{"id":11714,"date":"2010-01-15T20:00:00","date_gmt":"2010-01-15T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-01-15T20:00:00","modified_gmt":"2010-01-15T20:00:00","slug":"kasos-vezys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/kasos-vezys\/11714\/","title":{"rendered":"Kasos v\u0117\u017eys"},"content":{"rendered":"

Kasos v\u0117\u017eys<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Gyd. Violeta Ber\u017ei\u016bnien\u0117<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

V\u0161\u012e Kauno 2-osios klinikin\u0117s ligonin\u0117s Vidaus lig\u0173 diagnostikos skyrius<\/o:p><\/span><\/i><\/p>\n

Gyd. rezidentas Liudas Erencas<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Kauno medicinos universiteto Radiologijos klinika<\/o:p><\/span><\/i><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/p>\n

Pacient\u0117, iki patekdama \u012f antro lygio ligonin\u0119, ligos simptomus vertino kaip \u012fprastus gripo sukeliamus negalavimus. Jausdavo bendr\u0105 silpnum\u0105 ir pakar\u0161\u010diuodavo, tod\u0117l gyd\u0117si ambulatori\u0161kai, ta\u010diau neveiksmingai. B\u016bklei blog\u0117jant ir atsiradus nuolatiniam kar\u0161\u010diavimui, stacionarizuota \u012f antro lygio ligonin\u0119 i\u0161tirti. Atmetus sepsio ir urosepsio diagnozes, gydytoj\u0173 d\u0117mes\u012f atkreip\u0117 padid\u0117j\u0119 kepen\u0173 fermentai, ta\u010diau konsultav\u0119 infektologai ir chirurgai \u016bmin\u0119 infekcin\u0119 ar chirurgin\u0119 lig\u0105 atmet\u0117.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Atlikus pilvo organ\u0173 sonoskopij\u0105 ir kompiuterin\u0119 tomografij\u0105, buvo galima \u012ftarti kasos v\u0117\u017e\u012f su kepen\u0173 metastaz\u0117mis arba kepen\u0173 abscesais. Tre\u010diojo lygio ligonin\u0117je atlikus kepen\u0173 biopsij\u0105 kontroliuojant sonoskopu, buvo nustatyta diagnoz\u0117 Ca pancreatis T<\/i><\/b><\/span>2<\/span><\/i><\/b>N<\/span><\/i><\/b>0<\/span><\/i><\/b>M<\/span><\/i><\/b>1 <\/span><\/i><\/b>st. IV, cat. cl. 4 Ca metastaticum hepatis.<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Lietuvos v\u0117\u017eio registro duomenimis, tarp vis\u0173 v\u0117\u017eio atvej\u0173 2007 metais nauji sergamumo kasos v\u0117\u017eiu atvejai buvo 12-oje vietoje (10,4 atvejo 100 000 gyventoj\u0173).<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Kasos v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo rizikos veiksniai:<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

• \u017dalingi \u012fpro\u010diai – r\u016bkymas, darbas, kurio pramon\u0117je naudojamos kenksmingos med\u017eiagos<\/o:p><\/span> (degalai, odos da\u017eai, aromatiniai aminai ir t.t.).<\/o:p><\/span><\/p>\n

• Vyresnis am\u017eius: kasos v\u0117\u017eiu da\u017eniau serga 70–80 met\u0173 asmenys.<\/o:p><\/span><\/p>\n

• Vyri\u0161ka lytis: santykis sergan\u010di\u0173 kasos v\u0117\u017eiu tarp vyr\u0173 ir moter\u0173 yra 1,3:1.<\/o:p><\/span><\/p>\n

• Ligos: l\u0117tinis pankreatitas, kuris paprastai pa\u016bm\u0117ja d\u0117l gausaus alkoholio vartojimo, cistin\u0117 fibroz\u0117<\/a> ar cukrinis diabetas.<\/o:p><\/span><\/p>\n

• Kasos v\u0117\u017eys \u0161eimos anamnez\u0117je.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Kasos v\u0117\u017eio simptomai:<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

