{"id":11572,"date":"2010-03-01T20:00:00","date_gmt":"2010-03-01T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-03-01T20:00:00","modified_gmt":"2010-03-01T20:00:00","slug":"kaip-atsikratyti-streso-isjunkite-demesi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kaip-atsikratyti-streso-isjunkite-demesi\/11572\/","title":{"rendered":"Kaip atsikratyti streso? I\u0161junkite d\u0117mes\u012f"},"content":{"rendered":"

Kaip pa\u0161alinti streso faktorius — laiko stok\u0105, pervargim\u0105, \u012ftamp\u0105? Pa\u0161alinti — sunku arba ne\u012fmanoma, bet pakeisti savo reakcij\u0105 \u012f juos — galima. Yra trys paprastos taisykl\u0117s. Paklauskite bet kurio \u017emogaus: ar patiri stres\u0105 savo gyvenime? Jis atsakys: taip, \u017einoma, juk gyvenimas sunkus, negailestingas. Bet kai papra\u0161ysite apibr\u0117\u017eti, kas yra stresas,–jis susim\u0105stys. „Na, \u012ftampa, nuovargis, nemiga, rankos dreba…“ Ir taip toliau. \u017dod\u017eiu, visas neuroti\u0161k\u0173 negalavim\u0173 spektras. Bet visa tai yra jau streso padariniai.<\/p>\n

O kas yra jis pats? <\/strong>
\nGeras apibr\u0117\u017eimas yra psichologijos vadov\u0117lyje mokiniams: „Stresas yra organizmo reakcija \u012f streso faktorius.“ \u0160tai taip. I\u0161 prad\u017ei\u0173 toks apib\u016bdinimas atrodo juokingas. Bet kai \u012fsigilini, supranti, kad \u010dia pasakyta esmin\u0117 mintis: stresas yra M\u016aS\u0172 REAKCIJA \u012f tai, kas vyksta.Taigi nemiga, dreban\u010dios rankos, nugaros skausmas ir pana\u0161iai–\u010dia jau streso pasekm\u0117s. Ir tai toli gra\u017eu ne pa\u010dios baisiausios. Imuniteto pa\u017eeidimas gali atvesti prie labai rimt\u0173 b\u0117d\u0173 (netgi v\u0117\u017eio). Tai irgi da\u017eniausiai streso pasekm\u0117s.<\/p>\n

