{"id":11696,"date":"2010-01-27T20:00:00","date_gmt":"2010-01-27T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-03-25T07:17:42","modified_gmt":"2016-03-25T07:17:42","slug":"letine-obstrukcine-plauciu-liga-sukelia-ne-tik-rukymas-bet-ir-kiti-etiologiniai-veiksniai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/letine-obstrukcine-plauciu-liga-sukelia-ne-tik-rukymas-bet-ir-kiti-etiologiniai-veiksniai\/11696\/","title":{"rendered":"L\u0117tin\u0119 obstrukcin\u0119 plau\u010di\u0173 lig\u0105 sukelia ne tik r\u016bkymas, bet ir kiti etiologiniai veiksniai"},"content":{"rendered":"

\u012eVADAS<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

L\u0117tin\u0117 obstrukcin\u0117 plau\u010di\u0173 liga<\/a> (LOPL<\/a>) pasirei\u0161kia nevisi\u0161kai i\u0161nykstan\u010dia kv\u0117pavimo tak\u0173 obstrukcija, kuri \u012fprastai progresuoja ir yra susijusi su nenormalia plau\u010di\u0173 u\u017edegimo reakcija \u012f \u012fkvepiamas kenksmingas daleles ar dujas. Tai svarbi visuomen\u0117s problema, kadangi sergamumas LOPL did\u0117ja. Remiantis<\/span> Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 1990 metais pagal mirties prie\u017eastis LOPL u\u017e\u0117m\u0117 \u0161e\u0161t\u0105 viet\u0105. Prognozuojama, kad 2020 metais pagal mirties prie\u017eastis LOPL u\u017eims tre\u010di\u0105 viet\u0105 (1).<\/span><\/p>\n

Pagrindinis LOPL rizikos veiksnys yra r\u016bkymas. Pirm\u0105 kart\u0105 \u0161is s\u0105ry\u0161is apra\u0161ytas dar \u0161e\u0161tajame praeito am\u017eiaus de\u0161imtmetyje (2, 3). Kiek v\u0117liau Fletcher <\/i>ir Peto<\/i>, 8 metus tyr\u0119 792 \u017emones (4), bei Framinghamas ir bendraautoriai (5) patvirtino \u0161i\u0105 teorij\u0105. Paskutinius 5 metus vis daugiau kalbama apie kitus LOPL rizikos veiksnius.<\/span><\/p>\n

Remiantis tyrim\u0173 duomenimis, 25\u2013 45 proc. sergan\u010di\u0173 \u0161ia liga niekada ner\u016bk\u0117. I\u0161skiriami \u0161ie su r\u016bkymu nesusij\u0119 rizikos veiksniai: oro tar\u0161a u\u017edaroje aplinkoje ir lauke, kenksmingos darbo s\u0105lygos, da\u017enos kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijos vaikyst\u0117je, plau\u010di\u0173 tuberkulioz\u0117<\/a>, astma, augimo sutrikimai perinataliniu laikotarpiu, bloga mityba ir prastos socialin\u0117s s\u0105lygos.<\/span><\/p>\n

Klinikin\u0117 praktika rodo, kad ne visi \u017emon\u0117s, veikiami neigiam\u0173 aplinkos s\u0105lyg\u0173 ar kit\u0173 rizikos veiksni\u0173, suserga LOPL, pavyzd\u017eiui, i\u0161 r\u016bkan\u010di\u0173j\u0173 \u0161ia liga suserga tik 15\u201320 proc. Neai\u0161ku, kod\u0117l vieni r\u016bkaliai suserga LOPL, o kiti \u2013 ne. Manoma, kad lemia ne tik \u012fvair\u016bs aplinkos veiksniai, bet ir genai. Yra \u017einoma, kad alfa-1 antitripsino tr\u016bkumas \u2013 viena i\u0161 genetini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, skatinan\u010di\u0173 LOPL r\u016bkantiems (6). Manoma, kad oro ter\u0161alai ir profesin\u0117s dulk\u0117s\u00a0 <\/span>LOPL lemia \u017emon\u0117ms, kuriems tr\u016bksta alfa-1 antitripsino (7).<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

