{"id":11565,"date":"2010-03-04T20:00:00","date_gmt":"2010-03-04T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-03-04T20:00:00","modified_gmt":"2010-03-04T20:00:00","slug":"sizofrenija-gyvenimas-anapus-tikroves","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/sizofrenija-gyvenimas-anapus-tikroves\/11565\/","title":{"rendered":"\u0160izofrenija: gyvenimas anapus tikrov\u0117s"},"content":{"rendered":"
Diagnostika<\/strong><\/div>\n
Medikai teigia, kad \u0161izofrenija <\/a>neatsiranda d\u0117l asmenyb\u0117s silpnumo ar aukl\u0117jimo ypatybi\u0173. \u0160i smegen\u0173 liga trukdo ai\u0161kiai m\u0105styti, suvokti realyb\u0119, bendrauti, \u017emogui sunku valdyti emocijas. Nors mokslui dar n\u0117ra \u017einomos \u0161izofrenijos<\/a> atsiradimo prie\u017eastys, ta\u010diau tiriant smegen\u0173 veikl\u0105 kasmet vis daugiau pasiekiama. Nelengva ir \u0161ios ligos diagnostika. Labai sunku b\u016bt\u0173 pasakyti, kaip galima atpa\u017einti sergant\u012fj\u012f \u0161izofrenija. Gydytojams kartais kyla abejoni\u0173. Patyrusio gili\u0173 sukr\u0117tim\u0173, kamuojamo depresijos \u017emogaus ar to, kuris vartoja narkotikus, elgesys gali b\u016bti pana\u0161us \u012f sergan\u010diojo \u0161izofrenija. Dabar \u0161ios ligos diagnostika tapo paprastesn\u0117, nes tarptautin\u0117je psichikos ir elgesio sutrikim\u0173 turin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 klasifikacijoje yra i\u0161skirti kriterijai, kuriais vadovaujantis lengviau galima nustatyti \u0161izofrenij\u0105.<\/div>\n
 <\/div>\n
Nesuvokia realyb\u0117s<\/strong><\/div>\n
Susirg\u0119s \u0161izofrenija \u017emogus visi\u0161kai atitr\u016bksta nuo realaus gyvenimo, socialini\u0173 norm\u0173. Jis gyvena savo liguisto mechanizmo padiktuotame, nerealiame pasaulyje. Nutr\u016bksta bendravimas su aplinkiniais, \u017emogus tampa u\u017edaras. Ligonis aplink\u0105 suvokia, interpretuoja ir vertina savaip: „i\u0161 ties\u0173 yra taip, kaip a\u0161 manau, tai yra realyb\u0117, o kas vyksta aplinkui – nesvarbu, mano mintys yra vir\u0161 realyb\u0117s, jos realesn\u0117s nei tai, kas vyksta i\u0161 tikro“. Labai da\u017enai atsiranda kliedesi\u0173, liguist\u0173 min\u010di\u0173, pavydo, norima pakeisti pasaul\u012f. \u0160ios mintys visi\u0161kai u\u017evaldo ligonio psichik\u0105, nulemia jo veikl\u0105 ir elges\u012f. \u0160izofrenija<\/a> sergantis \u017emogus visi\u0161kai nepasiduoda \u012ftikinimams.<\/div>\n
 <\/div>\n
Ligos formos<\/strong><\/div>\n
Ligos prad\u017eioje viskas vyksta l\u0117tai: prasideda abejoni\u0173 etapas, \u017emogus pradeda jausti vidin\u012f nerim\u0105, jam atrodo, kad aplink vyksta ka\u017ekas neai\u0161kaus, negero. Paskui atsiranda lyg ir ai\u0161kumo element\u0173, gali b\u016bti savoti\u0161kas proto nu\u0161vitimas. Paskutin\u0117 stadija – ligonis pradeda gird\u0117ti balsus. Tai da\u017eniausia \u0161izofrenijos forma, ta\u010diau ji gali b\u016bti ir kitokia. Kartais tai gali pasireik\u0161ti did\u017eiuliu atitr\u016bkimu nuo vis\u0173, u\u017esidarymu, nenoru bendrauti su kitais \u017emon\u0117mis. Gali atsirasti neapykanta nami\u0161kiams. 18–20 met\u0173 jaunuoliams b\u016bna vadinamoji filosofin\u0117 intoksikacija. \u017dmogus pradeda itin dom\u0117tis Ryt\u0173 filosofijomis. Tai neb\u016bt\u0173 blogai, ta\u010diau jei \u017emogus meta darb\u0105, mokslus ir pasineria \u012f \u0161i\u0105 veikl\u0105 be joki\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 artimiesiems – tai jau negerai. \u012e filosofijas nugrimzd\u0119s jaunuolis i\u0161 prad\u017ei\u0173 labai daug skaito, v\u0117liau nieko neveikia – tik m\u0105sto. Kartais tie apm\u0105stymai pasirei\u0161kia labai keistu ir nemotyvuotu elgesiu.<\/div>\n
 <\/div>\n
Paveldimumas<\/strong><\/div>\n
