Vis daugiau gyventoj\u0173 suserga bjauria liga – echinokokoze. Siekiant jos i\u0161vengti, reikia ne tik laikytis asmens higienos, bet ir neleisti mylimiems gyv\u016bnams lai\u017eyti veido, l\u0117k\u0161\u010di\u0173, i\u0161 kuri\u0173 valgome.
\n <\/p>\n
Pasi\u016bl\u0117 Rygos gydytojai<\/strong> Operavo 6,5 valandos<\/strong> Pana\u0161i \u012f v\u0117\u017e\u012f <\/strong> Buv\u0119s ligonis pasveiko<\/strong> iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Vis daugiau gyventoj\u0173 suserga bjauria liga – echinokokoze. Siekiant jos i\u0161vengti, reikia ne tik laikytis asmens higienos, bet ir neleisti mylimiems gyv\u016bnams lai\u017eyti veido, l\u0117k\u0161\u010di\u0173, i\u0161 kuri\u0173 valgome.
\n"\u010cia, Lietuvoje, sukaupta daugiau praktikos gydant tokius ligonius kaip m\u016bs\u0173 s\u016bnus. Rygos gydytojai mums patar\u0117 kreiptis b\u016btent \u012f Kauno medicinos universiteto klinikas", – jau pra\u0117jus operacijos baimei prie\u017east\u012f, kod\u0117l latviai atvyko gydytis \u012f Kaun\u0105, atskleid\u0117 Ingrida Bitenieks. Jos vyras Juris prid\u016br\u0117: "Planeta nedidel\u0117, gyvename kaimynin\u0117se \u0161alyse." Ingridos ir Jurio s\u016bnus Kri\u0161as susirgo prie\u0161 trejus metus. Auk\u0161tas, gra\u017eus, i\u0161 mamos paveld\u0117tomis didel\u0117mis rudomis akimis vaikinas \u0117m\u0117 vis da\u017eniau jausti diskomfort\u0105 pilve. J\u012f mausdavo, nesmarkiai skaud\u0117davo. T\u0117vai ved\u0117 s\u016bn\u0173 pas \u012fvairi\u0173 specializacij\u0173 gydytojus, bet niekas nerado nei ligos, nei jos prie\u017easties. Diagnoz\u0117 – echinokokoz\u0117 trenk\u0117 kaip perk\u016bnas i\u0161 giedro dangaus. Tai liga, kuri\u0105 suk\u0117l\u0117 plok\u0161\u010di\u0173j\u0173 kirm\u0117li\u0173 genties \u017emogaus ir gyv\u016bn\u0173 parazitas echinokokas. \u017dmogus juo u\u017esikre\u010dia nuo gyv\u016bn\u0173. Echinokoko kiau\u0161in\u0117liai \u012f \u017emogaus organizm\u0105 gali patekti, paglos\u010dius \u0161un\u012f ar kat\u0119, ant kuri\u0173 kailio j\u0173 yra, arba gyv\u016bnui ly\u017etel\u0117jus \u017emogaus rank\u0105, nes kiau\u0161in\u0117li\u0173 gali b\u016bti ant lie\u017euvio, suvalgius kiau\u0161in\u0117liais u\u017ekr\u0117sto maisto. Kri\u0161as Biteniekas d\u0117l savo ligos g\u0117dijasi, tarsi b\u016bt\u0173 labai nevalyvas. Kaip ir nuo ko jis u\u017esikr\u0117t\u0117 – neai\u0161ku. "\u012e jokias Piet\u0173 \u0161alis s\u016bnus nebuvo i\u0161vyk\u0119s. Galb\u016bt u\u017esikr\u0117t\u0117 laipiodamas uolomis?" – svarsto I.Biteniekas. Jos s\u016bnus Kri\u0161as jau \u0161e\u0161eri metai u\u017esiima \u0161iuo sportu. Rygos universitete vaikinas studijuoja biologij\u0105. Paradoksalu, kad susirgo b\u016btent tokia liga.
