{"id":11776,"date":"2009-12-09T20:00:00","date_gmt":"2009-12-09T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-12-09T20:00:00","modified_gmt":"2009-12-09T20:00:00","slug":"psichiatrai-perspeja-del-savizudybiu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/psichiatrai-perspeja-del-savizudybiu\/11776\/","title":{"rendered":"Psichiatrai persp\u0117ja d\u0117l savi\u017eudybi\u0173"},"content":{"rendered":"

\u0160iauliuose vykusiame respublikiniame psichiatr\u0173 suva\u017eiavime specialistai persp\u0117jo apie v\u0117l \u0161alyje did\u0117jant\u012f savi\u017eudybi\u0173 skai\u010di\u0173. \u012etakos tam turi kriz\u0117s padariniai, taip pat mokyklose patiriamos paty\u010dios, reketas, mokytoj\u0173 smurtas. Ta\u010diau alkoholini\u0173 psichozi\u0173 suma\u017e\u0117jo.
\n <\/p>\n

Specialistai kvie\u010diami ruo\u0161tis
\n<\/strong>Dain\u0173 Psichikos sveikatos centras organizavo respublikin\u0119 konferencij\u0105 specialist\u0173 i\u0161 \u0160iauli\u0173, Vilniaus, Kauno Akmen\u0117s, Klaip\u0117dos, Tel\u0161i\u0173, Kai\u0161iadori\u0173, Radvili\u0161kio, Ma\u017eeiki\u0173. Psichiatrai prognozavo, kad art\u0117jan\u010diais metais pa\u017eeid\u017eiam\u0173 ir linkusi\u0173 kenkti sau \u017emoni\u0173 bus daugiau. Tam tur\u0117t\u0173 ruo\u0161tis ne tik medikai, bet ir socialin\u0117s, \u0161vietimo \u012fstaigos, gelb\u0117jimo tarnybos ir ba\u017eny\u010dia. Konferencijoje pateikta statistikos, kad Lietuvoje pernai nusi\u017eud\u0117 1111 \u017emoni\u0173, u\u017epernai — 88 ma\u017eiau. \u0160alia — Rusija, Baltarusija, Kazachstanas. Pasak Onos Davidonien\u0117s, Valstybinio psichikos sveikatos centro direktor\u0117s, nuo 2002 met\u0173 savi\u017eudybi\u0173 \u0161alyje \u0117m\u0117 spar\u010diai ma\u017e\u0117ti ir tokia tendencija buvo iki 2007 met\u0173, po to savi\u017eud\u017ei\u0173 v\u0117l \u0117m\u0117 daug\u0117ti.
\n <\/p>\n

Depresijos ir alkoholio gniau\u017etuose<\/strong>
\nO. Davidonien\u0117s teigimu, kiekvienais metais daug\u0117ja besigydan\u010di\u0173 nuo depresijos ir afektini\u0173 sutrikim\u0173 (cikli\u0161kai pasikartojan\u010di\u0173 nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizod\u0173). Pra\u0117jusiais metais d\u0117l depresijos gydyti 21502 \u017emon\u0117s, d\u0117l afektini\u0173 sutrikim\u0173 — 23620 \u017emoni\u0173. Pas psichikos sveikatos specialistus gydosi 8751 vaikas. „Apribojus prekyb\u0105 alkoholiu, suma\u017e\u0117jo \u016bmi\u0173 apsinuodijim\u0173 alkoholiu, alkoholini\u0173 psichozi\u0173, ta\u010diau padaug\u0117jo vaik\u0173, priklausom\u0173 nuo alkoholio, o ken\u010dian\u010di\u0173 nuo psichotropini\u0173 med\u017eiag\u0173 gerokai suma\u017e\u0117jo — 2008 metais buvo 15, kai 2002-iais toki\u0173 u\u017eregistruota per 70“, — sak\u0117 specialist\u0117. \u012e kvai\u0161alus, svaiginim\u0105si ir savi\u017eudybes, O. Davidonien\u0117s \u017eod\u017eiais, asmeninio gyvenimo kriz\u0117s: artimo \u017emogaus praradimas, skyrybos, socialin\u0117s— ekonomin\u0117s situacijos pasikeitimas; bendra \u0161alies ekonomin\u0117 kriz\u0117; socialini\u0173 garantij\u0173 pasikeitimas ar praradimas, darbo, b\u016bsto, pajam\u0173 praradimas; smurtas \u0161eimoje, paty\u010dios, agresyvumas, netolerancija, abejingumas. Specialistai teig\u0117, kad savi\u017eudybi\u0173 prevencija gali b\u016bti s\u0117kminga tik tada, jeigu yra vykdoma kompleksi\u0161kai ir nuosekliai bei orientuota \u012f labai ai\u0161kiai apibr\u0117\u017etas rizikos grupes. Pad\u0117ti \u017emon\u0117ms turi ne tik medikai, bet ir kit\u0173 instancij\u0173 atstovai.
\n <\/p>\n