• Pilvo ir\/ar nugaros skausmai<\/a>.<\/o:p><\/span><\/p>\n

• Svorio kritimas, da\u017enai b\u016bna kartu su:<\/o:p><\/span><\/p>\n

– pablog\u0117jusiu apetitu;<\/o:p><\/span><\/p>\n

– pykinimu;<\/o:p><\/span><\/p>\n

– viduriavimu;<\/o:p><\/span><\/p>\n

– n etik\u0117tai prasid\u0117jusiu diabetu;<\/o:p><\/span><\/p>\n

– gelta<\/a>.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Da\u017eniausiai kasos v\u0117\u017eio simptomai b\u016bna nesunk\u016bs, d\u0117l to sunku diagnozuoti \u0161i\u0105 lig\u0105. Da\u017enai \u0161i\u0105 lig\u0105 sunku atskirti nuo kit\u0173 lig\u0173, ne toki\u0173 pavojing\u0173, agresyvi\u0173. D\u0117l to blogai diagnozuojamas I ir II stadij\u0173 kasos v\u0117\u017eys. Daugeliui pacient\u0173 liga diagnozuojama IV stadijos – apie 50 proc. vis\u0173 atvej\u0173 [4].<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Kasos v\u0117\u017eio diagnostika<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Pirmiausia pacientas apklausiamas \u0161eimos gydytojo: ar nema\u017e\u0117ja k\u016bno svoris, ar yra apetitas, ar neskauda pilvo. Tada atliekamas objektyvus paciento tyrimas: atkreipiamas d\u0117mesys \u012f odos, gleivini\u0173, aki\u0173 spalv\u0105 ir \u012fsitikinama, ar n\u0117ra geltos. \u010ciuopiant pilv\u0105, kartais pacientui skauda, \u012fmanoma u\u017e\u010diuopti navik\u0105. Atliekami kraujo, \u0161lapimo tyrimai,kr\u016btin\u0117s l\u0105stos rentgenograma. \u012etar\u0119s kasos navik\u0105, \u0161eimos gydytojas pacient\u0105 pasiun\u010dia \u012f asmens sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaig\u0105, kur galima atlikti i\u0161samius tyrimus ir nustatyti galutin\u0119 diagnoz\u0119 [1].<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Kasos v\u0117\u017eio radiologin\u0117 diagnostika <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Ultragarsinis tyrimas (UT)<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Ultragarsinio tyrimo metu ap\u017ei\u016brima kasa, nustatoma, ar yra navikas (jei yra, kurioje organo dalyje); ap\u017ei\u016brima, ar padid\u0117j\u0119 \u0161alia kasos esantys limfmazgiai, ar navikinis procesas n\u0117ra ap\u0117m\u0119s gretim\u0173 pilvo organ\u0173, i\u0161matuojami kasos bei kasos naviko matmenys [1]. Tai yra saugiausias, pigiausias ir labiausiai paplit\u0119s kasos tyrimo b\u016bdas. Nors \u0161\u012f metod\u0105 sud\u0117tinga taikyti esant nutukimui ir meteorizmui, be to, tam reikia patyrusio tyr\u0117jo, metodas vertinamas kaip geriausias atrankinei patikrai.<\/o:p><\/span><\/p>\n

