{"id":11675,"date":"2010-01-24T20:00:00","date_gmt":"2010-01-24T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-01-24T20:00:00","modified_gmt":"2010-01-24T20:00:00","slug":"ar-druska-baltoji-mirtis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/ar-druska-baltoji-mirtis\/11675\/","title":{"rendered":"Ar druska \u2013 baltoji mirtis?"},"content":{"rendered":"<p class=\"tekstasIvadas\" align=\"justify\">Druska \u2013 balta, primenanti purias snaiges, gelsva, rausva, \u017eem\u0117s rie\u0161ut\u0173 atspalvio&#8230; Priklauso nuo to, i\u0161 kokios vietov\u0117s gaunama ar kokiais priedais papildyta. Jos istorija prilygsta \u017emonijos istorijai. Senov\u0117s Romos mokslininkas Plinijus Vyresnysis veikale \u201eGamtos istorija\u201c teig\u0117, kad kiekvienam k\u016bnui reikia saul\u0117s ir druskos. O Homeras savo \u201eOdis\u0117joje\u201c drusk\u0105 pavadina dievi\u0161ka. <br \/>\nDruska \u2013 tai dviej\u0173 chemini\u0173 element\u0173 \u2013 natrio ir chloro i\u0161gryninta forma \u2013 junginys. Kristalin\u0117 med\u017eiaga. Smulkinti druskos kristalai atspindi \u0161vies\u0105 ir atrodo tarsi balti. Bet i\u0161 ties\u0173 druska skaidri kaip stiklas. \u0160iais laikais \u012f i\u0161valyt\u0105 drusk\u0105 da\u017enai papildomai pridedama \u012fvairi\u0173 mikroelement\u0173. Populiariausias\u2013 jodas, apsaugantis nuo daugelio lig\u0173. I\u0161kasamajai nerafinuotai j\u016bros druskai priemai\u0161os suteikia \u012fvairi\u0173 atspalvi\u0173 \u2013 rausv\u0173, pilk\u0161v\u0173, melsv\u0173 ar gelsv\u0173. <br \/>\nTurb\u016bt posak\u012f \u201edruska \u2013 baltoji mirtis\u201c \u017eino kiekvienas. Senov\u0117je druska buvo kone aukso vert\u0117s, \u0161iandien kai kurie sveikos gyvensenos propaguotojai rekomenduoja jos kiek\u012f ma\u017einti ar net visai atsisakyti. Kaip yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173? Ar druska \u2013 baltoji mirtis? <br \/>\n\u00a0<\/p>\n<p class=\"tekstas\" align=\"justify\"><strong><span class=\"pastraipa\">Kas reikalinga druska?<\/span> <br \/><\/strong><br \/>\nNatris yra b\u016btinas organizmo skys\u010di\u0173 pusiausvyrai palaikyti. \u017dmogaus organizme yra apie 100 gram\u0173 natrio. M\u016bs\u0173 organizmas negali nei kaupti, nei pasigaminti druskos, tod\u0117l jos turime gauti su maistu. <br \/>\nDid\u017eioji dalis, t.y. apie 75 proc. yra kraujyje bei limfoje, o likusioji \u2013 25 proc. \u2013 kauluose ir odoje. <br \/>\nTai labai vertingas elementas, kurio mes turime gauti kasdien, nes kitaip organizmas negal\u0117s funkcionuoti. Ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad jos tur\u0117tum\u0117me suvalgyti kuo daugiau. Buvo atliktas nema\u017eai tyrim\u0173, siekian\u010di\u0173 nustatyti minimal\u0173 druskos poreik\u012f \u017emogaus organizmui. Pasaulin\u0117 sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja nevir\u0161yti 6 gram\u0173 druskos kasdien. Lietuvis per dien\u0105 suvartoja vidutini\u0161kai 18 gram\u0173. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Koks druskos neigiamas poveikis organizmui?<\/span> <\/p>\n<p><\/strong>Kai natrio yra per daug, jis sulaiko skys\u010dius, d\u0117l to did\u0117ja arterinis kraujosp\u016bdis. Tod\u0117l per didelis druskos vartojimas ir siejamas su hipertenzijos, skatinan\u010dios hipertonin\u0119 lig\u0105, atsiradimu. PSO sveikos mitybos taisykl\u0117se ne be reikalo rekomenduoja riboti druskos vartojim\u0105. Ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad jos si\u016bloma visai atsisakyti. <br \/>\nJaponijoje atlikt\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, didesnis druskos vartojimas (20 g per dien\u0105) skatina kalcio i\u0161siskyrim\u0105 i\u0161 organizmo, o tai gali b\u016bti vienas i\u0161 osteoporoz\u0117s vystymosi rizikos veiksni\u0173. <br \/>\nDruskos perteklius varo prakait\u0105, tod\u0117l padaug\u0117ja per\u0161alimo lig\u0173. Ligoniui prad\u0117jus valgyti maist\u0105 be druskos, susilpn\u0117ja netgi epilepsijos priepuoliai, o kartais ir visi\u0161kai prapuola. Kai kurie mokslininkai mano, kad gausus druskos vartojimas atima i\u0161 m\u016bs\u0173 organizmo energij\u0105. <br \/>\nJapon\u0173 mokslininkai i\u0161samiais tyrimas nustat\u0117, jog, nuolat vartojant