{"id":11693,"date":"2010-01-29T20:00:00","date_gmt":"2010-01-29T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-01-29T20:00:00","modified_gmt":"2010-01-29T20:00:00","slug":"depresija-vis-daznesne-pacientu-problema","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/depresija-vis-daznesne-pacientu-problema\/11693\/","title":{"rendered":"Depresija – vis da\u017enesn\u0117 pacient\u0173 problema"},"content":{"rendered":"

DEPRESIJA<\/a> – VIS DA\u017dNESN\u0116 PACIENT\u0172 PROBLEMA<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

\u012eVADAS<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

\u0160iuo metu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad unipoliarin\u0117 depresija<\/a> yra ketvirta pagal da\u017en\u012f sveikatos sutrikim\u0105 lemianti prie\u017eastis ir iki 2020 met\u0173 sergamumas \u0161ia liga pasieks antr\u0105 viet\u0105. Sergamumas ja da\u017enai lieka nepasteb\u0117tas.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Depresija<\/a> yra svarbi visuomen\u0117s sveikatos problema pasaulyje d\u0117l didelio paplitimo (Ustun <\/i>ir Sartor<\/i>, 1995 m.), sunkumo ir trukm\u0117s (Mann et al<\/i>., 1981 m.), atsirandan\u010dios negalios (Jenkins et al., <\/i>1998 m.). Depresija<\/a> lemia didesn\u012f mir\u0161tamum\u0105, kan\u010dias. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 ma\u017e\u0117ja \u017emoni\u0173 darbingumas ir did\u0117ja socialin\u0117 atskirtis. \u0160ie veiksniai neigiamai veikia ekonomik\u0105, nes \u017emon\u0117s nesukuria bendrojo vidaus produkto, o ligai \u012fsisen\u0117jus reikia didesni\u0173 gydymo i\u0161laid\u0173 (1).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Svarbu, kad pirmin\u0117s grandies specialistai laiku pasteb\u0117t\u0173 simptomus ir laiku skirt\u0173 specialist\u0173 konsultacij\u0105 (Murray <\/i>ir Lopez<\/i>, 1996 m.).<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

DEPRESIJOS RIZIKOS VEIKSNIAI IR SIMPTOMAI<\/font><\/span><\/h2>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Depresija<\/a> – tai liga, kuriai b\u016bdinga liguistai prisl\u0117gta, li\u016bdna nuotaika, vangus m\u0105stymas, sul\u0117t\u0117j\u0119 judesiai ir kalba. Esant depresijai, sutrinka miegas, pasikei\u010dia apetitas, ry\u0161k\u0117ja anhedonija – nebesidomima reguliaria ir malonia veikla, sul\u0117t\u0117ja ar pagreit\u0117ja psichomotorika, sunku susikaupti, nuolat juntamas nuovargis, bevilti\u0161kumas ir bej\u0117gi\u0161kumas, gali kilti min\u010di\u0173 apie savi\u017eudyb\u0119.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Depresija<\/a> neigiamai veikia vis\u0105 \u017emogaus gyvenim\u0105: asmenin\u012f ir visuomenin\u012f, darb\u0105. Depresija<\/a> yra da\u017ena patologija, ta\u010diau retai diagnozuojama, ypa\u010d \u0161velnios formos. \u0160ie pacientai \u012f specialistus nesikreipia arba kreipiasi labai retai. Pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistas gali pirmas pasteb\u0117ti \u0161i\u0105 patologij\u0105, nes da\u017eniausiai bendrauja su pacientais, turin\u010diais \u012fvairi\u0173 nusiskundim\u0173.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Depresija<\/a> da\u017enai laiku nediagnozuojama tod\u0117l, kad dauguma pacient\u0173, kurie kreipiasi \u012f gydytoj\u0105, skund\u017eiasi somatiniais simptomais (serga somatin\u0117mis ligomis, tokiomis kaip navikai, cukrinis diabetas ir kt.), yra senyvi arba liga painiojama su neurologin\u0117s kilm\u0117s ligomis, didel\u0119 dal\u012f ligoni\u0173 sudaro neseniai pagimd\u017eiusios moterys. Kita problema –  <\/span>visuomen\u0117s po\u017ei\u016bris \u012f \u017emones, besikreipian\u010dius \u012f psichiatrus buvusiose komunistin\u0117se valstyb\u0117se. \u0160i nuomon\u0117 yra negatyvi, tod\u0117l \u017emon\u0117s vengia ie\u0161koti specialist\u0173 pagalbos, nors Vakar\u0173 \u0161alyse toki\u0173 problem\u0173 n\u0117ra, o psichikos lig\u0173 gydymas suvokiamas kaip nat\u016bralus procesas.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Remiantis Lietuvos statistikos duomenimis, nuotaikos sutrikim\u0173 atveju bendras skai\u010dius 2004 m. pabaigoje buvo 22 435; 2005 m. pabaigoje – 22 645. Moterys sudar\u0117 atitinkamai 79,3 proc. ir 79,2 proc. vis\u0173 atvej\u0173 (2). Kiekvienas pacientas gali justi skirtingus depresijos simptomus, kurie kartais visai nesusij\u0119 su \u0161ia liga, tod\u0117l gydytojui b\u016btina \u012fvertinti ir psichologin\u0119 paciento b\u016bkl\u0119, galimus ligos rizikos veiksnius.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Depresijos rizikos veiksniai<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

