{"id":1179,"date":"2017-02-06T16:24:28","date_gmt":"2017-02-06T16:24:28","guid":{"rendered":""},"modified":"2017-02-06T16:25:08","modified_gmt":"2017-02-06T16:25:08","slug":"radioterapijos-ir-imunoterapijos-derinys-onkologijoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/radioterapijos-ir-imunoterapijos-derinys-onkologijoje\/1179\/","title":{"rendered":"Radioterapijos ir imunoterapijos derinys onkologijoje"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u012evadas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kiekvienais metais pasaulyje nuo onkologini\u0173 lig\u0173 mir\u0161ta apie 8 mln. \u017emoni\u0173. Pasaulin\u0117s sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje sergamumas onkolo- gin\u0117mis ligomis u\u017eima 2-\u0105 viet\u0105, o kai kuriose i\u0161sivys- \u010diusiose \u0161alyse \u2013 ir 1-\u0105 viet\u0105. Prognozuojama, kad 2030 metais v\u0117\u017eys taps pagrindine mirties prie\u017eastimi. Lietuvoje kasdien v\u0117\u017eio diagnoz\u0119 i\u0161girsta beveik 50 \u017emoni\u0173. M\u016bs\u0173 \u0161alyje gyvena beveik 100 t\u016bkst. \u017emoni\u0173, kuriems kada nors buvo diagnozuota onkologin\u0117 liga. Mirtingumas nuo piktybini\u0173 navik\u0173 u\u017eima 2-\u0105 viet\u0105 bendrojoje mirtingumo strukt\u016broje. Did\u017eiausias mirtingumo nuo onkologini\u0173 lig\u0173 procentas yra 45\u201364 met\u0173 \u017emoni\u0173 grup\u0117je, tai yra tarp darbingo am\u017eiaus \u017emoni\u0173. Pagrindiniai piktybini\u0173 navik\u0173 gydymo metodai iki \u0161iol yra chirurginis, chemoterapija ir radioterapija. Tiesa, \u0161ie metodai neu\u017etikrina norimo gydymo efektyvumo, tod\u0117l ypa\u010d aktualu kurti naujas gydymo strategijas. Prie\u0161 30 met\u0173 eksperimentiniuose modeliuose \u012frodyta imunoterapini\u0173 v\u0117\u017eio gydymo b\u016bd\u0173 nauda, o per pastaruosius 10\u201315 met\u0173 atlikti s\u0117kmingi \u012fvairi\u0173 imunoterapini\u0173 metod\u0173 klinikiniai tyrimai. \u0160iuo metu imunoterapij\u0105 aktyviai pradedama taikyti klinikin\u0117je praktikoje, o jos efektyvumui padidinti inicijuojami nauji klinikiniai tyrimai, derinant j\u0105 su kitais gydymo metodais. \u017dinant, kad radioterapija pasi\u017eymi imunostimuliuojamuoju poveikiu, 2005 metais pasi\u016blyta panaudoti radioterapijos ir imunoterapijos derin\u012f onkologijoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Navikas ir imunin\u0117 sistema <\/b>Naviko formavimasis prasideda nuo vienos ar keli\u0173 l\u0105steli\u0173 DNR mutacij\u0173, kurios nulemia nekontroliuojam\u0105 \u0161i\u0173 l\u0105steli\u0173 dalijim\u0105si, mutacij\u0173 did\u0117jim\u0105. Taigi organiz- mo imuninei sistemai tenka nelengva u\u017eduotis \u2013 atpa\u017einti kelias de\u0161imtis pakitusi\u0173 l\u0105steli\u0173 tarp trilijono normali\u0173. Vis\u0173 pirma, navikines l\u0105steles fagocituoja ir navikinius antigenus savo membranos pavir\u0161iuje pristato dendritin\u0117s l\u0105stel\u0117s. \u0160i\u0105 funkcij\u0105 taip pat atlieka ir makrofagai. Ta\u010diau dendritin\u0117s l\u0105stel\u0117s kartu su naviko antigenais siun\u010dia ir kitus T limfocit\u0173 stimuliacijai bei migracijai b\u016btinus signalus. Naviko antigenai T limfocitams pateikiami per audini\u0173 