{"id":11610,"date":"2010-02-22T20:00:00","date_gmt":"2010-02-22T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-02-22T20:00:00","modified_gmt":"2010-02-22T20:00:00","slug":"sergantiems-nekomplikuota-hipertenzija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/sergantiems-nekomplikuota-hipertenzija\/11610\/","title":{"rendered":"Sergantiems nekomplikuota hipertenzija"},"content":{"rendered":"

NEBIVOLOLIS GERINA KAIRIOJO SKILVELIO PRISIPILDYMO SPAUDIM\u0104 IR KORONARIN\u0116S T\u0116KM\u0116S REZERV\u0104 SERGANTIEMS NEKOMPLIKUOTA HIPERTENZIJA<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u012eVADAS<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

Arterin\u0117 hipertenzija <\/a>\u2013 tai sistolinio spaudimo padid\u0117jimas daugiau nei 140 mm Hg ir\/arba diastolinio daugiau nei 90 mm Hg. Arterin\u0117s hipertenzijos paplitimas spar\u010diai did\u0117ja senstant \u2013 apie du tre\u010ddaliai vyresni\u0173 kaip 60 met\u0173 \u017emoni\u0173 serga arterine hipertenzija. \u017dmoni\u0173 iki 50 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je vyrauja padid\u0117j\u0119s diastolinis spaudimas, o vyresniems nei 50 met\u0173 pradeda did\u0117ti sistolinis, o ma\u017e\u0117ti diastolinis spaudimas, tod\u0117l dominuoja izoliuota sistolin\u0117 hipertenzija.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Sistoliniam ir diastoliniam kraujosp\u016bd\u017eiui padid\u0117jus 20\/10 mm Hg, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika padvigub\u0117ja. Arterin\u0117s hipertenzijos gydymo nauda ai\u0161kiai \u012frodyta ir nekelia abejoni\u0173. Ta\u010diau tiriant naujesnius vaistus nustatyta, kad ma\u017einant kardiovaskulin\u0119 rizik\u0105 svarbus ne tik arterinio kraujo spaudimo (AKS) ma\u017einimas, bet ir kiti papildomi poveikiai (2, 3).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Pirmin\u0117s arterin\u0117s hipertenzijos i\u0161sivystym\u0105 lemia daugelis prie\u017eas\u010di\u0173: padid\u0117j\u0119s simpatin\u0117s\u00a0 <\/span>nerv\u0173 sistemos aktyvumas, renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvinimas, jon\u0173 apykaitos l\u0105stel\u0117s membranoje sutrikimas.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Viena i\u0161 da\u017eniausiai nustatom\u0173 arterin\u0117s hipertenzijos prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 padid\u0117j\u0119s periferini\u0173 kraujagysli\u0173 pasiprie\u0161inimas. J\u012f lemia distalini\u0173 arterij\u0173 dali\u0173 strukt\u016bra \u2013 smulkios arterijos (kuri\u0173 skersmuo ma\u017eesnis nei 300 \u03bcm) ir arteriol\u0117s (4). Tyrimais nustatyta, kad periferini\u0173 kraujagysli\u0173 pasiprie\u0161inimas priklauso nuo smulki\u0173j\u0173 arterij\u0173 susiaur\u0117jimo ir jungian\u010di\u0173 (penetruojan\u010di\u0173) arterioli\u0173 suma\u017e\u0117jimo.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Tiriant gyv\u016bnus nustatyta, kad hipertenzija ir padid\u0117j\u0119s periferinis pasiprie\u0161inimas susij\u0119 su distalini\u0173 arterij\u0173 strukt\u016briniais pakitimais, dar vadinamais remodeliacija (5\u20137). \u0160iuos duomenis patvirtina ir neseniai atlikti tyrimai su \u017emogaus audiniais. Nustatyta, kad hipertenzijos metu suma\u017e\u0117ja smulki\u0173j\u0173 arterij\u0173 spindis ir padid\u0117ja sienel\u0117s ir spind\u017eio santykis. (5) Ta\u010diau medijos lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 l\u0105steli\u0173 dydis i\u0161lieka normalus, nestipriai sutrinka tik j\u0173 funkcija. \u0160i remodeliacijos forma vadinama \u201eeutrofi ne\u201c (1 pav.)<\/i>. Tuo ji skiriasi nuo hipertrofin\u0117s remodeliacijos, kurios metu vystosi lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 l\u0105steli\u0173 hipertrofi ja. N\u0117ra tiksliai \u017einomi eutrofin\u0119 remodeliacij\u0105 sukeliantys veiksniai.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/p>\n

