{"id":11728,"date":"2010-01-04T20:00:00","date_gmt":"2010-01-04T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-03-10T14:29:49","modified_gmt":"2016-03-10T14:29:49","slug":"ka-reiskia-kraujospudzio-matuoklio-rodmenys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/ka-reiskia-kraujospudzio-matuoklio-rodmenys\/11728\/","title":{"rendered":"K\u0105 rei\u0161kia kraujosp\u016bd\u017eio matuoklio rodmenys?"},"content":{"rendered":"

Kad optimalus arterinis kraujo spaudimas<\/a>\u00a0(AKS) yra 120\/80 mmHg, \u017einome. Ta\u010diau kas nutinka m\u016bs\u0173 organizmui, kai \u0161ie skai\u010diai kinta? Kokie pavojai slypi esant padid\u0117jusiam sistoliniam (vir\u0161utinis) ar diastoliniam (apatinis) kraujo spaudimui? \u0160i\u0173 rodmen\u0173 kitimo aspektus aptariame su Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinik\u0173 doc. Eugenija Audrone Statkevi\u010diene.<\/p>\n

Kas yra sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas? K\u0105 rei\u0161kia padid\u0117j\u0119s AKS?<\/strong> <\/p>\n

Viena i\u0161 problem\u0173, su kuria niekaip nesudoroja visas pasaulis, \u2013 i\u0161emin\u0117 \u0161irdies liga<\/a> ir miokardo infarktas<\/a>, kuris i\u0161tinka vis jaunesnius \u017emones. \u0160ios ligos nei\u0161sivysto savaime, yra tam tikri rizikos veiksniai, kurie ir nulemia \u0161irdies kraujagysli\u0173 pa\u017eeidim\u0105. Apie infarkt\u0105 \u017emon\u0117s \u017eino, nes jis siejasi su galimu mirties pavojumi, ta\u010diau \u012f rizikos veiksnius d\u0117mesio nekreipia ir susim\u0105sto tik patek\u0119 \u012f ligonin\u0119. Vienas i\u0161 rizikos veiksni\u0173 ir yra padid\u0117j\u0119s AKS. Pirmin\u0117 arterin\u0117 hipertenzija<\/a> \u2013 liga, kuriai b\u016bdinga ne\u017einomos kilm\u0117s ilgalaikis arterinio kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimas, ilgainiui pa\u017eeid\u017eiami organai taikiniai \u2013 \u0161irdis, smegenys, kraujagysl\u0117s ir inkstai, did\u0117ja \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika. Lietuvoje arterine hipertenzija serga tre\u010ddalis suaugusi\u0173 \u017emoni\u0173.
Aorta \u2013 stambiausia organizmo arterija. Nuo jos atsi\u0161akoja daugyb\u0117 arterij\u0173 \u2013 kraujagysli\u0173, kurios yra svarbiausias deguonies ir maisto med\u017eiag\u0173 ne\u0161\u0117jas \u012fvairiems organams ir audiniams. Kiekvieno \u0161irdies susitraukimo metu aorta i\u0161stumia krauj\u0105, kad jis pasiekt\u0173 visas organizmo daleles, smulkiausias kraujagysles kojose, rankose, smegenyse. Tas \u0161irdies susitraukimas, kai aorta i\u0161stumia krauj\u0105, ir sudaro vadinam\u0105j\u012f sistolin\u012f (vir\u0161utin\u012f) kraujo spaudim\u0105. Kada \u0161i did\u017eiausia sm\u016bgin\u0117 srov\u0117 praeina, kraujagysli\u0173 judesi\u0173 d\u0117ka kraujas v\u0117l gr\u012f\u017eta \u012f \u0161ird\u012f. Tai vadinama diastoliniu (apatiniu) spaudimu.
Paprastai \u017emogus savo kraujosp\u016bd\u017eio nejau\u010dia: nei normalaus, nei padid\u0117jusio. Kai AKS padid\u0117ja, \u0161irdis su padid\u0117jusiu spaudimu stumia krauj\u0105, ir \u0161irdies raumuo pradeda stor\u0117ti. Tuo tarpu m\u016bs\u0173 kraujagysl\u0117s \u012fpratusios prie normalaus \u0161irdies storio, ir joms darosi per sunku i\u0161maitinti sustor\u0117jus\u012f \u0161irdies raumen\u012f. I\u0161 kitos pus\u0117s, padid\u0117j\u0119s AKS veikia ir inkst\u0173, smegen\u0173 kraujotak\u0105, nes juose ima gamintis med\u017eiagos, kurios papildomai didina ir taip padid\u0117jus\u012f AKS. Kai kraujas su dideliu spaudimu patenka \u012f smegenis, gali \u012fply\u0161ti smegen\u0173 kraujagysl\u0117s, i\u0161tikti insultas. Jeigu padid\u0117jusio AKS neatlaiko inkst\u0173 kraujagysl\u0117s, gali i\u0161sivystyti inkst\u0173, jeigu \u0161irdies \u2013 \u0161irdies infarktai, taip pat gali vystytis aki\u0173 pa\u017eeidimai. Taigi kraujosp\u016bdis, kaip ne\u017einomas prie\u0161as, pavojingas ne savo dyd\u017eiu, o tuo, kad \u017ealoja visus m\u016bs\u0173 organus. <\/p>\n

