\u012evadas <\/b><\/p>\n
Atopinis dermatitas (AD) yra l\u0117tin\u0117 u\u017edegimi\u00adn\u0117 odos liga, kuria da\u017eniausiai serga vaikai, ta\u010diau ji pasirei\u0161kia ir suaugusiesiems. \u0160i liga nustatoma daugiau nei 25 proc. vaik\u0173 ir 2\u20133 proc. suaugusi\u0173j\u0173 (1). AD diagnozuojamas remiantis klinikiniais po\u00ad\u017eymiais. Kai kuriais atvejais atliekama odos biop\u00adsija, odos lopo m\u0117giniai, bendrojo imunoglobulino (Ig) E kraujo serume i\u0161tyrimas (1).<\/p>\n
AD eiga yra l\u0117tin\u0117 ir \/ ar pasikartojanti. \u0160iai ligai b\u016bdingas odos nie\u017eulys, makulopapulinis b\u0117rimas, paraudimas, edema, erozijos, pleiskanojimas, \u0161la\u00adpiavimas, \u0161a\u0161ai ir lichenifikacija (1). B\u0117rim\u0173 pob\u016b\u00addis priklauso nuo paciento am\u017eiaus ir ligos trukm\u0117s. Pagrindinis \u0161ios ligos simptomas, sukeliantis dide\u00adl\u012f diskomfort\u0105 ir bloginantis gyvenimo kokyb\u0119 tiek pacientui, tiek jo \u0161eimos nariams, yra nie\u017eulys (1). K\u016bdikiams ir vaikams odos pa\u017eeidimas da\u017eniausiai stebimas veido, kaklo ir tiesiam\u0173j\u0173 rank\u0173 ir koj\u0173 pa\u00advir\u0161i\u0173 odoje (1). AD klinikiniai po\u017eymiai da\u017eniausiai pasirei\u0161kia anksti k\u016bdikyst\u0117je (3\u20136 m\u0117nesi\u0173). Paci\u00adentai da\u017enai yra atopi\u0161ki, j\u0173 oda sausa, j\u0173 \u0161eimoje ar gimin\u0117je taip pat yra sirgusi\u0173 \u0161ia liga ar kita pirma\u00adjam alergijos tipui priskiriama liga (alergine astma, alerginiu rinitu), kraujo serume neretai stebimas pa\u00addid\u0117j\u0119s IgE kiekis (1). Suaugus AD simptomai da\u017e\u00adniausiai i\u0161nyksta, ta\u010diau 10\u201330 proc. pacient\u0173 jie i\u0161\u00adlieka (1). Dar ma\u017eesniam procentui pacient\u0173 ligos klinikiniai po\u017eymiai pirm\u0105 kart\u0105 atsiranda suaugus.<\/p>\n
AD etiologija ir patogenez\u0117 n\u0117ra iki galo \u017eino\u00admos. Manoma, kad \u0161i\u0105 lig\u0105 lemia keli\u0173 veiksni\u0173 s\u0105\u00adveika \u2013 genetini\u0173, imunologini\u0173 ir aplinkos (1). D\u0117l to sutrinka odos barjerin\u0117 funkcija ir imunin\u0117s sis\u00adtemos veikla. \u0160io straipsnio tikslas yra ap\u017evelgti AD i\u0161sivys\u00adtymo prie\u017eastis ir \u0161ios ligos ry\u0161\u012f su alergija maistui.<\/p>\n
AD etiologija ir patogenez\u0117 <\/b><\/p>\n
Manoma, kad 2 rizikos veiksniai yra stipriai su\u00adsij\u0119 su AD i\u0161sivystymu \u2013 alergin\u0117s ligos \u0161eimoje ir filagrino geno mutacija (1). Apie 70 proc. AD ser\u00adgan\u010di\u0173 pacient\u0173 \u0161eimos nari\u0173 sirgo arba serga aler\u00adgin\u0117mis ligomis. AD i\u0161sivystymo rizika yra 2\u20133 kartus didesn\u0117 vaikams, kuri\u0173 bent vienas t\u0117v\u0173 yra atopi\u0161kas. \u0160i rizika padid\u0117ja 3\u20135 kartus, jei abu t\u0117\u00advai yra atopi\u0161ki (1). Jei mama sirgo AD, \u0161ios ligos rizika vaikui yra itin didel\u0117.<\/p>\n
