Medicinos srities specialistams pavyko sukurti dirbtinius kraujo k\u016bnelius. Jiems gaminti mokslininkai panaudojo sluoksniais i\u0161d\u0117stytus baltymus, kuri\u0173 dalys i\u0161d\u0117stomos specialioje formoje. V\u0117liau forma i\u0161tirpdoma, palikdama laisvas ir funkcionalias vos 7 mikron\u0173 plo\u010dio dirbtines kraujo l\u0105steles. <\/p>\n
Jie gali pasirodyti paprasti, ta\u010diau m\u016bs\u0173 raudonieji kraujo k\u016bneliai yra sud\u0117tingas evoliucijos rezultatas. Tod\u0117l mokslininkai, siekdami rasti nauj\u0173 b\u016bd\u0173 m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 k\u016bnui tyrin\u0117ti, ar netgi vaistams po vis\u0105 organizm\u0105 i\u0161ne\u0161ioti, u\u017esiima gamtos kopijavimu. Pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 mokslinink\u0173 komanda prane\u0161\u0117, jog jiems pavyko sukurti sintetines raudon\u0105sias kraujo l\u0105steles, kurios tikr\u0105sias savo giminaites imituoja tiek forma, tiek funkcija. Tyrim\u0173 rezultatai pristatyti \u017eurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences". Mokslinink\u0173 komandos vadovas Samir’as Mitragotri kartu su savo kolegomis tyrimus prad\u0117jo naudodami biodegraduojan\u010dio polimero sferas. V\u0117liau \u0161ias sferas jie paveikdavo izopropanoliu, d\u0117l ko sferos \u012fgaudavo raudoniesiems kraujo k\u016bneliams b\u016bding\u0105 disk\u0105 primenan\u010di\u0105 form\u0105. Tada ant \u0161ios formos sluoksniais patalpinti baltymai – arba albuminas, arba hemoglobinas. \u0160ie baltymai buvo susieti tarpusavyje, siekiant u\u017etikrinti papildom\u0105 atsparum\u0105 ir stabilum\u0105, ir galiausiai proceso pabaigoje i\u0161tirpdytas poli(pieno ir glikolio) r\u016bg\u0161ties pagrindu pagamintas \u0161ablonas. <\/p>\n
Mitragotri sukurtos l\u0105stel\u0117s yra apie 7 mikron\u0173 skersmens, t.y. tokio pat skersmens kaip ir tikrieji eritrocitai. J\u0173 forma taip pat yra lygiai tokia pati kaip ir tikr\u0173j\u0173 analog\u0173. Be to, j\u0173 elgsena yra visi\u0161kai tokia pati, kaip ir tikr\u0173 l\u0105steli\u0173, teigia mokslininkas. "Mink\u0161ta baltymin\u0117 danga juos daro sp\u016bd\u017eius ir elastingus", sako Mitragotri. "Jie gali prasisprausti pro kapiliarus, kuri\u0173 plotis ma\u017eesnis u\u017e j\u0173 pa\u010di\u0173 skersmen\u012f, lygiai taip pat kaip ir tikrosios kraujo l\u0105stel\u0117s". Ir galb\u016bt pati \u012fsp\u016bdingiausia savyb\u0117 yra tai, kad sitetin\u0117s l\u0105stel\u0117s lygiai tokiu pat principu gali perne\u0161ti \u012fvairias med\u017eiagas. Mokslininkai paband\u0117 eksperimentuoti su hemoglobinu ir kraujo kre\u0161\u0117jim\u0105 ma\u017einan\u010diu vaistu heparinu; sintetin\u0117s l\u0105stel\u0117s gal\u0117jo absorbuoti abi med\u017eiagas ir v\u0117liau jas i\u0161leisti \u012f aplink\u0105. <\/p>\n
Laboratorijoje sukurtas l\u0105steles ateityje bus galima panaudoti kuriant naujus vaist\u0173 i\u0161ne\u0161iojimo po organizm\u0105 b\u016bdus arba atlikti kitas naudingas funkcijas, tokias kaip gele\u017eies oksido, naudojamo MRI vaizd\u0173 kontrastui padidinti, i\u0161ne\u0161iojimas. Dabar, kai mokslininkai jau moka pagaminti sveik\u0173 l\u0105steli\u0173 analogus, jie pradeda eksperimentuoti su anomaliomis l\u0105stel\u0117mis (tokiomis, kurios b\u016bdingos pjautuvine anemija arba paveldima eliptocitoze sergantiems \u017emon\u0117ms), taip tikintis geriau suprasti fizikines ligos savybes ir sukurti naujas terapijas \u0161ioms ligoms gydyti. Vienintelis lik\u0119s etapas – i\u0161bandyti sintetines l\u0105steles realiomis s\u0105lygomis, t.y. nustatyti, kaip jos elgsis \u017emogaus organizme. <\/p>\n
iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Medicinos srities specialistams pavyko sukurti dirbtinius kraujo k\u016bnelius. Jiems gaminti mokslininkai panaudojo sluoksniais i\u0161d\u0117stytus baltymus, kuri\u0173 dalys i\u0161d\u0117stomos specialioje formoje. V\u0117liau forma i\u0161tirpdoma, palikdama laisvas ir funkcionalias vos 7 mikron\u0173 plo\u010dio dirbtines kraujo l\u0105steles.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11749","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11749","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11749"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11749\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11749"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11749"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11749"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11749"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11749"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}