suderinamumo kompleksus MHC. Dendritin\u0117s l\u0105stel\u0117s pristato T limfocitams naviko antigenus ir stimuliuoja specifini\u0173 pateiktam antigenui T limfocit\u0173 klon\u0173 proliferacij\u0105 bei citotoksines reakcijas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taip imunin\u0117 sistema pa\u017e\u012fsta ir sunaikina pakitusias navikines l\u0105steles. Ta\u010diau d\u0117l i\u0161orini\u0173 ir vidini\u0173 veiksni\u0173 (\u012fgimt\u0173 sa- vybi\u0173, persirgt\u0173 ir gretutini\u0173 lig\u0173, \u012fpro\u010di\u0173, imunin\u0117s siste- mos b\u016bkl\u0117s, aplinkos \u012ftakos, kt.) dalis navikini\u0173 l\u0105steli\u0173 i\u0161spr\u016bsta i\u0161 imunin\u0117s kontrol\u0117s ir suformuoja klini\u0161kai ap\u010diuopiam\u0105 navik\u0105. Besiformuodamas navikas sukuria savo mikroaplink\u0105, kuri v\u0117liau ir sudaro pagrindin\u0119 apsaug\u0105 nuo imunin\u0117s sistemos puolimo. Navikin\u0117s l\u0105stel\u0117s sekretuoja \u012fvairius citokinus bei fermentus, kurie i\u0161 tarpl\u0105stelin\u0117s erdv\u0117s eliminuoja citotoksiniams T limfocitams reikalingas aminor\u016bg\u0161tis ir priver\u010dia juos apoptuoti, aktyvina imunines reakcijas slopinan\u010dias l\u0105steli\u0173 populiacijas (T reguliacinius limfocitus, mieloidin\u0117s kilm\u0117s supresines l\u0105steles, su naviku susijusius makrofagus). Nustatyta, kad naviko mikroaplinkoje esantys makrofagai sekretuoja imunines reakcijas slopinan\u010dius citokinus, o fi broblastai s\u0117kmingai prisideda prie navikui b\u016btino kraujagysli\u0173 tinklo formavimosi. Taip navikas <i>pab\u0117ga <\/i>nuo imunin\u0117s prie\u017ei\u016bros. Tradicini\u0173 v\u0117\u017eio gydymo metod\u0173 (chirurginio, medikamentinio ar spindulinio) tikslas \u2013 mechani\u0161kai, spinduliuote ar cheminiais preparatais sunaikinti v\u0117\u017eines l\u0105steles. Imunoterapijos metodai, skirtingai nuo citoredukcini\u0173 \/ citostatini\u0173 gydymo metod\u0173, skirti atkurti sutrikusias antiv\u0117\u017eines imunines reakcijas ir nat\u016braliu b\u016bdu eliminuoti navikines l\u0105steles.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Navik\u0173 imunoterapija: svarba onkologijoje, gydymo r\u016b\u0161ys, nepageidaujami poveikiai <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Imunoterapijos svarba onkologijoje i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo \u012frodyta tyrimuose su gyv\u016bnais. Prireik\u0117 10-ties met\u0173, kad b\u016bt\u0173 \u012frodytas imunoterapijos efektyvumas \u017emon\u0117ms. 2000 met\u0173 prad\u017eioje \u017eurnale <i>New England Journal of Medicine and Science <\/i>publikuoti tyrimai, \u012frodantys, kad pastovi imunin\u0117 reakcija yra vienas svarbiausi\u0173 veiksni\u0173, lemian\u010di\u0173 s\u0117kming\u0105 onkologini\u0173 ligoni\u0173 atsak\u0105 \u012f gydym\u0105. 