{"id":11680,"date":"2010-01-21T20:00:00","date_gmt":"2010-01-21T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-01-21T20:00:00","modified_gmt":"2010-01-21T20:00:00","slug":"vokieciu-mokslininkas-griauna-sveikos-mitybos-mitus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/vokieciu-mokslininkas-griauna-sveikos-mitybos-mitus\/11680\/","title":{"rendered":"Vokie\u010di\u0173 mokslininkas griauna sveikos mitybos mitus"},"content":{"rendered":"
Valgyti salotas – tas pats, kas kramtyti popierines servet\u0117les. Moterys jas m\u0117gsta tik d\u0117l j\u0173 sud\u0117tyje esan\u010dios opiumui artimos med\u017eiagos. Kaip kad vyrai m\u0117gsta al\u0173, nes jo gamyboje naudojamos miel\u0117s – artimiausia med\u017eiaga ha\u0161i\u0161ui. Garsus vokie\u010di\u0173 dietologas Udo Pollmeris neigia tai, kas iki \u0161iol laikyta \u012frodytais faktais apie sveik\u0105 maitinim\u0105si.Jis suk\u0117l\u0117 audr\u0105 savo sveikata ir k\u016bno linijomis susir\u016bpinusioje Europos visuomen\u0117je, i\u0161leid\u0119s „sveiko maisto“ mitus griaunan\u010dias knygas „Valgyk ir mirk. Chemija m\u016bs\u0173 maiste“, „Sergantys d\u0117l sveiko maitinimosi“, „Cholesterino mitas“, „Kas sveikas, tas mir\u0161ta anks\u010diau“.Interviu savaitra\u0161tyje „Weltwoche“ U.Pollmeris pasakoja apie vegetarizmo \u017eal\u0105, griauna vandens g\u0117rimo mit\u0105 bei atskleid\u017eia vienintel\u012f teisingos mitybos princip\u0105 „Valgyk tai, ko nori“. N\u0117ra tokio maisto, kuris b\u016bt\u0173 sveikas visiems. Kaip ir n\u0117ra visiems sveiko bat\u0173 dyd\u017eio. M\u016bs\u0173 k\u016bnas geriausiai \u017eino, kas jam tinka. Taip teigia Europos organin\u0117s chemijos institutui vadovaujantis mokslininkas.
\nVirtuv\u0117 \u017emogaus evoliucijai – svarbi kaip ir kalba<\/strong>
\nVegetarizmo \u0161alininkams U.Pollmeris pateikia \u017emogaus ir \u017emogbe\u017ed\u017eioni\u0173 vir\u0161kinimo sistemos palyginimo pavyzd\u012f. \u017dmogaus plonosios \u017earnos yra gerokai ilgesn\u0117s u\u017e \u017emogbe\u017ed\u017eioni\u0173, o gaubtin\u0117 \u017earna – atvirk\u0161\u010diai: daug trumpesn\u0117. Plonosios \u017earnos yra atsakingos u\u017e greit\u0105 lengvai vir\u0161kinamo maisto \u012fsisavinim\u0105, o gaubtin\u0117 – u\u017e balastini\u0173 med\u017eiag\u0173 \u0161alinim\u0105. Tuo remiantis, tur\u0117t\u0173 b\u016bti nesunku suprasti, kad \u017emogus sutvertas taip, kad gal\u0117t\u0173 suvir\u0161kinti didel\u012f lengvo maisto kiek\u012f ir gerokai ma\u017eiau neapdoroto, skirtingai nei \u017emogbe\u017ed\u017eion\u0117s.Dar keletas skai\u010di\u0173: \u017emogaus smegenys – trigubai didesn\u0117s u\u017e \u0161impanz\u0117s, o vir\u0161kinimo traktas – 40 proc. ma\u017eesnis. U.Pollmeris atkreipia d\u0117mes\u012f, kad m\u016bs\u0173 pakankamai atitolusios nuo \u0161ilumos \u0161altinio smegenys suryja ypa\u010d daug energijos, nes dien\u0105 nakt\u012f reikia jose i\u0161laikyti 36-37 laipsni\u0173 temperat\u016br\u0105 ir apr\u016bpinti jas energija.Taigi mums reikia virtuv\u0117s, kuri yra biologinis \u017emogaus po\u017eymis. \u017dmogbe\u017ed\u017eion\u0117s niekada netur\u0117jo virykl\u0117s, tod\u0117l j\u0173 \u017earnos prisitaikiusios prie didelio kiekio neapdoroto maisto. Ugnis, sugeb\u0117jimas virti yra tapsmo \u017emogumi pagrindas.Keptos bulv\u0117s, kukuliai, de\u0161rel\u0117s ir truputis salot\u0173 – tai geras maistas. Gal\u0173 gale, nuo seno kult\u016bra labiausiai klest\u0117jo ten, kur buvo daug lengvai vir\u0161kinamo maisto ir kur buvo \u012fvaldytos maisto perdirbimo technologijos. „Mitybos specialistai, rekomenduojantys gr\u012f\u017eti prie gr\u016bd\u0173 ar neapdorot\u0173 augal\u0173, tur\u0117t\u0173 pirmiausia gerokai susima\u017einti savo dideles smegenis arba pasir\u016bpinti dviem metrais gaubtin\u0117s \u017earnos“, – ironizuoja mokslininkas.