\n
K\u0105 daryti?<\/strong><\/div>\n
Jeigu negalime pa\u0161alinti streso faktoriaus („A\u0161 mielai pails\u0117\u010diau, jei ne tas triuk\u0161mas u\u017e sienos…“), pakeiskime reakcij\u0105 \u012f j\u012f. Tai n\u0117ra sunku. Reikia tik i\u0161mokti.<\/div>\n
1. Gyvenkite pagal \u0161irdies ritm\u0105.<\/div>\n
\u0160irdis dirba be poilsio dien\u0173 ir atostog\u0173, nes po kiekvieno raumens susitraukimo seka atpalaidavimas. Kiek dirbome–tiek ir ils\u0117kim\u0117s. Nelaukdami pervargimo, o reguliariai.Suprantama, \u017emogus negali valand\u0105 dirb\u0119s tiek pat miegoti, bet to ir nereikia. Pakanka kas pusantros valandos penkias minutes skirti poilsiui. Jeigu dirbate kompiuteriu (\u012ftemptas reg\u0117jimas, \u012ftempti sprando ir pe\u010di\u0173 raumenys), kas ger\u0105 valand\u0105 atsistokite, pasivaik\u0161\u010diokite, pamank\u0161tinkite koj\u0173 raumenis. Kraujas nuo galvos nutek\u0117s \u012f kojas, smegen\u0173 funkcijos atsinaujins. Tai paprasta, bet reikia daryti reguliariai.<\/div>\n
2. Atsipalaiduokite tinkamai.<\/div>\n
Po darbo dienos tai yra b\u016btina — kaip ir per tas penkias minutes darbo metu. Padarykite \u0161tai k\u0105: patogiai s\u0117d\u0117dami, u\u017esimerkite ir galvokite apie savo kv\u0117pavim\u0105. Steb\u0117kite \u012fkv\u0117pimus ir i\u0161kv\u0117pimus. Nereikia specialiai kv\u0117puoti giliai. Tik steb\u0117kite. Su kiekvienu \u012fkv\u0117pimu vis labiau koncentruokit\u0117s \u012f savo vid\u0173 — gilyn \u012f \u0161ird\u012f, \u012f smegenis. Leiskite d\u0117mesiui slinkti gilyn \u012f pilv\u0105. Pajuskite, kaip su kiekvienu i\u0161kv\u0117pimu, kai pe\u010diai leid\u017eiasi, nuo galvos \u017eemyn tarsi nuteka nuovargis ir \u012ftampa. Pas\u0117d\u0117kite taip kelet\u0105 minu\u010di\u0173.<\/div>\n
3. Da\u017eniau „atjunkite“ d\u0117mes\u012f nuo i\u0161orinio pasaulio (kaip kompiuteris “stand by“ re\u017eimu).<\/div>\n
D\u0117mesys reikalauja daug energijos, t\u0105 pasteb\u0117jo jau senov\u0117s kinai. Neeikvokite j\u0117g\u0173 kosmosui ap\u0161ildyti, pasaulis tikrai apsieis be j\u016bs\u0173 tas penkias minutes… Atsis\u0117skite patogiai, u\u017esimerkite ir \u012fsivaizduokite, kad j\u016bs\u0173 akys \u017ei\u016bri \u012f galvos vid\u0173 — \u012f smegen\u0173 vidur\u012f. Paskui \u012fsivaizduokite, kad ir ausys klausosi to vidurio. \u012esivaizduokite, kad visos j\u016bs\u0173 mintys suteka \u012f centr\u0105. O paskui viskas sykiu — reg\u0117jimas, klausa ir mintys — l\u0117tai grimzta \u012f saul\u0117s raizgin\u012f arba \u017eemiau. Nereikia to daryti j\u0117ga, tik leiskite \u0161iam procesui vykti.\u012eprat\u0119 daryti tok\u012f pratim\u0105, ilgainiui jau po keleto \u012fkv\u0117pim\u0173 ir i\u0161kv\u0117pim\u0173 j\u016bs gal\u0117site pasinerti vidun ir ma\u017eiau reaguoti \u012f tai, kas vyksta aplink jus.<\/div>\n
\n <\/div>\n
Pasitreniruokite \u0161iek tiek ramiomis s\u0105lygomis. Reguliariai praktikuodamiesi i\u0161moksite tai daryti ir triuk\u0161mingoje aplinkoje. Pama\u017eu i\u0161oriniai dirgikliai jus erzins vis ma\u017eiau.<\/div>\n
 <\/div>\n
iMed<\/div>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kaip pa\u0161alinti streso faktorius — laiko stok\u0105, pervargim\u0105, \u012ftamp\u0105? Pa\u0161alinti — sunku arba ne\u012fmanoma, bet pakeisti savo reakcij\u0105 \u012f juos — galima. Yra trys paprastos taisykl\u0117s. Paklauskite bet kurio \u017emogaus: ar patiri stres\u0105 savo gyvenime? Jis atsakys: taip, \u017einoma, juk gyvenimas sunkus, negailestingas. Bet kai papra\u0161ysite apibr\u0117\u017eti, kas yra stresas,–jis susim\u0105stys. „Na, \u012ftampa, nuovargis, nemiga, rankos dreba…“ Ir taip toliau. \u017dod\u017eiu, visas neuroti\u0161k\u0173 negalavim\u0173 spektras. Bet visa tai yra jau streso padariniai.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1477,5,991],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11572","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-nemiga","tag-nuovargis","tag-stresas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11572","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11572"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11572\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11572"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11572"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11572"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11572"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11572"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}