{"id":11692,"date":"2010-02-02T20:00:00","date_gmt":"2010-02-02T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-02-02T20:00:00","modified_gmt":"2010-02-02T20:00:00","slug":"toksakaroze-migruojancios-lervos-sindromas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/toksakaroze-migruojancios-lervos-sindromas\/11692\/","title":{"rendered":"Toksakaroz\u0117 – migruojan\u010dios lervos sindromas"},"content":{"rendered":"

<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u012eVADAS<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

M\u016bs\u0173 aplinkoje yra daug parazit\u0173, kuriais galime u\u017esikr\u0117sti. Helmintai \u2013 vieni i\u0161 j\u0173. Tai yra parazitin\u0117s kirm\u0117l\u0117s, gyvenan\u010dios gyv\u016bno ar \u017emogaus organizme. Gyvieji organizmai, kuriuose laikinai ar nuolat gyvena helmintai, yra vadinami \u0161eimininkais. Kirm\u0117l\u0117s gali vystytis viename ar keliuose \u0161eimininkuose. Pagal parazito vystymosi ypatybes jo prisitaikym\u0105 parazituoti yra skiriami du \u0161eiminink\u0173 tipai: tarpinis ir galutinis. \u0160eimininkas, kuriame kirm\u0117l\u0117 lyti\u0161kai subr\u0119sta, vadinamas galutiniu; \u0161eimininkas, kuriame vystosi kirm\u0117l\u0117s lerva, \u2013 tarpiniu. Helmintai, patek\u0119 \u012f \u0161eiminink\u0105, naudoja jo maisto med\u017eiagas, toksi\u0161kai veikia nerv\u0173 sistem\u0105, nuodija vidaus organus, tod\u0117l gali sukelti \u012fvairius organizmo pakitimus.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Gyv\u016bn\u0173 nematod\u0173 lervos, patekusios \u012f \u017emogaus organizm\u0105, gali sukelti migruojan\u010dios lervos sindrom\u0105. Kadangi \u017emogus yra tarpinis \u0161eimininkas, jo organizme suk\u0117l\u0117j\u0173 lervos neauga ir nebr\u0119sta, ta\u010diau gali migruoti per audinius ir sukelti j\u0173 u\u017edegim\u0105. \u0160\u012f sindrom\u0105 gali sukelti kelios helmint\u0173 r\u016b\u0161ys (1 lentel\u0117)<\/i>, ta\u010diau da\u017eniausiai sukelia apvaliosios \u0161un\u0173 kirm\u0117l\u0117s Toxocara canis<\/i>, re\u010diau \u2013 apvaliosios ka\u010di\u0173 kirm\u0117l\u0117s Toxocara cati <\/i>arba Toxocara mystax <\/i>lervos (1, 2, 3, 4, 5, 6). Liga, kuri\u0105 sukelia patekusios \u012f gyv\u0105 organizm\u0105 toksokar\u0173 lervos, vadinama toksokaroze. Tai pavojinga l\u0117tin\u0117 metus ar ilgiau trunkanti liga su pa\u016bm\u0117jimais. Jos paplitimas susij\u0119s su \u0161un\u0173 ir ka\u010di\u0173 infekuotumu bei aplinkos tar\u0161a j\u0173 ekskrementais (5).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\"Toksakaroz\u0117<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

EPIDEMIOLOGIJA<\/font><\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Toksokaroze sergama visame pasaulyje. I\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse pagal helmint\u0173 sukeliam\u0173 infekcij\u0173 da\u017en\u012f \u0161i infekcija u\u017eima antr\u0105 viet\u0105 po enterobioz\u0117s (spalini\u0173 sukeltos infekcijos). Lietuvos u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 profi laktikos ir kontrol\u0117s centro duomenimis, sergamumas toksokaroze m\u016bs\u0173 \u0161alyje n\u0117ra didelis (registruojama 56\u2013130 atvej\u0173 per metus). Ta\u010diau dirvo\u017eemio u\u017eter\u0161tumas<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