Genetiniai \u0161izofrenijos tyrimai t\u0119siasi. Paveldimas \u0161izofrenijos genas nenustatytas. Paveldimumas turi didel\u0119 reik\u0161m\u0119, ta\u010diau tai n\u0117ra absoliutu, \u017emogus neb\u016btinai turi susirgti. Kai kurie medikai tvirtina, kad, norint nustatyti ligos atsiradimo prie\u017eastis, nepakanka i\u0161tirti tik t\u0117vus, brolius, seseris, reik\u0117t\u0173 patikrinti vis\u0105 genealogin\u012f med\u012f – gal sirgo ir prot\u0117viai. Jei tai b\u016bt\u0173 \u012fmanoma, daug kas paai\u0161k\u0117t\u0173. Tikimyb\u0117 susirgti \u0161izofrenija pusbroliams, pusseser\u0117ms, d\u0117d\u0117ms, tetoms – 2 procentai, s\u016bn\u0117nams, dukter\u0117\u010dioms – 4 proc., an\u016bkams – 5 proc., vieno t\u0117vo broliams, seserims – 6 proc., vaikams – 13 proc. Vaikui, kurio abu t\u0117vai serga \u0161izofrenija, – 46 proc., identi\u0161kiems dvyniams – 48 proc.<\/div>\n
 <\/div>\n
Gydymas<\/strong><\/div>\n
Kuo anks\u010diau pradedama gydyti, tuo geresni\u0173 rezultat\u0173 galima pasiekti. \u017dmog\u0173 galima gr\u0105\u017einti \u012f gyvenim\u0105, nors ir nebe \u012f t\u0105 pat\u012f lygmen\u012f kaip iki ligos. Nors pasitaiko atvej\u0173, kai visi\u0161kai pasveikstama. Jei \u017emogus susirgo pirm\u0105 kart\u0105, geriausia j\u012f paguldyti \u012f ligonin\u0119 ir atlikti visus tyrimus. Labai svarbu ligon\u012f i\u0161tirti psichologi\u0161kai, j\u012f steb\u0117ti. V\u0117liau galima gydytis ambulatori\u0161kai. \u0160izofrenija<\/a> gydoma ilgai, kartais net vis\u0105 gyvenim\u0105. \u017dmogaus psichika gali v\u0117l sutrikti nutraukus gydym\u0105. Jei geriau pasijut\u0119s ligonis nustoja gerti vaistus, jis gali v\u0117l susirgti.<\/div>\n
 <\/div>\n
Aplinkini\u0173 po\u017ei\u016bris<\/strong><\/div>\n
Laiku nesikreipus \u012f gydytoj\u0105, galima tik\u0117tis \u012fvairiausi\u0173 keist\u0173 ligonio poelgi\u0173, padiktuot\u0173 jo min\u010di\u0173 arba girdim\u0173 bals\u0173. Toks ligonis labiau pavojingas sau nei aplinkiniams. \u0160izofrenija<\/a> sergantis \u017emogus da\u017enai pakelia rank\u0105 prie\u0161 save, nes da\u017eniausiai nemato gyvenimo prasm\u0117s, neturi darbo, aplinkiniai jo nesupranta, i\u0161 jo ty\u010diojasi. Nusi\u017eudyti kartais „pataria“ ligonio girdimi balsai. Jei jo artimieji nesikreipia pagalbos \u012f medikus, jei ligonis pats nesutinka gydytis, niekas negali per prievart\u0105 \u017emogaus izoliuoti, nebent jis b\u016bt\u0173 itin pavojingas sau arba aplinkiniams. Visuomen\u0117s po\u017ei\u016bris \u012f \u0161izofrenija sergan\u010dius \u017emones yra \u0161iek tiek i\u0161kreiptas. Sergantieji \u0161ia psichikos liga yra tarsi pa\u017eym\u0117ti – j\u0173 nesuprantama, kartais i\u0161 j\u0173 netgi ty\u010diojamasi. \u0160izofrenija<\/a> – valdoma liga, su ja galima susigyventi, o aplinkiniams nereik\u0117t\u0173 taip prie\u0161i\u0161kai, netoleranti\u0161kai \u017ei\u016br\u0117ti \u012f \u0161iuos ligonius.<\/div>\n

\niMed<\/strong><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Medikai teigia, kad \u0161izofrenija<\/a> neatsiranda d\u0117l asmenyb\u0117s silpnumo ar aukl\u0117jimo ypatybi\u0173. \u0160i smegen\u0173 liga trukdo ai\u0161kiai m\u0105styti, suvokti realyb\u0119, bendrauti, \u017emogui sunku valdyti emocijas. Nors mokslui dar n\u0117ra \u017einomos \u0161izofrenijos atsiradimo prie\u017eastys, ta\u010diau tiriant smegen\u0173 veikl\u0105 kasmet vis daugiau pasiekiama.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[216,689,137,2348,1168,20,1606],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11565","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-aplinkiniams","tag-diagnostika","tag-ligonis","tag-ligos-diagnostika","tag-paveldimumas","tag-psichikos","tag-sergantis-zmogus"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11565","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11565"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11565\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11565"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11565"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11565"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11565"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11565"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}