LOPL EPIDEMIOLOGIJA<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Sergamumas ir mir\u0161tamumas nuo LOPL \u012fvairiose \u0161alyse nevienodas \u2013 tai priklauso nuo r\u016bkymo ir kit\u0173 rizikos<\/span> <\/span><\/b>veiksni\u0173 paplitimo. Europoje kasmet mir\u0161ta 200\u2013300 t\u016bkst. sergan\u010di\u0173 LOPL. PSO duomenimis, 1997 m. nuo LOPL mir\u0117 4,1 proc. vyr\u0173 ir 2,4 proc. moter\u0173 (8). Mir\u0161tamumas nuo LOPL 2\u20133 kartus da\u017enesnis tarp vyr\u0173 negu tarp moter\u0173 ir did\u0117ja vyresniame am\u017eiuje. Pastaruosius du de\u0161imtme\u010dius 4\u20136 proc. suaugusi\u0173j\u0173 ken\u010dia nuo LOPL. \u0160ia liga serga vyresni negu 40 m. \u017emon\u0117s, vyrai serga da\u017eniau negu moterys (8). Ilgai pagrindine ir vienintele LOPL prie\u017eastimi buvo laikomas r\u016bkymas, nors dar 1963 m. Philip <\/i>pasteb\u0117jo, kad ne tik r\u016bkymas sukelia LOPL (9). Dar anks\u010diau Fairbairn <\/i>publikavo straipsn\u012f, kad \u012ftakos LOPL atsirasti turi aplinkos tar\u0161a (10). Husman <\/i>ir bendraautoriai 6 metus tyr\u0117 suomi\u0173 \u016bkininkus ir ne\u016bkininkaujan\u010dius \u017emones. Paskelbus \u0161io tyrimo rezultatus, pasikeit\u0117 nusistov\u0117jusi nuomon\u0117, kad LOPL sukelia tik r\u016bkymas. Jie nustat\u0117, kad \u016bkininkai (2,7 proc.), kurie ner\u016bko, da\u017eniau serga LOPL nei ne\u016bkininkaujantys (0,7 proc.) (11). JAV atlikt\u0173 didelio masto tyrim\u0173 NHANES I, NHANES II ir NHANES III (angl. National Health and Nutrition Examination Survey<\/i>) rezultatai parod\u0117, kad 5,1 proc. ner\u016bkan\u010di\u0173 (3,7 proc. vyr\u0173 ir 5,6 moter\u0173) serga LOPL.<\/span><\/p>\n

\u0160iame tyrime LOPL diagnoz\u0117 buvo nustatyta remiantis ligoni\u0173 nusiskundimais (l\u0117tiniu kosuliu, l\u0117tiniu skrepliavimu ir dusuliu), klinikinio tyrimo duomenimis (12). \u0160ie rezultatai sutapo su pana\u0161aus tyrimo, atlikto Suomije, rezultatais (13). Po de\u0161imt met\u0173, kitame tyrime (NHANES III), LOPL diagnozei nustatyti buvo atliekami ir funkciniai kv\u0117pavimo m\u0117giniai. Gauti rezultatai patvirtino, kad JAV ketvirtadalis sergan\u010di\u0173 LOPL niekada ner\u016bk\u0117 (14). Pana\u0161us sergan\u010di\u0173 \u0161ia liga ner\u016bkan\u010di\u0173j\u0173 ir r\u016bkan\u010di\u0173j\u0173 santykis yra ir Did\u017eiojoje Britanijoje (22,9 proc.) (15), Ispanijoje (23,4 proc.) (16). Ner\u016bkan\u010di\u0173j\u0173 pasiskirstymas tarp sergan\u010di\u0173 LOPL pavaizduotas 1 paveiksle.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"L\u0117tin\u0119<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