\"Sergantiems<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Ta\u010diau \u0161iame procese svarbus arterij\u0173 funkcijos sutrikimas \u2013 kraujagysli\u0173 tonuso, neurohormonalinio aktyvumo padid\u0117jimas ir sutrik\u0119s kraujagysli\u0173 jautrumas. Tai sukelia funkcin\u0119 vazokonstrikcij\u0105, kuri laipsni\u0161kai pereina \u012f strukt\u016brin\u0119 remodeliacij\u0105 (8). Kraujagysl\u0117s strukt\u016bra nulemia kraujagysl\u0117s kraujotakos rezerv\u0105 (galimyb\u0119 padidinti kraujo t\u0117km\u0119 hiperemijos metu) (9). Neseniai atliktais tyrimais nustatyta, kad koronarin\u0117s t\u0117km\u0117s rezervo suma\u017e\u0117jimas pirmin\u0117s arterin\u0117s hipertenzijos metu gali dar pablog\u0117ti skiriant gydym\u0105 \u012fprastiniais beta adrenoblokatoriais ir pager\u0117ti gydant AKF inhibitoriais (10). Tod\u0117l gydant arterin\u0119 hipertenzij\u0105 svarbu ne tik suma\u017einti kraujo spaudim\u0105, bet ir normalizuoti kraujagysli\u0173 strukt\u016br\u0105 bei periferin\u012f pasiprie\u0161inim\u0105.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Atlikti tyrimai parod\u0117, kad \u012fvairi\u0173 antihipertenzini\u0173 vaist\u0173 poveikis kraujagysli\u0173 pasiprie\u0161inimui skiriasi ir nepriklauso nuo AKS suma\u017e\u0117jimo laipsnio. Periferini\u0173 kraujagysli\u0173 pasiprie\u0161inim\u0105 ma\u017eina dauguma kraujo spaudim\u0105 ma\u017einan\u010di\u0173 vaist\u0173, o stipriausiai veikia vaistai, turintys kraujagysles ple\u010dian\u010di\u0173 savybi\u0173, kaip antai nebivololis (pvz., nebilet<\/a>\/8487″>Nebilet<\/i>).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

KORONARIN\u0116S T\u0116KM\u0116S REZERVAS<\/font><\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Koronarin\u0117s t\u0117km\u0117s rezervas (KRT) \u2013 tai stimuliuotos, u\u017eregistruotos maksimalios hiperemijos s\u0105lygomis ir bazin\u0117s, u\u017eregistruotos ramyb\u0117s faz\u0117je, vainikini\u0173 arterij\u0173 diastolin\u0117s kraujotakos santykis, matuojant maksimal\u0173 diastolin\u0117s kraujotakos greit\u012f. Papras\u010diau sakant, koronarin\u0117s t\u0117km\u0117s rezervas parodo vainikini\u0173 arterij\u0173 (VA) geb\u0117jim\u0105 padidinti kraujo t\u0117 km\u0119 esant padid\u0117jusiems miokardo metaboliniams poreikiams. Tai svarbus koronarin\u0117s kraujotakos funkcinis rodiklis, kurio norma \u2013 3\u20136. Koronarin\u0117s t\u0117km\u0117s rezerv\u0105 galima \u012fvertinti invaziniais ir neinvaziniais tyrimo metodais. Taikant neinvazin\u012f spalvin\u0117s doplerografi jos metod\u0105, kairiojo skilvelio epikarde aptinkama diastolin\u0117 t\u0117km\u0117, v\u0117liau registruojamas vainikini\u0173 arterij\u0173 kraujotakai b\u016bdingas dvifazis doplerinis spektras. V\u0117liau kraujotaka vertinama po vazodilatatori\u0173 \u2013 adenozino ar dipiridamolio paskyrimo.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Nustatydami koronarin\u0117s t\u0117km\u0117s rezerv\u0105 galime \u012fvertinti stambi\u0173j\u0173 vainikini\u0173 arterij\u0173 funkcin\u0119 b\u016bkl\u0119, miokardo mikrocirkuliacijos sutrikimus, medikamentinio ir chirurginio gydymo efektyvum\u0105. Esant vainikini\u0173 arterij\u0173 stenozei, hiperemijos metu postenozin\u0117 kraujotaka, u\u017euot \u017eenkliai pagreit\u0117jusi, pakinta tik ne\u017eymiai ar visai nekinta. Arterin\u0117s hipertenzijos metu da\u017enai nustatomas suma\u017e\u0117j\u0119s koronarin\u0117s t\u0117km\u0117s rezervas, kurio galimos prie\u017eastys nurodytos 1 lentel\u0117je <\/i>(11\u201325).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Koronarinio rezervo suma\u017e\u0117jimas hipertenzija sergantiems pacientams gali sukeltikr\u016btin\u0117s angin\u0105 (mikraovaskulin\u0117 kr\u016btin\u0117s angina<\/a>) ar tyli\u0105j\u0105 i\u0161emij\u0105 net tuomet, kai angiografijos metu nerandama vainikini\u0173 arterij\u0173 stenoz\u0117s (19, 26, 27). Nustatyta, kad suma\u017e\u0117j\u0119s koronarin\u0117s t\u0117km\u0117s rezervas taikant antihipertenzin\u012f, antilipidin\u012f gydym\u0105 ar kitais atvejais gali b\u016bti gr\u012f\u017etamas ir padid\u0117ti 30 proc.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"Sergantiems<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

