<\/strong>Visi puikiai \u017einome auksin\u0119 taisykl\u0119 arba energijos tvarumo d\u0117sn\u012f: kiek energijos su maistu gauname, tiek ir turime i\u0161eikvoti. Suprantama, kad norintieji mesti svorio tur\u0117t\u0173 ma\u017eiau valgyti ir daugiau eikvoti. Ta\u010diau yra nema\u017eai lig\u0173, kuriomis sergant, \u0161ios taisykl\u0117s pritaikyti nebe\u012fmanoma. Sutrikimai, d\u0117l kuri\u0173 tunkama<\/span> Riebal\u0173 i\u0161sid\u0117stymas leid\u017eia \u012ftarti lig\u0105<\/span> Nor\u0105 valgyti lemia ir genai, ir produktai<\/span> Nutukimo klasifikacija<\/span> Sulauk\u0119 40-ies, daugelis pastebi, kad, rodos, ir valgo ne daugiau nei anks\u010diau, bet svoris auga. Kod\u0117l? Ar nereikalingi kilogramai nesikaups, jeigu vis\u0105 dien\u0105 nevalg\u0119s \u017emogus reikiam\u0105 kalorij\u0173 doz\u0119 suvartos vakare? Kokios ligos gali lemti nutukim\u0105?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1520,372,2303,157,2302,1168,567,2301,332,1041,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11654","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-gydytojos","tag-kasa","tag-medziagu-apykaita","tag-nutukimas","tag-obuolio-nutukimas","tag-paveldimumas","tag-riebalai","tag-riebalu-kaupimasis","tag-srityse","tag-svoris","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11654","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11654"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11654\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11654"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11654"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11654"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11654"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11654"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\n\u201eI\u0161 ties\u0173 nema\u017eai \u017emoni\u0173 d\u0117l nutukimas<\/a>\/4355″>nutukimo \u012f endokrinolog\u0105 kreipiasi ie\u0161kodami lig\u0173. Jie klausia, kod\u0117l svoris auga, nors s\u0105\u017einingai laikosi dietos. Ir m\u016bs\u0173 u\u017edavinys \u2013 ie\u0161koti to prie\u017eas\u010di\u0173, o pirmas \u017eingsnis \u2013 i\u0161samiai apklausti pacient\u0105\u201c, \u2013 sako gydytoja endokrinolog\u0117 dr. Aurelija Krasauskien\u0117.
\nNumesti svorio n\u0117ra labai sunku, daug sunkiau j\u012f i\u0161laikyti. Kod\u0117l? \u201eTod\u0117l, kad, nor\u0117dami nereikaling\u0173 kilogram\u0173 atsikratyti kuo grei\u010diau, labai grie\u017etai laikom\u0117s diet\u0173, badaujame. Tuo tarpu organizmas bad\u0105 priima kaip stres\u0105, o stres\u0105 supranta kaip med\u017eiag\u0173 kaupim\u0105 juodai dienai. Tod\u0117l, prad\u0117jus valgyti po diet\u0173, organizmas prisimins bad\u0105 ir manydamas, kad ateityje tai gali pasikartoti, ims kaupti atsargas. D\u0117l to ir tunkama\u201c, \u2013 ai\u0161kina gydytoja endokrinolog\u0117.
\nNutukimo laipsn\u012f ir pob\u016bd\u012f rodo liemens ir \u0161laun\u0173 santykis. Did\u0117jant nutukimo laipsniui, \u0161is santykis did\u0117ja ir tampa didesnis u\u017e 1. Tai rodo, kad nutukimas<\/a> yra vir\u0161utin\u0117s k\u016bno dalies, obuolio tipo. Kai liemens ir \u0161laun\u0173 santykis yra ma\u017eesnis u\u017e 0,8, diagnozuojamas apatin\u0117s k\u016bno dalies, arba kriau\u0161\u0117s tipo, nutukimas<\/a>. Vidini\u0173 ir visceralini\u0173 riebal\u0173 kiekis nulemiamas geneti\u0161kai, o pavir\u0161ini\u0173 riebal\u0173 randasi d\u0117l daugelio prie\u017eas\u010di\u0173. Pastebimas ry\u0161ys tarp riebal\u0173 pasiskirstymo organizme ir daugini\u0173 metabolini\u0173 sutrikim\u0173.