\n\u017dalias neapdorotas maistas – nuodingas<\/strong>
\nPopuliarus mokslininkas kritikuoja susi\u017eav\u0117jim\u0105 rupi\u0173 milt\u0173 ir neapdorot\u0173 gr\u016bd\u0173 gaminiais. Gyvos b\u016btyb\u0117s nenori b\u016bti su\u0117stos. Gyv\u016bnai gali apsiginti ar pab\u0117gti, o augalai – ne, tod\u0117l jie ginasi, pasitelkdami spyglius ar nuodus. Gr\u016bdin\u0117s kult\u016bros ypa\u010d jautrios, tod\u0117l apsiginkluoja iki dant\u0173 ir, jei j\u0173 „nenuginkluojame“ kuldami, maldami ir kepdami, atsiranda vir\u0161kinimo problem\u0173. Neapdoroti gr\u016bdai sukelia skrand\u017eio spaudimo poj\u016bt\u012f, suma\u017eina apetit\u0105, o pakliuv\u0119s \u012f gaubtin\u0119 \u017earn\u0105, ne\u012fsisavintas krakmolas tampa skausmingo pilvo p\u016btimo prie\u017eastimi.
\nSojos „nauda“ – s\u0117kmingos rinkodaros pavyzdys<\/strong>
\nU.Pollmeris griauna ir sojos naudingumo mit\u0105. Jis tvirtina, kad tai – nuodingas augalas, kuris n\u0117ra skirtas valgyti. Nefermentuotos sojos sud\u0117tyje yra toksin\u0173, kurie blokuoja enzim\u0173, atsaking\u0173 u\u017e baltym\u0173 skaidym\u0105, darb\u0105, o tai gali sukelti gastrit\u0105 ir kit\u0173 negalavim\u0173.Japonai sojos pupel\u0117mis tr\u0119\u0161\u0117 ry\u017ei\u0173 laukus, amerikie\u010diai jas naudojo s\u0117jomainai, o iki 1945 m. ir plastmasei gaminti. Atradus naft\u0105, apsukr\u016bs verslininkai \u0117m\u0117 galvoti, kur dar soj\u0105 pritaikius – band\u0117 ja \u0161erti gyvulius, bet nes\u0117kmingai. Tada nusprend\u0117 pabandyti soj\u0105 \u012fsi\u016blyti didesn\u0119 perkam\u0105j\u0105 gali\u0105 turin\u010dioms, sveikata besir\u016bpinan\u010dioms moterims bei sportininkams. Pasinaudota puikiai veikian\u010diu gro\u017eio eliksyro metodu – neva sojos vartojimas padarys „sveikais ir gra\u017eiais“. Jei dieta vadint\u0173si „Einsteino dieta“, niekas ja nesidom\u0117t\u0173, pastebi chemikas.