TOKSOKAROZ\u0116 \u2013 MIGRUOJAN\u010cIOS LERVOS SINDROMAS<\/p>\n

<\/font><\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Ancylostoma spp Kat\u0117s ir \u0161unys Lervos prasiskverbia pro od\u0105 toksokar\u0173 kiau\u0161in\u0117liais labai didelis ir didesniuose miestuose siekia net 60\u201368 proc., o kai kur net 95 proc. i\u0161tirt\u0173 dirvo\u017eemio pavyzd\u017ei\u0173. Da\u017eniausiai toksokar\u0173 lervomis u\u017esikre\u010dia vaikai, serga apie 2\u201310 proc. u\u017esikr\u0117tusi\u0173j\u0173. Berniuk\u0173 ir mergai\u010di\u0173 sergamumas pana\u0161us. Sergan\u010di\u0173 vaik\u0173 am\u017eius svyruoja nuo1 iki 7 met\u0173.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Vaik\u0173 infekavim\u0105si \u0161ia liga lemia higienos reikalavim\u0173 nesilaikymas (\u017eaid\u017eiant sm\u0117lio d\u0117\u017e\u0117se ar su gyv\u016bnais) bei geofagija. Nustatyta, kad tarp 1\u20136 met\u0173 am\u017eiaus vaik\u0173 geofagija kaip elgsenos sutrikimas pasirei\u0161kia 2\u201310 proc. \u0160is sutrikimas svarbus, nes intraokulinio migruojan\u010dios lervos sindromo pasirei\u0161kimo metu net apie 40 proc. pacient\u0173 turi \u0161i\u0105 elgsenos patologij\u0105.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Tarp suaugusi\u0173j\u0173 liga pasitaiko re\u010diau. Vakar\u0173 Europoje 2\u20135 proc. sveik\u0173 suaugusi\u0173 asmen\u0173 turi antik\u016bn\u0173 toksokaroms. Sergamumas toksokaroze taip pat priklauso nuo gyvenamosios vietos. Da\u017eniau toksokaroz\u0117s suk\u0117l\u0117j\u0173 aptinkama tropin\u0117s ir vidutin\u0117s temperat\u016bros klimato zonose, tod\u0117l \u0161iltuose kra\u0161tuose sergamumas siekia net 86\u201393 proc. Tarp kaimo vietovi\u0173 gyventoj\u0173 infekuotumas daug didesnis (14\u201337 proc.), palyginti su miesto gyventojais (2, 4, 7,<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

8, 9 10, 11, 12).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u012evairi\u0173 \u0161ali\u0173 duomenimis, kiem\u0173, sm\u0117lio d\u0117\u017ei\u0173, papl\u016bdimi\u0173 ir kit\u0173 vie\u0161\u0173 viet\u0173 u\u017eter\u0161tumas toksokar\u0173 kiau\u0161in\u0117liais siekia 10\u201330 proc. (13). \u0160i problema susijusi su did\u0117jan\u010diu nepri\u017ei\u016brim\u0173 \u0161un\u0173 ir ka\u010di\u0173 skai\u010diumi bei augintini\u0173 dehelmintacijos grafiko nesilaikymu.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