1. Paveldimumas (depresijos ar kito psichiatrinio pob\u016bd\u017eio sutrikimo atvejis \u0161eimoje).<\/o:p><\/span><\/p>\n

2. Sunkios somatin\u0117s ligos (navikai, cukrinis diabetas, i\u0161emin\u0117 \u0161irdies liga<\/a>, infekcin\u0117s, neurologin\u0117s kilm\u0117s ligos ir kt. pana\u0161aus pob\u016bd\u017eio sutrikimai).<\/o:p><\/span><\/p>\n

3. Piktnaud\u017eiavimas alkoholiu ir narkotikais.<\/o:p><\/span><\/p>\n

4. Piktnaud\u017eiavimas psichotropiniais vaistais, j\u0173 vartojimo nutraukimas.<\/o:p><\/span><\/p>\n

5. Hormon\u0173 pusiausvyros sutrikimai (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo).<\/o:p><\/span><\/p>\n

6. \u012eprast\u0173 gyvenimo s\u0105lyg\u0173 pasikeitimas (i\u0161\u0117jimas \u012f pensij\u0105, darbo netekimas, pa\u0161alinimas i\u0161 mokyklos ar universiteto, emigracija, n\u0117\u0161tumas, gimdymas ir naujagimis namie).<\/o:p><\/span><\/p>\n

7. Nuolatinis stresas, skaud\u016bs i\u0161gyvenimai (artimo \u017emogaus netektis, nesantaika \u0161eimoje, skyrybos, problemos darbe, smurtas namie, mokykloje) (3).<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Depresijai b\u016bdingiausi simptomai<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

N\u0117ra lengva diagnozuoti depresij\u0105, nes ne visada simptomai tipiniai ir stipria pasirei\u0161kia, da\u017enai nuotaikos sutrikim\u0105 slepia somatinio pob\u016bd\u017eio nusiskundimai, paprastai varginantys ilgus metus (4, 5). Slapt\u0173 depresij\u0173 simptomai \u012fvair\u016bs. Ligoniai skund\u017eiasi bendru silpnumu, nerviniu i\u0161sekimu, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173, kv\u0117pavimo, vir\u0161kinimo sistem\u0173 veiklos sutrikimais, kuri\u0173 beveik arba visai neveikia simptominis somatinis gydymas. Taip pat reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f, jei:<\/o:p><\/span><\/p>\n

1. Pacientas skund\u017eiasi miego sutrikimu, varginan\u010diu jau kur\u012f laik\u0105 (sunku u\u017emigti vakare, nakt\u012f miegama blogai – da\u017enai nubundama, b\u016bdraujama, per anksti nubundama ryte, pacientas mieguistas dien\u0105, ryte junta nuovarg\u012f, „nepakankam\u0105 mieg\u0105“).<\/o:p><\/span><\/p>\n

2. Atsiranda didelis, fi zinio ar psichologinio kr\u016bvio neatitinkantis nuovargis ir k\u016bno s\u0105stingis kasdien arba beveik kasdien (sunku prisiversti atlikti net papras\u010diausius darbus, ypa\u010d prad\u0117ti; juntamas k\u016bno ir sielos „paraly\u017eius“, atrodo, kad nei mintys, nei raumenys neklauso).<\/o:p><\/span><\/p>\n