2006 metais patvirtinta pirmoji vakcina pacientams, sergantiems prostatos v\u0117\u017eiu, gydyti. Imunoterapija u\u017eima svarbi\u0105 viet\u0105 gydant onkologines ligas, prailgina pacient\u0173 i\u0161gyvenamum\u0105, ma\u017eina recidy- v\u0173 tikimyb\u0119. Imunoterapija pagal poveikio mechanizm\u0105 skirstoma \u012f aktyvi\u0105j\u0105, kai organizmo imunin\u0117 sistema skatinama kovoti su navikin\u0117mis l\u0105stel\u0117mis. Jai priskiriama dendritini\u0173 l\u0105steli\u0173 vakcinos, vakcinos i\u0161 inaktyvint\u0173 ar modifi kuot\u0173 v\u0117\u017eio l\u0105steli\u0173, i\u0161gryninti ar rekombinantiniai navikiniai antigenai, citokinai, virusiniai ar bakteriniai genai, \u012fterpiami \u012f navik\u0105. Taip pat skiriama pasyvi imunoterapija, kuri suprantama kaip jau paruo\u0161t\u0173 antinavikini\u0173 imunini\u0173 veiksni\u0173, toki\u0173 kaip monokloni- niai antik\u016bnai, su vaistin\u0117mis priemon\u0117mis konjuguoti antik\u016bnai, aktyvinti T limfocitai, \u012fvedimas \u012f organizm\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pagal reakcij\u0173 taikinius imunoterapija gali b\u016bti skirsto- ma \u012f specifi n\u0119 ir nespecifi n\u0119. Nespecifi n\u0117 imunoterapija bendrai (neselektyviai) aktyvina \u012fvairias specifi nio ar nespecifi nio imuninio atsako grandis, taip pat ir antina- vikinio imuninio atsako komponentus. Ta\u010diau kur kas efektyvesnis yra specifi nis imuninis atsakas. Jo esm\u0117 \u2013 kiek \u012fmanoma selektyvesnis skatinimas t\u0173 imunin\u0117s sis- temos komponent\u0173, kurie atpa\u017e\u012fsta ir naikina konkre- taus naviko l\u0105steles.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Vakcinos.<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vakcinos nuo v\u0117\u017eio gali b\u016bti sukurtos visos l\u0105stel\u0117s pagrindu i\u0161 sergan\u010dio paciento kraujo imunini\u0173 l\u0105steli\u0173. Viena labiausiai i\u0161tirt\u0173 ir praktikoje naudojam\u0173 yra dendritini\u0173 l\u0105steli\u0173 vakcina, pagaminama i\u0161 paciento kraujo vienbranduoli\u0173 l\u0105steli\u0173 ir operuojant pa\u0161alin to naviko. Specialiose s\u0105lygose <i>ex vivo <\/i>subrandinamos aktyvintos dendritin\u0117s l\u0105stel\u0117s, kurios suleid\u017eiamos atgal pacientui, siekiant sukelti aktyv\u0173 specifi n\u012f imunin\u012f atsak\u0105 prie\u0161 konkret\u0173 navik\u0105. \u0160ios dendritini\u0173 l\u0105steli\u0173 vakcinos gali b\u016bti ne tik autologin\u0117s (paruo\u0161tos i\u0161 paciento kraujo), ta\u010diau ir alogenin\u0117s, kai gaminamos i\u0161 kito \u017emogaus, da\u017eniausiai pirmos eil\u0117s giminai\u010dio, kraujo l\u0105steli\u0173. Dendritin\u0117s l\u0105stel\u0117s pavir\u0161iuje ne\u0161a navikinius antigenus ir, patekusios \u012f organizm\u0105, aktyvina T limfocit\u0173 dauginim\u0105si ir j\u0173 virtim\u0105 efektoriniais T limfocitais, o \u0161ie naikina navikines l\u0105steles. \u0160iandien \u012frodytas gydymo dendritin\u0117mis l\u0105stel\u0117mis efektyvumas sergant inkst\u0173, kr\u016bties, prostatos, storosios \u017earnos, kiau\u0161id\u017ei\u0173 navikais. Vakcinacija dendritin\u0117mis l\u0105stel\u0117mis \u0161iandien rekomenduojama kaip palaikomoji terapija su radio- ar chemoterapija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vakcina- cij\u0105 dendritin\u0117mis l\u0105stel\u0117mis efektyviausia taikyti esant ankstyvoms naviko stadijoms, kai naviko l\u0105steli\u0173 orga- nizme yra nedaug, arba tuoj pat po operacijos \u2013 siekiat i\u0161vengti ar bent jau kiek \u012fmanoma atitolinti recidyvo ir metastazi\u0173 susidarym\u0105. Specifi n\u0117s vakcinos nuo v\u0117\u017eio gali b\u016bti gaminamos ne vien dendritini\u0173 l\u0105steli\u0173 pagrindu. 