PATOGENEZ\u0116<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

Da\u017eniausio suk\u0117l\u0117jo, Toxocara canis<\/i>, gyvenimo ciklas parodytas 1 paveiksle<\/i>. Apvali\u0173j\u0173 kirm\u0117li\u0173 galutinis \u0161eimininkas yra \u0161unini\u0173 ir katini\u0173 \u0161eimos atstovas, tik jame kirm\u0117l\u0117 gali suaugti, subr\u0119sti ir i\u0161skirti kiau\u0161in\u0117lius. Kirm\u0117l\u0117, patekusi \u012f \u0161uns organizm\u0105, parazituoja \u017earnyne ir maitinasi \u017earn\u0173 turiniu. \u0160unys toksokaromis u\u017esikre\u010dia su\u0117d\u0119 kirmin\u0173 kiau\u0161in\u0117li\u0173 su \u017eem\u0117mis. \u017darnyne i\u0161 kiau\u0161in\u0117lio i\u0161silaisvinusi lerva migruoja krauju \u012f plau\u010dius, pragrau\u017eia alveoles, bronchais patenka \u012f nosiarykl\u0119 ir burn\u0105. \u0160i migracijos dalis, kv\u0117pavimo takais, vadinama trach\u0117jine migracijos stadija (13). V\u0117liau lervos per stempl\u0119 v\u0117l patenka \u012f \u0161uns \u017earnyn\u0105, ten virsta suaugusiomis kirm\u0117l\u0117mis, dedan\u010diomis kiau\u0161in\u0117lius. Suaugusi toksokar\u0173 patel\u0117 i\u0161skiria apie 200\u2013250 t\u016bkst. Nesubrendusi\u0173 kiau\u0161in\u0117li\u0173, kurie su i\u0161matomis patenka \u012f aplink\u0105 (2, 4). Kita dalis lerv\u0173 skverbiasi pro audinius ir pasiskirsto viso organizmo audiniuose (1, 2, 4, 13, 14, 15).<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"Toksakaroz\u0117<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Moksliniais tyrimais \u012frodyta, kad patel\u0117s organizme dalis lerv\u0173 ilg\u0105 laik\u0105 gali i\u0161b\u016bti incistavusios audiniuose. Paskutin\u0117mis n\u0117\u0161tumo savait\u0117mis d\u0117l \u012fvairi\u0173 hormon\u0173 lervos gali aktyvintis ir u\u017ekr\u0117sti b\u016bsimus \u0161uniukus (4, 12, 13, 15). \u0160uniukus kal\u0117 taip pat gali u\u017ekr\u0117sti maitindama (13). Tokia infekuota kal\u0117 gali atsivesti net keturias vadas \u0161uniuk\u0173, u\u017esikr\u0117tusi\u0173 Toxocara canis, <\/i>nesant reinfekcijos (15). Taigi, pagrindiniai toksokar\u0173 \u0161altiniai \u017emogui yra \u0161uneliai iki 3 m\u0117n. am\u017eiaus ir juos maitinan\u010dios kal\u0117s (13, 15). Tod\u0117l besilaukian\u010di\u0173 kaly\u010di\u0173 bei vis\u0173 augintini\u0173 dehelmintizacija pagal reikalavimus yra b\u016btina profi laktikos dalis.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Su \u0161un\u0173 i\u0161matomis kiau\u0161in\u0117liai patenka \u012f dirv\u0105 ir pradeda br\u0119sti \u2013 tampa infekcijos u\u017ekratu. Kiau\u0161in\u0117liams vystytis b\u016btinas dirvo\u017eemis ir tinkamos aplinkos s\u0105lygos: oro temperat\u016bra (16\u201330<\/span>o<\/span>C), oro ir dirvo\u017eemio dr\u0117gnumas ir \u0161viesa (4, 13). Dirvo\u017eemyje kiau\u0161in\u0117liai subr\u0119sta per 2 3 savaites. Esant netinkamoms s\u0105lygoms, kiau\u0161in\u0117liai pereina \u012f anabioz\u0117s b\u016bsen\u0105 ir taip gali per\u017eiemoti. Kiau\u0161in\u0117liai dirvo\u017eemyje gyvybingi gali i\u0161likti 8 metus ir daugiau (2).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u017dmogus yra atsitiktinis, tarpinis \u0161io parazito \u0161eimininkas ir toksokaroze u\u017esikre\u010dia oraliniu fekaliniu b\u016bdu. Skirtingai nuo gyv\u016bn\u0173, lervos, patekusios \u012f \u017emogaus organizm\u0105, nesidaugina ir neauga, tod\u0117l \u017emogus nuo \u017emogaus u\u017esikr\u0117sti negali. Da\u017eniausiai u\u017esikre\u010diama per ne\u0161varias rankas, valgant neplautas uogas, vaisius, dar\u017eoves. Taip pat galima u\u017esikr\u0117sti suvalgius infekuotos ir nepakankamai termi\u0161kai apdorotos vi\u0161tienos, galvij\u0173 ar avienos m\u0117sos (1, 4, 13). Vaikai gali u\u017esikr\u0117sti \u017eaisdami sm\u0117lio d\u0117\u017e\u0117se.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u017dmogus nuo toksokaroze sergan\u010dio \u0161uns kontakto metu u\u017esikr\u0117sti negali, nes kiau\u0161in\u0117liai turi pab\u016bti dirvo\u017eemyje ir subr\u0119sti, ta\u010diau reikia b\u016bti atsargiems, nes \u0161unys ant kailio ar lie\u017euvio gali perne\u0161ti jau subrendusius kiau\u0161in\u0117lius. \u012e vir\u0161kinam\u0105j\u012f trakt\u0105 subrend\u0119 toksokar\u0173 kiau\u0161in\u0117liai patenka pro burn\u0105. \u017dmogaus skrandyje kiau\u0161in\u0117lio apvalkal\u0117lis i\u0161tirpsta, lerva i\u0161silaisvina ir migruoja plon\u0173j\u0173 \u017earn\u0173 link. \u012esiskverbia \u012f \u017earnos gleivin\u0119 ir patenka \u012f kraujagysles ir limfagysles (4). Kartu su krauju ir limfa lervos patenka \u012f organus: kepenis, \u0161ird\u012f, plau\u010dius, inkstus, kas\u0105, akis ir kt. Nustatyta, kad Toxocara cati <\/i>lervos da\u017eniausiai migruoja \u012f raumenis, kepenis ir plau\u010dius, o Toxocara canis <\/i>lervos da\u017eniau aptinkamos centrin\u0117je nerv\u0173 sistemoje (4, 13).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Audiniuose per ilg\u0105 laik\u0105 lervos inkapsuliuoja, o v\u0117liau kapsul\u0117s suyra ir lervos i\u0161silaisvina (13). Tuo metu jos suaktyv\u0117ja ir pradeda migruoti, dirgindamos ir \u017ealodamos audinius. Jud\u0117damos lervos sukelia imunin\u012f audini\u0173 atsak\u0105 ir alergin\u0119 reakcij\u0105 (2, 4). \u0160is lerv\u0173 jud\u0117jimas vadinamas migruojan\u010diu lervos sindromu. J\u012f gali sukelti tik parazito lervos stadija, nei suaugusi kirm\u0117l\u0117, nei kiau\u0161in\u0117liai jo nesukelia. Pagal lerv\u0173 buvimo viet\u0105 sindromas skirstomas \u012f du tipus: visceralin\u012f ir intraokulin\u012f (1, 4, 16, 17).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