B\u016bdingas kasos v\u0117\u017eio vaizdas ultragarsinio tyrimo metu – neai\u0161ki\u0173 rib\u0173 hipoechogeninis solidinis darinys [5]. Tyrimo jautrumas diagnozuojant kasos v\u0117\u017e\u012f siekia 80 proc., ta\u010diau tok\u012f rezultat\u0105 gali gauti tik didel\u0119 patirt\u012f turintis specialistas, o kasdien\u0117je praktikoje \u0161is rodiklis yra ma\u017eesnis [6].<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Skrand\u017eio ir dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos kontrastin\u0117 rentgenoskopija ir rentgenografija<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Pilvo vir\u0161utin\u0117s dalies skausmai da\u017eniau b\u016bna d\u0117l skrand\u017eio bei dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos lig\u0173, bet gali b\u016bti ir d\u0117l kasos v\u0117\u017eio. Siekiant nustatyti tikr\u0105j\u0105 skausm\u0173 prie\u017east\u012f, gali b\u016bti paskirtas skrand\u017eio ir dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos kontrastinis rentgeninis tyrimas. Gydytojas radiologas, matydamas skrand\u017eio ar dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos spind\u017eio susiaur\u0117jim\u0105, gali \u012ftarti, kad tai yra d\u0117l kasos naviko spaudimo [1].<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Kompiuterin\u0117 tomografija (KT)<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Tai i\u0161tobulintas \u0161iuolaiki\u0161kas tyrimo metodas, atliekamas sud\u0117tingais aparatais, kompiuteriniais tomografais [1]. Naujos kartos kompiuteriniai tomografai labai padidino kasos navik\u0173 diagnostikos tikslum\u0105. \u0160iuo metu atliekama dinamin\u0117 kontrastin\u0117 kompiuterin\u0117 tomografija plonais pj\u016bviais ne tik pagerino hipovaskulini\u0173 darini\u0173 nustatym\u0105, bet ir naudojama kasos bei \u0161alia kasos esan\u010dioms kraujagysl\u0117ms tirti [7]. Naudojant kontrastin\u0119 med\u017eiag\u0105, kasos adenokarcinoma atrodo pana\u0161iai kaip ir tiriant ultragarsu – matomas silpnai hipovaskulinis netaisykling\u0173 rib\u0173 darinys [8]. Kasos latakas distaliau naviko gali b\u016bti i\u0161sipl\u0117t\u0119s ir sergant l\u0117tiniu pankreatitu, o tai trukdo diagnozuoti lig\u0105. Bendras kompiuterin\u0117s tomografijos tikslumas kasos latak\u0173 adenokarcinomos atveju yra 83 proc., specifi\u0161kumas – 93 proc. [6]. Nepaisant tobul\u0117jan\u010di\u0173 technologij\u0173, l\u0117tinio pankreatito ir kasos adenokarcinomos diferencin\u0117 diagnostika i\u0161lieka sud\u0117tinga.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Kasos v\u0117\u017eys ir l\u0117tinis pankreatitas gali pasireik\u0161ti kartu, o tai dar labiau sunkina tiksli\u0105 ligos diagnostik\u0105 [15].<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Endoskopin\u0117 retrogradin\u0117 cholangiopankreatografija (ER CP)<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Tai tyrimas, kuris leid\u017eia \u012fvertinti, ar kasos navikas n\u0117ra u\u017espaud\u0119s kasos ir tul\u017eies nutekam\u0173j\u0173 latak\u0173 [1]. Nurodoma, kad ERCP yra tikslesnis tyrimas nustatant kasos v\u0117\u017e\u012f nei kompiuterin\u0117 tomografija ar sonoskopija. Vidutinis literat\u016broje skelbiamas ERCP tikslumas diagnozuojant kasos v\u0117\u017e\u012f yra 80–90 proc. [9]. Vis d\u0117lto ERCP yra invazinis tyrimo metodas, tod\u0117l nenaudojamas atrankinei patikrai ir da\u017eniausiai atliekamas pacientams, kai v\u0117\u017eio ar kitos kasos ligos tikimyb\u0117 yra didel\u0117, taigi d\u0117l to tyrimo diagnostinis tikslumas gali b\u016bti didesnis negu kit\u0173 b\u016bd\u0173 [6]. Dar vienas ERCP prana\u0161umas – jos metu galima drenuoti tul\u017eies latakus juos stentuojant, \u0161epet\u0117liu paimti med\u017eiagos citologiniam tyrimui atlikti, taip pat – kasos sul\u010di\u0173, kuriose ie\u0161koma \u012fvairi\u0173 med\u017eiag\u0173 ir v\u0117\u017eio \u017eymen\u0173. Toks tyrimas yra invazinis, gali sukelti komplikacij\u0173. Kartais tyrimas nepavyksta. Po tyrimo pasirei\u0161kiantis \u016bminis pankreatitas, kaip ir stentas tul\u017eies latakuose, maskuoja klinik\u0105, sunkiau vertinti kit\u0173 tyrim\u0173 rezultatus, tai nutolina galimos radikalios operacijos laik\u0105 [10].<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Endoskopinis ultragarsinis tyrimas (EUT)<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Literat\u016bros duomenimis, endoskopinis ultragarsinis tyrimas yra tiksliausias i\u0161 vis\u0173 kit\u0173 kasos v\u0117\u017eio diagnostikos b\u016bdas. EUT yra tiksliausias ir nustatant kasos v\u0117\u017eio stadij\u0105 bei \u012fsiskverbim\u0105 \u012f kraujagysles [11]. Dar vienas svarbus EUT prana\u0161umas tas, kad tyrimo metu galima padaryti naviko punkcij\u0105 plona adata ir gauti med\u017eiagos citologiniam tyrimui atlikti [5]. Toki\u0173 punkcij\u0173 komplikacij\u0173 da\u017enis yra ma\u017eas – 1–2,3 proc., da\u017eniausios yra infekcija, kraujavimas<\/a> ir \u016bminis pankreatitas [15].<\/o:p><\/span><\/p>\n