NEBIVOLOLIS GERINA KORONARIN\u0116S T\u0116KM\u0116S REZERV\u0104 IR KAIRIOJO SKILVELIO PRISIPILDYMO SL\u0116G\u012e<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

Nebivololio poveikis KTR ir kairiojo skilvelio (KS) prisipildymo sl\u0117giui vertintas pacientams, sergantiems nekomplikuota hipertenzija (1). 20 pacient\u0173 (14 vyr\u0173 ir 6 moterims), kuriems naujai diagnozuota I\u2013II laipsnio arterin\u0117 hipertenzija (vidutinis am\u017eius \u2013 49,7 m.) tyrimo prad\u017eioje ir po 3 m\u0117nesi\u0173 gydymo nebivololiu atliktas i\u0161samus doplerinis echokardiografi nis tyrimas bei dipiridamolio kr\u016bvio echokardiografija. \u012e tyrim\u0105 ne\u012ftraukti pacientai, sergantys cukriniu diabetu, l\u0117tiniu \u0161irdies nepakankamumu, koronarine \u0161irdies liga, vo\u017etuv\u0173 ligomis, prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimu, vartojantys kardioprotekcini\u0173 vaist\u0173 ar d\u0117l blogos echokardiografi nio tyrimo kokyb\u0117s.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Bendros populiacijos charakteristikos tyrimo prad\u017eioje ir po 3 m\u0117nesi\u0173 gydymo nebivololiu pateiktos 2 lentel\u0117je<\/i>. Sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas bei \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017enis (\u0160SD) reik\u0161mingai suma\u017e\u0117jo po gydymo nebivololiu (abiem atvejais p<0,0001). Diastolinis<\/p>\n

<\/span> AKS, skiriant nebivolol\u012f, normalizavosi (<90 mm Hg) 80 proc. pacient\u0173, sistolinis AKS (<140 mm Hg) \u2013 75 proc. pacient\u0173. Tikslin\u012f kraujo spaudim\u0105 (<140\/90 mm Hg) pavyko pasiekti 65 proc. pacient\u0173. Kairiojo skilvelio hipertrofija prie\u0161 ir po gydymo nustatyta 45 proc. pacient\u0173. Gydymas nebivololiu reik\u0161mingai nepaveik\u0117 KS anatomijos, sistolin\u0117s funkcijos ir diastolinio prisipildymo rodikli\u0173, registruot\u0173 transmitraliai. Ta\u010diau po gydymo nebivololiu reik\u0161mingai suma\u017e\u0117jo KS sienel\u0117s \u012ftempimo ir bendras periferinis pasiprie\u0161inimas (abiem atvejais p<0,005), padid\u0117jo KS matmenys (p=0,03) bei i\u0161st\u016bmimo t\u016bris (p<0,01). Audini\u0173 doplerio metodu nustatyta, kad po gydymo nebivololiu padid\u0117jo E<\/span>m <\/span>greitis (p<0,0001) ir suma\u017e\u0117jo A<\/span>m <\/span>greitis (p<0,02) bei E\/E<\/span>m <\/span>santykis (p<0,0001).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Koronarin\u0117s t\u0117km\u0117s rezervas<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Dipiridamolio kr\u016bvio echokardiografijos metu neregistruota reik\u0161ming\u0173 nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 tiek prie\u0161 gydym\u0105 nebivololiu, tiek po jo. 2 pacientai juto nestipr\u0173 galvos skausm\u0105, ta\u010diau tai nesutrukd\u0117 baigti tyrimo. 3 lentel\u0117je <\/i>parodyta, kad nebivololis suma\u017eino \u0160SD ir AKS sandaug\u0105 bei diastolin\u012f kraujo spaudim\u0105 tiek ramyb\u0117s, tiek ir kr\u016bvio metu. Maksimalus diastolin\u0117s kraujotakos greitis vainikin\u0117se arterijose (CDFV) ramyb\u0117s b\u016bsenos buvo pana\u0161us prie\u0161 gydym\u0105 nebivololiu ir po jo, ta\u010diau dipiridamolio kr\u016bvio metu greitis buvo didesnis po gydymo nebivololiu (p<0,001), tai l\u0117m\u0117 KTR pager\u0117jim\u0105 (p=0,003). Greitis vainikin\u0117se arterijose ramyb\u0117s b\u016bsenos ir dipiridamolio kr\u016bvio metu, normalizavus j\u012f pagal \u0160SD ir AKS sandaug\u0105, buvo didesnis po gydymo nebivololiu (abiem atvetais p<0,0001). KTR, normalizavus pagal \u0160SD ir AKS sandaug\u0105, i\u0161liko reik\u0161mingai didesnis po gydymo nebivololiu (p<0,01) (2 pav.).<\/i><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/p>\n