s\u016bdytus produktus, padid\u0117ja rizika susirgti skrand\u017eio v\u0117\u017eiu. Ypa\u010d tai gresia stipriajai ly\u010diai. <br \/>\nJaponijos sveikatos apsaugos ir darbo ministerija u\u017esak\u0117 grandiozinius tyrimus \u2013 onkologijos specialistai 11 met\u0173 steb\u0117jo 40 t\u016bkst. vidutinio am\u017eiaus japon\u0173 sveikat\u0105 ir gyvenimo b\u016bd\u0105, ypa\u010d daug d\u0117mesio skirdami mitybos \u012fpro\u010diams. <br \/>\nTyrim\u0173 duomenys parod\u0117, kad i\u0161 500 s\u016briai valgyti m\u0117gstan\u010di\u0173 vyr\u0173 1 labai rizikuoja susirgti skrand\u017eio v\u0117\u017eiu (palyginus su duomenimis, kad i\u0161 1000 ma\u017eai druskos vartojan\u010di\u0173 vyr\u0173 rizika susirgti \u0161ia liga kyla tik 1). Moterims, net ir m\u0117gstan\u010dioms valgyti s\u016briai, rizika gerokai ma\u017eesn\u0117 \u2013 galimyb\u0117 ma\u017edaug 1 i\u0161 2000. <br \/>\nDruska reikalinga \u017emogaus organizmo med\u017eiag\u0173 apykaitos procesams. Jei jos tr\u016bksta, galime netekti per daug skys\u010di\u0173. Tai vadinama dehidratacija. Tokiais atvejais ligoniams \u012f ven\u0105 la\u0161inami druskos tirpalai arba rekomenduojama gerti daug pas\u016bdyto vandens. <br \/>\nKitas dalykas, kad druska m\u016bs\u0173 organizmui turi ir fiziologin\u0119 reik\u0161m\u0119. Jei maistas yra skanus, o jis toks b\u016bna tuomet, kai yra \u0161iek tiek pas\u016bdytas, tai geriau skiriasi skrand\u017eio sultys, geriau vir\u0161kinama. Tai taip pat svarbu. Niekur nedingsi, valgymas \u2013 ne tik vienas i\u0161 gyvenimo malonum\u0173, bet ir b\u016btinas dalykas. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Druska \u2013 baltoji mirtis<\/span> <br \/><\/strong><br \/>\n\u0160is posakis turi gili\u0105 prasm\u0119, tik nereik\u0117t\u0173 jo suprasti pa\u017eod\u017eiui. Druska bet kuriuo atveju n\u0117ra nuodingas produktas. Ta\u010diau jis sukelia organizme tam tikrus poky\u010dius, turin\u010dius \u012ftakos lig\u0173 atsiradimui. Druska laikoma kenksminga d\u0117l to, kad jos sud\u0117tyje yra natrio. Natris organizmui reikalingas, ta\u010diau nedideliais kiekiais. <br \/>\nJei jau niekaip negalite \u012fprasti prie ne tokio s\u016braus maisto, vaistin\u0117se galima nusipirkti druskos, kurioje yra daug ma\u017eesnis natrio kiekis. Jis pakei\u010diamas kitais mineralais, pavyzd\u017eiui, kaliu. Kita i\u0161eitis \u2013 naudoti daugiau prieskoni\u0173, prieskonini\u0173 \u017eoleli\u0173. Jos pagardins maist\u0105, bus ma\u017eiau juntama, kad jis ma\u017eiau s\u016brus, nei buvote \u012fprat\u0119. <br \/>\n\u00a0<\/p>\n<div class=\"tekstasIvadas\" align=\"right\">Gydytoja R\u016bta Nutautien\u0117<\/div>\n<div class=\"tekstasIvadas\" align=\"right\">\u00a0<\/div>\n<div class=\"tekstasIvadas\" align=\"right\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"width: 121px; height: 48px\" height=\"243\" width=\"585\" alt=\"Ar druska \u2013 baltoji mirtis?\" src=\"\"><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify\">Druska &ndash; balta, primenanti purias snaiges, gelsva, rausva, \u017eem\u0117s rie\u0161ut\u0173 atspalvio&#8230; Priklauso nuo to, i\u0161 kokios vietov\u0117s gaunama ar kokiais priedais papildyta. Jos istorija prilygsta \u017emonijos istorijai. Senov\u0117s Romos mokslininkas Plinijus Vyresnysis veikale &bdquo;Gamtos istorija&ldquo; teig\u0117, kad kiekvienam k\u016bnui reikia saul\u0117s ir druskos. O Homeras savo &bdquo;Odis\u0117joje&ldquo; drusk\u0105 pavadina dievi\u0161ka. <br \/>\n&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1342,1142,1343],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11675","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-druska","tag-mirtis","tag-natris"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11675","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11675"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11675\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11675"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11675"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11675"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11675"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11675"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}