Viena i\u0161 nauj\u0173 \u0161io metodo r\u016b\u0161i\u0173 yra intraduktalinis endoskopinis ultragarsinis tyrimas (IDEUT), kurio metu 2,9 mm skersmens sonoskopinis 20 MHz ultragarsinio da\u017enio kateteris \u012fki\u0161amas \u012f kasos ar tul\u017eies latakus. Tai leid\u017eia pasiekti didesn\u0119 skiriam\u0105j\u0105 geb\u0105 nei \u012fprastu EUS tyrimu, drauge ir ypa\u010d ger\u0105 vaizdo kokyb\u0119, diagnozuoti labai ma\u017eus intraduktalinius navikus. EUT metodo tikslumui, prie\u0161ingai nei transabdominalinei sonoskopijai, neturi \u012ftakos nutukimas<\/a> ar dujos \u017earnyne. \u0160iuo metodu galima diagnozuoti labai ma\u017eus navikus, ta\u010diau sud\u0117tinga ir brangi aparat\u016bra, tyr\u0117jo kvalifikacijos \u012ftaka riboja \u0161io metodo taikym\u0105, ypa\u010d diferencijuojant<\/o:p><\/span><\/p>\n

piktybinius navikus nuo nepiktybini\u0173 [5].<\/o:p><\/span><\/p>\n

Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas (MRT)<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas pastaraisiais metais vis da\u017eniau naudojamas kasos lig\u0173 diagnostikai, did\u0117ja jo reik\u0161m\u0117 diferencijuojant kasos v\u0117\u017e\u012f. Tyrimas riebal\u0173 eliminavimo re\u017eimu T<\/span>1 <\/span>pakankamai gerai padeda nustatyti kasos poky\u010dius – \u017eidininius, b\u016bdingus kasos v\u0117\u017eiui [12]. Kasos v\u0117\u017eiui da\u017eniausiai b\u016bdinga didelio tankio desmoplazin\u0117 reakcija aplink navik\u0105, o tai sutrumpina T<\/span>2 <\/span>re\u017eim\u0105 ir ma\u017eina signalo intensyvum\u0105, palyginti su kitais navikais, d\u0117l to j\u0173 negalima gerai atskirti nuo kasos audinio. T<\/span>1 <\/span>re\u017eimu v\u0117\u017eio \u017eidinys matomas kaip ma\u017eo intensyvumo signalo darinys, da\u017eniausiai kasos v\u0117\u017eys turi ilgesn\u012f T<\/span>1 <\/span>nei gretimi kasos audiniai. Kadangi dauguma adenokarcinom\u0173 yra hipovaskulin\u0117s, dinaminis kontrastinis tyrimas naudojant gadolin\u0105 leid\u017eia jas nustatyti patikimiau nei KT metodu [13].<\/o:p><\/span><\/p>\n

MRT tyrimas patrauklus tuo, kad jo metu galima atlikti MRT cholangiopankreatografij\u0105 ir MRT angiografij\u0105. Rekonstrukcinis trij\u0173 matmen\u0173 dinaminis kontrastinis magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas (3-D MRT) leid\u017eia nustatyti naviko \u012fsiskverbimo \u012f kraujagysles ir latak\u0173 obstrukcijos laipsn\u012f, kartu gali b\u016bti prognozuojama kasos naviko pa\u0161alinimo i\u0161pjaunant galimyb\u0117. MRT tyrimo tikslum\u0105 gali padidinti ir vartojamos naujos kontrastin\u0117s med\u017eiagos: gadolinas ir manganas. Lite rat\u016broje nurodyta, kad pastarasis padeda geriau aptikti MRT metodu kasos pa\u017eeidimus [14].<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Pozitron\u0173 emisijos tomografija (PET)<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Tyrimo jautrumas diagnozuojant kasos v\u0117\u017e\u012f, literat\u016bros duomenimis, vidutini\u0161kai 90 proc., specifi\u0161kumas – vidutini\u0161kai 80–90 proc., tikslumas – vidutini\u0161kai 80–90 proc. Kasperk duomenimis, tiek PET, tiek KT tyrimu liga klaidingai diagnozuota 15 proc. pacient\u0173. Jis pabr\u0117\u017e\u0117, kad PET nepadeda diferencinei diagnostikai, ta\u010diau gali b\u016bti naudinga atliekant j\u0105 kartu su KT ar MRT. Nors pradinis susi\u017eav\u0117jimas PET metodu kasos \u017eidinini\u0173 poky\u010di\u0173 diagnostikai JAV ir Europoje dabar atsl\u016bgo, ta\u010diau Japonijoje PET \u012ftraukta \u012f tyrim\u0173 d\u0117l kasos v\u0117\u017eio algoritm\u0105 [15].<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Kiti tyrimai<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