2010 metais atlik- to atsitiktin\u0117s atrankos tyrimo rezultatai (dalyvavo 112 dalyvi\u0173, 82 pacientai, sergantys prostatos v\u0117\u017eiu, ir 40 kontrolin\u0117s grup\u0117s tiriam\u0173j\u0173) parod\u0117, kad skiriant raup\u0173 viruso pagrindu vakcin\u0105 nuo prostatos v\u0117\u017eio, vidutinis i\u0161- gyvenamumas padid\u0117ja 8,5 m\u0117nesio, o 3 met\u0173 bendrasis i\u0161gyvenamumas padid\u0117ja 18\u201330 proc. Naudojami ir izoliuoti navikini\u0173 l\u0105steli\u0173 baltymai arba baltym\u0173 fragmentai, DNR arba RNR med\u017eiaga, koduojanti \u0161iuos protei- nus, taip pat gali b\u016bti panaudoti rekombinantiniai virusai (kaip antigen\u0105 pristatanti med\u017eiaga). Bet kokiu atveju visos \u0161ios vakcinos organizme aktyvina dendritines l\u0105ste- les, kurios ir inicijuoja bei gausina specifi n\u012f antinavikin\u012f imunin\u012f atsak\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Citokinai. <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Citokinai \u2013 tai l\u0105steli\u0173 i\u0161skiriamos chemin\u0117s med\u017eiagos, kurios u\u017etikrina darn\u0173 bendradarbiavim\u0105 tarp \u012fvairi\u0173 imunin\u0117s sistemos l\u0105steli\u0173. Tai gali b\u016bti proliferacij\u0105 skatinan\u010dios arba j\u0105 slopinan\u010dios signalin\u0117s molekul\u0117s, l\u0105steli\u0173 aktyvum\u0105, apoptoz\u0119 ar migracij\u0105, prou\u017edegimines ar antiu\u017edegimines reakcijas reguliuojan\u010dios molekul\u0117s. Svarbiausi imunin\u0117s sistemos l\u0105steli\u0173 veikl\u0105 reguliuojantys citokinai \u2013 tai interleukinai ir interferonai. Pagal funk- cij\u0105 citokinus santykinai galima suskirstyti \u012f 4 grupes:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>hemopoetiniai veiksniai (CSF, IL-3, IL-7, eritropoeti- nas), kurie stimuliuoja nesubrendusi\u0173 kraujo l\u0105steli\u0173 au- gim\u0105 ir brendim\u0105;<\/li>\n<li>nat\u016bralaus imuniteto reguliatoriai \u2013 prou\u017edegiminiai citokinai (IL-1, kt.), kurie dalyvauja nespecifi n\u0117se imu- nin\u0117se reakcijose, j\u0173 pagrindiniai taikiniai yra fagocitai, granulocitai, epitelio l\u0105stel\u0117s;<\/li>\n<li>citokinai, reguliuojantys specifi nes imunines reakcijas (IL-2, IL-4, kt.), dalyvauja limfocit\u0173 aktyvacijoje, dife- renciacijoje, augime;<\/li>\n<li>citokinai, reguliuojantys u\u017edegimines reakcijas, kurios i\u0161sivysto specifi nio imuninio atsako procese (IL-5, IL-10, INF-\u03b3, kt.), j\u0173 funkcija yra aktyvinti efektorines l\u0105steles. IL-2 \u0161iuo metu yra vienas pagrindini\u0173 navik\u0173 imuno- terapijoje naudojam\u0173 preparat\u0173.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tai yra pagrindinis T limfocit\u0173 augimo faktorius, kuris padidina I klas\u0117s MHC molekuli\u0173 ekspresij\u0105 (taip didinamas geb\u0117jimas atpa\u017einti navikini\u0173 l\u0105steli\u0173 antigenus) ir skatina nat\u016brali\u0173j\u0173 \u017eudiki\u0173 l\u0105steli\u0173 bei citotoksini\u0173 T limfocit\u0173 proliferacij\u0105 po anti- geno patekimo bei didina j\u0173 aktyvum\u0105, padidina gama in- terferono gamyb\u0105, svarbus atkuriant makrofag\u0173 rezerv\u0105. Reik\u0117t\u0173 pamin\u0117ti, kad \u0161is interleukinas aktyvina T regu- liacinius limfocitus (Treg). Treg vadinami CD4+ T limfo- citai, kurie slopina kit\u0173 imunin\u0117s sistemos l\u0105steli\u0173 (T l\u0105s- teli\u0173 pagalbininki\u0173, citotoksini\u0173 T limfocit\u0173, B limfocit\u0173, nat\u016brali\u0173j\u0173 \u017eudiki\u0173 l\u0105steli\u0173, dendritini\u0173 l\u0105steli\u0173, makrofa- g\u0173) funkcijas, i\u0161skirdami citokinus (pvz., IL-10, TGF\u03b2) ar tiesioginio kontakto metu. Taigi IL-2 gali imunin\u0119 sistem\u0105 ir slopinti. Antiv\u0117\u017einis IL-2 veiksmingumas \u012frodytas gy- dant melanom\u0105, inkst\u0173, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s ir kai kuri\u0173 galvos smegen\u0173 navikus. Gydymui naudojamas IL-2 pagamina- mas gen\u0173 in\u017einerijos b\u016bdu, \u012f <i>Escherichia colli <\/i>\u012fvedant IL-2 gen\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau \u0161is preparatas pasi\u017eymi ir neigiamu poveikiu. Didel\u0117s doz\u0117s gali sukelti hipotenzij\u0105, suma\u017einti organ\u0173 perfuzij\u0105, d\u0117l to gali i\u0161sivystyti aritmijos, kv\u0117pavimo ne- pakankamumas, kraujavimas i\u0161 vir\u0161kinimo trakto, taip pat gali pasireik\u0161ti somnolencija ar net koma. Taigi skiriant \u0161io preparato didel\u0117mis doz\u0117mis, pacientas turi b\u016bti gydomas Intensyviosios terapijos skyriuje. IL-5 dalyvauja B limfocit\u0173 diferenciacijoje \u012f plazmines l\u0105steles, skatina IgA ir IgM sintez\u0119. Antinavikinis \u0161io cito- kino aktyvumas siejamas su jo geb\u0117jimu dalyvauti l\u0105steli\u0173 apoptoz\u0117je. Interferonai skirstomi \u012f I tipo (IFN-\u03b1 (produkuojamas leukocit\u0173) bei IFN-\u03b2 (produkuojamas fi broblast\u0173) ir II tipo (IFN-\u03b3). I tipo interferon\u0173 poveikis pagr\u012fstas j\u0173 sugeb\u0117jimu kontaktuoti su specifi niais membran\u0173 receptoriais, d\u0117l to suma\u017einama navikini\u0173 l\u0105steli\u0173 proliferacija, padidinamas citotoksini\u0173 T limfocit\u0173 aktyvumas, aktyvinama apoptoz\u0117 bei suma\u017einama fi brozinio audinio formavimasis. IFN-\u03b3 gamina aktyvinti T limfocitai, nat\u016bralios \u017eudik\u0117s l\u0105stel\u0117s ir makrofagai. Pagrindin\u0117s funkcijos: navikini\u0173 l\u0105steli\u0173 pro- liferacijos slopinimas, neutrofi l\u0173 ir makrofag\u0173 fagocitinio aktyvumo didinimas, MHC I\u2013II klas\u0117s molekuli\u0173 ekspre- sijos padidinimas. Interferon\u0173 nepageidaujami rei\u0161kiniai yra gripoidinis sindromas, anoreksija, nuovargis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Monokloniniai antik\u016bnai.<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b>Monokloniniai antik\u016bnai \u2013 tai vieno imuninio tipo imunoglobulinai, gaminami hibridini\u0173 l\u0105steli\u0173 kult\u016broje, kurie s\u0105veikauja su baltymais taikiniais l\u0105stel\u0117s pavir\u0161iuje. Moksliniuose tyrimuose ir diagnostikoje monokloniniai antik\u016bnai naudojami l\u0105stel\u0117ms identifi kuoti. Gydymas monokloniniais antik\u016bnais, kaip taikini\u0173 terapija, prad\u0117tas naudoti nusta\u010dius specifi nius v\u0117\u017eio l\u0105steli\u0173 receptorius, kuri\u0173 u\u017eblokavimas stabdo j\u0173 gyvybines funkcijas. Vieni gydymui naudojam\u0173 