{"id":11606,"date":"2010-03-04T20:00:00","date_gmt":"2010-03-04T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2017-10-03T13:35:11","modified_gmt":"2017-10-03T13:35:11","slug":"cukrinio-diabeto-itaka-onkologinems-ligoms","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/cukrinio-diabeto-itaka-onkologinems-ligoms\/11606\/","title":{"rendered":"Cukrinio diabeto \u012ftaka onkologin\u0117ms ligoms"},"content":{"rendered":"

CUKRINIO DIABETO \u012eTAKA ONKOLOGIN\u0116MS LIGOMS<\/span><\/b><\/p>\n

\u012eVADAS<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Cukrinis diabetas <\/a>(CD) \u2013 tai l\u0117tin\u0117 liga, kuria sergamumas pasaulyje did\u0117ja. Kai kurie mokslininkai \u0161i\u0173 dien\u0173 situacij\u0105 vaizdingai vadina \u201ecukrinio diabeto epidemija\u201c. CD b\u016bdinga sutrikusi \u017emogaus med\u017eiag\u0173 apykaita, tod\u0117l atsiranda nuolatin\u0117 hiperglikemija. Skiriamas 1 tipo CD, kai gliukoz\u0117s koncentracija kraujyje padid\u0117ja d\u0117l insulino tr\u016bkumo, ir 2 tipo CD, kuriam b\u016bdingas audini\u0173 l\u0105steli\u0173 rezistenti\u0161kumas insulinui, tod\u0117l kraujyje daug\u0117ja ne tik gliukoz\u0117s, bet ir insulino. \u0160i liga da\u017enai sukelia \u012fvairi\u0173 komplikacij\u0173, tiek i\u0161sivystan\u010di\u0173 \u016bmiai, tiek laipsni\u0161kai, ir taip blogina ligoni\u0173 gyvenimo kokyb\u0119, ma\u017eina trukm\u0119. Daugelis epidemiologini\u0173 tyrim\u0173 patvirtino ry\u0161\u012f tarp CD ir daugelio organ\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173. Pagrindinis veiksnys, skatinantis onkologines ligas CD sergantiems ligoniams, yra hiperinsulinemija. Insulinas svarbus ne tik med\u017eiag\u0173 apykaitai, bet veikia ir l\u0105steli\u0173 gyvavimo cikl\u0105, skatina dalijim\u0105si.\u00a0<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

RIZIKA SUSIRGTI ONKOLOGINE LIGA SERGANTIEMS CUKRINIU DIABETU<\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Pagal naujausi\u0173 CD ir onkologini\u0173 tyrim\u0173 duomen\u0173 metaanalizes, CD didina rizik\u0105 susirgti kepen\u0173, kasos, storosios \u017earnos, inkst\u0173, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s, gimdos gleivin\u0117s, kr\u016bties <\/a>navikais ir ne Hod\u017ekino limfoma <\/a>(1 lentel\u0117<\/i>) (1). Sergantiems CD piktybin\u012f navik\u0105 atsirasti ir vystytis skatina dviej\u0173 tip\u0173 mechanizmai.<\/span><\/p>\n

Pirmas tipas \u2013 tai bendrieji mechanizmai, skatinantys onkologinius procesus daugelyje organ\u0173 (pavyzd\u017eiui, hiperglikemija, hiperinsulinemija, vaistai nuo CD), nes veikia visus audinius. Tam tikri mechanizmai veikia kancerogenez\u0119 tik kuriame nors i\u0161 organ\u0173 (1). D\u0117l l\u0117tin\u0117s eigos be ry\u0161ki\u0173 simptom\u0173 CD da\u017enai ilgai nediagnozuojamas. Remiantis JAV epidemiologinio tyrimo duomenimis, 3\u20135 proc. suaugusi\u0173j\u0173 serga CD, bet jis n\u0117ra nustatytas (12). Onkologin\u0117 liga da\u017eniau pasitaiko tarp sergan\u010di\u0173 CD, net laikom\u0173 sveikais \u017emoni\u0173 populiacijoje CD yra vienas i\u0161 veiksni\u0173, didinan\u010di\u0173 rizik\u0105 sirgti piktybiniu naviku.<\/span><\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"Cukrinio<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