GENETIN\u0116 IR \u012eVAIRI\u0172 APLINKOS VEIKSNI\u0172 \u012eTAKA LOPL I\u0160SIVYSTYMUI<\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Manoma, kad rizik\u0105 susirgti LOPL lemia \u012fvair\u016bs genai. Literat\u016broje daugiausia duomen\u0173 pateikta apie \u012fgimt\u0105 proteazi\u0173 inhibitoriaus alfa-1 antitripsino tr\u016bkum\u0105. Tr\u016bkstant alfa-1 antitripsino, did\u0117ja proteolizini\u0173 ferment\u0173 koncentracija, ardomas plau\u010di\u0173 jungiamasis audinys, d\u0117l to prasideda plau\u010di\u0173 parenchimos destrukcija ir emfi zema. Sergan\u010dio LOPL b\u016bkl\u0119 lemia gen\u0173 s\u0105veika, j\u0173 mutacijos ir pa\u017eaidos bei aplinkos \u012ftaka (17), suformuojamas individualus LOPL fenotipas. Turin\u010di\u0173 alfa-1 antitripsino tr\u016bkum\u0105 fenotipai gali b\u016bti skirtingi priklausomai nuo aplinkos poveikio, pavyzd\u017eiui, r\u016bkymo. (18). Tyrimai leido atkreipti d\u0117mes\u012f, kad LOPL kartojasi \u0161eimose, tod\u0117l \u0161eimos anamnez\u0117 priskiriama prie svarbi\u0173 rizikos veiksni\u0173. Vieno nukleotido polimorfizmas, apra\u0161ytas sergan\u010di\u0173 LOPL fenotipuose, i\u0161lieka gin\u010dytinos vert\u0117s (19). Lytis taip pat turi \u012ftakos LOPL atsirasti (d\u0117l geno su genu s\u0105veikos) (17, 20). Pagrindiniai aplinkos ir genetiniai veiksniai apibendrinti 2 paveiksle.<\/span><\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0\"L\u0117tin\u0119<\/span><\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

U\u017dDAR\u0172 PATALP\u0172 ORO TAR\u0160A IR LOPL<\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Pasaulyje apie 50 proc. nam\u0173 \u016bki\u0173 miestuose ir 90 proc. kaimuose \u0161ildomi ir maistas juose ruo\u0161iamas naudojant organin\u012f kur\u0105 (malkas, med\u017eio anglis). Pasaulyje net 3 milijardus \u017emoni\u0173 veikia organinio kuro d\u016bmai, o r\u016bko tik 1,1 mlrd. Galima teigti, kad organinio kuro d\u016bmai \u2013 taip pat svarbus LOPL rizikos veiksnys (21), ypa\u010d atsi\u017evelgiant \u012f jo mast\u0105 ir fakt\u0105, kad ketvirtadalis LOPL atvej\u0173 nesusij\u0119 su r\u016bkymu. Kasdien besivystan\u010diose valstyb\u0117se ir i\u0161sivys\u010diusi\u0173 vargingesniuose nam\u0173 \u016bkiuose sudeginama beveik 2 mlrd. kilogram\u0173 organinio kuro (22\u201324). I\u0161kelta hipotez\u0117, kad besivystan\u010diose valstyb\u0117se pusei sergan\u010di\u0173 LOPL organinio kuro ter\u0161alai buvo vienas pagrindini\u0173 veiksni\u0173, suk\u0117lusi\u0173 lig\u0105. 75 proc. sergan\u010di\u0173 d\u0117l oro tar\u0161os sudar\u0117 moterys (21).<\/span><\/p>\n

Daugelis epidemiologini\u0173 tyrim\u0173 rodo, kad kaimo vietov\u0117se labai svarbus LOPL rizikos veiksnys yra organinio kuro deginimo metu susidar\u0119 ter\u0161alai (25\u201329). Atlik\u0119 36 tyrim\u0173 metaanaliz\u0119, Po ir bendraautoriai pateik\u0117 duomenis, kad organinio kuro d\u016bmai didina rizik\u0105 susirgti LOPL (santykin\u0117 rizika 2,3, 95 proc. pasikliaunamasis intervalas (PI) 1,5\u20133,5), \u016bmiomis kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijomis (3,64, 95 proc. PI 2,1\u20136,4) (30). Elicki <\/i>ir bendraautoriai paskelb\u0117 tyrimo, kuriame dalyvavo 596 niekada ner\u016bkiusios moterys i\u0161 Turkijos, duomenis ir pateik\u0117 i\u0161vadas, kad organinio kuro d\u016bmai \u0161ioje valstyb\u0117je sukelia 23 proc. (95 proc., PI 13 33) LOPL atvej\u0173 (31), o rizika susirgti \u0161ia liga moterims yra dviguba, palyginti su tomis, kurios maist\u0105 ruo\u0161ia naudodamos suskystintas dujas (28,5 ir 13,6 proc.).<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