3. Sustipr\u0117jusi ar sul\u0117t\u0117jusi psichomotorika, kasdien arba beveik kasdien (pastebima ne tik paciento, bet ir aplinkini\u0173 asmen\u0173).<\/o:p><\/span><\/p>\n

4. Pacientas skund\u017eiasi prisl\u0117gta nuotaika: li\u016bdesiu, tu\u0161tumo jausmu, beveik vis\u0105 ar vis\u0105 dien\u0105 ir kasdien, arba toki\u0105 nuotaik\u0105 pastebi kiti asmenys (pvz., verksmingum\u0105). Vaik\u0173 ir paaugli\u0173 depresija<\/a> gali pasireik\u0161ti dirglumu.<\/o:p><\/span><\/p>\n

5. Sunku susikaupti (sunku sutelkti mintis, priimti net papras\u010diausius sprendimus, planuoti veikl\u0105), i\u0161laikyti d\u0117mes\u012f, atsiranda iki tol neb\u016bdingas nepasitik\u0117jimas savimi, nery\u017etingumas (nurodomi pacient\u0173 ar kit\u0173 asmen\u0173).<\/o:p><\/span><\/p>\n

6. Prarastas gyvenimo d\u017eiaugsmas: nebed\u017eiugina \u012fprasta veikla, kuri anks\u010diau teikdavo malonum\u0105 (darbas, pom\u0117gis, sportas, draugai, lytiniai santykiai).<\/o:p><\/span><\/p>\n

7. Suma\u017e\u0117j\u0119s ar padid\u0117j\u0119s k\u016bno svoris (pokytis didesnis nei 5 proc. per m\u0117nes\u012f) arba suma\u017e\u0117j\u0119s ar padid\u0117j\u0119s apetitas kasdien. Vaik\u0173 k\u016bno svoris gali nekisti.<\/o:p><\/span><\/p>\n

8. Baim\u0117 ir nerimas: vargina did\u017eiul\u0117 \u012ftampa, daug labiau nei \u012fprastai r\u016bpinamasi \u012fvairiais kasdieniais reikalais ir sveikata.<\/o:p><\/span><\/p>\n

9. Menkaverti\u0161kumo jausmas. Pacientas gali sk\u0173stis u\u017epl\u016bstan\u010diomis neigiamomis mintimis, emocijomis, nevisaverti\u0161kumo, kalt\u0117s jausmu. Kartais jam atrodo, kad geriausias \u0161ios problemos sprendimas yra i\u0161eiti i\u0161 gyvenimo – nusi\u017eudyti.<\/o:p><\/span><\/p>\n