KEPEN\u0172 IR KASOS PIKTYBIN\u0116 ONKOLOGIN\u0116 LIGA, SERGANT CUKRINIU DIABETU<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Kepenys ir kasa \u2013 tai du pagrindiniai organai, kuriuose labiausiai kinta med\u017eiag\u0173 apykaita, sergant CD. Metaanaliz\u0117s patvirtina, kad sergant CD da\u017eniau susergama kepen\u0173 ar kasos v\u0117\u017eiu (2, 3). Kepen\u0173 l\u0105stel\u0117s d\u0117l vart\u0173 ven\u0173 apykaitos yra veikiamos didesn\u0117s insulino koncentracijos nei kit\u0173 organ\u0173 l\u0105stel\u0117s. Tai fiksuota sergantiems 2 tipo CD, kuriems b\u016bdingas rezistenti\u0161kumas insulinui, o ne 1 tipo CD, kai gydoma egzogeniniu insulinu. Insulinas pasi\u017eymi mitogeniniu aktyvumu, tod\u0117l sergantiems CD padid\u0117ja rizika susirgti kepen\u0173 v\u0117\u017eiu. Gydomiems leid\u017eiamuoju insulinu kepen\u0173 l\u0105steles veikia toks pat kiekis<\/span> <\/span><\/i>insulino kaip ir kitas organizmo audini\u0173 l\u0105steles (1).<\/span><\/p>\n

Remiantis epidemiologini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, hepatoceliulin\u0117 karcinoma CD sergantiems pacientams diagnozuojama 2\u20133 kartus da\u017eniau (2). Kepen\u0173 karcinogenez\u0119 gali skatinti ir kitos patologijos tarp sergan\u010di\u0173 CD. Diskutuojama, ar CD yra tiesioginis rizikos veiksnys susirgti kepen\u0173 v\u0117\u017eiu, ar j\u012f lemia su CD susijusios patologijos. Pagrindiniai hepatoceliulin\u0117s karcinomos i\u0161sivystymo veiksniai \u2013 kepen\u0173 steatoz\u0117 ir ciroz\u0117 \u2013 da\u017eniau diagnozuojami CD sergantiems pacientams. Kaip ir nealkoholinis kepen\u0173 surieb\u0117jimas, ir nutukusiems, ir CD sergantiems pacientams, ypa\u010d da\u017enas \u2013 nutukusiems ir sergantiems CD. Papildomi rizikos veiksniai, kurie lemia hepatoceliulin\u0119 karcinom\u0105, yra hepatito B ir C virus\u0173 infekcija, kuri da\u017enesn\u0117 tarp sergan\u010di\u0173 CD negu tarp nesergan\u010di\u0173 (13, 14). Nors \u012frodytas statisti\u0161kai reik\u0161mingas ry\u0161ys tarp CD ir kepen\u0173 v\u0117\u017eio, tiksl\u016bs jo mechanizmai n\u0117ra iki galo \u017einomi. Manoma, kad kepen\u0173 v\u0117\u017e\u012f sergantiems CD pacientams skatina kepen\u0173 u\u017edegimas, hepatocit\u0173 pa\u017eeidimas ir da\u017enesnis j\u0173 atsinaujinimas. Kasos v\u0117\u017eys taip pat da\u017enesnis CD atvejais, tik ankstesni tyrimai neskyr\u0117, ar tai \u2013 d\u0117l CD i\u0161sivys\u010diusio kasos v\u0117\u017eio, ar d\u0117l nediagnozuoto kasos v\u0117\u017eio atsiradusio CD (15) atvejai. Pastaroji situacija taip pat gana da\u017ena. Tod\u0117l, jeigu vyresniam nei 45\u201350 met\u0173 pacientui i\u0161sivysto hiperglikemija ir CD, nors sergan\u010di\u0173 CD giminai\u010di\u0173 anamnez\u0117je n\u0117ra, patartina atlikti kasos v\u0117\u017eio diagnostinius tyrimus (15\u201317). CD susirgusiems vyresniems pacientams 3 metus tikimyb\u0117 diagnozuoti kasos v\u0117\u017e\u012f yra 8 kartus didesn\u0117 nei nesergantiems CD to paties am\u017eiaus ir lyties pacientams (16).<\/span><\/p>\n

