{"id":11604,"date":"2010-03-08T20:00:00","date_gmt":"2010-03-08T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-03-24T16:10:50","modified_gmt":"2016-03-24T16:10:50","slug":"depresijos-diagnostika","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/depresijos-diagnostika\/11604\/","title":{"rendered":"Depresijos diagnostika"},"content":{"rendered":"

DEPRESIJOS NUO SOMATIN\u0116S LIGOS DIFERENCIN\u0116 DIAGNOSTIKA<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

\u012eVADAS<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Depresija<\/a> \u2013 liga, varginanti ir pacient\u0105, ir gydytoj\u0105. Ji pasirei\u0161kia \u012fvairiausiais simptomais, kurie atitinka somatini\u0173 lig\u0173 po\u017eymius (cukrinio diabeto, onkologin\u0117s ligos, l\u0117tinio nuovargio sindromo, vitamin\u0173 ar kit\u0173 med\u017eiag\u0173 tr\u016bkumo, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos lig\u0173, kv\u0117pavimo sistemos sutrikim\u0173). D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 depresij\u0105 sunku atskirti ne tik nuo psichikos sutrikim\u0173, bet ir nuo somatini\u0173 lig\u0173. Kita vertus, b\u016bna atvej\u0173, kai pacientas serga ir somatine liga, ir depresija<\/a>.<\/span><\/p>\n

Norint tiksliai diferencijuoti somatines ligas, svarbu \u012fvertinti ne tik ligos anamnez\u0119 ar klinikini\u0173 bei laboratorini\u0173 tyrim\u0173 duomenis, bet ir paciento gyvenimo b\u016bdo, socialin\u0117s elgsenos kitim\u0105. Verta atkreipti d\u0117mes\u012f, kad kai kurie elgsenos tyrimai pateikia prielaidas, jog buvusiose Taryb\u0173 S\u0105jungos valstyb\u0117se \u017emon\u0117s re\u010diau kreipiasi \u012f psichiatrus nei Vakaruose. D\u0117l neigiamo visuomen\u0117s po\u017ei\u016brio \u012f psichiatrus \u017emon\u0117s labiau<\/span> link\u0119 savo problemas priskirti somatiniams<\/span> negalavimams ir da\u017eniau d\u0117<\/span>\u00a0 psichikos problem\u0173 kreiptis \u012f \u0161eimos gydytojus<\/span> bei kitus somatini\u0173 lig\u0173 specialistus<\/span> (1\u20135).<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

EPIDEMIOLOGIJA<\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Remiantis Pasaulin\u0117s sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija<\/a> bent kart\u0105 gyvenime gali b\u016bti sirg\u0119 nuo 5\u20138 proc. iki 20\u201330 proc. \u017emoni\u0173. Sunki\u0105 depresij\u0105 patiria 1\u20132 proc. \u017emoni\u0173.<\/span><\/p>\n

\u0160is sutrikimas du kartus da\u017eniau nustatomas moterims. PSO teigia, kad depresija<\/a> yra viena i\u0161 da\u017eniausi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, labai bloginan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimo kokyb\u0119. Prognozuojama, kad 2020 m. ji taps antra pagal da\u017enum\u0105 prie\u017eastimi, kuri labiausiai veiks \u017emoni\u0173 savijaut\u0105, lems socialin\u0119 ir emocin\u0119 degradacij\u0105 bei atskirt\u012f, bus ne\u012fgalumo prie\u017eastis. Pirmoje vietoje, remiantis PSO, i\u0161liks \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos ligos. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties bus i\u0161leid\u017eiama daugiau sveikatos sistemos l\u0117\u0161\u0173 depresijai gydyti, did\u0117s nedarbingumas ir ma\u017e\u0117s sukuriamas bendrasis vidaus produktas. \u012evertinant depresijos mast\u0105, atsi\u017evelgiant \u012f tokius globalinius procesus kaip sen\u0117jimas, tai taps rimta visuomen\u0117s problema. Lietuvoje tikslus depresijos paplitimas n\u0117ra \u017einomas. Remiantis Lietuvos valstybinio psichikos sveikatos centro statistikos duomenimis, 2005 m. nuotaikos sutrikimai pirm\u0105 kart\u0105 buvo nustatyti 1 911 \u0161alies gyventoj\u0173. Bendras nuotaikos sutrikim\u0173 skai\u010dius 2004 m. pabaigoje buvo 22 435, o 2005 m. pabaigoje \u2013 22 645. Moterys tarp j\u0173 sudar\u0117 atitinkamai 79,3 ir 79,2 proc. Vertinant statistikos duomenis, tai rimta Lietuvos sveikatos sistemos problema, kuri dar da\u017enai gydoma netinkamai ir pacientas nesulaukia Europos S\u0105jungos rekomendacijas atitinkan\u010dios pagalbos (6\u201312).<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

ETIOLOGIJA<\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Vienas i\u0161 rizikos veiksni\u0173 yra genetinis polinkis, nes nustatyta tyrimais, kad depresija<\/a> labiau paplitusi tarp pirmos eil\u0117s giminai\u010di\u0173, taip pat da\u017eniau pasitaiko tarp identi\u0161k\u0173 dvyni\u0173. Tod\u0117l vertinant depresijos rizik\u0105 ir lig\u0105 atskiriant nuo somatin\u0117s ligos, visada svarbu \u012fvertinti \u0161eimos anamnez\u0119 (2, 7).<\/span><\/p>\n

