaklelyje v\u0117\u017einius poky\u010dius. . Tiriant \u012fvairi\u0173 vitamin\u0173 ir mikroelement\u0173 \u012ftak\u0105 gimdos kaklelio v\u0117\u017eio rizikai, nustatyta, kad didelis karotin\u0173, vitamino C kiekis mityboje siejamas su gimdos kaklelio v\u0117\u017eio rizikos ma\u017einimu. Vitaminas C pasi\u017eymi apsauginiu poveikiu, nes apsaugo \u017emogaus DNR nuo laisv\u0173j\u0173 deguonies radikal\u0173 poveikio. Daugelio atlikt\u0173 tyrim\u0173 d\u0117l vitamino E vartojimo ir gimdos kaklelio v\u0117\u017eio rizikos s\u0105sajos duomenys labai prie\u0161taringi, tyrin\u0117jimai t\u0119siami. Ma\u017eas folio r\u016bg\u0161ties kiekis palengvina \u017dPV skverbim\u0105si \u012f \u017emogaus l\u0105steli\u0173 DNR, o tai pagreitina v\u0117\u017eio vystym\u0105si. Vitaminas A<\/a> ir jo dariniai stabdo su \u017dPV susijusi\u0173 gimdos kaklelio poky\u010di\u0173 vystym\u0105si, t.y. veikia profilakti\u0161kai. <\/p>\n

Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys<\/a> siejamas ir su kitais infekciniais veiksniais. Jei moterys, kurios yra infekuotos \u017dPV, taip pat turi ir 2 tipo Herpes simplex virus\u0105 ar Chlamydia trachomatis, joms yra padid\u0117jusi rizika susirgti gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu. <\/p>\n

Navik\u0173 slopintojas \u2013 genas p53 <\/span><\/p>\n

<\/strong>Ar u\u017esikr\u0117tus onkogeniniais \u017dPV tipais vystysis gimdos kaklelio v\u0117\u017eys<\/a>, priklauso ne tik nuo auk\u0161\u010diau min\u0117t\u0173 veiksni\u0173. Mokslininkai i\u0161siai\u0161kino, kad tai priklauso ir nuo organizmo genetinio polinkio infekcijos imlumui. p53 genas vadinamas genu navik\u0173 slopintoju, nes jis stabdo navikin\u012f proces\u0105 organizme. Nustatyta, kad beveik 50 proc. vis\u0173 v\u0117\u017eini\u0173 l\u0105steli\u0173 turi pakitus\u012f p53 gen\u0105. D\u0117l \u0161io geno pakitim\u0173 atsiranda genetinis nestabilumas, d\u0117l ko susidaro palankios s\u0105lygos vystytis v\u0117\u017eiui. <\/p>\n

Nedideli geno poky\u010diai, kai pasikei\u010dia vos vienas geno sekos nukleotidas, vadinamas vieno nukleotido polimorfizmu. Kelios geno p53 polimorfin\u0117s vietos yra ypa\u010d tyrin\u0117jamos, nes manoma, kad tai padidina gimdos kaklelio v\u0117\u017eio rizik\u0105. <\/p>\n

p53 geno kodono 72 pozicijoje gali b\u016bti arginino (CGC) arba prolino (CCC) aleliai, kurie skiriasi tik viena pozicija geno sekoje. Kai asmuo turi abu alelius, genas yra heterozigotinis, o kai tik vien\u0105 \u2013 genas yra homozigotinis.
\nBuvo nustatyta, kad p53 homozigotin\u0117s formos pagal arginino (Arg\/Arg) alel\u012f yra imlesn\u0117s \u017dPV infekcijai negu heterozigotin\u0117s p53 formos (Arg\/Pro), o asmenims, turintiems homozigotin\u012f arginino (Arg\/Arg) alel\u012f, yra ir 7 kartus didesn\u0117 rizika susirgti su \u017dPV susijusiu v\u0117\u017eiu negu turint heterozigotin\u012f (Arg\/Pro) alel\u012f. Keleto v\u0117lesni\u0173 tyrim\u0173 rezultatai patvirtino \u0161iuos gautus duomenis. <\/p>\n