Kokiomis ligomis sergant reikia ypa\u010d steb\u0117ti AKS poky\u010dius?<\/strong> <\/p>\n

Sergantiesiems cukriniu diabetu (CD) AKS ribos turi b\u016bti ma\u017eesn\u0117s. Pvz., nebus didel\u0117 b\u0117da, jeigu jaunam \u017emogui AKS bus 139\/89 mmHg, ta\u010diau sergan\u010diajam CD b\u016btina siekti ma\u017eesnio AKS. <\/p>\n

Kokie AKS poky\u010diai nulemti am\u017eiaus?<\/strong> <\/p>\n

B\u0117gant metams, AKS kinta, nes kraujagysl\u0117s darosi standesn\u0117s. D\u0117l to vyresniems kaip 50 m. am\u017eiaus \u017emon\u0117ms sistolinis kraujosp\u016bdis did\u0117ja, vystosi vadinamoji sistolin\u0117 hipertenzija. Tuo tarpu diastolinis kraujosp\u016bdis d\u0117l tos pa\u010dios prie\u017easties ma\u017e\u0117ja.
Per pastaruosius metus mokslininkai pri\u0117jo prie i\u0161vados, kad ir vyresniajame am\u017eiuje AKS reikia koreguoti ir stengtis suma\u017einti iki jaunyst\u0117je buvusio AKS dyd\u017eio.
Kas vyksta, kai did\u0117ja sistolinis spaudimas?
Sistolinis spaudimas did\u0117ja veikiant nerviniams stresams ir kintant kraujagysli\u0173 elastingumui. B\u0117gant metams, ne tik \u017eyla plaukai ir ry\u0161k\u0117ja rauk\u0161l\u0117s, bet ir ant kraujagysli\u0173 sieneli\u0173 kaupiasi kalk\u0117s, jos praranda elastingum\u0105. \u0160irdis su didele j\u0117ga i\u0161meta krauj\u0105 \u012f aort\u0105, kuri jau nebegali pama\u017eu \u201enuleisti\u201c kraujo \u012f visus organus. Tod\u0117l kraujas staigiai patenka \u012f kraujagysles. B\u016btent staig\u016bs spaudimo kritimai bei pakilimai ir yra itin pavojingi, nes kraujagysl\u0117s gali ply\u0161ti ir sukelti komplikacijas. <\/p>\n

Kas vyksta, kai diastolinis spaudimas yra auk\u0161tas?<\/strong> <\/p>\n

Jeigu diastolinis spaudimas auk\u0161tas, tai netiesiogiai rodo, kad d\u0117l to kaltos susiaur\u0117jusios ar neelastingos kraujagysl\u0117s, inkst\u0173 ar kit\u0173 organ\u0173 pa\u017eeidimai. Praktika rodo, kad, jeigu diastolinis spaudimas siekia 130 mmHg ir daugiau, pacientas serga inkst\u0173 liga. Taip pat d\u0117l padid\u0117jusio diastolinio spaudimo gali b\u016bti kaltas ir, pvz., auglys antinks\u010diuose arba galvos smegen\u0173 kraujagysli\u0173 patologija. <\/p>\n

Ar gali \u017emogus pajausti spaudimo pakitimus?<\/strong> <\/p>\n

Pajausti labai sunku, nes, esant padid\u0117jusiam AKS, smegenyse gaminasi med\u017eiagos, kurios sukelia d\u017eiuges\u012f, ger\u0105 nuotaik\u0105, ir \u017emogus visi\u0161kai nejau\u010dia, kad yra nesveikas. Be to, AKS did\u0117ja palaipsniui, \u017emogaus organizmas prie to pripranta. Tod\u0117l daugelis \u017emoni\u0173 iki pakli\u016bdami \u012f ligonin\u0119 net ne\u017eino, kad j\u0173 AKS padid\u0117j\u0119s. Tod\u0117l visiems rekomenduo\u010diau tur\u0117ti AKS matavimo aparat\u0105. <\/p>\n