Laboratorini\u0173 ir klinikini\u0173 tyrim\u0173 analiz\u0117 leid\u017eia daryti i\u0161vad\u0105, kad CD, kuris i\u0161sivysto d\u0117l kasos v\u0117\u017eio, da\u017eniau b\u016bna sukeltas \u012fvairi\u0173 citokin\u0173, kuriuos intensyviai sintetina auglys (18), negu atsirad\u0119s d\u0117l tiesioginio kasos audinio pa\u017eeidimo (17). Hiperglikemija, atsiradusi ankstyvomis kasos v\u0117\u017eio stadijomis, nepriklauso nei nuo auglio dyd\u017eio, nei nuo stadijos (16, 19).<\/span><\/p>\n

CD gali b\u016bti ir nepriklausomas kasos v\u0117\u017eio rizikos veiksnys. Epidemiologinio tyrimo metu apskai\u010diavus CD sirgusi\u0173 vienus metus iki kasos v\u0117\u017eio (jo diagnozavimo ar mirties nuo jo), gauta santykin\u0117 rizika sirgti kasos v\u0117\u017eiu lygi 2,1 (95 proc. PI 1,6\u20132,8). Pakartojus skai\u010diavimus ligoniams, kurie CD sirgo 5 metus iki kasos v\u0117\u017eio, santykin\u0117 rizika buvo gauta tokia pat (lygi 2,0) (20).<\/span><\/p>\n

Sutrikusio gliukoz\u0117s toleravimo b\u016bkl\u0117 taip pat tur\u0117t\u0173 b\u016bti laikoma kasos v\u0117\u017eio rizikos veiksniu. Tyrimais, kuriais buvo vertinami 35 658 pacientai, atlikti gliukoz\u0117s toleravimo m\u0117giniai ir nagrin\u0117tas ry\u0161ys sirgti onkologine liga, nustatyta, kad santykin\u0117 rizika sirgti kasos v\u0117\u017eiu didesn\u0117 pacientams, kuriems diagnozuotas gliukoz\u0117s netoleravimas. Atrinkus ligonius pagal am\u017ei\u0173, ras\u0119, \u017ealingus \u012fpro\u010dius, k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105 (KMI), fiksuota, kad rizika sirgti kasos v\u0117\u017eiu, palyginti su sveikais individais, yra didesn\u0117 esant glikemijai (santykin\u0117 rizika lygi 1,65) sergantiems CD (santykin\u0117 rizika lygi 2,15) (21). Kasos v\u0117\u017eio sergant CD biologiniai mechanizmai n\u0117ra visi\u0161kai ai\u0161k\u016bs. Manoma, kad hiperinsulinemija \u2013 vienas i\u0161 galim\u0173 veiksni\u0173. Egzokrinin\u0117s kasos l\u0105stel\u0117s, kurios da\u017eniausiai supiktyb\u0117ja, yra veikiamos kraujo su didele\u00a0 <\/span>insulino koncentracija. Insulinas \u2013 augti navik\u0105 skatinantis veiksnys (22). \u0160is mechanizmas nepagrind\u017eia kasos v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo CD gydant insulinu (23) ar sergantiems 1 tipo CD (24), kai kasos l\u0105stel\u0117s n\u0117ra veikiamos vietinio insulino koncentracijos padid\u0117jimo. Taigi, i\u0161vadoms pateikti reik\u0117t\u0173 atlikti daugiau tyrim\u0173, kuriuos riboja nedidelis registruojam\u0173 kasos v\u0117\u017eiu ir 1= tipo CD sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 skai\u010dius ir pacient\u0173 am\u017eius (kasos v\u0117\u017eys yra retas jaunesniems nei 40 met\u0173 \u017emon\u0117ms).<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

CUKRINIS DIABETAS IR SERGAMUMAS \u012eVAIRI\u0172 TIP\u0172 PIKTYBIN\u0116MIS ONKOLOGIN\u0116MIS LIGOMIS<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Kit\u0173 organ\u0173 onkologin\u0117s ligos vystosi ir d\u0117l sistemini\u0173, ir d\u0117l vietini\u0173 kancerogenez\u0117s<\/span><\/p>\n