nutukimas<\/a>\/4355″>Nutukimas<\/a> \u2013 viena i\u0161 svarbiausi\u0173 metabolinio sindromo <\/a>dali\u0173. Riebal\u0173 kaupimasis vir\u0161utin\u0117je k\u016bno dalyje (obuolio tipo nutukimas<\/a>) turi didesn\u0119 \u012ftak\u0105 kai kuri\u0173 sutrikim\u0173 (gliukoz\u0117s tolerancijos, rezistenti\u0161kumo insulinui, hiperlipidemijos, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173) raidai negu pats antsvoris ir yra pavojingesnis. Nustatyta, kad nutukimas<\/a>, hipertenzija ir cukrinis diabetas \u2013 labai pavojingas \u201ederinys\u201c, galintis sukelti insult\u0105 arba infarkt\u0105. \u201eDaugelio endokrinini\u0173 lig\u0173 atveju nustatome obuolio tipo nutukim\u0105, kuris yra pavojingas. Kriau\u0161\u0117s tipo nutukimas<\/a> laikomas nepavojingu, nes riebalai nesukaupia vidaus organuose, o tik poodyje\u201c, \u2013 sako gydytoja. <\/p>\n
<\/strong>
\nKiekvienas \u017emogus savaip reaguoja \u012f stres\u0105. Vieni negali atsitraukti nuo \u0161aldytuvo, kiti, prie\u0161ingai \u2013 nieko nevalgo. Toks organizmo polinkis nulemtas hormon\u0173.
\n\u201eEndokrinin\u0117 liauka \u2013 antinks\u010diai \u2013 aktyvuojasi, kai reikalinga apsauga, o kortizolis yra pagrindinis apsauginis hormonas. Kortizolis \u201ei\u0161metamas\u201c visada, kada patiriame stres\u0105, o, tur\u0117damas neigiam\u0105 poveik\u012f insulino funkcijai, skatina nor\u0105 valgyti. Tod\u0117l kai kurie \u017emon\u0117s, patirdami stres\u0105, valgo daugiau\u201c, \u2013 ai\u0161kina gydytoja.
\nAnot medik\u0117s, dar vienas mechanizmas, skatinantis nutukim\u0105, yra susij\u0119s su tam tikrais pakitimais kasoje ir pa\u010diame riebaliniame audinyje. \u201eSusidaro ydingas ratas: kasa pradeda nebemok\u0117ti apskai\u010diuoti, kiek suvalgytas maistas pareikalaus insulino ir pagamina jo daug daugiau negu reikia, nes ir l\u0105stel\u0117s jo \u201ene\u012fsileid\u017eia\u201c. D\u0117l to tik k\u0105 pavalg\u0119s \u017emogus v\u0117l jau\u010dia alk\u012f. Taip suvartojame daug daugiau kalorij\u0173 negu reikia\u201c, \u2013 teigia A.Krasauskien\u0117.
\nTod\u0117l gydytojai rekomenduoja atlikti cukraus kreiv\u0117s tyrim\u0105, t.y. nustatyti, kiek \u017einomam angliavandeni\u0173 kiekiui kasa pagamins insulino. \u0160is nesud\u0117tingas tyrimas gydytojams leid\u017eia \u012ftarti prediabet\u0105.
\nDar vienas svarbus dalykas reguliuojant svor\u012f \u2013 med\u017eiag\u0173 apykaita, kuri, metams b\u0117gant, l\u0117t\u0117ja, tod\u0117l ir organizmo energijos poreikiai daug ma\u017eesni. D\u0117l to tur\u0117tume ma\u017eiau valgyti, o maisto kiek\u012f apskai\u010diuoti pagal fizin\u012f aktyvum\u0105. <\/p>\n
<\/strong>
\n\u201eEsant tam tikroms ligoms, tam tikriems hormon\u0173 svyravimams, riebalai kaupiasi nevienodai. Pvz., riebal\u0173 kaupimasis sprando ir pilvo srityse leid\u017eia \u012ftarti antinks\u010di\u0173 veiklos sutrikimus. Antinks\u010di\u0173 ligomis sergantys \u017emon\u0117s da\u017enai b\u016bna vadinamojo m\u0117nulio veido, plon\u0173 koj\u0173. Toks \u017emogus turi vadinam\u0105j\u012f buliaus sprand\u0105, obuolio tipo nutukim\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kina A.Krasauskien\u0117.
\nKai sutrinka kasos funkcija, riebalai irgi labiau kaupiasi pilvo ir liemens srityse, t.y. nustatomas obuolio tipo nutukimas<\/a>. Gydytojos teigimu, neretai tenka gydyti \u017emones, kuriems nutukimas<\/a> i\u0161sivysto d\u0117l skydliauk\u0117s lig\u0173. Ma\u017e\u0117jant skydliauk\u0117s veiklai, l\u0117t\u0117ja med\u017eiag\u0173 apykaita. Skydliauk\u0117s funkcijai i\u0161nykus, atsiranda miksedema (didelio laipsnio hipotireoz\u0117<\/a>).
