{"id":11618,"date":"2010-02-17T20:00:00","date_gmt":"2010-02-17T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-02-17T20:00:00","modified_gmt":"2010-02-17T20:00:00","slug":"klastingas-zmogaus-papilomos-virusas-gali-buti-nugaletas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/klastingas-zmogaus-papilomos-virusas-gali-buti-nugaletas\/11618\/","title":{"rendered":"Klastingas \u017dmogaus papilomos virusas gali b\u016bti nugal\u0117tas"},"content":{"rendered":"

Pasaulyje nuo gimdos kalelio v\u0117\u017eio mir\u0161tama kas dvi minutes, Lietuvoje – penkios moterys per savait\u0119. Statistiniais duomenimis, kasdien 1-2 Lietuvos moterims diagnozuojamas gimdos kaklelio v\u0117\u017eys<\/a>. Kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio v\u0117\u017eys<\/a> yra nustatomas daugiau nei 500 moter\u0173, pasaulyje – 500000 moter\u0173. \u017dmogaus papilomos virusas (\u017dPV) yra geneti\u0161kai stabilus, o tai rei\u0161kia, kad susirgim\u0105 galima ilgai kontroliuoti.
\nDaugelio tyrim\u0173 rezultatai rodo, \u017dmogaus papilomos virusas (\u017dPV) randamas nuo 90 iki 100 proc. moter\u0173, sergan\u010di\u0173 gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu. Ir tik 5-20 proc. sveik\u0173 moter\u0173. M\u016bs\u0173 \u0161alyje mir\u0161ta beveik kas antra \u0161ia liga susirgusi gyventoja. Pagal sergamum\u0105 ir mirtingum\u0105 nuo gimdos kaklelio v\u0117\u017eio Lietuva pirmauja tarp ES \u0161ali\u0173 – kas savait\u0119 d\u0117l \u0161io sunkaus onkologinio susirgimo netenkame vidutini\u0161kai 5 moter\u0173. <\/p>\n

\u017dPV infekcija – tai DNR turintis virusas, kuris gyvena ir dauginasi \u017emogaus epitelinio audinio l\u0105stel\u0117se (odoje ir gleivin\u0117se). Genetinis jo stabilumas rei\u0161kia, jog susirgim\u0105 galima ilgai kontroliuoti skiepijant. Viena i\u0161 pagrindini\u0173 \u0161iuo viruso savybi\u0173 – tai, kad jis turi labai ilg\u0105 latentin\u012f period\u0105 nuo pradin\u0117s infekcijos iki v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo. \u0160is periodas \u012fvairuoja ir gali trukti nuo 10 iki 40 met\u0173. \u017dmogaus papilomos virusai (\u017dPV) yra labai paplit\u0119. Yra daugiau negu 100 \u017emogaus papilomos viruso (\u017dPV) tip\u0173, i\u0161 kuri\u0173 apie 30-40 gali infekuoti moter\u0173 ir vyr\u0173 lyties organus. \u017dPV yra skirstomi \u012f kelet\u0105 grupi\u0173 – didel\u0117s v\u0117\u017eio rizikos grup\u0117s, vidutin\u0117s ir ma\u017eos v\u0117\u017eio rizikos grup\u0117s virusai. Vilniaus universiteto Onkologijos institute atlikt\u0173 tyrim\u0173 rezultatai rodo, kad moter\u0173, sergan\u010di\u0173 gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu, infekuotumas \u017dPV yra 92,0 proc., vyrauja \u017dPV 16 tipas; re\u010diau, negu kai kuriose kitose \u0161alyse, nustatytas \u017dPV 18 tipas. Tarptautinis v\u0117\u017eio tyrim\u0173 centras apibendrin\u0119s 9 \u0161alyse atlikt\u0173 tyrim\u0173 duomenis, konstatuoja, kad \u017dPV infekuotumas, sergant gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu, yra apie 90,7 proc. Sveik\u0173 moter\u0173 infekuotumas \u017dPV, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto atlikt\u0173 tyrim\u0173 duomenimis – 23,6 proc. <\/p>\n

\u017dPV plinta kontaktiniu b\u016bdu, per od\u0105 ir gleivini\u0173 mikrotraumas, lytiniu b\u016bdu, gimdymo metu. Did\u017eioji dauguma u\u017esikr\u0117tusi\u0173j\u0173 tampa besimptomiais virus\u0173 ne\u0161iotojais; daliai infekuot\u0173j\u0173 liga pasirei\u0161kia klini\u0161kai. Infekuotumas priklauso nuo lytini\u0173 partneri\u0173 skai\u010diaus, ir did\u0117ja did\u0117jant partneri\u0173 skai\u010diui. U\u017esikr\u0117tus \u017dPV, genitalij\u0173 srityje atsiranda karpos<\/a>, kurios da\u017eniausiai nesukelia subjektyvi\u0173 poj\u016b\u010di\u0173. Kartais u\u017esikr\u0117tusieji skund\u017eiasi nie\u017e\u0117jimu, deginimu, skausmu ar kraujavimu. Karp\u0173 gydymui naudojami tirpalai, kartais jos nudeginamos \u0161al\u010diu, auk\u0161ta temperat\u016bra ar pa\u0161alinamos chirurginiu b\u016bdu. Karpos<\/a> gali ataugti, tod\u0117l b\u016btina kuo anks\u010diau prad\u0117ti jas gydyti. <\/p>\n

