{"id":11758,"date":"2009-12-17T20:00:00","date_gmt":"2009-12-17T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-12-17T20:00:00","modified_gmt":"2009-12-17T20:00:00","slug":"ar-lietuvoje-uztikrinamas-donoru-kraujo-saugumas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/ar-lietuvoje-uztikrinamas-donoru-kraujo-saugumas\/11758\/","title":{"rendered":"Ar Lietuvoje u\u017etikrinamas donor\u0173 kraujo saugumas?"},"content":{"rendered":"

Vienam i\u0161 keturi\u0173 \u017emoni\u0173 nors kart\u0105 gyvenime prireikia perpilti kraujo. Tod\u0117l visi esame suinteresuoti r\u016bpintis, kad i\u0161tikus nelaimei gydymo \u012fstaigoje pakakt\u0173 mums reikalingo kraujo, i\u0161 anksto patikimai i\u0161tirto ir paruo\u0161to perpylimui, be joki\u0173 mirtin\u0173 u\u017ekrat\u0173. Per krauj\u0105 gali b\u016bti perduoti \u017dIV, hepatitas<\/a>\/4350″>hepatito<\/a> C ir hepatito B virusai – infekcijos, labai da\u017enai pasiglem\u017eian\u010dios ligonio gyvyb\u0119. Ar tiesa, kad ir \u0161iandien, kai medicina ir technologijos geba daryti tikrus stebuklus, negalime b\u016bti tikri d\u0117l kraujo perpylimo metu gaunamo kraujo saugumo? Kokiais metodais tiriamas donor\u0173 kraujas Lietuvoje? Ar reikia susir\u016bpinti? Kaip tur\u0117t\u0173 elgtis atsakingos institucijos, kad b\u016bt\u0173 apsaugota potenciali\u0173 auk\u0173 gyvyb\u0117? Apie tai "Lietuvos \u017eini\u0173" apskritojo stalo diskusijoje mintimis dalijosi U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 ir AIDS centro" direktorius docentas Saulius \u010cAPLINSKAS, Seimo Sveikatos reikal\u0173 komiteto nar\u0117 Dangut\u0117 MIKUTIEN\u0116, Santari\u0161ki\u0173 ligonin\u0117s Hepatologijos centro vadovas, Lietuvos gastroenterolog\u0173 draugijos prezidentas profesorius Jonas VALANTINAS V\u0161\u012e Nacionalinio kraujo centro direktorius docentas Vytenis KALIBATAS ir L\u017d \u017eurnalistas Gintaras MIK\u0160I\u016aNAS. Dienra\u0161tis diskutuoti kviet\u0117 ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstov\u0105, viceministr\u0105 Art\u016br\u0105 Skik\u0105, atsaking\u0105 u\u017e donor\u0173 kraujo saugumo reglamentavim\u0105. Redakcija siek\u0117 su\u017einoti, kaip esam\u0105 situacij\u0105 vertina j\u0105 reguliuojanti institucija ir kod\u0117l ji nekreipia d\u0117mesio \u012f Lietuvos gydytoj\u0173 kreipimusis bei pra\u0161ymus keisti esam\u0105 tvark\u0105. Deja, viceministras \u012f diskusij\u0105 neatvyko.
\n <\/p>\n