\n\u201eMiksedemos atveju svoris auga ne tik d\u0117l to, kad l\u0117t\u0117ja med\u017eiag\u0173 apykaita, bet ir d\u0117l to, kad organizme kaupiasi vanduo, t.y. \u017emogus b\u016bna pabrink\u0119s, tinsta rankos, kojos, veidas. Tuo tarpu, prad\u0117jus gydym\u0105, \u017emogus ne tik atsimerkia, bet ir netenka svorio, \u2013 sako gydytoja. \u2013 Be to, \u017emogaus smegenyse yra branduoliai, kurie atsakingi u\u017e m\u016bs\u0173 mityb\u0105, u\u017e sotumo ir alkio jausmus. D\u0117l j\u0173 veiklos ir smegenyse bei riebaliniame audinyje i\u0161skiriamo hormono poveikio vieni labiau m\u0117gsta rieb\u0173, kiti sald\u0173 ar kitok\u012f maist\u0105. Taigi maisto kiek\u012f ir sud\u0117t\u012f diktuoja smegenys. Tod\u0117l teiginys, kad nutukimo prie\u017eastys slypi galvoje, yra visi\u0161ka tiesa\u201c.
\nSutrikus galvos smegen\u0173 branduoli\u0173 veiklai, \u017emog\u0173 kamuoja cerebralinis nutukimo tipas, t.y. nulemtas centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos sutrikimo. \u201eTokiems ligoniams pastebima didel\u0117 disproporcija tarp vir\u0161utin\u0117s ir apatin\u0117s k\u016bno dalies. Mesti svor\u012f jiems sunku, o liekn\u0117jant disproporcija tarp vir\u0161utin\u0117s ir apatin\u0117s k\u016bno dalies dar labiau did\u0117ja\u201c, \u2013 pa\u017eymi medik\u0117. <\/p>\n
<\/strong>
\nGydytojos teigimu, ir \u017earnyne, ir pa\u010diame riebaliniame audinyje yra biologi\u0161kai veikli\u0173 med\u017eiag\u0173, kurios u\u017etaiso nor\u0105 valgyti arba ne.
\n\u201eLeptinas gaminamas riebalin\u0117se l\u0105stel\u0117se. Pasteb\u0117ta, kad leptino kiekis tiesiogiai susij\u0119s su riebal\u0173 kiekiu organizme. Daug\u0117jant leptino kiekiui, ma\u017e\u0117ja apetitas, did\u0117ja energijos i\u0161eikvojimas, ma\u017e\u0117ja svoris. Centrin\u0117je nerv\u0173 sistemoje gaminamas ir kitas hormonas \u2013 neuropeptidas Y. Abu \u0161ie hormonai laikomi anoreksiniais, t.y. palaikan\u010diais nor\u0105 nevalgyti. Ta\u010diau j\u0173 kiekiai ir aktyvumo lygis \u2013 skirtingi ir paveldimi dalykai\u201c, \u2013 sako medik\u0117.
\nLeptinas u\u017ekoduotas Lep gene (7q31.3 chromosomoje). Dauguma \u017emoni\u0173 neturi leptino geno anomalij\u0173. Nutukusiems leptino koncentracija plazmoje gali padid\u0117ti d\u0117l receptori\u0173 rezistenti\u0161kumo leptinui. Neuropeptidas Y (NPY) \u2013 apetito stimuliatorius, slopinantis simpatin\u012f aktyvum\u0105 bei energijos i\u0161eikvojim\u0105. Jo koncentracij\u0105 didina insulinas ir gliukokortikoidai, o ma\u017eina leptinas ir estrogenai. <\/p>\n
<\/strong>
\n1. Mitybinis konstitucinis nutukimas<\/a>
\n2. Neuroendokrininis nutukimas<\/a>:
\n\u00a0\u00a0\u00a01) hipotalaminis
\n\u00a0\u00a0\u00a02) hiperkorticizmas
\n\u00a0\u00a0\u00a03) hipotiroz\u0117
\n\u00a0\u00a0\u00a04) hipogonadizmas
\n\u00a0\u00a0\u00a05) insulinoma
\n\u00a0\u00a0\u00a06) hiperinsulinizmas
\n\u00a0\u00a0\u00a07) hiposomatotropizmas
\n\u00a0\u00a0\u00a08) poliendokrininis
\n3. Jatrogeninis nutukimas<\/a>
\n\u00a0\u00a0\u00a01) vaistai (kortikosteroidai, psichotropiniai ir kt.)
\n\u00a0\u00a0\u00a02) pogumburio operacija
\n4. Deformuojantis nutukimas<\/a>:
\n\u00a0\u00a0\u00a01) tolygus riebal\u0173 pasiskirstymas:
\n\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0a) dominantinis paveldimumas
\n\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0b) recesyvinis paveldimumas
\n\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0c) susij\u0119s su lytine X chromosoma
\n\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0d) chromosominiai pakitimai
\n\u00a0\u00a0\u00a02) vietinis riebal\u0173 pasiskirstymas
\n\u00a0<\/p>\n<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"