mechanizm\u0173, sergant CD. Tyrim\u0173 atlikta ne tiek daug kaip kepen\u0173 ir kasos v\u0117\u017eio atvejais, bet tarp sergan\u010di\u0173 CD didesn\u0117 santykin\u0117 rizika sirgti v\u0117\u017eiu yra statisti\u0161kai reik\u0161minga. Inkstai yra vienas i\u0161 organ\u0173-taikini\u0173, kuriuos pa\u017eeid\u017eia CD b\u016bdinga hiperglikemija. Nustatyta, kad inkst\u0173 v\u0117\u017eys<\/a> vystosi ir d\u0117l bendrini\u0173 veiksni\u0173 (toki\u0173 kaip hiperinsulinemija, nutukimas<\/a>), ir d\u0117l specifini\u0173, daugiausia hipertenzijos (25\u201327) bei diabetin\u0117s nefropatijos (28). Pacientams, sergantiems CD, \u0161iek tiek da\u017eniau pasitaiko \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eys. \u0160iuo atveju svarbus ne tik bendrinis karcinogenez\u0117s veiksnys \u2013 hiperinsulinemija.<\/span><\/p>\n

Da\u017enos \u0161lapimo tak\u0173 infekcijos taip pat gali tur\u0117ti \u012ftakos v\u0117\u017eiui i\u0161sivystyti (8). Moters reprodukcin\u0117s sistemos v\u0117\u017eys taip pat da\u017enesnis tarp sergan\u010di\u0173 CD moter\u0173. Jos da\u017eniau serga kr\u016bties ir gimdos gleivin\u0117s v\u0117\u017eiu nepriklausomai nuo to, ar yra nutukusios, ar ne. Kaip \u017einoma, nutukimas<\/a> \u2013 vienas i\u0161 pagrindini\u0173 veiksni\u0173, sukelian\u010di\u0173 kr\u016bties v\u0117\u017e\u012f. Net keli mechanizmai lemia \u0161i\u0173 tip\u0173 v\u0117\u017eio vystym\u0105si, tarp j\u0173 svarbus yra lytini\u0173 hormon\u0173 poveikis. D\u0117l hiperinsulinemijos did\u0117ja bioaktyvi\u0173 estrogen\u0173 koncentracija moters kraujyje,<\/span><\/p>\n

nes suma\u017e\u0117ja hormonus jungian\u010dio baltymo koncentracija. Per didel\u0117 insulino koncentracija taip pat stimuliuoja androgen\u0173 sintez\u0119 kiau\u0161id\u017ei\u0173 stromoje (29). V\u0117luojan\u010dios pirmosios m\u0117nesin\u0117s, ypa\u010d tarp sergan\u010di\u0173 1 tipo CD mergin\u0173, taip pat yra vienas i\u0161 moters reprodukcini\u0173 organ\u0173 v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo mechanizm\u0173. Tokioms moterims da\u017eniau pasitaiko nevaisingumas, nereguliarios m\u0117nesin\u0117s ar kiti vaisingumo sutrikimai.<\/span><\/p>\n

Remiantis didesn\u0117s dalies tyrim\u0173 rezultatais, teigiama, kad 2 tipo CD susij\u0119s su padid\u0117jusiu sergamumu storosios \u017earnos karcinomomis ir adenomomis (30, 31). Rizika susirgti tiek storosios, tiek tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eiu CD atveju padid\u0117ja ir moterims, ir vyrams (7). Apra\u0161ant patogenez\u0117s mechanizmus, minima ne tik hiperinsulinemija, bet ir l\u0117tesnis turinio tranzitas \u017earnynu bei padid\u0117jusi tul\u017eies r\u016bg\u0161ties koncentracija i\u0161matose, b\u016bdinga sergant CD (32, 33). Remiantis paskelbt\u0173 dideli\u0173 perspektyvini\u0173 kohortini\u0173 ir atvejo-kontrol\u0117s tyrim\u0173 rezultatais, nustatyta, kad sergantys CD taip pat \u0161iek tiek da\u017eniau serga ne Hod\u017ekino limfoma. Jos i\u0161sivystymas ai\u0161kinamas imunin\u0117s sistemos sutrikimu d\u0117l neutrofil\u0173 disfunkcijos ir pakitusiu l\u0105steliniu bei humoraliniu imunitetu, sergant CD (9).<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