Filagrino genas koduoja profilagrin\u0105, kuris skyla \u012f filagrino monomerus (1). \u0160ie baltymai yra svarb\u016bs galutinei epidermio diferenciacijai ir odos barjero formavimuisi. Filagrino skilimo produktai pasi\u017eymi dr\u0117kinamosiomis savyb\u0117mis, tod\u0117l yra svarb\u016bs epi\u00addermio hidratacijai ir barjerinei funkcijai (1). Fila\u00adgrino geno mutacijos didina ankstyvosios prad\u017eios AD rizik\u0105, yra susijusios su sunkia, ilgalaike ligos eiga (1). Skirtingi filagrino geno defektai stebimi skirtingose etnin\u0117se populiacijose tarp sergan\u010di\u0173j\u0173 AD. Ta\u010diau nema\u017eai daliai pacient\u0173, kuriems dia\u00adgnozuotas AD, n\u0117ra nustatoma filagrino geno mu\u00adtacij\u0173, o apie 40 proc. asmen\u0173 su \u0161iomis mutacijo\u00admis AD nei\u0161sivysto (1).<\/p>\n
Gimdymo b\u016bdas (nat\u016braliais takais ar cezario pj\u016bvio operacija) neturi reik\u0161m\u0117s AD i\u0161sivystymui. Pasteb\u0117ta, kad didesnis naujagimio svoris gali b\u016bti susij\u0119s su didesne \u0161ios ligos rizika, ta\u010diau tyrim\u0173 duomenys yra nevienareik\u0161miai (1). Neretai AD sergantys pacientai turi nustatyt\u0105 \u012fsi\u00adjautrinim\u0105 kai kuriems maisto produktams, ta\u010diau nauj\u0173 maisto produkt\u0173 \u012fvedimo \u012f k\u016bdiki\u0173 mityb\u0105 laikas neturi reik\u0161m\u0117s AD susirgimo rizikai (1). Ty\u00adrimai, kuriuose buvo analizuojama motinos mityba n\u0117\u0161tumo metu bei k\u016bdikio dieta, taip pat neatskleid\u0117 \u0161ios ligos rizikos veiksni\u0173. Kai kurie mokslininkai teigia, kad probiotik\u0173 vartojimas gali suma\u017einti AD i\u0161sivystym\u0105 k\u016bdikiams, kurie n\u0117ra maitinami moti\u00adnos pienu ir turi didel\u0119 \u0161ios ligos rizik\u0105 (1). Maiti\u00adnimas motinos pienu pirmus 6 k\u016bdikio gyvenimo m\u0117nesius yra naudingas tiek k\u016bdikiui, tiek motinai, ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti skatinamas. \u0160iuo metu tr\u016bksta duome\u00adn\u0173, kad b\u016bt\u0173 galima parengti mitybos rekomendaci\u00adjas siekiant suma\u017einti AD rizik\u0105.<\/p>\n
N\u0117ra nustatyta, kurios lyties asmenys da\u017eniau serga AD, ta\u010diau juodosios ras\u0117s atstovams \u0161i rizi\u00adka yra didesn\u0117 (1). Pasteb\u0117ta, kad auk\u0161tesnis t\u0117v\u0173 i\u0161silavinimas yra AD rizikos veiksnys (1). Kai ku\u00adrie tyrimai rodo, kad \u0161i liga da\u017enesn\u0117 auk\u0161tesnio socioekonominio lygio \u0161eimose, ta\u010diau duomenys yra prie\u0161taringi. Gyvenimas mieste taip pat yra su\u00adsij\u0119s su didesne AD rizika (1).<\/p>\n
Namini\u0173 gyv\u016bn\u0173 \u012ftaka AD i\u0161sivystymui n\u0117ra ai\u0161ki. Kai kurie tyrimai atskleid\u0117, kad \u017emon\u0117ms, auginantiems kates, padid\u0117ja filagrino geno muta\u00adcij\u0173 da\u017enis (1). Sistemin\u0117s ap\u017evalgos duomenimis, ankstyvas kontaktas su endotoksinais, naminiais gy\u00advuliais ir \u0161unimis gali apsaugoti nuo susirgimo AD (1). Nepasterizuoto pieno vartojimas, helmintin\u0117s infekcijos taip pat gali suma\u017einti \u0161ios ligos rizik\u0105, ta\u010diau \u0161ie prevencijos b\u016bdai n\u0117ra rekomenduojami, nes yra \u017ealingi sveikatai (1). N\u0117ra ai\u0161ki\u0173 \u012frodymo apie ankstyv\u0105j\u0105 antibiotik\u0173 vartojimo ir AD ry\u0161\u012f. R\u016bkymas taip pat n\u0117ra tiesio\u00adgiai susij\u0119s su didesne \u0161ios ligos rizika (1).<\/p>\n