10. Pasikartojan\u010dios mintys apie mirt\u012f (bet ne mirties baim\u0117), savi\u017eudyb\u0119, planavimas ar ketinimas nusi\u017eudyti.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Jeigu pacientas i\u0161sako bent kelis \u010dia i\u0161vardytus simptomus, kurie trunka nuolat ar daugiau nei dvi savaites, gydytojas praktikas turi \u012ftarti depresij\u0105 ir spr\u0119sti d\u0117l galimos psichiatro konsultacijos. Kyla klausimas, kaip atskirti, ar tai tikrai depresijos simptomai, o ne epizodi\u0161kai pablog\u0117jusi paciento nuotaika. Tod\u0117l visada svarbu gerai apklausti pacient\u0105, i\u0161siai\u0161kinant, kiek laiko trunka jo i\u0161sakomi simptomai, kada ir d\u0117l kokios prie\u017easties jie prasid\u0117jo, ar pager\u0117ja nuotaika u\u017esiimant bet kokia pasitenkinim\u0105 kelian\u010dia veikla. Gydytojas neturi pamir\u0161ti pasidom\u0117ti ir socialiniu paciento gyvenimu, \u012fsitikinti, ar neturi problem\u0173 \u0161eimoje.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Somatiniai depresijos simptomai, kuriais da\u017enai skund\u017eiasi pacientai, yra svorio kritimas, libido susilpn\u0117jimas, psichomotorinis slopinimas arba a\u017eitacija, \u012fvair\u016bs somatinio pob\u016bd\u017eio skausmai.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Depresija<\/a> sunkiausia b\u016bna ryte, o per dien\u0105 da\u017eniausiai lengv\u0117ja, vakare simptom\u0173 beveik nelieka: nes pacientai teigia, kad jie jau\u010diasi geriau, \u017einodami, kad diena jau baig\u0117si ir gal\u0117s eiti miegoti (6).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Apie \u017emog\u0173, sergant\u012f depresija<\/a>, galima spr\u0119sti i\u0161 li\u016bdnos, kan\u010di\u0105 rodan\u010dios i\u0161rai\u0161kos, tvirtai su\u010diaupt\u0173 l\u016bp\u0173, \u017eemyn nusileidusi\u0173 l\u016bp\u0173 kampu\u010di\u0173, suraukt\u0173 antaki\u0173, i\u0161 to, kad vir\u0161utinio voko vidin\u0117je pus\u0117je atsiranda rauk\u0161l\u0117, kaktos raumenys \u012fsitempia, atsiranda vertikali\u0173 rauk\u0161li\u0173. Ligoniai atrodo vyresni, pasen\u0119, greitai pravirksta d\u0117l nereik\u0161ming\u0173 dalyk\u0173.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Savi\u017eudyb\u0117s rizikos \u012fvertinimas<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Gr\u0117smingiausia sergant depresija<\/a> yra savi\u017eudyb\u0117. Apie j\u0105 galvoja 50 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173 depresija<\/a>. 45–77 proc. nusi\u017eud\u017eiusi\u0173 asmen\u0173 sirgo depresija<\/a>. 2004 m. nusi\u017eud\u0117 1 381 asmuo, o 2005 m. savi\u017eudybi\u0173 ne\u017eymiai suma\u017e\u0117jo – 1 319 atvej\u0173, atitinkamai 38,6 atvejo 100000 gyventoj\u0173, o Europos savi\u017eudybi\u0173 vidurkis yra 20 atvej\u0173 100 000 gyventoj\u0173 (7). Sergantys depresija<\/a> asmenys galvoja apie savi\u017eudyb\u0119, o dalis bando nusi\u017eudyti. Apie 15 proc. sergan\u010di\u0173 asmen\u0173 nusi\u017eudo. Remiantis statistika, da\u017eniau \u017eudytis bando moterys, bet daugiau nusi\u017eudo vyr\u0173.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Reikia atkreipti d\u0117mes\u012f ir imtis atsargumo priemoni\u0173, jeigu pacientas kalba apie savi\u017eudyb\u0119, net jei neturi omeny sav\u0119s, nes labai da\u017enai taip pacientas bando su\u017einoti, kaip galima tai padaryti (pvz., su\u017einoti nuod\u0173, vaist\u0173 pavadinimus ir pan.). Verta \u012fvertinti ir didesn\u0117s rizikos veiksnius, tokius kaip: pacientas serga sunkia nepagydoma liga, jo \u0161eimoje yra buv\u0119s savi\u017eudyb\u0117s atvejis, jis vieni\u0161as, senyvas, turi fi nansini\u0173 problem\u0173, nustatyta psichikos liga, sunkus depresijos laipsnis, pacientas piktnaud\u017eiauja vaistais ir \/ ar narkotin\u0117mis med\u017eiagomis ar neseniai piktnaud\u017eiavo (8, 9).<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

GYDYMAS<\/font><\/span><\/h2>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Depresijos gydymas yra kompleksinis, apima medikamentin\u012f gydym\u0105, socioterapij\u0105 ir psichoterapij\u0105. Veiksmingos kognityvin\u0117, psichodinamin\u0117, tarpasmenin\u0117, \u0161eimos, palaikomoji psichoterapija ir j\u0173 derinys, atsipalaidavimo terapija (10, 11).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Socioterapija turi suformuoti pacientui palanki\u0105 aplink\u0105, t. y. tam tikros veiklos (pom\u0117gio) parinkim\u0105, neigiam\u0173 situacij\u0173 \u0161alinim\u0105, mokym\u0105. Medikamentinis gydymas – antidepresantai (tricikliai antidepresantai, monoaminooksidazi\u0173 inhibitoriai, selektyv\u016bs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, dvigubo serotoninerginio poveikio antidepresantai, selektyv\u016bs serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai, noradrenerginio ir specifi nio serotoninerginio poveikio antidepresantai, selektyv\u016bs noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Gydymo b\u016bdo parinkimas visada priklauso nuo depresijos sunkumo laipsnio<\/o:p><\/span><\/p>\n