CUKRINIS DIABETAS \u012eTAKA SERGAMUMUI PROSTATOS V\u0116\u017dIU<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Nors CD yra vienas i\u0161 rizikos veiksni\u0173 daugelio organ\u0173 onkologin\u0117ms ligoms, epidemiologini\u0173 tyrim\u0173 rezultatai rodo, kad tarp CD sergan\u010di\u0173 vyr\u0173 prostatos v\u0117\u017eys pasitaiko re\u010diau. 14 tyrim\u0173 (kai PSA koncentracija nebuvo remiamasi kaip ankstyvos diagnostikos priemone) ir 5 tyrim\u0173 (kai PSA koncentracija rutini\u0161kai buvo remiamasi pirmini\u0173 stadij\u0173 ir ma\u017eesniems prostatos navikams diagnozuoti) metaanaliz\u0117s rezultatai patvirtino, kad d\u0117l CD vyrams rizika susirgti prostatos v\u0117\u017eiu statisti\u0161kai reik\u0161mingai suma\u017e\u0117ja (11). Rizika susirgti suma\u017e\u0117ja vidutini\u0161kai 16 proc. grei\u010diausiai d\u0117l suma\u017e\u0117jusios testosterono koncentracijos sergant CD (34, 35). I\u0161kelta hipotez\u0117, kad kiti metaboliniai ir hormon\u0173 veiksniai (pakitusi insulino ir leptino koncentracija), statin\u0173 ir metformino vartojimas, mitybos bei dietos poky\u010diai taip pat gali tur\u0117ti \u012ftakos atvirk\u0161tiniam ry\u0161iui tarp CD ir sergamumo prostatos v\u0117\u017eiu (11).<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

SERGAN\u010cI\u0172 CD MIR\u0160TAMUMAS NUO ONKOLOGINI\u0172 LIG\u0172<\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

CD ne tik didina rizik\u0105 susirgti v\u0117\u017eiu: \u0161is med\u017eiag\u0173 apykaitos sutrikimas lemia ir didesn\u012f mir\u0161tamum\u0105 nuo onkologin\u0117s ligos. Daugeliu atvej\u0173 v\u0117\u017eio prognoz\u0117 b\u016bna blogesn\u0117 sergant CD. Kr\u016bties v\u0117\u017eys yra viena i\u0161 onkologini\u0173 lig\u0173, kurias gali skatinti CD. Trimis i\u0161 penki\u0173 klinikini\u0173 tyrim\u0173 nustatyta teigiama s\u0105saja tarp CD ir padid\u0117jusio mir\u0161tamumo nuo kr\u016bties v\u0117\u017eio (santykin\u0117 rizika lygi 1,24 esant 95 proc. PI 0,95\u20131,62) (10). Didesniu epidemiologiniu tyrimu (i\u0161 588 321 dalyvavusios moters nuo kr\u016bties v\u0117\u017eio<\/span><\/p>\n

mir\u0117 4 346) \u012fvertinus tokius rizikos veiksnius kaip tiriam\u0173j\u0173 am\u017eius, ras\u0117, KMI, fizinis aktyvumas, r\u016bkymas ir alkoholio vartojimas, CD sergan\u010di\u0173 moter\u0173 mirties nuo kr\u016bties v\u0117\u017eio santykin\u0117 rizika buvo 1,27 (95 proc. PI 1,11\u20131,45), palyginti su CD nesergan\u010diomis moterimis (36).<\/span><\/p>\n

CD taip pat didina mir\u0161tamum\u0105 nuo storosios \u017earnos v\u0117\u017eio. Statisti\u0161kai reik\u0161mingas ry\u0161ys buvo nustatytas 3 i\u0161 6 tyrim\u0173: mirties nuo storosios \u017earnos piktybin\u0117s onkologin\u0117s ligos santykin\u0117 rizika sergant CD buvo 1,26 (95 proc. PI 1,05\u20131,50) (7). Bet \u0161i\u0173 tyrim\u0173 duomenys buvo nehomogeni\u0161ki, tod\u0117l sunku \u012fvertinti tiksl\u0173 ry\u0161\u012f.<\/span><\/p>\n

