{"id":11719,"date":"2010-01-06T20:00:00","date_gmt":"2010-01-06T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-03-03T11:47:28","modified_gmt":"2016-03-03T11:47:28","slug":"galvos-skausmas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/galvos-skausmas\/11719\/","title":{"rendered":"Galvos skausmas"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/ligos-ir-sindromai\/galvos-skausmai-kiti\/4457\">Galvos skausmas <\/a>\u2013 viena da\u017eniausi\u0173, bet nepakankamai i\u0161tirta klinikin\u0117 problema. Tik pastar\u0173j\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 moksliniai tyrimai pad\u0117jo i\u0161ai\u0161kinti skausmui jautrias galvos strukt\u016bras, kai kuriuos jo patogenezinius, nors da\u017enai tik hipotezinius, mechanizmus. B. Ray ir H. G. Wolf 1930 m. pirmieji nurod\u0117 skausmui jautrias galvos strukt\u016bras:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li style=\"text-align: justify;\">Galviniai nervai, turintys skausmini\u0173 skaidul\u0173 (V, VII, IX, X).<\/li>\n<li style=\"text-align: justify;\">Vilizijaus rato arterijos ir pirmieji j\u0173 vidutinio dyd\u017eio \u0161ak\u0173 centimetrai.<\/li>\n<li style=\"text-align: justify;\">Smegen\u0173 dangal\u0173 arterijos.<\/li>\n<li style=\"text-align: justify;\">Did\u017eiosios smegen\u0173 ir kietojo smegen\u0173 dangalo venos bei veniniai an\u010diai.<\/li>\n<li style=\"text-align: justify;\">Ekstrakranijin\u0117s strukt\u016bros: i\u0161orin\u0117 miego arterija ir jos \u0161akos, skalpas ir pakau\u0161io raumenys,oda ir odos nervai, kaklin\u0117s stuburo dalies nervai ir \u0161aknel\u0117s, prienosini\u0173 an\u010di\u0173 gleivin\u0117 ir dantys.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0 Skausmas i\u0161 \u0161i\u0173 strukt\u016br\u0173 gali b\u016bti jau\u010diamas kaip: 1) lokalus; 2) \u201evisceralinis\u201c; 3) \u201ekonverguojantis\u201c. Pavir\u0161ini\u0173 galvos strukt\u016br\u0173 pa\u017eeidimas sukelia lokal\u0173 skausm\u0105 (pvz., sergant de\u0161iniosios smilkinin\u0117s arterijos arteritu, skauda de\u0161iniojoje smilkinin\u0117je galvos dalyje). Gilesni\u0173 strukt\u016br\u0173 pa\u017eeidimas pasirei\u0161kia kitos vietos skausmu, pana\u0161iai kaip kit\u0173 \u201evisceralini\u0173\u201c skausm\u0173 atveju (pvz., kai yra pakau\u0161in\u0117s skilties navikas, da\u017enai skauda kaktin\u0119 galvos dal\u012f d\u0117l tri\u0161akio nervo pirmosios \u0161akos dirginimo). Pa\u017eeidus u\u017epakalin\u0117s kaukol\u0117s duob\u0117s strukt\u016bras, d\u0117l C2, C3 nerv\u0173 ry\u0161io su tri\u0161akio nervo uodeguotojo branduolio kaudaline dalimi skausmas gali b\u016bti perduodamos per tri\u0161akio nervo pirm\u0105j\u0105 \u0161ak\u0105 ir jau\u010diamas kaktoje . Pa\u010dios smegen\u0173 parenchimos pa\u017eeidimas skausmo nesukelia, jis kyla i\u0161 galvos smegen\u0173 dangal\u0173 ir aplinkini\u0173 kraujagysli\u0173 per skausmo receptorius, nervus, jutimo laidus ir s\u0105lygojamas kit\u0173 mechanizm\u0173.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<br \/> Diagnozuojant galvos skausm\u0105, pirmiausiai \u012fvertinama paciento lytis, nes kai kurios galvos skausmo r\u016b\u0161ys nevienodai paplitusios tarp moter\u0173 ir vyr\u0173 (pvz., <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/migrena\/4394\">migrena<\/a> moterys serga 3\u2013 4 kartus da\u017eniau negu vyrai, o <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/klasterinis-galvos-skausmas\/4392\">klasterinis galvos skausmas<\/a> vyrams b\u016bna 5\u201310 kart\u0173 da\u017eniau negu moterims). Da\u017enai idiopatiniam, kaip ir simptominiam, galvos skausmui svarbus \u0161eimin\u0117s anamnez\u0117s (paveld\u0117jimo) veiksnys. Idiopatinis galvos skausmas da\u017eniausiai prasideda jaunyst\u0117je (pvz., migrenos prad\u017eia da\u017eniausiai siejama su brendimu), o simptominis \u2013 vyresniems kaip 50 met\u0173 \u017emon\u0117ms. Pagal lokalizacij\u0105 galvos skausmas skirstomas \u012f vienpus\u012f (unilateralin\u012f) ir abipus\u012f (bilateralin\u012f). Idiopatinis galvos skausmas (<a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/migrena\/4394\">migrena<\/a>, <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/klasterinis-galvos-skausmas\/4392\">klasterinis galvos skausmas<\/a>) da\u017eniau b\u016bna vienpusis, o simptominis, idiopatinis \u012ftampos tipo bei sukeltas vaist\u0173 \u2013 da\u017eniau abipusis. Svarbu i\u0161siai\u0161kinti skausmo plitim\u0105 (pvz., migreninis galvos skausmas da\u017eniausiai juntamas kaktos\u2013smilkinio srityje\u00a0<br \/> \u00a0\u00a0iMed<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/ligos-ir-sindromai\/galvos-skausmai-kiti\/4457\">Galvos skausmas <\/a>\u2013 viena da\u017eniausi\u0173, bet nepakankamai i\u0161tirta klinikin\u0117 problema. Tik pastar\u0173j\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 moksliniai tyrimai pad\u0117jo i\u0161ai\u0161kinti skausmui jautrias galvos strukt\u016bras, kai kuriuos jo patogenezinius, nors da\u017enai tik hipotezinius, mechanizmus. B. Ray ir H. G. Wolf 1930 m. pirmieji nurod\u0117 skausmui jautrias galvos strukt\u016bras:<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":11720,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[148,1949,1235],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11719","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-migrena","tag-nervai","tag-skauda"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11719","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11719"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11719\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11720"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11719"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11719"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11719"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11719"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11719"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}