<\/strong>
\nMoksliniais tyrimais \u012frodyta, kad namini\u0173 gyv\u016bn\u0173 tur\u0117tojai gyvena 4\u20135 metais ilgiau u\u017e tuos, kurie j\u0173 neturi. Pavyzd\u017eiui, \u0161uns glaustymasis suma\u017eina kraujosp\u016bd\u012f. O kai \u017emogus pats glosto augintin\u012f, sul\u0117t\u0117ja jo \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017enis, kv\u0117pavimas tampa tolygus, ma\u017e\u0117ja raumen\u0173 \u012ftampa, ger\u0117ja vir\u0161kinimas. Gyv\u016bn\u0173 terapija naudinga depresija<\/a> sergantiems \u017emon\u0117ms. <\/p>\n
Deja, Lietuvoje n\u0117ra n\u0117 vieno gyv\u016bn\u0173 terapijos metodo, apmokamo Ligoni\u0173 kas\u0173. Taip pat n\u0117ra savanori\u0173 centr\u0173 bei vykdom\u0173 mokym\u0173, kuri\u0173 metu gal\u0117t\u0173 b\u016bti rengiami \u017emon\u0117s bei gyv\u016bnai bendrauti su pacientais ligonin\u0117se.
\nNors mokslininkai to neskuba pripa\u017einti, bet jau seniai sutrikusio intelekto ar didel\u012f stres\u0105 patyrusiems vaikams taikoma plaukiojimo su delfinais terapija.
\nPra\u0117jusio am\u017eiaus a\u0161tuntajame de\u0161imtmetyje JAV mokslininkai, tiriantys delfinus, pasteb\u0117jo raminam\u0105j\u012f \u0161i\u0173 gyv\u016bn\u0173 poveik\u012f. Floridoje delfin\u0173 tyrim\u0173 centre atlikti tyrimai patvirtino teigiam\u0105 delfin\u0173 poveik\u012f vaikams, sergantiems autizmo sutrikimu ir Dauno sindromu: i\u0161 prad\u017ei\u0173 u\u017esimezga vaiko kontaktas su delfinu, paskui t\u0105 model\u012f vaikas bando perkelti \u012f \u017emoni\u0173 pasaul\u012f \u2013 pradeda ie\u0161koti bendravimo b\u016bd\u0173 su \u0161eimos nariais bei aplinkiniais.
\nJau prie\u0161 20 met\u0173 delfin\u0173 terapijos pradininkas neuropsichologas ir elgsenos tyrin\u0117tojas Davidas E. Nathansonas nustat\u0117, jog ne\u012fgal\u016bs vaikai pozityviau reaguoja \u012f bendravim\u0105 su delfinais nei \u012f bendravim\u0105 su kitais gyv\u016bnais. Per terapijos seansus delfinai \u017eaid\u017eia su vaikais, tod\u0117l jie labiau atsipalaiduoja. Taip lengviau \u012fsis\u0105moninama nauja informacija, koncentruojamas d\u0117mesys, bendravimo ir visuomeni\u0161kumo \u012fg\u016bd\u017eiai, ger\u0117ja vaiko psichoemocin\u0117 b\u016bkl\u0117. Terapijos esm\u0117 gl\u016bdi delfin\u0173 sugeb\u0117jime vystyti ir i\u0161laikyti \u017eaidybin\u0119 elgsen\u0105 ilgiausiai i\u0161 vis\u0173 \u017einduoli\u0173. <\/p>\n
Atlikti moksliniai tyrimai patvirtino ne tik teigiam\u0105 delfin\u0173 poveik\u012f vaik\u0173, sergan\u010di\u0173 autizmu ir Dauno sindromu, psichikai, bet ir teigiam\u0105 delfin\u0173 siun\u010diam\u0173 auk\u0161to da\u017enio bang\u0173 poveik\u012f vaikams, sergantiems cerebriniu paraly\u017eiumi, kai kurioms neurologin\u0117ms suaugusi\u0173j\u0173 ligoms. <\/p>\n
\u0160uo u\u017euod\u017eia v\u0117\u017e\u012f<\/span> Kita vertus, \u0161uns seil\u0117se yra lizocimo \u2013 fermento, ardan\u010dio bakterini\u0173 l\u0105steli\u0173 sieneles. \u0160i\u0105 \u0161uns seili\u0173 savyb\u0119 dar senov\u0117je naudojo senov\u0117s graikai. Asklepijaus \u0161ventykloje \u0161ventoje Epidavro girioje buvo naudojamasi gyv\u016bn\u0173 terapijos privalumais. Tai buvo gyvenantys prie \u0161ventyklos \u0161unys, kuriuos \u017eyniai i\u0161mokydavo \u201ei\u0161lai\u017eymo\u201c meno. Ar pad\u0117davo lizocimas, ar savitaiga, sunku pasakyti. Ta\u010diau \u017emon\u0117s pasveikdavo. <\/p>\n