Alergijos maistui svarba AD i\u0161sivystymui <\/b><\/p>\n
Alergija maistui, sergant AD, yra diskusinis objektas kelet\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173 (2). Mitybos svarba AD prevencijai ir gydymui yra kontroversi\u0161ka. Tikslus alergijos maistui paplitimas n\u0117ra \u017eino\u00admas, nes tik nedidel\u0117 dalis epidemiologini\u0173 tyrim\u0173 yra atlikti naudojant auksiniu standartu \u0161iuo metu laikom\u0105 alergijos maistui diagnostikos metod\u0105 \u2013 dvi\u00adgubai akl\u0105, placebu kontroliuojam\u0105 maisto provo\u00adkacin\u012f m\u0117gin\u012f (3, 4). Remiantis Europos alergijos ir klinikin\u0117s imunologijos akademijos (EAACI) 2014 metais parengtomis Maisto alergijos ir anafilaksijos gair\u0117mis, kuriose apibendrinti Europos epidemiolo\u00adgini\u0173 tyrim\u0173 rezultatai, 6 proc. apklaust\u0173j\u0173 nurodo alergij\u0105 maistui (4). Pagal atliktus specifini\u0173 IgE ty\u00adrim\u0173 rezultatus, \u0161i\u0173 antik\u016bn\u0173 padid\u0117jimas bent vie\u00adnam maisto alergenui nustatytas 10,1 proc. tiriam\u0173\u00adj\u0173, o pagal odos d\u016brio m\u0117gin\u012f \u2013 2,7 proc. (5). Atli\u00adkus provokacin\u012f maisto m\u0117gin\u012f maisto alergenams, alergija diagnozuota 0,9 proc. pacient\u0173.<\/p>\n
Remiantis EAACI 2014 met\u0173 Alergijos maistui ir anafilaksijos gair\u0117mis, rutininiai alergijos maistui diagnostikos tyrimai \u2013 odos d\u016brio m\u0117giniai bei spe\u00adcifinio IgE tyrimas \u2013 atliekami pacientams, kuriems \u012ftariama su IgE susijusi alergija maistui (5). Da\u017enai anamnez\u0117s duomen\u0173 ir \u0161i\u0173 tyrim\u0173 pakanka alergijai maistui diagnozuoti (5). Odos lopo test\u0105 rekomen\u00adduojama atlikti tik individualiais atvejais (pvz., kai alergijos maistui simptomai pasirei\u0161kia i\u0161imtiniais odos simptomais ir ne i\u0161 karto po alergeno pateki\u00admo \u012f organizm\u0105) (5). Alergijos maistui diagnoz\u0119 tiks\u00adliausiai patvirtina provokacinis m\u0117ginys su maisto alergenais. Jis gali b\u016bti atliekamas atviru arba dvi\u00adgubai aklu metodu (5). Daugeliu atvej\u0173 pakanka at\u00adlikti atvir\u0105 provokacij\u0105 maisto alergenu.<\/p>\n
Alergijos maistui paplitimas sergant AD, \u012fvairi\u0173 klinikini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, yra 20\u201380 proc. (2). Werfel su bendraautoriais, apibendrin\u0119 8 tyrim\u0173 duo\u00admenis, nustat\u0117, kad alergijos maistui, patvirtintos at\u00adlikus dvigubai akl\u0105, placebu kontroliuojam\u0105 maisto provokacin\u012f tyrim\u0105, paplitimas tarp sergan\u010di\u0173j\u0173 AD yra 33\u201363 proc. (6). Da\u017eniausi maisto alergenai yra pienas ir