N\u0117\u0161\u010dia moteris infekcij\u0105 gali perduoti vaisiui. Moterims, kurios turi karp\u0173 rekomenduojama reguliari patikra. Gimdos kaklelio v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo rizika yra nedidel\u0117, jei laiku diagnozuojami ir gydomi gimdos kaklelio ikiv\u0117\u017einiai pa\u017eeidimai. Virus\u0173 tipai, veiksni\u0173 \u012fvairov\u0117, \u0161eimininko imuninis atsakas apsprend\u017eia, ar lytini\u0173 tak\u0173 \u017dPV infekcija ilgainiui i\u0161nyks, formuosis gerybiniai gimdos kaklelio gleivin\u0117s pakitimai, ar i\u0161 l\u0117to, per daugel\u012f met\u0173, \u012fvyks infekuot\u0173 l\u0105steli\u0173 piktybin\u0117 transformacija ir i\u0161sivystys v\u0117\u017eys. <\/p>\n

LIGOS PREVENCIJA
\n<\/strong>
\nKol kas efektyviausias gimdos kaklelio v\u0117\u017eio prevencijos b\u016bdas – anksti nustatyti ir gydyti ikiv\u0117\u017einius pakitimus. Vis\u0173 pirma – prie\u0161 skiepijantis ir profilakti\u0161kai rekomenduojama i\u0161sitirti. U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 ir AIDS centro laboratorijoje tiriamos 16, 18 ir kitos didel\u0117s rizikos \u017dPV. Sergantiems karpomis tur\u0117t\u0173 b\u016bti atlikti tyrimai d\u0117l kit\u0173 LPI (sifilio, \u017dIV, gonokokin\u0117s ir chlamidin\u0117s infekcij\u0173). Moterims svarbu atsiminti, kad b\u016btina ir be kvietimo vien\u0105 kart\u0105 per metus atvykti pasitikrinti pas savo \u0161eimos gydytoj\u0105, jis \u012fvairiapusi\u0161kai patikrins sveikat\u0105 ir\/arba nusi\u0173s pas ginekolog\u0105. <\/p>\n

Kita profilaktikos priemon\u0117, apsauganti moteris nuo \u017emogaus papilomos viruso infekcijos poveikio, o drauge ir suma\u017einanti rizik\u0105 susirgti gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu, yra vakcina nuo \u017dPV. Tyrim\u0173 duomenimis, 12 met\u0173 am\u017eiaus mergai\u010di\u0173 vakcinacija nuo \u017dPV gimdos kaklelio v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo rizik\u0105 gali suma\u017einti nuo 20 iki 66 proc. Pasiskiepijusios merginos ir moterys \u012fgyja imunitet\u0105 keturioms \u017emogaus papilomos viruso (\u017dPV) atmainoms, kurios sukelia 70 proc. gimdos kaklelio v\u0117\u017eio bei 90 proc. lytini\u0173 organ\u0173 karp\u0173 atvej\u0173. Vis d\u0117lto \u0161ios vakcinos neapsaugo nuo vis\u0173 \u017dPV tip\u0173, dalyvaujan\u010di\u0173 gimdos kaklelio v\u0117\u017eio raidoje, tod\u0117l gimdos kaklelio patikra i\u0161lieka pagrindine priemone apsaugoti nuo kit\u0173 \u017dPV tip\u0173 sukeliamo gimdos kaklelio v\u0117\u017eio. Lietuvoje yra numatyta valstyb\u0117s l\u0117\u0161omis skiepyti 12 met\u0173 mergaites nuo \u017dPV 2012 metais. Norint i\u0161vengti karp\u0173 atsiradimo, reikia laikytis asmens higienos – da\u017enai plauti rankas ir kojas, kasdien keisti kojines, naudotis tik savo rank\u0161luos\u010diu. Kondilom\u0173 atsiradimo rizik\u0105 ma\u017eina saug\u016bs lytiniai santykiai. <\/p>\n

Vyrai irgi gali b\u016bti u\u017esikr\u0117t\u0119 \u017dPV ir perduoti \u017dPV savo partneriams. Vykdomi tyrimai, vertinantys vakcin\u0173 galimybes apsaugant vyrus nuo \u017dPV infekcijos ir jos sukelt\u0173 lig\u0173.<\/p>\n

iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pasaulyje nuo gimdos kalelio v\u0117\u017eio mir\u0161tama kas dvi minutes, Lietuvoje – penkios moterys per savait\u0119. Statistiniais duomenimis, kasdien 1-2 Lietuvos moterims diagnozuojamas gimdos kaklelio v\u0117\u017eys. Kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio v\u0117\u017eys yra nustatomas daugiau nei 500 moter\u0173, pasaulyje – 500000 moter\u0173. \u017dmogaus papilomos virusas (\u017dPV) yra geneti\u0161kai stabilus, o tai rei\u0161kia, kad susirgim\u0105 galima ilgai kontroliuoti.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[506,507,1641,2,2324,95,1406,8,132],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11618","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-gimdos-kaklelio-vezio","tag-gimdos-kaklelio-veziu","tag-gimdos-kaklelio-vezys","tag-infekcijos","tag-vezio-rizikos-grupes","tag-vezys","tag-virusai","tag-virusas","tag-ziv"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11618","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11618"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11618\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11618"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11618"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11618"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11618"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11618"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}