Mirtinomis ligomis u\u017esikr\u0117t\u0117 per kraujo perpylim\u0105<\/strong>
\nProf. J. Valantinas.
\nNesaugus donor\u0173 kraujas pavojingas tuo, kad \u017emogus kraujo perpylimo metu gali b\u016bti u\u017ekr\u0117stas labai sunkiai gydomomis ligomis, tokiomis kaip hepatitas<\/a> C ir hepatitas<\/a> B. \u0160ios ligos klastingos – ilg\u0105 laik\u0105 jos nepasirei\u0161kia jokiais simptomais. Nors virusinis hepatitas<\/a> C gali pasireik\u0161ti ir \u016bmiai, da\u017eniausiai susergama l\u0117tiniu hepatitu. Tuomet daugel\u012f met\u0173 apie savo lig\u0105 \u017emogus nieko ne\u012ftaria, o v\u0117lyvojoje stadijoje ji smogia visu smarkumu.
\nKokiu b\u016bdu \u017emogus u\u017esikr\u0117t\u0117, nustatyti labai sunku. Jei asmens ligos istorijoje yra kraujo perpylimas – tai jis ir gali b\u016bti infekcijos prie\u017eastis. Prie\u0161 15 met\u0173 Lietuvoje vykd\u0117me tyrim\u0105, siekdami i\u0161siai\u0161kinti, kokios yra u\u017esikr\u0117tim\u0173 hepatitais prie\u017eastys. Apklaus\u0117me sergan\u010diuosius ir nustat\u0117me, kad 26 proc. atvej\u0173 hepatitais u\u017esikr\u0117t\u0117 donorai, o 10 proc. – kraujo perpylim\u0105 patyr\u0119 \u017emon\u0117s. \u0160iemet atlikome analogi\u0161k\u0105 tyrim\u0105. Kaip susirgimo prie\u017east\u012f donoryst\u0119 dabar \u012fvardino tik 3 proc. apklaust\u0173j\u0173, o manan\u010di\u0173, kad sunkia liga u\u017esikr\u0117t\u0117 kraujo perpylimo metu i\u0161liko nema\u017eai – 5 proc. tyrime dalyvavusi\u0173 asmen\u0173. Ne paslaptis, jog ir dabar pasitaiko atvej\u0173, kai mes – gydytojai – nujau\u010diame, kad ligoniai buvo u\u017ekr\u0117sti kraujo perpylimo metu.
\nG. Mik\u0161i\u016bnas.
\nJei ligonis kraujo perpylimo metu u\u017ekre\u010diamas hepatito C ar B virusais, kada jis pajau\u010dia pirmuosius ligos simptomus? Ar gali iki tol u\u017ekr\u0117sti aplinkinius? Ir kokios galimyb\u0117s yra ligoniui pasveikti?
\nProf. J. Valantinas.
\nNeretai ligoniai pravaik\u0161to nieko ne\u012ftardami apie lig\u0105 daug met\u0173 – gali b\u016bti 20, – kol prasideda pirmosios kepen\u0173 ciroz\u0117s komplikacijos. Tik tuomet pajuntami ligos simptomai. Deja, pad\u0117ti da\u017eniausiai b\u016bna jau ne\u012fmanoma. Pasveiksta tik 20 proc. hepatitu C susirgusi\u0173 \u017emoni\u0173. Ta\u010diau ir laiming\u0173j\u0173 gydymas labai sud\u0117tingas ir ilgas. Hepatito B infekcija kur kas lengvesn\u0117. 95 proc. ligoni\u0173 pasveiksta savaime – j\u0173 organizme susidaro antik\u016bnai, \u012fveikiantys virus\u0105. Ta\u010diau apie 5 proc. u\u017esikr\u0117tusi\u0173j\u0173 suserga l\u0117tiniu hepatitu B, d\u0117l kurio taip pat i\u0161sivysto gydymui nepasiduodanti ciroz\u0117. Nuo hepatito B galima apsisaugoti i\u0161 anksto pasiskiepijus, o skiepai nuo hepatito C dar nei\u0161rasti. L\u0117tiniu hepatitu sergantys asmenys jau\u010diasi visi\u0161kai gerai, dirba jiems \u012fprast\u0105 darb\u0105. Ta\u010diau ne\u017einantys apie lig\u0105 \u017emon\u0117s kelia gr\u0117sm\u0119 aplinkiniams – net ir nieko nejausdami jie gali apkr\u0117sti kitus.<\/p>\n

iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vienam i\u0161 keturi\u0173 \u017emoni\u0173 nors kart\u0105 gyvenime prireikia perpilti kraujo. Tod\u0117l visi esame suinteresuoti r\u016bpintis, kad i\u0161tikus nelaimei gydymo \u012fstaigoje pakakt\u0173 mums reikalingo kraujo, i\u0161 anksto patikimai i\u0161tirto ir paruo\u0161to perpylimui, be joki\u0173 mirtin\u0173 u\u017ekrat\u0173. Per krauj\u0105 gali b\u016bti perduoti \u017dIV, hepatito<\/a> C ir hepatito B virusai – infekcijos, labai da\u017enai pasiglem\u017eian\u010dios ligonio gyvyb\u0119.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[2248,1632,2,346,137,132],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11758","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-hepatitais","tag-hepatitas","tag-infekcijos","tag-kraujas","tag-ligonis","tag-ziv"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11758","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11758"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11758\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11758"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11758"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11758"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11758"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11758"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}