KLINIKA<\/font><\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Toksokaroz\u0117s klinikiniai simptomai labai \u012fvair\u016bs ir priklauso nuo to, kokius organus bei audinius pa\u017eeid\u0117 migruojanti lerva. Taip pat gali nepasireik\u0161ti jokie simptomai (10). Ligos eiga priklauso nuo lerv\u0173 skai\u010diaus, pa\u017eeisto organo, bendro organizmo atsparumo, pakartotin\u0117s reinfekcijos da\u017enio (2, 17). Kadangi migruodamos lervos sukelia alergin\u012f u\u017edegim\u0105, ligos sunkumas priklauso ir nuo organizmo alergin\u0117s reakcijos \u012f toksokar\u0173 lervas. Sergantiems\u00a0 <\/span>atopine alergine liga, paprastai \u0161i infekcija pasirei\u0161kia sunkiau (12, 17).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Specifiniai antik\u016bnai, veikdami toksokar\u0173 ekskrecin\u012f-sekrecin\u012f (TES) antigen\u0105 ir alergin\u012f TBA-1 komponent\u0105, sukelia u\u017edegimo atsak\u0105. \u0160ie antigenai aktyvina CD4+ l\u0105steles, kurios diferencijuojasi \u012f Th1 ir Th2 l\u0105steles. Th1 sekretuojamas interleukinas-2 (IL-2) ir \u03b3-interferonas (\u03b3IFN), Th2 sintetinamas interleukinas-4 (IL-4) ir interleukinas-5 (IL-5) lemia tolesn\u012f imunin\u012f atsak\u0105. IL-4 skatina B l\u0105steli\u0173 proliferacij\u0105 ir diferenciacij\u0105 \u012f plazmines l\u0105steles, kurios veikiamos IL-2, IL-4, IL-5 ir \u03b3IFN pradeda sintezuoti skirtingo izotipo antik\u016bnus. IL-5 savo ruo\u017etu skatina eozinofil\u0173 diferenciacij\u0105 ir adhezij\u0105 (4, 12, 18). Epitelioidin\u0117s u\u017edegimo l\u0105stel\u0117s apsupa lervas ir suformuoja specifines eozinofilines granuliomas (11, 12). B\u016btent granuliom\u0173 lokalizacija lemia klinikin\u0119 ligos eig\u0105. Buvo pasteb\u0117ta, kad toksokar\u0173 lervos gali i\u0161vengti imuninio atsako ir taip audiniuose persistuoti iki 10 met\u0173 (4, 17).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Skiriamos visceralin\u0117 ir aki\u0173 (intraokulin\u0117) migruojan\u010dios lervos sindromo formos. Toks skirstymas itin supaprastintas, nes esant vienai i\u0161 \u0161i\u0173 form\u0173 visuomet galima ir kita, o nusta\u010dius aki\u0173 toksokaroz\u0119 ir i\u0161tyrus vidaus organus paprastai aptinkami \u012fvairaus laipsnio vidaus organ\u0173 pa\u017eeidimai (4).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Visceralinis migruojan\u010dios lervos sindromas<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Toksokaroz\u0117<\/a> gali pa\u017eeisti \u012fvairius organus: od\u0105, plau\u010dius, kepenis, s\u0105narius, \u0161ird\u012f, akis, smegenis. Tod\u0117l sindromas pasirei\u0161kia \u012fvairiais po\u017eymiais (2 lentel\u0117)<\/i>. Ta\u010diau da\u017eniausiai nuken\u010dia kv\u0117pavimo organai, tod\u0117l vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 u\u017edegimo po\u017eymiai vieni i\u0161 da\u017eniausiai pasitaikan\u010di\u0173 (12).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Taip pat po staigios didelio kiekio lerv\u0173 migracijos galimos netik\u0117tos visceralinio migruojan\u010dios lervos sindromo i\u0161rai\u0161kos: \u016bmin\u0117 pneumonija, eozinofi linis meningoencefalitas. Esant \u0161iam sindromui gali padid\u0117ti mirties tikimyb\u0117, jei infekcijos metu pasirei\u0161kia nenormalus imuninis organizmo atsakas ar yra intensyvi lerv\u0173 migracija \u012f miokard\u0105 ar centrin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105 (4, 12).<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"Toksakaroz\u0117<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Intraokulinis migruojan\u010dios lervos sindromas<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u0160io tipo sindromas pasirei\u0161kia, kai \u012f akies ir akiduob\u0117s audinius toksokar\u0173 lervos patenka pro centrin\u0119 tinklain\u0117s arterij\u0105 ir krumplyno arterijas (2). Aki\u0173 toksokaroz\u0117<\/a> yra klasifikuojama remiantis 1971 m. Wilkinson <\/i>ir Welch <\/i>klasifikacija pagal pasirei\u0161kian\u010di\u0105 klinik\u0105. Tik dabar klasifikacija yra tikslesn\u0117, nes daugiau \u017einoma apie sindromus (1, 17). Klasifikacija:<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