Kaip min\u0117ta, CD ma\u017eina rizik\u0105 susirgti prostatos v\u0117\u017eiu. Jei prostatos v\u0117\u017eiu vis d\u0117lto susirg\u0119s vyras yra nutuk\u0119s ir rezistenti\u0161kas insulinui, jo mir\u0161tamumo rizika nuo prostatos v\u0117\u017eio did\u0117ja (37). Barone <\/i>ir bendraautori\u0173 atliktu tyrimu buvo \u012fvertintas bendras mir\u0161tamumas tarp sergan\u010di\u0173 CD. Tarp sergan\u010di\u0173 CD mir\u0161tamumo nuo v\u0117\u017eio santykin\u0117 rizika yra 1,4 (95 proc. PI 1,28\u20131,55), palyginti su nesergan\u010diais CD pacientais (38). Statisti\u0161kai reik\u0161mingas mir\u0161tamumo padid\u0117jimas buvo kr\u016bties, gimdos gleivin\u0117s, storosios ir tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eiu ir kartu CD sergan\u010di\u0173 ligoni\u0173. Tarp sergan\u010di\u0173 plau\u010di\u0173, skrand\u017eio, kepen\u0173, kasos ir prostatos<\/span><\/p>\n

v\u0117\u017eiu mir\u0161tamumas per \u0161iuos tyrimus buvo didesnis ne\u017eymiai. Kelios teorijos ai\u0161kina, kod\u0117l sergant CD did\u0117ja mir\u0161tamumas nuo v\u0117\u017eio. Manoma, kad sutrikus med\u017eiag\u0173 apykaitai v\u0117\u017eys gali pasidaryti agresyvesnis arba organizmas tapti ne toks atsparus v\u0117\u017eio progresavimui. Taip pat manoma, kad sergantiems CD turi b\u016bti taikomas ne toks intensyvus gydymas d\u0117l bendros j\u0173 sveikatos b\u016bkl\u0117s. Be to, atsakas \u012f chemoterapija gali b\u016bti ne toks geras kaip nesergan\u010di\u0173 CD. Reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f, kad v\u0117\u017eiui gydyti vartojami vaistai gali sukelti laikin\u0105 hiperglikemij\u0105 arba pabloginti sergan\u010dio CD b\u016bkl\u0119. Pla\u010diai onkologijoje vartojami gliukokortikoidai sukelia rezistenti\u0161kum\u0105 insulinui ir pablogina ligoni\u0173, turin\u010di\u0173 gliukoz\u0117s toleravimo sutrikim\u0173 ar sergan\u010di\u0173 nediagnozuotu CD, b\u016bkl\u0119 (1). Slopinantys androgenus medikamentai, pagrindiniai prostatos v\u0117\u017eio vaistai, taip pat sutrikdo gliukoz\u0117s ir kit\u0173 med\u017eiag\u0173 apykait\u0105. Suma\u017e\u0117j\u0119s jautrumas insulinui ir pakitusios lipid\u0173 frakcij\u0173 koncentracijos, taikant ilgalaik\u0119 terapij\u0105 androgenus slopinan\u010diais medikamentais, didina rizik\u0105 susirgti CD bei \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis (39).<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

APIBENDRINIMAS<\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Ir CD, ir onkologines ligas sukelia daugelis veiksni\u0173. Epidemiologiniais tyrimais nustatytas statisti\u0161kai reik\u0161mingas ry\u0161ys tarp sergamumo CD ir daugelio organ\u0173 v\u0117\u017eio (kepen\u0173, kasos, moters reprodukcini\u0173 organ\u0173, storosios \u017earnos ir kt.). Pagrindiniu v\u0117\u017eio patogenez\u0117s veiksniu sergant CD laikoma hiperinsulinemija. Ji lemia insulino mitogeninio poveikio did\u0117jim\u0105, tod\u0117l skatinamas organizmo l\u0105steli\u0173 dalijimasis, tarp j\u0173 ir v\u0117\u017eini\u0173. Sergantiems CD did\u017eiausia rizika yra susirgti kepen\u0173 ir kasos piktybiniais navikais. Kepen\u0173 v\u0117\u017eys vystosi d\u0117l bendro hiperinsulinemijos ir tiesioginio padid\u0117jusios gliukoz\u0117s koncentracijos kraujyje poveikio.<\/span><\/p>\n

Kasos v\u0117\u017eys ir CD susij\u0119 prie\u017eastiniais ry\u0161iais: gali b\u016bti kasos v\u0117\u017eio sukeltas CD, o gali b\u016bti d\u0117l CD i\u0161sivyst\u0119s kasos v\u0117\u017eys. B\u016btina atskirti \u0161ias prie\u017eastis, nes staiga atsirad\u0119s CD nenutukusiam vidutinio am\u017eiaus \u017emogui gali b\u016bti kasos v\u0117\u017eio simptomas.<\/span><\/p>\n