Mokslininkai medicinai pritaik\u0117 \u0161uns uosl\u0119. Onkologai pasakoja istorijas, kaip \u0161uo ka\u017ekod\u0117l pradeda lai\u017eyti ant savo \u0161eiminink\u0117s k\u016bno i\u0161kilus\u012f gumbel\u012f. V\u0117liau nustatoma, jog tai piktybinis auglys. Sunku tiksliai pasakyti, kaip \u0161uo \u201eu\u017euod\u017eia\u201c v\u0117\u017e\u012f. Veikiausiai taip nutinka tod\u0117l, kad piktybin\u0117s l\u0105stel\u0117s yra daug aktyvesn\u0117s u\u017e sveik\u0105sias, tad sukuria didesn\u012f elektrostatin\u012f kr\u016bv\u012f, kur\u012f \u0161uo ir pajunta. Ant arkli\u0173<\/span> Pagiriamasis \u017eodis katei<\/span> <\/p>\n <\/strong>Kat\u0117s \u2013 pa\u010dios gamtos duoti terapeutai, gydantys \u017emones. Kai savo keturkoj\u012f augintin\u012f \u017emon\u0117s glosto, su juo \u017eaid\u017eia, j\u0173 pulsas pasidaro normalus, nukrinta kraujosp\u016bdis, pager\u0117ja mikrocirkuliacija, praeina \u0161irdies ir lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 spazmai, dingsta skausmas. <\/p>\n Kuo kat\u0117s gydo \u017emones? Viena versij\u0173 \u2013 biolauku. Mokslininkai nustat\u0117, kad kiekvienas gyvas padaras turi savo biolauk\u0105, kuris kei\u010diasi pagal savijaut\u0105. \u017dmogaus ir gyv\u016bno bendravimo metu j\u0173 auros rezonuoja, ir sveika kat\u0117 arba \u0161uo \u201ei\u0161lygina\u201c nesveikuojan\u010dio \u0161eimininko organo svyravimus. <\/p>\n Pragmati\u0161kiau nusiteikusi\u0173 mokslinink\u0173 nuomone, gydomasis poveikis pasirei\u0161kia tuomet, kai \u017emogus glosto kat\u0119: gyv\u016bno plaukai trinasi vienas \u012f kit\u0105, ir rezultatas \u2013 atsiranda stiprus elektros laukas. \u0160iandien jau \u012frodyta, jog elektros srov\u0117 gydo u\u017edegimo \u017eidinius, \u017eudo mikrobus, padeda grei\u010diau sugyti audiniams, gerina kraujotak\u0105. Specialistai padar\u0117 i\u0161vad\u0105: \u201ekat\u0117s terapija\u201c veiksmingiausia sergant s\u0105nari\u0173 ir ginekologin\u0117mis ligomis. <\/p>\n Kat\u0117s gydo ir garsu. 27\u201347 herc\u0173 da\u017enio garsai (b\u016btent tokiu garso diapazonu murkia \u0161ie gyv\u016bnai) gerai veikia nerv\u0173 sistem\u0105, gerina kraujotak\u0105, normalizuoja kraujosp\u016bd\u012f, stabilizuoja \u0161irdies ritm\u0105. Be to, stiprina kaulus, o tai labai svarbu moterims po menopauz\u0117s. <\/p>\n 1990-\u0173j\u0173 prad\u017eioje Amerikos psichologams prad\u0117jus taikyti gyv\u016bn\u0173 terapij\u0105, j\u0173 patirtis parod\u0117, kad nema\u017eai psichikos problem\u0173 turin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 gali i\u0161gydyti kat\u0117s. Jos padeda atsikratyti depresijos, narkotik\u0173 potraukio. Stulbinam\u0173 rezultat\u0173 galima pasiekti, jei autizmu sergantys vaikai gali \u017eaisti su kate. \u0160is keturkojis tokiems ne\u012fgaliesiems tampa savoti\u0161ku tiltu tarp j\u0173 ir juos supan\u010dio pasaulio. Gyv\u016bnai vis labiau pripa\u017e\u012fstami visaver\u010diais gydomojo proceso dalyviais. J\u0173 be\u017eod\u0117 u\u017euojauta, prisiri\u0161imas ir bendravimas be i\u0161skai\u010diavimo gali pad\u0117ti \u017emogui pasveikti ar \u012fveikti stres\u0105.
<\/strong>
\n\u0160un\u0173 gydomojo poveikio paslaptis \u2013 bes\u0105lygi\u0161ka meil\u0117 savo \u0161eimininkams. \u0160ie gyv\u016bnai be galo i\u0161tikimi savo \u0161eimininkui ir visada yra pasireng\u0119 parodyti jam savo \u0161iltus jausmus.