KENKSMINGOS DARBO S\u0104LYGOS IR LOPL<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Seniai nustatyta, kad darbo aplinkos u\u017eter\u0161tumas kenksmingomis dujomis (32), gr\u016bd\u0173 dulk\u0117mis (33), kaip ir garai su dulk\u0117mis gamyklose (34), susij\u0119s su LOPL. Po 2003 m. JAV atlikto epidemiologinio tyrimo nustatyta, kad 15 proc. LOPL atvej\u0173 gal\u0117jo lemti darbo aplinkos u\u017eter\u0161tumas (35). I\u0161tyr\u0119 1 258 vyresnius nei 40 met\u0173 \u017emones, Lamprecht <\/i>ir bendraautoriai patvirtino: \u016bkininkavimas didina rizik\u0105 susirgti LOPL net 7,7 proc. 30 proc. tirt\u0173 \u016bkinink\u0173 sirgo lengva LOPL forma (36).<\/span><\/p>\n

Norvegijoje atlikto tyrimo duomenimis, \u016bkininkams, kurie augina gyvulius, net 40 proc. (95 proc. PI 10\u201370) padid\u0117ja rizika susirgti LOPL negu tiems, kurie augina gr\u016bdines kult\u016bras. LOPL rizika susijusi su darbe naudojamomis ir patenkan\u010diomis \u012f aplinkos or\u0105 chemin\u0117mis med\u017eiagomis bei apsaugos priemoni\u0173 nenaudojimu. \u0160ios med\u017eiagos \u2013 tai vandenilio sulfidas, neorganin\u0117s ir organin\u0117s druskos (37).<\/span><\/p>\n

Epidemiologini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, didesn\u0117 rizika susirgti LOPL yra \u0161achtininkams, angliakasiams, tuneli\u0173 darbuotojams ir betono gamykl\u0173 darbuotojams. \u0160i\u0173 viet\u0173 darbo aplinkos u\u017eter\u0161tumas ir apsaugos priemoni\u0173 nenaudojimas net pranoksta r\u016bkymo \u017eal\u0105 (38). Nuolatinis dulki\u0173 ir gar\u0173 poveikis bei silicio dioksido naudojimas \u012fvairiose pramon\u0117s \u0161akose taip pat skatina<\/span><\/p>\n

LOPL (39, 40). Pagal tyrimo NHANES III duomenis, rizika susirgti LOPL i\u0161auga dirbant plastiko, tekstil\u0117s, gumos fabrikuose, transporto pramon\u0117je, maisto pramon\u0117je ir net gro\u017eio paslaug\u0173 sferoje (pavyzd\u017eiui, kirpyklose) (41). Riziking\u0173 profesij\u0173 atstov\u0173 LOPL sergamumas buvo 19 proc., i\u0161 j\u0173 31 proc. ner\u016bk\u0117. \u012evairiose \u0161alyse LOPL d\u0117l darbo aplinkos u\u017eter\u0161tumo kinta nuo 9 iki 31 proc. (42).<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