Kit\u0173 organ\u0173 v\u0117\u017eiui CD n\u0117ra toks reik\u0161mingas rizikos veiksnys. \u0160lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eys vystosi ne tik d\u0117l hiperinsulinemijos, bet ir d\u0117l da\u017en\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 infekcij\u0173, kurios b\u016bdingos sergant CD.<\/span><\/p>\n

Moters reprodukcin\u0117s sistemos organ\u0173 onkologin\u0117ms ligoms (kr\u016bties, gimdos gleivin\u0117s) \u012ftakos turi ne tik CD, bet ir lytini\u0173 hormon\u0173 pusiausvyros sutrikimas. CD lemia ir storosios \u017earnos bei ne Hod\u017ekino limfomos<\/a> onkologines ligas. \u012edomu, kad sergantiems CD vyrams suma\u017e\u0117ja rizika susirgti prostatos v\u0117\u017eiu, palyginti su nesergan\u010diais. D\u0117l metabolizmo bei hormon\u0173 poky\u010di\u0173 sergantiems CD ir piktybine onkologine liga did\u0117ja bendras mir\u0161tamumas. Tyrimais pagr\u012fsta, kad mir\u0161tamumas reik\u0161mingai did\u0117ja sergant CD ir kr\u016bties, gimdos gleivin\u0117s, storosios ar tiesiosios \u017earnos, kiek ma\u017eiau \u2013 kit\u0173 organ\u0173 piktybiniais navikais. Gydant tokius onkologinius ligonius b\u016btina \u012fvertinti, kad ne visada \u012fmanoma skirti stipriausio poveikio chemoterapij\u0105, atsakas \u012f gydym\u0105 gali b\u016bti nepakankamas. B\u016btina nepamir\u0161ti, kad kai kurie piktybin\u0117s ligos vaistai gali bloginti CD sergan\u010diojo b\u016bkl\u0119, \u2013 tai gliukokortikoidai ir medikamentai, slopinantys androgenus.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/i><\/p>\n

Pareng\u0117: Rasa \u017dEMAITAITYT\u0116<\/span><\/i><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/i><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

\u017durnalas \u201cInternistas\u201d<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Cukrinis diabetas <\/a>(CD) \u2013 tai l\u0117tin\u0117 liga, kuria sergamumas pasaulyje did\u0117ja. Kai kurie mokslininkai \u0161i\u0173 dien\u0173 situacij\u0105 vaizdingai vadina \u201ecukrinio diabeto epidemija\u201c. CD b\u016bdinga sutrikusi \u017emogaus med\u017eiag\u0173 apykaita, tod\u0117l atsiranda nuolatin\u0117 hiperglikemija. Skiriamas 1 tipo CD, kai gliukoz\u0117s koncentracija kraujyje padid\u0117ja d\u0117l insulino tr\u016bkumo, ir 2 tipo CD, kuriam b\u016bdingas audini\u0173 l\u0105steli\u0173 rezistenti\u0161kumas insulinui, tod\u0117l kraujyje daug\u0117ja ne tik gliukoz\u0117s, bet ir insulino. \u0160i liga da\u017enai sukelia \u012fvairi\u0173 komplikacij\u0173, tiek i\u0161sivystan\u010di\u0173 \u016bmiai, tiek laipsni\u0161kai, ir taip blogina ligoni\u0173 gyvenimo kokyb\u0119, ma\u017eina trukm\u0119. Daugelis epidemiologini\u0173 tyrim\u0173 patvirtino ry\u0161\u012f tarp CD ir daugelio organ\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173. Pagrindinis veiksnys, skatinantis onkologines ligas CD sergantiems ligoniams, yra hiperinsulinemija. Insulinas svarbus ne tik med\u017eiag\u0173 apykaitai, bet veikia ir l\u0105steli\u0173 gyvavimo cikl\u0105, skatina dalijim\u0105si.\u00a0<\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[400,883,1537,1032,6566,827,157,893,125,24788,211,138,95],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11606","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-diabetas","tag-gliukokortikoidai","tag-hiperinsulinemija","tag-insulinas","tag-lasteles","tag-medikamentai","tag-nutukimas","tag-pusles","tag-rukymas","tag-santykine-lygi","tag-sergamumas","tag-vaistai","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11606","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11606"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11606\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11606"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11606"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11606"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11606"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11606"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}