\n <\/p>\n
\nEchinokokoze susergama, kai vir\u0161kinamajame trakte i\u0161 kiau\u0161in\u0117li\u0173 i\u0161silaisvinusios lervut\u0117s prasiskverbia \u012f kraujagysles ir i\u0161ne\u0161iojamos po vis\u0105 organizm\u0105. "Didesnioji lervu\u010di\u0173 dalis nus\u0117da kepenyse, kita dalis nukeliauja \u012f plau\u010dius, bronchus ir kitus organus, net galvos smegenis. Aplink nus\u0117dusi\u0105 lervut\u0119 pradeda formuotis cista, kuri auga ir spaud\u017eia vidaus organus. Per v\u0117lai diagnozuotos ligos gydymas gali b\u016bti labai sud\u0117tingas", – paai\u0161kino Kauno medicinos universiteto Infekcini\u0173 lig\u0173 klinikos vadov\u0117 docent\u0117 Auks\u0117 Mickien\u0117. Pats efektyviausias echinokokoz\u0117s gydymo b\u016bdas – operacinis, kai cista pa\u0161alinama i\u0161 organo. Rygiet\u012f K.Biteniek\u0105 operavo chirurgas Juozas Pundzius, Kauno medicinos universiteto klinik\u0173 generalinis direktorius. Operacija t\u0119s\u0117si \u0161e\u0161ias su puse valandos. "Reik\u0117jo pa\u0161alinti ne tik cist\u0105, bet ir vis\u0105 de\u0161ini\u0105j\u0105 kepen\u0173 skilt\u012f. Nuo parazit\u0173 ji buvo surag\u0117jusi, de\u0161iniojoje kepen\u0173 vart\u0173 venos \u0161akoje buvo trombas. Kepen\u0173 arterija, pro kuri\u0105 prateka 10 proc. kraujo, taip pat buvo u\u017esikim\u0161usi", – ai\u0161kino profesorius J.Pundzius. Taip \u012fsisen\u0117jusios echinokokoz\u0117s vaistais i\u0161gydyti nebe\u012fmanoma, nors ankstyvesn\u0117se stadijose medikamentin\u0117 terapija gali b\u016bti taikoma. Beje, liga yra klastinga, ilgai nerodo joki\u0173 simptom\u0173. profilaktikos tikslais j\u0105 galima atlikti tiriant ultragarsu.
\n <\/p>\n
\nKepenyse yra daug kraujagysli\u0173, tod\u0117l operuojant \u0161\u012f organ\u0105 retai kada i\u0161vengiama nukraujavimo ir kraujo perpylimo ligoniui. Chirurgai d\u017eiaugiasi, kad j\u0173 pacientui i\u0161 Rygos to pavyko i\u0161vengti, nors jo sveikatos b\u016bkl\u0117 buvo labai sunki. K.Biteniekas sirgo alveoline echinokokoze – ligos forma, kurios vystymasis primena v\u0117\u017ein\u012f proces\u0105. Profesorius J.Pundzius pasakojo, kad jo operuotas pacientas dar ilgai tur\u0117s gerti vaistus. "Echinokokas gali tur\u0117ti satelit\u0173. Jie naikinami specifi\u0161kai veikian\u010diais chemopreparatais. Vaist\u0173 poveikis bus kontroliuojamas rentgeno tyrimais", – paai\u0161kino J.Pundzius.