1. L\u0117tinis endoftalmitas (stiklak\u016bnyje b\u016bdingos sijos, membranos, granuliomos; i\u0161ry\u0161k\u0117ja u\u017epakalinis uveitas; stipriai suma\u017e\u0117ja reg\u0117jimo a\u0161trumas).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

2. U\u017epakalinis granuliomatozinis chorioretinitas (akies u\u017epakaliniame poliuje, geltonosios d\u0117m\u0117s srityje, ant optinio nervo papilos ar greta \u0161i\u0173 strukt\u016br\u0173 tinklain\u0117je b\u016bdingi 1\u20132 balti \u017eidiniai; da\u017eniausiai suma\u017e\u0117ja reg\u0117jimo a\u0161trumas).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

3. Periferinis granuliomatozinis chorioretinitas (tinklain\u0117s periferijoje i\u0161sid\u0117sto baltos, padengtos jungiamuoju audiniu, pl\u0117v\u0117mis, sijomis \u012f stiklak\u016bn\u012f mas\u0117s; regos a\u0161trumas da\u017eniausiai b\u016bna nepakit\u0119s). Retais atvejais aki\u0173 toksokaroz\u0117<\/a> gali pasireik\u0161ti kaip neuritas, neuroretinitas, lokalizuotas stiklak\u016bnio abscesas, iridociklitas, lervinis keratokonjunktyvitas (17).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Jei toksokar\u0173 lerv\u0173 patenka \u012f audinius, esan\u010dius prie\u0161 akiduob\u0117s pertvar\u0105, sukeliamas prie\u0161pertvarinio akiduob\u0117s l\u0105stelyno u\u017edegimas: paburksta ir parausta vokai ir jungin\u0117s. Lervoms patekus pro akiduob\u0117s pertvar\u0105, sukeliamas akiduob\u0117s<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

l\u0105stelyno u\u017edegimas: jungini\u0173 ir vok\u0173 paburkimas ir paraudimas, skausmingi akies judesiai, dvejinimasis, oftalmoplegija, i\u0161verstakumas, optin\u0117 neuropatija (2).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Da\u017eniausiai pa\u017eeid\u017eiama viena akis, o regos poky\u010diai tiesiogiai priklauso nuo pa\u017eeidimo \u017eidinio lokalizacijos (17). Neretai aki\u0173 toksokaroz\u0117<\/a> komplikuojasi tinklain\u0117s kraujotakos sutrikimais, tinklain\u0117s at\u0161okimu, akiduob\u0117s p\u016bliniu, antrine glaukoma<\/a> ar katarakta<\/a> (2).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