Vaikai — mokyklos \u012fkaitai<\/strong>
\nSpecialist\u0117 pateik\u0117 pavyzd\u012f: prie\u0161 penkerius metus Vilniaus universitetas atlikto Lietuvos vaik\u0173 psichin\u0117s sveikatos epidemiologinio tyrimo metu i\u0161siai\u0161kinta, kad su psichine sveikata susijusi\u0173 problem\u0173 turi beveik 42 procentai mokyklinio am\u017eiaus vaik\u0173. „Prad\u0117jus nagrin\u0117ti ty\u010diojimosi rei\u0161kin\u012f tarp moksleivi\u0173, paai\u0161k\u0117jo, kad Lietuvoje, palyginus su kitomis Europos valstyb\u0117mis, ty\u010diojimasis labiausiai paplit\u0119s. Apie 70 procent\u0173 vaik\u0173 buvo tiek skriaud\u0117jais, tiek aukomis. Tuo tarpu \u0160vedijoje ar \u010cekijoje toki\u0173 yra tik vos 20 procent\u0173“, — sak\u0117 O. Davidonien\u0117. Tel\u0161i\u0173 rajone buvo apklausti 4769 pagrindini\u0173 bei vidurini\u0173 mokykl\u0173 mokiniai. 20 procent\u0173 moksleivi\u0173 nurod\u0117, kad i\u0161 j\u0173 \u0161aiposi, ty\u010diojasi arba juos u\u017egaulioja mokytojai, 12 procent\u0173 mokini\u0173 prisipa\u017eino, kad bent kart\u0105 mokytojas yra j\u012f mu\u0161\u0119s. 33 procentai mokini\u0173 atsak\u0117, kad jiems buvo kil\u0119 min\u010di\u0173 pasitraukti i\u0161 gyvenimo, 5 procentai mokini\u0173 teig\u0117, kad band\u0117 \u017eudytis arba buvo suplanav\u0119. I\u0161 band\u017eiusi\u0173j\u0173 \u017eudytis 11procent\u0173 mokini\u0173 tai dar\u0117 daugiau nei 2 kartus. „Da\u017eniausiai min\u010di\u0173 apie savi\u017eudyb\u0119 kyla po konflikt\u0173 su t\u0117vais, vaikai jau\u010diasi nemylimi, nesuprasti ir nereikalingi. Taip pat toki\u0173 min\u010di\u0173 kyla d\u0117l “u\u017esis\u0117dusi\u0173“ mokytoj\u0173 ar reketo mokykloje“, — pasakoja specialist\u0117. Prevencijos nes\u0117kmi\u0173 prie\u017eastys, specialist\u0117s manymu, yra vykdom\u0173 projekt\u0173 trumpalaiki\u0161kumas, nenuoseklus finansavimas ir kitos prie\u017eastys.
\n <\/p>\n

iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160iauliuose vykusiame respublikiniame psichiatr\u0173 suva\u017eiavime specialistai persp\u0117jo apie v\u0117l \u0161alyje did\u0117jant\u012f savi\u017eudybi\u0173 skai\u010di\u0173. \u012etakos tam turi kriz\u0117s padariniai, taip pat mokyklose patiriamos paty\u010dios, reketas, mokytoj\u0173 smurtas. Ta\u010diau alkoholini\u0173 psichozi\u0173 suma\u017e\u0117jo.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[20],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11776","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-psichikos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11776","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11776"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11776\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11776"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11776"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11776"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11776"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11776"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}