\n <\/p>\n
\nPrie\u0161 dvejus metus Kauno medicinos universiteto klinikose d\u0117l echinokokoz\u0117s operuotas panev\u0117\u017eietis Dalius Kriau\u010di\u016bnas \u0161iandien jau\u010diasi puikiai. O tada 31 met\u0173 vyrui buvo nustatytas tik 30 proc. darbingumo lygis. Pus\u0119 met\u0173 nes\u0117kmingai gydytas Vilniuje, spar\u010diai prad\u0117jo sveikti po Kaune jam atliktos labai sud\u0117tingos operacijos, kai buvo pa\u0161alinta dalis kepen\u0173, o i\u0161 likusios – daugyb\u0117 parazit\u0173. Liga D.Kriau\u010di\u016bnui pasirei\u0161k\u0117 staiga ir ne\u012fprastai. "Vien\u0105 ryt\u0105 atsibud\u0119s pama\u010diau, kad esu geltonas kaip citrina", – tada pasakojo vyras. Medikai svarst\u0117: gal kepenys ply\u0161usios? Vyras prie\u0161 m\u0117nes\u012f buvo susitrenk\u0119s \u0161on\u0105. Kai \u0161i diagnoz\u0117 nepasitvirtino, panev\u0117\u017eie\u010diai gydytojai i\u0161siunt\u0117 savo pacient\u0105 \u012f Vilniaus Santari\u0161ki\u0173 universitetin\u0119 ligonin\u0119. Ten atlikus tyrimus buvo diagnozuota echinokokoz\u0117. Cista buvo peraugusi pagrindinius jo kepen\u0173 vartus. D\u0117l to organizme kaup\u0117si tul\u017eies skystis. Ligoniui buvo paskirtas gydymas vaistais. Ta\u010diau jie nepad\u0117jo. D.Kriau\u010di\u016bnas atvyko \u012f Kaun\u0105, kur buvo nedelsiant operuotas. "Tai buvo labai sud\u0117tinga operacija. Sunkesn\u0117 nei kepen\u0173 persodinimas. Echinokokai buvo \u012fsiveis\u0119 centrin\u0117je kepen\u0173 dalyje, i\u0161plit\u0119 \u012f latakus su dvylikapir\u0161te \u017earna", – labai sunk\u0173 ligon\u012f prisimena profesorius P.Pundzius. \u0160iandien jis d\u017eiaugiasi, kad buv\u0119s jo pacientas gyvas ir jau\u010diasi gerai. Echinokokoz\u0117 pastaruoju metu m\u016bs\u0173 \u0161alyje diagnozuojama vis da\u017eniau.
\n——————————————————————————–
\nKas yra echinokokai<\/strong>
\nEchinokokai yra 2–7 mm ilgio kirmelyt\u0117s, gyvenan\u010dios \u0161un\u0173, lapi\u0173, vilk\u0173 ir kit\u0173 pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 plonajame \u017earnyne. Kas 25–40 dien\u0173 nuo kirm\u0117l\u0117s atitr\u016bksta ir su i\u0161matomis pasi\u0161alina subrend\u0119 nareliai, vadinami proglotidais, pilni kiau\u0161in\u0117li\u0173. Jie yra atspar\u016bs aplinkos veiksniams ir ilgai i\u0161lieka gyvybingi. Tarpiniais j\u0173 \u0161eimininkais gali b\u016bti \u012fvair\u016bs \u017eol\u0117d\u017eiai, galvijai, \u017emogus ir grau\u017eikai. \u017dmogui prarijus echinokoko kiau\u0161in\u0117l\u012f, jo apvalkal\u0117lis i\u0161tirpsta. Taip lerva i\u0161silaisvina, prasiskverbusi \u012f \u017earnos sienel\u0119 patenka \u012f kraujo apytakos rat\u0105 ir nune\u0161ama da\u017eniausiai \u012f kepenis, re\u010diau plau\u010dius, blu\u017en\u012f, inkstus ar kitus organus. Per 12–24 valandas tampa lervomis, kurios \u012fvairiuose organuose suformuoja echinokokines cistas. Vieni echinokokai sudaro pavienes cistas, kiti – daugybines, sukibusias viena su kita, vadinamas alveolin\u0117mis. Cistos i\u0161 l\u0117to auga, jose daug\u0117ja antrini\u0173 p\u016bsly\u010di\u0173 su protoskoleksais – parazit\u0173 galvut\u0117mis. Echinokok\u0173 kiau\u0161in\u0117liais u\u017esikr\u0117t\u0119s \u017emogus suserga echinokokoze.