\nBesaikis skys\u010di\u0173 vartojimas – lyg nuodai<\/strong>
\nDidel\u0117 dalis interviu skirta skys\u010di\u0173 vartojimo mito sugriovimui. Mitybos ekspertai tvirtina, kad \u017emogui kasdien reikia i\u0161gerti nuo 2 iki 3 litr\u0173 skys\u010di\u0173. „Bet kaip \u010dia yra, kad agurko sud\u0117tyje yra 97 proc. vandens, o obuolio – 87 proc. Ar reik\u0117t\u0173 agurk\u0105 kuo nors u\u017ek\u0105sti ar obuol\u012f kuo nors u\u017egerti?“ – klausia U.Pollmeris.L\u0119\u0161iuose yra 77 proc. vandens, netgi de\u0161rel\u0117je jo yra apie 60 proc. Kiekvienas dietologas \u017eino, kad rekomendacija gerti nejau\u010diant tro\u0161kulio yra kvaila. \u0160is patarimas jau suk\u0117l\u0117 daugyb\u0119 apsinuodijim\u0173 vandeniu. Ypa\u010d kenkia ma\u017eiems vaikams: jie visur tamposi saldaus g\u0117rimo gertuves ir i\u0161tisai gurk\u0161noja, atitinkamai gaudami kalorij\u0173, ma\u017eiau valgo ir jiems pritr\u016bksta druskos. O juk be drusk\u0173 n\u0117ra \u0161lapimo. Jei ir toliau jie gurk\u0161noja, gali susirgti.Tas pats ir su sportininkais bei dietos besilaikan\u010diomis moterimis. Patarimas „ma\u017eiau druskos, daugiau vandens“ veda tiesiai \u012f mirtinus pavojus, \u012fsitikin\u0119s dietologas.
\nU\u017e svorio sutrikimus atsakingas stresas<\/strong>
\nSveikos mitybos ekspertus garsusis chemikas ypa\u010d peikia d\u0117l \u017emoni\u0173 klaidinimo apie „teising\u0105“ svor\u012f. Yra du \u012fgimti k\u016bno konstitucijos tipai: piknikai, link\u0119 \u012f apval\u0117jim\u0105, ir astenikai – liesieji. Svor\u012f reguliuoja dvi sistemos – lytiniai ir streso hormonai.Gamta sutv\u0117r\u0117 taip, kad d\u0117l lytini\u0173 hormon\u0173 mergai\u010di\u0173 k\u016bnas suapval\u0117ja, tai – gamtos duotas \u017eenklas. O rad\u0119 savo por\u0105 ir apsigyven\u0119 kartu, \u012fsimyl\u0117j\u0117liai pasunk\u0117ja. Ne tod\u0117l, kad s\u0117di i\u0161tisus vakarus, susikabin\u0119 u\u017e ranku\u010di\u0173 ir valgo tra\u0161ku\u010dius. Gamta – budri. Jei \u0161alia atsirado patin\u0117lis, tur\u0117t\u0173 atsirasti ir prieaugio, tod\u0117l kad jis b\u016bt\u0173 gra\u017eus, ji prideda numanomai mamytei ant kiekvieno s\u0117dmens po kelis kilogramus. Pasunk\u0117ja ir numanomas t\u0117velis, nes nebelieka hormon\u0173 pertekliaus, o kai krenta testosteronas – auga pilvukas.Beje, gimus pirmajam vaikui, dauguma vyr\u0173 pasipuo\u0161ia pilvukais. Mokslininkas tikras, kad alus \u010dia nekaltas. V\u0117lgi tai tvarko gamta, nes vyrai labiau domisi jaunomis moterimis nei naujagimiais, o biologi\u0161kai tai – blogai, nes motinai ir k\u016bdikiui reikia d\u0117mesio. Tod\u0117l gamta gerokai suma\u017eina testosterono lyg\u012f, kad vyrai tapt\u0173 jaukesni, naminiai.Svarbiausiu svorio kitimo faktoriumi mokslininkas laiko streso hormonus. Stresin\u0117se situacijose k\u016bne gaminasi ypa\u010d daug kortizolio, kuris atsakingas u\u017e riebal\u0173 atsarg\u0173 kaupim\u0105, taigi veda tiesiai \u012f sustor\u0117jim\u0105. Tod\u0117l dietos pikniko tipo \u017emones veikia atvirk\u0161\u010diai nei tikimasi: nuo streso jie tik dar labiau piln\u0117ja. Tuo metu antroji grup\u0117 – liesieji astenikai – i\u0161gyvendami stres\u0105 tik dar labiau lies\u0117ja. Taigi, reikia keisti prie\u017east\u012f – \u017emogaus psichin\u0119 b\u016bsen\u0105, o ne maist\u0105.