p53 geno polimorfizmo tyrimai buvo atlikti ir Lietuvos moterims. M\u016bs\u0173 atliktuose tyrimuose nustatytas ma\u017eesnis procentas homozigotinio Arg\/Arg alelio tiek moterims, sergan\u010dioms gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu, tiek sveikoms moterims. Pana\u0161\u016bs rezultatai gauti atlikus tyrimus Izraelyje, Japonijoje, Kosta Rikoje ir atliekant ankstesnius Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je. Ta\u010diau tyrim\u0173 rezultatai labai svyruoja ir priklauso nuo tiriamosios populiacijos. Kaimynin\u0117je \u0161alyje, Lenkijoje, atliktais tyrimais nenustatyta aleli\u0173 pasiskirstymo skirtum\u0173 tarp sveik\u0173 ir sergan\u010di\u0173j\u0173, o tyr\u0117jai daro i\u0161vad\u0105, kad Arg\/Arg alelis n\u0117ra siejamas su padid\u0117jusia gimdos kaklelio v\u0117\u017eio rizika.
\nTa\u010diau m\u016bs\u0173 tyrimo duomenimis buvo patvirtinta, kad padid\u0117jusi gimdos kaklelio v\u0117\u017eio rizika Lietuvos moterims yra siejama su Arg\/Arg homozigotiniu aleliu, ji yra didesn\u0117 2 kartus negu moterims su nepakitusiu, t. y. heterozigotiniu, Arg\/Pro aleliu. <\/p>\n

M\u016bs\u0173 tyrimo rezultatai skiriasi nuo daugelio kit\u0173 \u0161ali\u0173 atlikt\u0173 tyrim\u0173 rezultat\u0173 ir buvo pana\u0161\u016bs tik \u012f Izraelio mokslinink\u0173 gautus rezultatus. Izraelio mokslininkai taip pat pa\u017eymi, kad padid\u0117jusi gimdos kaklelio v\u0117\u017eio rizika siejama su homozigotiniu Arg\/Arg aleliu.
\nTaigi apibendrinant galima daryti i\u0161vad\u0105, kad gimdos kaklelio v\u0117\u017eys<\/a> yra daugiapakopis kancerogenez\u0117s procesas, reikalaujantis tolimesni\u0173 tyrim\u0173 \u0161ioje srityje. \u017dPV infekcijos persistavimo ir su ja susijusi\u0173 ikiv\u0117\u017eini\u0173 ir v\u0117\u017eini\u0173 poky\u010di\u0173 gimdos kaklelyje vystymosi galima i\u0161vengti taikant efektyvi\u0105 ir \u0161iuolaiki\u0161k\u0105 profilaktik\u0105 \u2013 skiepus. Skiepai nuo agresyviausi\u0173 \u017dPV tip\u0173 16 ir 18 kartu su reguliariai atliekamu citologiniu tepin\u0117liu gali apsaugoti 94 moteris i\u0161 100 nuo \u0161ios vienos da\u017eniausi\u0173 moter\u0173 onkologin\u0117s ligos.
\n\u00a0<\/p>\n

Dr. \u017divil\u0117 Gudlevi\u010dien\u0117
\nVilniaus universiteto Onkologijos institutas<\/div>\n
\u00a0<\/div>\n
\"Gimdos<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys ir toliau i\u0161lieka aktuali problema tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Nors daugelyje \u0161ali\u0173 aktyviai vykdomos gimdos kaklelio patikros programos, ta\u010diau sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio v\u0117\u017eio rodikliai per pastaruosius kelerius metus prakti\u0161kai nepasikeit\u0117.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[2357,506,507,1644,2,2358,2359,2356,2355,2360,125,2353,95,549,2354],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11557","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-gimdos-kaklelio-patikros","tag-gimdos-kaklelio-vezio","tag-gimdos-kaklelio-veziu","tag-gimdos-kaklelis","tag-infekcijos","tag-kaklelio-vezio-atveju","tag-kaklelio-vezio-rizikos","tag-lietuvos-moterims","tag-padidejusi-rizika","tag-rizika-susirgti-gimdos","tag-rukymas","tag-uzsikretus","tag-vezys","tag-vitaminas","tag-vyresnems-moterims"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11557","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11557"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11557\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11557"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11557"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11557"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11557"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11557"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}