I\u0161analizav\u0119 duomenis i\u0161 de\u0161imties Europos valstybi\u0173, mokslininkai daro i\u0161vad\u0105, kad kraujyje daugiausia vitamino D turintiems asmenims rizika susirgti kolorektaliniu v\u0117\u017eiu suma\u017e\u0117ja net 40 procent\u0173. Kolorektaliniu vadinamas gaubtin\u0117s ir tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eys.Tyrimo ataskait\u0105 paskelb\u0117 \u017eurnalo „British Medical Journal“ interneto svetain\u0117. Teigiama, kad tai yra vis\u0173 did\u017eiausias tokio pob\u016bd\u017eio tyrimas, patvirtinantis jau anks\u010diau nustatyt\u0105 atvirk\u0161tin\u012f vitamino D vartojimo ir kolorektalinio v\u0117\u017eio tikimyb\u0117s ry\u0161\u012f.<\/p>\n
\u0160e\u0161i\u0173 valstybi\u0173 mokslininkai i\u0161analizavo daugiau nei prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f u\u017ebaigto susirgim\u0173 v\u0117\u017eiu tyrimo rezultatus. Nuo 1992 iki 1998 met\u0173 trukusiame tyrime dalyvavo daugiau kaip 520 t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 i\u0161 de\u0161imties Vakar\u0173 Europos valstybi\u0173. Tyrimo laikotarpiu nustatyti 1248 susirgimo \u017earnyno v\u0117\u017eiu atveju, \u0161i\u0173 ligoni\u0173 duomenys buvo lyginami su tiek pat sveik\u0173 \u017emoni\u0173 duomenimis. Kolorektalinis v\u0117\u017eys pasaulyje sudaro 9 procentus vis\u0173 nauj\u0173 susirgim\u0173 v\u0117\u017eiu, ta\u010diau kur kas da\u017eniau jis pasitaiko i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse. Jei \u0161i liga nustatoma anksti, \u0161i v\u0117\u017eio forma yra viena lengviausiai i\u0161gydom\u0173. Mokslininkai padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad jei tiriamieji kraujyje vitamino D tur\u0117jo ma\u017eiau nei vidutini\u0161kai (ma\u017eiau nei 50-70 nanomoli\u0173), rizika susirgti kolorektaliniu v\u0117\u017eiu buvo didesn\u0117, ta\u010diau nenustatyta, kad didesni vitamino D kiekiai nei vidutiniai b\u016bt\u0173 suteik\u0119 koki\u0173 nors papildom\u0173 prana\u0161um\u0173.Tokia priklausomyb\u0117 buvo \u017eymiai didesn\u0117 gaubtin\u0117s \u017earnos nei tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eio atvejams. Be to, pasteb\u0117ta, kad su maistu suvartojant daugiau kalcio, \u017earnyno v\u0117\u017eio tikimyb\u0117 yra ma\u017eesn\u0117. Mokslininkai mano, kad kalcis grei\u010diausiai padeda vitaminui D apsaugoti \u017earnyn\u0105 nuo piktybini\u0173 navik\u0173 atsiradimo. Pagrindin\u0117s gydytoj\u0173 rekomendacijos \u017emon\u0117ms nuo kolorektalinio v\u0117\u017eio apsisaugoti yra ner\u016bkyti, padidinti fizin\u012f aktyvum\u0105, atsikratyti nereikalingo svorio ir pilvo srities riebal\u0173, suma\u017einti alkoholio ir m\u0117sos vartojim\u0105, prane\u0161a sciencedaily.com.<\/p>\n
iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
I\u0161analizav\u0119 duomenis i\u0161 de\u0161imties Europos valstybi\u0173, mokslininkai daro i\u0161vad\u0105, kad kraujyje daugiausia vitamino D turintiems asmenims rizika susirgti kolorektaliniu v\u0117\u017eiu suma\u017e\u0117ja net 40 procent\u0173. Kolorektaliniu vadinamas gaubtin\u0117s ir tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eys.Tyrimo ataskait\u0105 paskelb\u0117 \u017eurnalo „British Medical Journal“ interneto svetain\u0117. Teigiama, kad tai yra vis\u0173 did\u017eiausias tokio pob\u016bd\u017eio tyrimas, patvirtinantis jau anks\u010diau nustatyt\u0105 atvirk\u0161tin\u012f vitamino D vartojimo ir kolorektalinio v\u0117\u017eio tikimyb\u0117s ry\u0161\u012f.<\/p>\n
<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[95],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11670","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11670","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11670"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11670\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11670"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11670"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11670"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11670"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11670"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}