TUBERKULIOZ\u0116 IR LOPL<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

L\u0117tin\u0117 infekcija \u2013 tai dar vienas LOPL rizikos veiksnys. Tuberkulioz\u0117<\/a> \u2013 Lietuvoje paplitusi l\u0117tin\u0117 plau\u010di\u0173 infekcija. Kai kuriais atvejais jai b\u016bdinga l\u0117tin\u0117 kv\u0117pavimo tak\u0173 obstrukcija, pana\u0161i \u012f sukeliam\u0105 LOPL. Obstrukcija galima lig\u0105 diagnozuojant (43, 44), gydant (45) ir kelerius metus po gydymo (46). Mikobakterij\u0173 sukelta infekcija lemia kv\u0117pavimo tak\u0173 fi broz\u0119, imunin\u012f atsak\u0105 \u012f suk\u0117l\u0117j\u0105, kuris sukelia kv\u0117pavimo tak\u0173 u\u017edegim\u0105. \u0160ios patogenez\u0117s grandys b\u016bdingos LOPL. Sergan\u010di\u0173j\u0173 tuberkulioze kv\u0117pavimo obstrukcijos da\u017enis kinta nuo 28 iki 68 proc., \u012fvairi\u0173 tyrim\u0173 duomenimis (46, 47). Net 48 proc. visai pasveikusi\u0173 ligoni\u0173, kurie at\u0117jo pasitikrinti ir buvo \u012ftraukti \u012f klinikin\u012f tyrim\u0105, buvo nustatyta kv\u0117pavimo tak\u0173 obstrukcija. Pasteb\u0117ta, kad kuo v\u0117liau baigiamas gydymas, tuo da\u017eniau nustatoma obstrukcija (am\u017eius nebuvo lemiantis veiksnys) (48).<\/span><\/p>\n

Didelio masto tyrimo Piet\u0173 Afrikoje duomenimis (jame dalyvavo 13 826 \u017emon\u0117s, sirg\u0119 tuberkulioze), galima teigti, kad LOPL \u012ftakos turi ir tuberkulioz\u0117<\/a>: rizik\u0105 susirgti LOPL ji didina 4,9 karto vyrams (95 proc. PI 2,6\u20139,2) ir 6,6 karto moterims (95 proc. PI 3,7\u201311,9) (49). Taigi persirgus tuberkulioze reik\u0161mingai padid\u0117ja rizika susirgti LOPL.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

ORO TAR\u0160A IR LOPL<\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Pasteb\u0117ta, kad aplinkos u\u017eter\u0161tumas \u2013 taip pat LOPL rizikos veiksnys. Dar 1958 m. Did\u017eiojoje Britanijoje tiriant pa\u0161tininkus pasteb\u0117ta, kad didesnis sergamumas LOPL buvo tarp t\u0173, kurie dirbo u\u017eter\u0161tose vietov\u0117se (r\u016bkymas \u012ftakos netur\u0117jo) (50, 51). Did\u017eiojoje Britanijoje ir JAV atlikti du epidemiologiniai tyrimai pateik\u0117 duomen\u0173 apie lemiam\u0105 oro tar\u0161os poveik\u012f LOPL (52, 53). \u0160i hipotez\u0117 patvirtinta i\u0161tyrus gyvenan\u010dius netoli greitkeli\u0173 ar kit\u0173 intensyvaus eismo viet\u0173 (54, 55).<\/span><\/p>\n

Oro tar\u0161a dujomis ir kietosiomis dalel\u0117mis b\u016bdinga didmies\u010diams, kuriuose intensyvus eismas ir gausi industrija. Nustatyta, kad did\u0117janti miest\u0173 oro tar\u0161a, susijusi su da\u017enesniu sergamumu \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 bei plau\u010di\u0173 ligomis, gali lemti ir LOPL (56). Neabejotina, kad oro tar\u0161a skatina LOPL pa\u016bm\u0117jim\u0173 da\u017en\u012f (57), bet neabejotin\u0173 \u012frodym\u0173, kad oro tar\u0161a daro tiesiogin\u012f poveik\u012f LOPL, dar nepakanka.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