DIAGNOSTIKA<\/font><\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Vis\u0173 helmintozi\u0173 diagnostikos pagrind\u0105 sudaro tikslios anamnez\u0117s surinkimas. Labai svarb\u016bs epidemiologiniai aspektai, nes rizika susirgti tam tikra infekcine liga glaud\u017eiai susijusi su profesija, laisvalaikiu, keliavimu \u012f tam tikras endemines zonas (5), ta\u010diau vien j\u0173 nepakanka.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u017dinoma, diagnozuoti toksokaroz\u0119 n\u0117ra paprasta, nes \u017emogus nei\u0161skiria nei toksokar\u0173 kirm\u0117li\u0173, nei kiau\u0161in\u0117li\u0173, o biopsin\u0117je med\u017eiagoje aptikti migruojan\u010dias lervas n\u0117ra lengva (4). Tod\u0117l visados diagnozei patvirtinti atliekami instrumentiniai ir laboratoriniai tyrimai:<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 Bendras kraujo tyrimas: leukocitoz\u0117, persistuojanti eozinofi lija, anemija (2, 4), trombocitoz\u0117 (10). Pasteb\u0117ta, kad eozinofilija da\u017eniau vaikams nei suaugusiesiems (4).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 Imunologiniai tyrimai da\u017eniau pasirei\u0161kia: hipergamaglobulinemija. Padaug\u0117ja gamaglobulin\u0173 IgE. Padid\u0117j\u0119 izohemagliutinin\u0173 titrai A ir B kraujo grupi\u0173 antigenams. Tiriant stiklak\u016bnio skyst\u012f, nustatomi antik\u016bnai toksokaroms (90 proc. atvej\u0173) (2).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 Imunofermentinis tyrimo metodas. Tiesioginiu ELISA b\u016bdu nustatomi toksokar\u0173 ekskreciniai-sekreciniai (TES) antigenai (4, 5, 6, 12, 18, 19, 20). Toksokaroz\u0117s atveju ELISA tyrimo specifi\u0161kumas siekia 92\u201395 proc., o jautrumas 73\u201375 proc., kai diagnostikai naudojamas 1:32 titras (4, 14). Netiesioginis ELISA tyrimas naudojamas nustatyti (IgE, IgG ir IgM) toksokar\u0173 TES antigen\u0173 antik\u016bnams (4, 11, 12). \u0160iuo metodu antik\u016bnai nustatomi 78\u201392 proc. atvej\u0173 (4).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 Intrumentiniai tyrimo metodai. Esant visceralinei sindromo formai, ultragarsu ar kompiuterine tomografi ja nustatomos padid\u0117jusios kepenys, o esant intraokulinei \u2013 akiduob\u0117s audiniuose nustatomos granuliomos ar akiduob\u0117s p\u016blinys (2). Taip pat atlikus KT galima pasteb\u0117ti smegenyse kortikaliai ar subkortikaliai esan\u010dias granuliomas. BMR tyrimo metu geriau matomi pakitimai smegenyse. Baltyminis eksudatas T1 ir T2 re\u017eimais gali b\u016bti ry\u0161kesnis ir matomas potencial\u0173 skirtumas (12). Tiriant su gadolinu geriau nustatomas p\u016blinys (2). Atliekant organ\u0173 biopsij\u0105, galima nustatyti toksokar\u0173 lervas (2). Pasteb\u0117ta, kad biopsin\u0117je med\u017eiagoje lervos aptinkamos itin retai, ta\u010diau j\u0173 neradus diagnoz\u0117 negali b\u016bti atmesta (10).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 Histologiniai tyrimai. Nustatomi daugybiniai eozinofi liniai abscesai, alerginio tipo granuliomos pa\u017eeistuose organuose, audini\u0173 nekroz\u0117, aplink kuri\u0105 susikaup\u0119 makrofagai ir limfocitai (2).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