Esant optimaliam AKS (120\/80 mmHg), skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo yra 40 mmHg. Kas nutinka, kai \u0161is skirtumas did\u0117ja? Ar jis gali siekti 100 mmHg ir daugiau?<\/strong> <\/p>\n

Jeigu skirtumas tarp spaudimo rodmen\u0173 yra labai didelis, pvz., 80\u2013100 mmHg, to prie\u017eastis gali b\u016bti \u0161irdies patologija, pvz., \u0161irdies vo\u017etuv\u0173 pa\u017eeidimas ar kt. Esant normaliam \u0161irdies darbui, kraujas i\u0161 kairiojo skilvelio tur\u0117t\u0173 patekti \u012f aort\u0105 ir pasiskirstyti po vis\u0105 organizm\u0105. Kai \u0161irdies vo\u017etuvai pa\u017eeisti, kraujas teka atgal \u012f prie\u0161ird\u012f ir \u012f aort\u0105 nepatenka. D\u0117l to sistolinis spaudimas gali b\u016bti labai auk\u0161tas, o diastolinis arti normos. Kadangi smulkiosios arterijos sudaro labai didel\u012f tinkl\u0105, d\u0117l koki\u0173 nors prie\u017eas\u010di\u0173 susitraukus j\u0173 raumenims, labai pasunk\u0117ja \u0161irdies darbas, o jei tai trunka ilgai, ima trikti normali vidaus organ\u0173 veikla. D\u0117l min\u0117t\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 diastolinio spaudimo padid\u0117jimas laikomas pavojingesniu nei sistolinio spaudimo padid\u0117jimas. <\/p>\n

Koks AKS variantas pats blogiausias?<\/strong> <\/p>\n

Pats blogiausias variantas, kada sistolinis spaudimas arti normos, o diastolinis apie 100 mmHg, t.y. kai AKS yra 120\/100 mmHg. \u017dmogus labai sunkiai pakelia ma\u017e\u0105 AKS skai\u010di\u0173 skirtum\u0105, nes tokiu atveju smegenys nesp\u0117ja prisisotinti deguonies ir maisto med\u017eiagomis, d\u0117l to \u017emogaus savijauta b\u016bna labai bloga, daug blogesn\u0117 negu esant auk\u0161tam AKS. Pacientas jau\u010dia galvos skausmus, svaigim\u0105, nerim\u0105, bendra savijauta b\u016bna labai prasta.
Mes, gydytojai, nor\u0117tume patarti Lietuvos \u017emon\u0117ms, kad greta b\u016btiniausi\u0173 medikament\u0173 j\u0173 nam\u0173 vaistin\u0117l\u0117se b\u016bt\u0173 ir kraujosp\u016bd\u017eio matavimo aparatas ir tapt\u0173 kiekvieno \u017emogaus \u012fpro\u010diu \u017einoti savo arterin\u012f kraujo spaudim\u0105 ir \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017en\u012f. <\/p>\n

D\u0117kojame u\u017e pokalb\u012f.
\u00a0<\/p>\n

Denisa Juodinien\u0117 \u00a0 \"K\u0105<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kad optimalus arterinis kraujo spaudimas (AKS) yra 120\/80 mmHg, \u017einome. Ta\u010diau kas nutinka m\u016bs\u0173 organizmui, kai \u0161ie skai\u010diai kinta? Kokie pavojai slypi esant padid\u0117jusiam sistoliniam (vir\u0161utinis) ar diastoliniam (apatinis) kraujo spaudimui? \u0160i\u0173 rodmen\u0173 kitimo aspektus aptariame su Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinik\u0173 doc. Eugenija Audrone Statkevi\u010diene.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":11729,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[431,93,141,711,346,430,5972,173,350,1181,7192],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11728","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-hipertenzija","tag-infarktas","tag-insultas","tag-kraujagysles","tag-kraujas","tag-kraujospudis","tag-pacientas","tag-plaukai","tag-sirdis","tag-smegenys","tag-spaudimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11728","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11728"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11728\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11729"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11728"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11728"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11728"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11728"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11728"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}