pieno produktai, rie\u0161utai, kiau\u0161iniai, sojos, kvie\u010diai, j\u016bros g\u0117ryb\u0117s ir v\u0117\u017eiagyviai (5, 7). Japo\u00adnijoje atliktu tyrimu nustatyta, kad alergija maistui yra susijusi su AD i\u0161sivystymu vaikams, jaunes\u00adniems nei 6 m\u0117nesi\u0173 (8). Guillet ir bendraautoriai, i\u0161tyr\u0119 250 vaik\u0173, nustat\u0117 tiesiogin\u012f ry\u0161\u012f tarp alergi\u00adjos maistui ir AD sunkumo (9). Kai kurie moksli\u00adniai tyrimai rodo, kad alergija maistui gali b\u016bti su\u00adsijusi su sunkios formos AD pa\u016bm\u0117jimu, o \u0161alinti\u00adn\u0117 dieta gali suma\u017einti \u0161ios ligos sunkum\u0105. Indijoje atliktas tyrimas, kuriame 100 vaik\u0173, sergan\u010di\u0173 AD, skirta \u0161alintin\u0117 dieta (10). Jiems 3 savaites buvo u\u017e\u00addrausta vartoti pien\u0105 ir jo produktus, rie\u0161utus, mais\u00adt\u0105, kurio sud\u0117tyje gali b\u016bti rie\u0161ut\u0173, kiau\u0161inius, j\u016br\u0173 \u017euv\u012f, krevetes ir soj\u0173 pupeles. Tyrimas parod\u0117 sta\u00adtisti\u0161kai reik\u0161ming\u0105 ligos sunkumo balo suma\u017e\u0117ji\u00adm\u0105 po \u0161ios dietos (10). Ta\u010diau, Cochrane <\/i>sistemi\u00adn\u0117s ap\u017evalgos duomenimis, mityba be kiau\u0161ini\u0173 k\u016b\u00addikiams, kuriems \u012ftariama alergija kiau\u0161iniui ir nu\u00adstatytas teigiamas specifinis IgE \u0161iam maisto pro\u00adduktui, gali tur\u0117ti teigiamos \u012ftakos AD eigai, ta\u010diau kit\u0173 produkt\u0173 pa\u0161alinimas neturi reik\u0161mingo povei\u00adkio \u0161ios ligos simptomams (11).<\/p>\n
\u0160alintin\u0117 dieta \u012fprastam AD gydymui ar pre\u00advencijai n\u0117ra rekomenduojama. Kai kuriais atve\u00adjais ji gali b\u016bti taikoma alergijos maistui dia\u00adgnostikai. Laikydamasis \u0161alintin\u0117s dietos, paci\u00adentas nevartoja maisto produkto, kuris, \u012ftariama, suk\u0117l\u0117 alergijos simptomus (5). Produktas turi b\u016bti nevartojamas 2\u20134 savaites, o jei \u012ftariama ne IgE tipo reakcija \u2013 iki 6 savai\u010di\u0173 (5). Po \u0161alinti\u00adn\u0117s dietos vertinama, ar alergijos simptomai i\u0161\u00adnyko \/ neatsirado. Jei pacientas, iki \u0161iol nurod\u0119s alergijos simptomus, po \u0161alintin\u0117s dietos j\u0173 ne\u00adbejau\u010dia, labai tik\u0117tina, kad klinikinius po\u017eymius suk\u0117l\u0117 b\u016btent tas maisto produktas (5). Ta\u010diau jei simptomai neatl\u0117go, maisto produkt\u0105 reikia gr\u0105\u00ad\u017einti \u012f diet\u0105. Prie\u0161 ilgalaik\u012f maisto produkto, ypa\u010d ne vieno, pa\u0161alinim\u0105 i\u0161 mitybos reikia tiksliai di\u00adagnozuoti maisto alergen\u0105, suk\u0117lus\u012f simptomus. Pacientai turi gauti visas reikalingas maisto me\u00add\u017eiagas, tod\u0117l rekomenduojama dietologo konsul\u00adtacija sudarant mitybos plan\u0105, o vaik\u0173 augimas ir vystymasis turi b\u016bti reguliariai tikrinamas (5). Be to, kad \u0161alintin\u0117 dieta gali b\u016bti susijusi su vaiko mitybos nepakankamumu, kuris neigiamai veikia