\nKad \u0161uo suteikia teigiamos energijos, buvo \u017einoma jau senov\u0117je. Prarad\u0119s j\u0117gas med\u017eiotojas u\u017emigdavo \u0161alia i\u0161tikimo \u0161uns, o nubud\u0119s jausdavosi tarsi i\u0161 naujo gim\u0119s. Kadangi \u0161un\u0173 organizme vyksta labai aktyv\u016bs fiziologiniai procesai, jiems b\u016btinai reikia bendrauti su \u017emogumi, kad b\u016bt\u0173 kam atiduoti savo energij\u0105. <\/p>\n
\nVakaruose \u0161uns buvimas ligonin\u0117je \u2013 jau \u012fprastas dalykas. Keturkojai aktyviai dalyvauja gydymo procese. Kartais tokie \u0161unys ant koj\u0173 pastato net seniai i\u0161 lovos nesikelian\u010dius ligonius. \u0160ie gyv\u016bnai suma\u017eina nerim\u0105, padeda atsigauti sveikstantiesiems po sunki\u0173 lig\u0173. Be to, \u0161unys yra specialiai mokomi, kaip elgtis su \u012fvairiomis psichin\u0117mis ligomis sergan\u010diais ligoniais. Pavyzd\u017eiui, \u0161ie gyv\u016bnai jau\u010dia fizinius epilepsija sergan\u010dio \u017emogaus organizmo poky\u010dius ir laiku persp\u0117ja \u0161eiminink\u0105 d\u0117l art\u0117jan\u010dio priepuolio, netgi atne\u0161a jam vaist\u0173. <\/p>\n
<\/strong>
\nHipoterapija (gr. hippo \u2013 arklys) arba gydomasis jojimas \u2013 gydymas naudojant arkl\u012f. Tai terapija, kurios metu arklys, jo judesiai atveria \u017emogui nauj\u0173 jud\u0117jimo ir suvokimo galimybi\u0173. \u0160i terapija naudojama kaip pagalbin\u0117 priemon\u0117 kartu su kitomis gydymo programomis. Hipoterapija pasaulyje s\u0117kmingai naudojama smegen\u0173 pa\u017eeidimus patyrusi\u0173 ligoni\u0173 reabilitacin\u0117se programose. Ji padeda smegenims atkurti judesio vykdymo funkcijas, prarastas po sunkaus smegen\u0173 pa\u017eeidimo. \u017dirgo \u0117jimo ritmas labai gerai dera su \u017emogaus, nes abiej\u0173 dubuo daro tokius pa\u010dius trij\u0173 pad\u0117\u010di\u0173 judesius. Tod\u0117l hipoterapija padeda smegenims atkurti judesio vykdymo funkcijas, prarastas po sunkaus smegen\u0173 pa\u017eeidimo.
\nVaikai ir suaugusieji gali pagerinti savo laikysen\u0105, raumen\u0173 tonus\u0105, koordinacij\u0105, balansavim\u0105, jutimin\u012f\/motorin\u012f i\u0161sivystym\u0105. Taip pat gerinami kalbos ir kalb\u0117jimo \u012fg\u016bd\u017eiai, ypa\u010d jei \u017eirg\u0173 terapija naudojama kartu su kitomis priemon\u0117mis. Hipoterapija siekiama ne tik ugdyti motorinius \u012fg\u016bd\u017eius bei \u0161alinti jud\u0117jimo sutrikimus, bet taip pat formuoti psichosocialin\u012f elgesio b\u016bd\u0105 grup\u0117s gyvenime. <\/p>\n
\nVokietijos mokslininkai teigia, kad tie, kurie laiko kat\u0119, gyvena vidutini\u0161kai 10 met\u0173 ilgiau u\u017e jos niekada nelaikiusiuosius. I\u0161 \u017emoni\u0173, kurie patyr\u0117 insult\u0105 ir gyvena metus ir ilgiau, daugelis laiko kat\u0119. \u012erodyta, kad vieni gyvenantys \u017emon\u0117s, jei laiko kat\u0119 ar \u0161un\u012f, nesijau\u010dia vieni\u0161i. Jie turi kuo r\u016bpintis, \u017eino, kad juos augintinis myli, tod\u0117l pager\u0117ja ir dvasin\u0117, ir fizin\u0117 j\u0173 savijauta.<\/p>\n<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\nGyv\u016bn\u0173 terapija – tai gydymo metodika „vienas vienam“, turinti ai\u0161kiai suformuluotus tikslus, kai gydymas atliekamas dalyvaujant ir padedant gyv\u016bnams, kuriuos pri\u017ei\u016bri savo srities profesionalas. \u0160iandien sutariama, kad gyv\u016bn\u0173 terapija negali pakeisti \u012fprastinio gydymo, bet akivaizd\u017eiai prie jo prisideda.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[2341,376,2343,2342,378,2345,173,377,60,2344,470],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11594","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-delfinais","tag-gyvunai","tag-gyvunu-terapijos","tag-hipoterapija","tag-kates","tag-padeda-smegenims","tag-plaukai","tag-sunys","tag-terapija","tag-terapija-naudojama","tag-terapijos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11594","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11594"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11594\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11594"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11594"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11594"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11594"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11594"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}