<\/i><\/span><\/p>\n

\"Sergantiems<\/i><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

APIBENDRINIMAS<\/font><\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Nebivololis (pvz., nebilet<\/a>\/8487″>Nebilet<\/i>) \u2013 tai dideliu selektyvumu \u0161ird\u017eiai pasi\u017eymintis lipofilinis beta adrenoblokatorius, neturintis vidinio simpatomimetinio aktyvumo. Vaisto farmakologinis profilis skiriasi nuo \u012fprastini\u0173 kardioselektyvi\u0173 beta adrenoblokatori\u0173 tuo, kad nebivololis pasi\u017eymi vaozilataciniu poveikiu, kur\u012f nulemia azoto monoksidas (NO). Nebivololis didina NO gamyb\u0105, kuri yra pagrindinis endotelio faktorius, nulemiantis vazodilatacij\u0105.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Nebivololis (pvz., nebilet<\/a>\/8487″>Nebilet<\/a><\/i>) i\u0161 kit\u0173 beta adrenoblokatori\u0173 i\u0161siskiria selektyvumu \u00df1 receptoriams, vazodilataciniu poveikiu, saugumu bei endotelio funkcijos gerinimu. \u0160iuo ir anks\u010diau atliktais tyrimais nustatyta, kad nebivololis ne tik veiksmingai ma\u017eina AKS, bet ir gerina kairiojo skilvelio relaksacij\u0105, ma\u017eina jo prisipildymo spaudim\u0105 (28, 29), didina koronarin\u0117s mikrocirkuliacijos rezerv\u0105 (1, 30\u201333). Be to, \u0161iuo tyrimu (1) nustatytas ry\u0161ys tarp nebivololio poveikio koronarin\u0117s t\u0117km\u0117s rezervui ir diastolin\u0117s funkcijos sergantiems nekomplikuota hipertenzija.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Kaip min\u0117ta, arterin\u0117s hipertenzijos metu da\u017enai nustatomas koronarin\u0117s t\u0117km\u0117s rezervo suma\u017e\u0117jimas. Nebivololis (pvz., Nebilet<\/a><\/i>) gali pagerinti j\u012f, o tai ypa\u010d naudinga sergantiems mikrovaskuline kr\u016btin\u0117s angina<\/a>. \u0160ios nebivololio savyb\u0117s naudingos hipertenzija sergantiems pacientams, nes suma\u017eina sergamum\u0105 ir mirtingum\u0105.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

Pareng\u0117 gyd. Egidija RINK\u016aNIEN\u0116<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

\u017durnalas \u201cInternistas\u201d<\/span><\/i><\/p>\n

<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Arterin\u0117 hipertenzija <\/a>– tai sistolinio spaudimo padid\u0117jimas daugiau nei 140 mm Hg ir\/arba diastolinio daugiau nei 90 mm Hg. Arterin\u0117s hipertenzijos paplitimas spar\u010diai did\u0117ja senstant – apie du tre\u010ddaliai vyresni\u0173 kaip 60 met\u0173 \u017emoni\u0173 serga arterine hipertenzija. \u017dmoni\u0173 iki 50 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je vyrauja padid\u0117j\u0119s diastolinis spaudimas, o vyresniems nei 50 met\u0173 pradeda did\u0117ti sistolinis, o ma\u017e\u0117ti diastolinis spaudimas, tod\u0117l dominuoja izoliuota sistolin\u0117 hipertenzija.<\/o:p><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1143,99,723,431,764,711,990,771,724,1677,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11610","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-angina","tag-arterine-hipertenzija","tag-arterines","tag-hipertenzija","tag-hipertenzija-sergantiems","tag-kraujagysles","tag-mikrocirkuliacijos","tag-sergantiems-pacientams","tag-sistolinis","tag-tyrimais-nustatyta","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11610","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11610"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11610\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11610"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11610"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11610"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11610"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11610"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}