GYDYMAS<\/font><\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Sergant toksakaroze galima remisija, tod\u0117l ne visuomet reikia specialaus gydymo (12). Jis taip pat netaikomas esant lengvai ar vidutinio sunkumo toksokaroz\u0117s eigai (3 lentel\u0117) <\/i>(7). Gydant \u0161i\u0105 infekcij\u0105 skiriamas etiotropinis ir patogenezinis gydymas.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\"Toksakaroz\u0117<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Etiotropinis gydymas<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Skiriama antihelmintini\u0173 preparat\u0173 (4 lentel\u0117)<\/i>, o kadangi daugelis j\u0173 padidina u\u017edegimo atsak\u0105, kartu skiriama ir gliukokortikosteroid\u0173 (2, 7, 9, 10, 11, 12). Veiksmingiausias<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

antihelmintinis vaistas yra albendazolas, ta\u010diau Lietuvoje jis n\u0117ra registruotas. Gydytojai da\u017eniausiai skiria mebendazolo, nors informaciniame lapelyje n\u0117ra nurodyta indikacija Toxocara canis <\/i>ar Toxocara cati <\/i>infekcijai gydyti, nes tai \u2013 plataus veikimo antihelmintinis vaistas.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Patogenezinis gydymas<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Jo metu taikoma detoksikacin\u0117 terapija \u2013 skiriamos intravenin\u0117s elektrolit\u0173 infuzijos. Dehidracijai atkurti \u012f ven\u0105 la\u0161inamas 20 proc. manitolio tirpalas, \u012f ven\u0105 ar \u012f raumenis \u0161virk\u0161\u010diama furozemido, kol pasiekiamas norimas rezultatas. Norint suma\u017einti u\u017edegimo reakcij\u0105, suma\u017einant cikloksigenazi\u0173 aktyvum\u0105 ir prostaglandin\u0173, leukotrien\u0173 sintez\u0119, skiriama nesteroidini\u0173 vaist\u0173 nuo u\u017edegimo.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Lervoms pa\u017eeidus centrin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105, gali kilti sujaudinimas, jis slopinamas raminamaisiais vaistais (12). Esant aki\u0173 toksokaroz\u0117s formai skiriami visi min\u0117ti vaistai. Sunkiais atvejais ar esant komplikacijoms gali b\u016bti taikomas chirurginis gydymas: vitrektomija, tinklain\u0117s at\u0161okos, glaukomos, kataraktos \u0161alinimo operacijos, lazerin\u0117 fotokoaguliacija ar akies enukleacija (4, 17, 20).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

PROFILAKTIKA<\/font><\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Toksokar\u0173 kiau\u0161in\u0117liais u\u017eter\u0161ta aplinka, tod\u0117l labai svarbu laikytis pagrindini\u0173 taisykli\u0173: asmenin\u0117s higienos, augintini\u0173 dehelmintizacijos, \u0161varios aplinkos, vaik\u0173 \u017eaidimo zonos apsaugos. Asmenin\u0117 higiena: kaskart gr\u012f\u017eus i\u0161 lauko, pa\u017eaidus su sm\u0117liu, \u017eeme, glos\u010dius naminius gyv\u016bnus b\u016btina nusiplauti rankas. Taip pat neleisti \u0161unims lai\u017eyti veido, ind\u0173, kuriuos naudoja \u017emon\u0117s. Valgyti tik plautas uogas, vaisius, dar\u017eoves.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Augintiniai turi b\u016bti laiku dehelmintizuojami. Kadangi \u0161uniukai ir ka\u010diukai gali infekuotis transplacentiniu b\u016bdu ar per motinos pien\u0105, b\u016btina j\u0173 dehelmintizacij\u0105 prad\u0117ti nuo 3 savai\u010di\u0173 ir t\u0119sti kas 2\u20134 savaites (22). Iki 6 m\u0117n. \u0160uniukus rekomenduojama dehelmintizuoti kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f, o vyresnius nei 6 m\u0117n. ir suaugusius \u0161unis kas 3 m\u0117nesius. Kales papildomai reikia dehelmintizuoti 2 savaites prie\u0161 kergim\u0105 ir 2 savaites prie\u0161 \u0161uniavim\u0105si (23).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Einant pasivaik\u0161\u010dioti su augintiniu, reik\u0117t\u0173 nepamir\u0161ti pasiimti mai\u0161eli\u0173 augintinio ekskrementams surinkti. Taip i\u0161vengtume aplinkos ter\u0161imo gyv\u016bn\u0173 i\u0161matomis. Vaik\u0173 \u017eaidimo aik\u0161tel\u0117se reik\u0117t\u0173 vengti ved\u017eioti augintinius. Sm\u0117lio d\u0117\u017e\u0117s, kai vaikai ne\u017eaid\u017eia, tur\u0117t\u0173 b\u016bti u\u017edengiamos dang\u010diu (12). Taip pat sm\u0117lis d\u0117\u017e\u0117se tur\u0117t\u0173 b\u016bti reguliariai kei\u010diamas. Svarbiausia ir did\u017eiausia problema yra valkataujantys \u0161unys ir kat\u0117s, tod\u0117l j\u0173 gaudymas bei ve\u017eimas \u012f prieglaudas \u2013 neatsiejama profi laktikos dalis.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