\nVaikai stor\u0117ja ne nuo bulvy\u010di\u0173<\/strong>
\nPaklausus, kod\u0117l vis daug\u0117ja vaik\u0173 su antsvoriu, atsakymas v\u0117lgi b\u016bt\u0173 – stresas. Vienoje konferencijoje vaik\u0173 gydytojai pateik\u0117 statistik\u0105: trys ketvirtadaliai stor\u0173 vaik\u0173 yra i\u0161 i\u0161siskyrusi\u0173 \u0161eim\u0173. Ir \u017einoma, kuo stipriau jie spaud\u017eiami sveikai maitintis, tuo spar\u010diau auga papildomi kilogramai. Taip pat U.Pollmeris tvirtina, kad vaik\u0173 dievinamos skrudintos bulvyt\u0117s yra sveikas pasirinkimas.„Daug bulvini\u0173 \u0161eimos augal\u0173 yra nuodingi. Mes i\u0161ved\u0117me veisles, kurios gumbuose nuod\u0173 nebeturi, bet j\u0173 odel\u0117je vis dar yra salonino, pagal nuodingum\u0105 lyginamo su strichninu. Yra vienintelis b\u016bdas j\u012f suardyti – skrudinti riebaluose. Verdant nuodai nesuyra. Tod\u0117l vaikams tokios bulv\u0117s patinka ir jos jiems reikalingos. 6-10 met\u0173 am\u017eiaus vaikai grei\u010diau su\u0161\u0105la nei suaugusieji d\u0117l plon\u0173 gal\u016bni\u0173 ir menko riebalinio sluoksnio, tod\u0117l jiems reikia kaloringo maisto“, – ai\u0161kina mokslininkas.
\nPriemon\u0117 valdyti \u017emones<\/strong>
\nReikia pasteb\u0117ti, kad mokslininko atveju galioja visuotinis d\u0117snis – kuo populiaresn\u0117s knygos, tuo agresyviau \u0161ios srities ekspertai puola autori\u0173.
\nAnot U.Pollnerio, kalbama apie gali\u0105. Tam tikros \u017emoni\u0173 grup\u0117s suinteresuotos skleisti \u0161iuos mitus, nes \u017einojimas suteikia slapt\u0105 vald\u017ei\u0105. Anks\u010diau tai buvo Ba\u017eny\u010dia, dabar – taisyklingos mitybos „popie\u017eiai“. Vokie\u010di\u0173 mokslininkas H.K.Biesalskis apie mitybos specialistus yra pasak\u0119s: „Daugum\u0105 savo teigini\u0173 jie suformuluoja dar prie\u0161 prad\u0117dami mokslinius tyrimus“. Tie mitai nuolat gri\u016bna ir reabilituojamos senosios tiesos, kaip kad prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 i\u0161ai\u0161k\u0117jo druskos kenksmingumo nepagr\u012fstumas ar buvo patvirtinta tai, kad saikingas alkoholio vartojimas paprastai yra susij\u0119s su ilgaam\u017ei\u0161kumu.J\u0173 tikslas – sukurti \u017emogaus galvoje pragar\u0105: „Skai\u010diuok skys\u010dius, kalorijas, riebalus, steb\u0117k vitaminus, Omega-3 r\u016bg\u0161tis ir t.t. Jei ne – b\u016bsi storas, senas, sergantis ir bjaurus“. Atsiranda baim\u0117, o kai \u017emogus bijo, nebegali logi\u0161kai m\u0105styti ir tada galima jam s\u0117kmingai nurodin\u0117ti toliau. Atsakomyb\u0117s n\u0117ra jokios: jei \u017emogui nesiseka, rei\u0161kia tik viena – per ma\u017eai steng\u0117si.<\/p>\n

Ilona Katkien\u0117
\nSpecialiai lrytas.lt, Ciurichas<\/div>\n

 <\/div>\n
iMed<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Valgyti salotas – tas pats, kas kramtyti popierines servet\u0117les. Moterys jas m\u0117gsta tik d\u0117l j\u0173 sud\u0117tyje esan\u010dios opiumui artimos med\u017eiagos. Kaip kad vyrai m\u0117gsta al\u0173, nes jo gamyboje naudojamos miel\u0117s – artimiausia med\u017eiaga ha\u0161i\u0161ui.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[2010,39,52,1903,1181,991,1178,55,181],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11680","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-bulves","tag-dieta","tag-maistas","tag-nuodai","tag-smegenys","tag-stresas","tag-sveikas","tag-virskinimo","tag-visiems"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11680","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11680"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11680\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11680"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11680"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11680"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11680"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11680"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}