APIBENDRINIMAS<\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

LOPL \u2013 tai l\u0117tin\u0117 kv\u0117pavimo sistemos liga, kuri smarkiai blogina gyvenimo kokyb\u0119 ir darbingum\u0105. Sergamumas LOPL did\u0117ja. Da\u017eniau serga vyrai negu moterys. Visa tai susij\u0119 ir su ekonominiais nuostoliais. Ilg\u0105 laik\u0105 r\u016bkymas buvo laikomas pagrindiniu ir vieninteliu etiologiniu LOPL veiksniu, bet pastaruoju metu domimasi ir kitais, turin\u010diais \u012ftakos plau\u010di\u0173 funkcijai bei LOPL atsiradimui. Nema\u017eai tyrim\u0173 \u012frod\u0117, kad gana da\u017enai LOPL suserga niekada ner\u016bk\u0119 \u017emon\u0117s. Taigi, kit\u0173 aplinkos s\u0105lyg\u0173 poveikis ne ma\u017eiau svarbus u\u017e r\u016bkymo. Reikia nepamir\u0161ti, kad veikiami t\u0173 pa\u010di\u0173 s\u0105lyg\u0173 ne visi \u017emon\u0117s suserga LOPL. Manoma, ne vien aplinkos, bet ir genetiniai veiksniai lemia lig\u0105. Svarbiausias i\u0161 j\u0173 \u2013 paveld\u0117tas alfa-1 antitripsino tr\u016bkumas. Taip pat pasteb\u0117ta, kad sergamumas LOPL susij\u0119s su \u0161eimos polinkiu sirgti \u0161ia liga. Kiti galimi rizikos veiksniai \u2013 lyties \u012ftaka, vieno nukleotido polimorfizmas.<\/span><\/p>\n

\u012evair\u016bs oro ter\u0161alai pasaulyje veikia tris kartus daugiau \u017emoni\u0173, negu yra r\u016bkan\u010di\u0173j\u0173. Oro tar\u0161os tendencija svarbi ir i\u0161sivys\u010diusiose, ir besivystan\u010diose valstyb\u0117se. Besivystan\u010diose valstyb\u0117se kiek da\u017eniau pasitaiko su organinio kuro deginimu (malk\u0173, med\u017eio angli\u0173 ir kt.) susij\u0119s<\/span><\/p>\n

LOPL i\u0161sivystymas. Da\u017eniausiai \u0161i\u0173 ter\u0161al\u0173 pasitaiko u\u017edarose patalpose, nam\u0173 aplinkoje, nes organinis kuras vartojamas maistui ruo\u0161ti, \u0161ildytis. U\u017eter\u0161tas darbo aplinkos oras \u2013 tai dar vienas LOPL etiologinis veiksnys. Rizika susirgti did\u0117ja \u0161achtininkams, \u016bkininkams, = pramon\u0117s, transporto darbuotojams ir kt. Dideliuose miestuose oras u\u017eter\u0161tas \u012fvairiais garais ir kietosiomis dalel\u0117mis. Kv\u0117puojant tokiu oru pa\u016bm\u0117ja plau\u010di\u0173 ligos, o tvirtam ry\u0161iui su LOPL \u012frodyti reikia daugiau tyrim\u0173. Ekspertai sako, kad tai \u2013 tik rimto epidemiologinio tyrimo klausimas.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

\u017durnalas \u201cInternistas\u201d<\/span><\/h2>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

L\u0117tin\u0117 obstrukcin\u0117 plau\u010di\u0173 liga (LOPL) pasirei\u0161kia nevisi\u0161kai i\u0161nykstan\u010dia kv\u0117pavimo tak\u0173 obstrukcija, kuri \u012fprastai progresuoja ir yra susijusi su nenormalia plau\u010di\u0173 u\u017edegimo reakcija \u012f \u012fkvepiamas kenksmingas daleles ar dujas. Tai svarbi visuomen\u0117s problema, kadangi sergamumas LOPL did\u0117ja. Remiantis<\/span> Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 1990 metais pagal mirties prie\u017eastis LOPL u\u017e\u0117m\u0117 \u0161e\u0161t\u0105 viet\u0105. Prognozuojama, kad 2020 metais pagal mirties prie\u017eastis LOPL u\u017eims tre\u010di\u0105 viet\u0105 (1).<\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[8117,7432,125,211,7882,627],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11696","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-hipoteze","tag-infekcija","tag-rukymas","tag-sergamumas","tag-tuberkulioze","tag-uzterstumas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11696","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11696"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11696\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11696"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11696"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11696"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11696"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11696"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}