augim\u0105 ir vystym\u0105si, ji gali sukelti socialin\u0119 izo\u00adliacij\u0105 bei didinti anafilaksini\u0173 reakcij\u0173 rizik\u0105, kai po ilgo laiko produktas bus \u012ftrauktas \u012f diet\u0105 (2). Alergijos maistui da\u017enis suma\u017e\u0117ja vaikui augant (i\u0161skyrus alergij\u0105 rie\u0161utams). Pacientams imunin\u0117 tolerancija u\u017edraustam maisto produktui i\u0161sivysto, kai jis gr\u0105\u017einimas \u012f mityb\u0105 po 6\u201312 m\u0117nesi\u0173 (2).<\/p>\n
Amerikos dermatolog\u0173 akademijos gair\u0117se apie AD diagnostik\u0105 ir gydym\u0105 teigiama, kad da\u017e\u00adnai nustatytas \u012fsijautrinimas maisto alergenams n\u0117ra susij\u0119s su AD eiga, o yra tik gretutin\u0117 liga (12). Tod\u0117l svarbu tiksliai nustatyti, ar pacientui tikrai yra alergija maistui, o po to \u012fvertinti, ar yra ry\u0161ys tarp to alergeno ir AD simptom\u0173. D\u0117l aler\u00adgijos maistui rekomenduojama tirti jaunesnius nei 5 met\u0173 vaikus, sergan\u010dius l\u0117tiniu vidutinio sun\u00adkumo ar sunkiu AD, nepaisant adekvataus gydy\u00admo ar stebint ry\u0161\u012f tarp suvalgyto tam tikro mais\u00adto produkto ir simptom\u0173 pa\u016bm\u0117jimo (12). Tokiu atveju turi b\u016bti tiriamas \u012fsijautrinimas pagrindi\u00adniams maisto alergenams \u2013 pienui, kiau\u0161iniams, kvie\u010diams, rie\u0161utams ir sojai. Amerikos dermato\u00adlog\u0173 akademija AD gydyti nerekomenduoja taiky\u00adti \u0161alintin\u0117s dietos, jei \u012ftariama tik alergija mais\u00adtui ar yra tik teigiami odos d\u016brio m\u0117giniai ar spe\u00adcifiniai IgE maisto alergenui (12).<\/p>\n
Daugumai pacient\u0173, ypa\u010d vaik\u0173, sergan\u010di\u0173 AD, empiri\u0161kai skiriama \u0161alintin\u0117 dieta. Deja, da\u017enai AD simptomai neatl\u0117gsta. Alergija maistui gali prisid\u0117\u00adti prie AD simptom\u0173 pa\u016bm\u0117jimo ma\u017eai daliai paci\u00adent\u0173 (ypa\u010d sergan\u010di\u0173 vidutinio sunkumo ar sunkia AD forma), ta\u010diau ji labai retai yra vienintel\u0117 ligos pa\u016bm\u0117jimo prie\u017eastis (13).<\/p>\n
Remiantis naujausiais moksliniais straipsniais, \u0161iuo metu tr\u016bksta \u012frodym\u0173, kad AD sergantiems pacientams karv\u0117s pieno ar kiau\u0161ini\u0173 pa\u0161alinimas i\u0161 mitybos b\u016bt\u0173 efektyvus mal\u0161inant ligos simp\u00adtomus (14, 15). \u0160alintin\u0117 dieta, gydant AD, tur\u0117\u00adt\u0173 b\u016bti svarstoma tik nusta\u010dius \u012fsijautrinim\u0105 mais\u00adto produktui.<\/p>\n
Apibendrinimas <\/b><\/p>\n
AD yra l\u0117tin\u0117 u\u017edegimin\u0117 odos liga, labiausiai paplitusi tarp vaik\u0173. Jai b\u016bdingi \u012fvairaus pob\u016bd\u017eio odos pa\u017eeidimai, priklausantys nuo paciento am\u00ad\u017eiaus ir ligos trukm\u0117s, ir intensyvus nie\u017eulys. \u0160ios ligos etiologija ir patogenez\u0117 n\u0117ra ai\u0161ki. Da\u017enai ma\u00adnoma, kad AD ir jo pa\u016bm\u0117jimai yra susij\u0119 su aler\u00adgija maistui. \u012esijautrinimas maisto alergenams yra da\u017enas tarp