\n——————————————————————————–
\nU\u017esikr\u0117timo \u0161altiniai<\/strong>
\nEchinokokoze u\u017esikre\u010diama prarijus echinokok\u0173 kiau\u0161in\u0117lius. J\u0173 gali b\u016bti ant \u0161uns ar kito gyv\u016bno kailio, kur\u012f paglos\u010dius kiau\u0161in\u0117li\u0173 gali prilipti prie rank\u0173 Gali b\u016bti ir ant gyv\u016bno lie\u017euvio. Ly\u017etel\u0117j\u0119s \u017emogaus rank\u0105 gyv\u016bnas gali palikti ant jos kiau\u0161in\u0117li\u0173. Tikimyb\u0117 u\u017esikr\u0117sti yra ir nuo sumed\u017eiot\u0173 laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173, lupant j\u0173 kail\u012f. Ligos suk\u0117l\u0117jai per u\u017eter\u0161tas rankas, \u012frankius patenka ant nam\u0173 apyvokos daikt\u0173, maisto produkt\u0173. Susirgti \u0161ia liga galima suvalgius \u0161un\u0173 ar laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 i\u0161matomis u\u017eter\u0161t\u0173 dar\u017eovi\u0173, vaisi\u0173, uog\u0173. Ligos suk\u0117l\u0117jai ant maisto produkt\u0173, kit\u0173 pavir\u0161i\u0173 patenka su dulk\u0117mis, juos gali perne\u0161ti vabzd\u017eiai, mus\u0117s, pauk\u0161\u010diai, tarakonai. Atvir\u0173 telkini\u0173 vanduo taip pat gali b\u016bti u\u017eter\u0161tas gyv\u016bn\u0173 i\u0161matomis. Vaikai gali u\u017esikr\u0117sti \u017eaisdami kieme, sm\u0117lio d\u0117\u017e\u0117se, kur da\u017enai u\u017eklysta valkataujantys \u0161unys ar kat\u0117s.
\n——————————————————————————–
\nSimptomai <\/strong>
\nEchinokokoz\u0117 specifini\u0173 simptom\u0173 neturi. Cistos auga labai l\u0117tai. Laikui b\u0117gant ligon\u012f pradeda varginti bendras silpnumas, apetito stoka, krenta svoris, pykinima, prakaituojama. Did\u0117dama cista gali sukelti sunkumo ar spaudimo jausm\u0105 po de\u0161iniuoju \u0161onkauli\u0173 lanku, retkar\u010diais – skausmo priepuolius. Gali u\u017espausti tul\u017eies latakus ir i\u0161sivysto gelta<\/a>. Jeigu cistos auga plau\u010diuose, ligonius vargina skausmas kr\u016btin\u0117je, neauk\u0161ta temperat\u016bra, kosulys<\/a>, atkos\u0117jimas su krauju. Kartais cist\u0173 l\u0105stel\u0117s atsidalija ir patekusios \u012f kraujo apytakos rat\u0105 nune\u0161amos \u012f kitus organus bei audinius, sukelia metastazes. Toks infiltruojantis ir metastazuojantis augimas labai pana\u0161us \u012f piktybinio auglio.
\n——————————————————————————–
\nApsaugos priemon\u0117s<\/strong>
\nB\u016btina laikytis asmens higienos. Dirbant \u012fvairius lauko darbus, nulupus gyv\u016bn\u0173 kail\u012f, pa\u017eaidus ar paglos\u010dius \u0161un\u012f reikia gerai nusiplauti rankas.
\nNegalima leisti \u0161unims lai\u017eyti veido, l\u0117k\u0161\u010di\u0173.
\nNevalgyti neplaut\u0173 dar\u017eovi\u0173, vaisi\u0173, uog\u0173.
\nSaugoti maisto produktus nuo dulki\u0173, musi\u0173, tarakon\u0173.
\nNegerti, nenaudoti maistui vandens i\u0161 atvir\u0173 vandens telkini\u0173.
\nNe\u0161erti gyv\u016bn\u0173 termi\u0161kai neapdorotais gyv\u016bn\u0173 organais, tikrinti namini\u0173 gyvuli\u0173 skerdien\u0105 ir saugiai pa\u0161alinti infekuot\u0173 gyvuli\u0173 vidaus organus.
\n <\/p>\n
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[455,424,275,205,137,425,247,12,352,652],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11748","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-cista","tag-cistos","tag-diagnoze","tag-gydytojai","tag-ligonis","tag-ligos-sukelejai","tag-operacija","tag-plaucius","tag-profesorius","tag-ranka"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11748","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11748"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11748\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11748"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11748"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11748"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11748"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11748"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}