APIBENDRINIMAS<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Nusta\u010dius atkrintant\u012f u\u017etrukus\u012f kar\u0161\u010diavim\u0105, persistuojan\u010di\u0105 eozinofi lij\u0105 ir u\u017efiksavus \u012fvairiapus\u0119 klinik\u0105, reikia \u012ftarti helmint\u0173 invazij\u0105. Nusta\u010dius vidaus organuose daugybines granuliomas ar esant u\u017epakaliniams uveitams, endoftalmitams, visada b\u016btina serologin\u0117 toksokaroz\u0117s diagnostika. Nusta\u010dius visceralin\u012f migruojan\u010dios lervos sindrom\u0105, nereik\u0117t\u0173 atmesti intraokulin\u0117s sindromo formos ir atvirk\u0161\u010diai. <\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Esant sunkiai visceralinio migruojan\u010dios lervos sindromo formai bei aki\u0173 toksokarozei, b\u016btinas gydymas antihelmintiniais preparatais, kortikosteroidais. Kadangi toksokar\u0173 lervos audiniuose gali persistuoti i\u0161tisus metus, b\u016btina steb\u0117ti sergan\u010di\u0173j\u0173 b\u016bkl\u0119 ir \u012fsp\u0117ti apie reinfekcijos galimyb\u0119. B\u016btina laikytis asmens higienos, augintini\u0173 deghelmintizacijos, \u0161varios aplinkos princip\u0173.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Pareng\u0117: gyd. Neringa JURKUT\u0116<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u017durnalas \u201cInternistas\u201d<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

M\u016bs\u0173 aplinkoje yra daug parazit\u0173, kuriais galime u\u017esikr\u0117sti. Helmintai – vieni i\u0161 j\u0173. Tai yra parazitin\u0117s kirm\u0117l\u0117s, gyvenan\u010dios gyv\u016bno ar \u017emogaus organizme. Gyvieji organizmai, kuriuose laikinai ar nuolat gyvena helmintai, yra vadinami \u0161eimininkais. Kirm\u0117l\u0117s gali vystytis viename ar keliuose \u0161eimininkuose. Pagal parazito vystymosi ypatybes jo prisitaikym\u0105 parazituoti yra skiriami du \u0161eiminink\u0173 tipai: tarpinis ir galutinis. \u0160eimininkas, kuriame kirm\u0117l\u0117 lyti\u0161kai subr\u0119sta, vadinamas galutiniu; \u0161eimininkas, kuriame vystosi kirm\u0117l\u0117s lerva, – tarpiniu. Helmintai, patek\u0119 \u012f \u0161eiminink\u0105, naudoja jo maisto med\u017eiagas, toksi\u0161kai veikia nerv\u0173 sistem\u0105, nuodija vidaus organus, tod\u0117l gali sukelti \u012fvairius organizmo pakitimus.<\/o:p><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1165,2284,689,2282,2,378,2281,2280,234,2285,291,2283,12,1423,841,211,653,21,377,627,403,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11692","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-akis","tag-antihelmintinis","tag-diagnostika","tag-etiotropinis","tag-infekcijos","tag-kates","tag-kirmele","tag-kirmeles","tag-klinika","tag-migruojancios-lervos","tag-naudojamas","tag-patogenezinis","tag-plaucius","tag-pulinys","tag-raumenis","tag-sergamumas","tag-siekia","tag-sindromas","tag-sunys","tag-uzterstumas","tag-vaisius","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11692","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11692"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11692\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11692"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11692"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11692"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11692"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11692"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}