Esant depresijai pakinta neuromediatori\u0173 kiekis ir sutrinka cholinergini\u0173, katelocholaminergini\u0173 (noradrenergini\u0173 ar dopaminergini\u0173) ir serotaninergini\u0173 sinapsi\u0173 veikla. Manoma, kad sutrikusi ne tik centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos sinapsi\u0173, bet ir neuroendokrinin\u0117 reguliacija pagumburio-hipofiz\u0117s-antinks\u010di\u0173, pagumburio-hipofiz\u0117s-skydliauk\u0117s hormon\u0173<\/span> apykaitos grandyse yra svarbiausi depresijos patologin\u0117s fiziologijos ir nat\u016bralios ligos eigos veiksniai.<\/span><\/p>\n

Psichologiniai ir socialiniai veiksniai, ypa\u010d i\u0161siskyrimai ir netektys, taip pat \u012fvardijami kaip rizikos veiksniai. Moterys turi didesn\u012f polink\u012f sirgti depresija<\/a>, ta\u010diau pagr\u012fst\u0173 \u0161ios prie\u017easties<\/span> paai\u0161kinim\u0173 n\u0117ra. Sp\u0117jama, kad moterys turi didesn\u012f kiek\u012f monoaminoksidaz\u0117s (fermento, kuris skyla \u012f neuromediatorius, svarbius nuotaikai reguliuoti), j\u0173 organizme vyksta aktyvesni ir reik\u0161mingesni hormon\u0173 svyravimai, susij\u0119 su menstruacijomis ir menopauze, da\u017enesni<\/span> skydliauk\u0117s funkcijos sutrikimai (12\u201320).<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

DEPRESIJA<\/a> IR SOMATIN\u0116S LIGOS<\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Depresija<\/a> didina l\u0117tini\u0173 fizini\u0173 negalavim\u0173 i\u0161gyvenimus. Tyrimais nustatyta, kad pa\u016bm\u0117jus somatinei ligai ar depresijai sunk\u0117davo ir gretutin\u0117s ligos simptomai ar paciento subjektyvus j\u0173 vertinimas.<\/span><\/p>\n

Buvo atlikti ir keli tyrimai, kuriais siekta i\u0161siai\u0161kinti, ar depresija<\/a> yra blogesn\u0117s prognoz\u0117s i\u0161eitis sergant miokardo infarktu arba \u0161irdies vainikini\u0173 arterij\u0173 liga, insultu, \u0161irdies nepakankamumu, cukriniu diabetu, \u017dIV\/AIDS. Ekspertai i\u0161k\u0117l\u0117 hipotez\u0119, kad depresija<\/a> sukelia ar sunkina l\u0117tines fizines ligas, o tinkamas depresijos gydymas medikamentais ir psichoterapija tur\u0117t\u0173 pagerinti l\u0117tin\u0117s ligos nat\u016brali\u0105 eig\u0105 (6).<\/span><\/p>\n

Pirmoji hipotez\u0117 prie\u0161 atliekant tyrim\u0105 teig\u0117, kad l\u0117tin\u0117s ligos sukelia depresijos pa\u016bm\u0117jim\u0105. \u0160i\u0105 hipotez\u0119 patvirtino atlikti Anesshensel<\/i>, Frenish <\/i>ir Huba<\/i>, 1984 (7); Bruce <\/i>ir Hoff<\/i>, 1994 (8); Cole <\/i>ir Dendukuri<\/i>, 2003 m. (9), tyrimai. Be to, keletas tyrim\u0173 parod\u0117, kad l\u0117tin\u0117s ligos lemia blogesn\u0119 did\u017eiosios depresijos prognoz\u0119 (6). \u012erodytas depresijos bei \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173, galvos smegen\u0173 insulto ry\u0161ys: depresija<\/a> b\u016bna 1 i\u0161 5 sergan\u010di\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos liga ambulatorini\u0173 pacient\u0173, stacionarizuot\u0173 pacient\u0173 sergamumo depresija<\/a> da\u017enis didesnis. Koenig <\/i>ir bendraautoriai (16) nustat\u0117, kad depresija<\/a> lemia didesn\u012f stacionarini\u0173<\/span> ligoni\u0173 mir\u0161tamum\u0105. 20 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis nustatoma did\u017eioji depresija<\/a>, kuri yra padid\u0117jusio sergamumo ir mir\u0161tamumo prie\u017eastis, ypa\u010d po miokardo infarkto. Nustatyta, kad depresija<\/a> du kartus didina rizik\u0105 susirgti miokardo infarktu. Taip pat tyrimais pagr\u012fsta, kad depresija<\/a> didina mir\u0161tamum\u0105 pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 cukriniu diabetu. Galimos \u0161i\u0173 rei\u0161kini\u0173 prie\u017eastys yra abejingumas savo sveikatai. Pacientai vengia laikytis gydytoj\u0173 nurodym\u0173, tinkamai nevartoja medikament\u0173, nesilaiko re\u017eimo ir profilaktikos rekomendacij\u0173.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

PACIENTAS DA\u017dNIAUSIAI KREIPIASI PAGALBOS \u012e \u0160EIMOS GYDYTOJ\u0104<\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Depresija<\/a> sergantys \u017emon\u0117s pirmiausia kreipiasi \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105. Dauguma j\u0173 skund\u017eiasi somatiniais simptomais, be to, da\u017enas serga somatin\u0117mis ligomis, yra senyvo am\u017eiaus, dal\u012f ligoni\u0173 sudaro moterys po gimdymo. Apie 20 proc. \u0161i\u0173 pacient\u0173 (1 lentel\u0117) <\/i>turi psichologini\u0173 problem\u0173. Simptomai, kurie gali klaidinti gydytoj\u0105 ir versti ie\u0161koti somatin\u0117s ligos, nurodomi 2 lentel\u0117je. <\/i>Somatin\u0117s ligos ir farmakologini\u0173 med\u017eiag\u0173 poveikis gali b\u016bti organinio nuotaikos sindromo prie\u017eastis. Jis nustatomas, kai:<\/span><\/p>\n