V\u0117\u017eio \u017eymenys. <\/span><\/i><\/b>Anks\u010diau aptarti tyrimai leid\u017eia \u012ftarti kasos v\u0117\u017eio diagnoz\u0119, ta\u010diau nepatvirtina jos 100 proc. \u0160iandien CA 19-9 ir CEA yra labiausiai i\u0161tirti v\u0117\u017eio \u017eymenys kraujo serume. CA 19-9 jautrumas, nurodomas literat\u016bros \u0161altiniuose, yra 65–86 proc., o specifi\u0161kumas – vidutini\u0161kai 80 proc. [15].<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Kasos punkcija plona adata, biopsija, citologinis ir histologinis tyrimas. <\/span><\/i><\/b>Kasos punkcija plona adata ir citologinis gautos med\u017eiagos tyrimas apib\u016bdinami kaip tiksl\u016bs invaziniai patologin\u0117s diagnoz\u0117s nustatymo b\u016bdai, leid\u017eiantys motyvuotai pasirinkti gydymo metod\u0105. Di Stasi, i\u0161analizav\u0119s didelio daugiacentrio tyrimo rezultatus, nustat\u0117, kad kasos punkcijos b\u016bdu gautos med\u017eiagos citologinis tyrimas buvo tikslus visais kasos v\u0117\u017eio metastazi\u0173 atvejais, 86 proc. – kasos adenokarcinomos, 62 proc. – cistini\u0173 neoplazm\u0173 navik\u0173 atvejais. Didel\u0117 \u0161io tyrimo taikymo patirtis rodo, kad, atliekant punkcij\u0105 20–22 G adatomis, tyrimo jautrumas vir\u0161ija 80 proc., specifi\u0161kumas artimas 100 proc., o, naudojant 16–19 G adatas, jautrumas siekia 92 proc.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Daugelis tyr\u0117j\u0173 pastaruoju metu atlieka stulpelin\u0119 biopsij\u0105 pjaunam\u0105ja adata, o tai leid\u017eia i\u0161tirti med\u017eiag\u0105 histologi\u0161kai. \u0160io b\u016bdo tikslumas svyruoja nuo 90 proc. iki 100 proc., specifi\u0161kumas yra 100 proc., metodas sukelia ma\u017eai komplikacij\u0173 [15]. Kiti tyrimai – kasos skenavimas, selektyvioji angiografija – buvo gana paplit\u0119 ankstesniais metais. Dabar, diferencijuojant kasos v\u0117\u017e\u012f, kaip rutininiai diagnostikos metodai jie nerekomenduojami [10].<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

\u017durnalas”Gydymo menas”<\/o:p><\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pacient\u0117, iki patekdama \u012f antro lygio ligonin\u0119, ligos simptomus vertino kaip \u012fprastus gripo sukeliamus negalavimus. Jausdavo bendr\u0105 silpnum\u0105 ir pakar\u0161\u010diuodavo, tod\u0117l gyd\u0117si ambulatori\u0161kai, ta\u010diau neveiksmingai. B\u016bklei blog\u0117jant ir atsiradus nuolatiniam kar\u0161\u010diavimui, stacionarizuota \u012f antro lygio ligonin\u0119 i\u0161tirti. Atmetus sepsio ir urosepsio diagnozes, gydytoj\u0173 d\u0117mes\u012f atkreip\u0117 padid\u0117j\u0119 kepen\u0173 fermentai, ta\u010diau konsultav\u0119 infektologai ir chirurgai \u016bmin\u0119 infekcin\u0119 ar chirurgin\u0119 lig\u0105 atmet\u0117.<\/o:p><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[439,689,275,2268,711,445,157,125,653,630,922,2267,1198,2266,1703,95],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11714","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-citologinis","tag-diagnostika","tag-diagnoze","tag-kasos-vezio-simptomai","tag-kraujagysles","tag-navikas","tag-nutukimas","tag-rukymas","tag-siekia","tag-tomografijos","tag-ultragarsinis","tag-ultragarsinis-tyrimas","tag-uminis","tag-vezio-simptomai","tag-vezio-zymenys","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11714","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11714"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11714\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11714"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11714"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11714"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11714"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11714"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}