ir etiologijos. Geriausi rezultatai pasiekiami gydant kompleksine terapija, t. y. medikamentin\u012f gydym\u0105 taikant kartu su psichoterapija. Pacientui b\u016btina \u017einoti, kad prad\u0117jus vartoti medikamentus teigiamas poveikis pasirei\u0161kia tik po dviej\u0173 trij\u0173 savai\u010di\u0173 (12, 13).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Gydymo trukm\u0117 priklauso nuo paciento b\u016bkl\u0117s, artim\u0173j\u0173 palaikymo ir aplinkos veiksni\u0173. Da\u017eniausiai skiriamos trys gydymo faz\u0117s:<\/o:p><\/span><\/p>\n

1. \u016aminio gydymo: trunka 6–12 savai\u010di\u0173, gydymo tikslas – suma\u017einti depresijos simptomus.<\/o:p><\/span><\/p>\n

2. T\u0119stinio gydymo: trunka 3–9 m\u0117nesius. Tai yra profilaktika ligos atkry\u010diams, tod\u0117l svarbu \u0161iuo metu gydymo nenutraukti.<\/o:p><\/span><\/p>\n

3. Palaikomojo gydymo: trunka apie metus, bet trukm\u0117 parenkama individualiai ir gali b\u016bti ilgesn\u0117.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

APIBENDRINIMAS<\/font><\/span><\/h2>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Depresija<\/a> – viena da\u017eniausi\u0173 visuomen\u0117s problem\u0173. Depresijos atvej\u0173 yra daug daugiau nei diagnozuojama, o gydymas susideda i\u0161 vaist\u0173 ir psichoterapijos. Ta\u010diau geriausias gydymas – profilaktika. Remiantis Amerikos ir Did\u017eiosios Britanijos psichiatr\u0173 nuomone, geriausia depresijos profilaktika yra veikla, nesusijusi su kasdieniu darbu, padedanti pacientui atitr\u016bkti nuo rutinos, – tai pom\u0117gis.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Patariama u\u017esiimti patinkan\u010dia sporto \u0161aka, puosel\u0117ti patinkan\u010di\u0105 meno r\u016b\u0161\u012f, keliauti, dom\u0117tis kalbomis ir pan. (14, 15). \u0160i veikla padeda ma\u017einti stres\u0105, kuris yra vienas pagrindini\u0173 depresijos atsiradimo mechanizm\u0173 ir rizikos veiksni\u0173. Taip pat svarbu formuoti asmens socialinius \u012fg\u016bd\u017eius, nes dauguma \u012f depresij\u0105 linkusi\u0173 ar ja sergan\u010di\u0173 asmen\u0173 yra socialiai atskirti – vieni\u0161i. Mokymasis bendrauti, bendravimas su artimais \u017emon\u0117mis, pa\u017ein\u010di\u0173 u\u017emezgimas padeda i\u0161vengti blogos nuotaikos, neadekva\u010di\u0173 min\u010di\u0173 – ma\u017eina depresijos simptomus.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

\u017durnalas “Internistas”<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160iuo metu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad unipoliarin\u0117 depresija yra ketvirta pagal da\u017en\u012f sveikatos sutrikim\u0105 lemianti prie\u017eastis ir iki 2020 met\u0173 sergamumas \u0161ia liga pasieks antr\u0105 viet\u0105. Sergamumas ja da\u017enai lieka nepasteb\u0117tas.<\/o:p><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1240,1946,109,1694,400,7,1889,5,415,20,1410,195,2279,485,211,112,1041,60],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11693","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-antidepresantai","tag-apetitas","tag-depresija","tag-depresijos-simptomai","tag-diabetas","tag-inhibitoriai","tag-kuno-svoris","tag-nuovargis","tag-profilaktika","tag-psichikos","tag-psichoterapija","tag-raumenys","tag-reabsorbcijos-inhibitoriai","tag-savizudybes","tag-sergamumas","tag-serotonino","tag-svoris","tag-terapija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11693","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11693"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11693\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11693"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11693"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11693"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11693"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11693"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}