sergan\u010di\u0173j\u0173 AD. Neretai pacientams, ypa\u010d k\u016bdikiams ir vaikams, taikomos \u0161alintin\u0117s di\u00adetos net nepatvirtinus \u012fsijautrinimo maisto alerge\u00adnui. Da\u017enai tai nesuma\u017eina AD simptom\u0173, be to, didina nepakankamos mitybos rizik\u0105, kuri lemia vitamin\u0173, mikro- ir makroelement\u0173 stok\u0105, sutrikus\u012f vaiko augim\u0105 ir vystym\u0105si. Mokslini\u0173 tyrim\u0173 duo\u00admenys apie alergijos maistui ir AD ry\u0161\u012f yra prie\u0161ta\u00adringi. Pastaruoju metu pateikiama daugiau duomen\u0173, kad alergija maistui da\u017enai yra tik gretutin\u0117 liga. Be to, svarbu tiksliai diagnozuoti \u012fsijautrinim\u0105 maisto alergenui. \u0160iuo metu alergijos maistui auksiniu di\u00adagnostikos standartu laikomas dvigubai aklas, pla\u00adcebu kontroliuojamas maisto provokacinis m\u0117ginys, ta\u010diau klinikin\u0117je praktikoje pakanka ir anamnez\u0117s, odos d\u016brio m\u0117gini\u0173 ir specifinio IgE tyrimo. Nau\u00adjausia mokslin\u0117 literat\u016bra empiri\u0161kai skirti \u0161alinti\u00adn\u0119 diet\u0105. Jos prad\u0117jimas svarstomas tik patvirtinus alergij\u0105 maistui ir jos ry\u0161\u012f su ligos simptomais bei, kai kuriais atvejais, diagnostikos tikslu. Amerikos dermatolog\u0173 akademija nerekomenduoja \u0161alintin\u0117s dietos AD gydymui, kai \u012ftariama tik alergija mais\u00adtui ar yra tik teigiami odos d\u016brio m\u0117giniai ar speci\u00adfiniai IgE maisto alergenui.<\/p>\n
Pareng\u0117 gyd. Laura Tama\u0161auskien\u0117<\/i><\/p>\n
Internistas Nr.1, 2017m.<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Atopinis dermatitas (AD) yra l\u0117tin\u0117 u\u017edegimi\u00adn\u0117 odos liga, kuria da\u017eniausiai serga vaikai, ta\u010diau ji pasirei\u0161kia ir suaugusiesiems. \u0160i liga nustatoma daugiau nei 25 proc. vaik\u0173 ir 2\u20133 proc. suaugusi\u0173j\u0173 (1). AD diagnozuojamas remiantis klinikiniais po\u00ad\u017eymiais. Kai kuriais atvejais atliekama odos biop\u00adsija, odos lopo m\u0117giniai, bendrojo imunoglobulino (Ig) E kraujo serume i\u0161tyrimas (1).<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1162,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[3228,174,39,25596,25597,125,25598],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-1161","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-akademija","tag-alergija","tag-dieta","tag-dvigubai","tag-eaaci","tag-rukymas","tag-salintine-dieta"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1161","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1161"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1161\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1162"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1161"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1161"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1161"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=1161"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=1161"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}