monoklonini\u0173 antik\u016bn\u0173 blokuoja l\u0105steli\u0173 augimo ir proliferacijos signalus (pvz., HER2 (\u017emogaus epidermio augimo veiksnio) receptorius, ypa\u010d dideliais kiekiais ekspresuojamas v\u0117\u017eio l\u0105steli\u0173 pavir\u0161iuje, ir j\u012f blokuojantis trastuzumabas; epidermio augimo faktoriaus receptorius EAFR ir j\u012f blokuojantis cetuksimabas). Augimo veiksni\u0173 blokavimas v\u0117\u017eio l\u0105steli\u0173 pavir\u0161iuje stabdo j\u0173 proliferacij\u0105, slopina naviko indukuojam\u0105 angiogenez\u0119, metastazavimo galimyb\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kitas monokloninis antik\u016bnas, naudojamas gydymui, \u2013 ipilimumabas, blokuojantis T pagalbini\u0173 l\u0105steli\u0173 pavir\u0161iu- je esant\u012f su citotoksiniais T limfocitais susijus\u012f antigen\u0105 4 (CTLA-4). Jo funkcija \u2013 slopinti citotoksini\u0173 T limfocit\u0173 reakcijas. Blokuojant CTLA-4, stimuliuojamos antiv\u0117- \u017ein\u0117s imunin\u0117s reakcijos. Ypa\u010d efektyvus ipilimumabas pasirod\u0117 gydant melanom\u0105. Tyr\u0117jai prognozuoja, kad d\u0117l \u0161io antik\u016bno, ypa\u010d derinant j\u012f su kitais gydymo metodais, per artimiausi\u0105 de\u0161imtmet\u012f metastazuojanti melanoma daugiau kaip pusei pacient\u0173 gali tapti i\u0161gydoma liga. Kiti monokloniniai antik\u016bnai sukelia vadinam\u0105sias nuo l\u0105steli\u0173 priklausomas citotoksines reakcijas, t. y. prisijung\u0119 prie konkretaus antigeno navikin\u0117s l\u0105stel\u0117s pavir\u0161iuje, \u0161i\u0105 l\u0105stel\u0119 tarsi pa\u017eymi ir paver\u010dia j\u0105 gerai matom\u0105 \u012fvairiems l\u0105steliniams bei molekuliniams nespecifi nio imuninio atsako komponentams, tokiems kaip nat\u016bralios \u017eudik\u0117s l\u0105stel\u0117s ar komplemento sistema. Vienas toki\u0173 antik\u016bn\u0173 \u2013 rituksimabas \u2013 jungiasi su CD20 receptoriais, taikomas gydant limfom\u0105 ir l\u0117tin\u0119 B limfoleukemij\u0105, nes suardomi v\u0117\u017einiai B tipo limfocitai. Nustatyta, kad rituksimabas gerina didel\u0117s rizikos pirmin\u0117s difuzin\u0117s B l\u0105steli\u0173 limfomos dideli\u0173 dozi\u0173 chemoterapijos su autologini\u0173 kamienini\u0173 l\u0105steli\u0173 transplantacija rezultatus. Da\u017eniausi monoklonini\u0173 antik\u016bn\u0173 nepageidaujami poveikiai yra alergin\u0117s reakcijos, \u012f grip\u0105 pana\u0161\u016bs simptomai, pykinimas, viduriavimas, odos b\u0117rimas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Naujesni metodai. <\/b>\u0160ie metodai apima antiangiogenezin\u0119 terapij\u0105, kai blokuojamas navik\u0105 maitinan\u010di\u0173 krau- jagysli\u0173 augimas \u2013 tai atliekama matriks\u0105 veikian\u010diais preparatais, inhibuojan\u010diais endotelines l\u0105steles, blokuo- jan\u010diais angiogen\u0117s aktyvacij\u0105. Taip pat yra \u017einoma, kad navikin\u0117s l\u0105stel\u0117s negali egzistuoti terp\u0117je, kurioje yra daug deguonies, tod\u0117l svarstoma apie poliatomin\u0117s deguonies terapijos taikym\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Radioterapijos reik\u0161m\u0117 imuninei sistemai. <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Radioterapijos ir imunoterapijos derinys <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Be jau \u017einomo jonizuojamosios spinduliuot\u0117s povei- kio naikinti navikines l\u0105steles, \u017einomas ir jos imunostimuliuojamasis poveikis, kuris b\u016bdingas ma\u017e\u0173 dozi\u0173 spindulinei terapijai. Yra stimuliuojamos nat\u016braliosios \u017eudik\u0117s l\u0105stel\u0117s, j\u0173 citotoksinis poveikis, skatinama nat\u016brali\u0173j\u0173 \u017eudiki\u0173 l\u0105steli\u0173 ir citotoksini\u0173 T limfocit\u0173 granzim\u0173 ir perforino sintez\u0117, d\u0117l to \u012fvyksta navikini\u0173 l\u0105steli\u0173 nekrozin\u0117 \u017e\u016btis. Taip pat aktyvinamas makrofa- g\u0173 ir dendritini\u0173 l\u0105steli\u0173 fagocitoz\u0117s aktyvumas. <i>In vi- tro <\/i>ir <i>in vivo <\/i>tyrimai su pel\u0117mis rodo, kad ma\u017eos doz\u0117s radioterapija pagerina dendritini\u0173 l\u0105steli\u0173 geb\u0117jim\u0105 pa- teikti antigenus T limfocitams bei sustiprina j\u0173 citotok- sin\u012f poveik\u012f, didina makrofag\u0173 ir kit\u0173 l\u0105steli\u0173 citokin\u0173 i\u0161siskyrim\u0105 (IL-1 beta, IL-12, IL-18, G-CSF). Radiote- rapija ma\u017eomis doz\u0117mis skatina citotoksini\u0173 efektorini\u0173 T limfocit\u0173 proliferacij\u0105 citokinais (TNF\u03b1, IFN gama, IL-2) bei slopina molekuli\u0173, neigiamai reguliuojan\u010di\u0173 imunin\u0119 sistem\u0105 (CTLA-4, citokin\u0173 IL-10 bei IL-4, proteinkinaz\u0117s A, kt.), sekrecij\u0105. Be to, nustatyta, kad \u012fprastini\u0173 dozi\u0173 spindulin\u0117 terapija sukelia vadinam\u0105- j\u0105 imunogenin\u0119 l\u0105steli\u0173 \u017e\u016bt\u012f, t. y. priver\u010dia piktybines l\u0105steles \u017e\u016bti taip, kad jos b\u016bt\u0173 lengvai atpa\u017e\u012fstamos nespecifi nio imuninio atsako komponent\u0173 (dendritini\u0173 l\u0105steli\u0173 makrofag\u0173) ir aktyvint\u0173 \u0161iuos komponentus, sukelt\u0173 j\u0173 tinkam\u0105 subrendim\u0105. \u0160ie komponentai (ypa\u010d dendritin\u0117s l\u0105stel\u0117s) aktyvina citotoksini\u0173 T limfocit\u0173 (pagrindini\u0173 antinavikinio imuninio atsako l\u0105steli\u0173) su- sidarym\u0105. Tokiu b\u016bdu spindulin\u0117 terapija tampa tarsi endogenine (kriptine, slapt\u0105ja) vakcinacija. Nustatyti molekuliniai vadinamosios imunogenin\u0117s l\u0105steli\u0173 mir- ties \u017eymenys:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>kalretikulino (esan\u010dio endoplazminiame tinkle) translokacija \u012f l\u0105stel\u0117s pavir\u0161i\u0173;<\/li>\n<li>ekstraceliulini\u0173 baltym\u0173 i\u0161laisvinimas;<\/li>\n<li>ATP (pagrindinio l\u0105stel\u0117s energijos perdav\u0117jo) i\u0161laisvinimas. Nustatyta, kad jonizuojamoji spinduliuot\u0117 s\u0117kmingai skatina \u0161iuos procesus navikin\u0117se l\u0105stel\u0117se.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Remiantis tuo, kad radioterapija pasi\u017eymi imunostimuliuojamuoju poveikiu, 2005 metais pasi\u016blyta panau- doti radioterapijos ir imunoterapijos derin\u012f onkologijoje. Tuomet buvo prad\u0117ti \u0161io krypties ikiklinikiniai tyrimai. Kai kurie j\u0173 atlikti siekiant pagerinti T l\u0105steli\u0173 geb\u0117jim\u0105 atpa\u017einti navikines l\u0105steles. Tai pasiekta didinant dendri- tini\u0173 l\u0105steli\u0173 skai\u010di\u0173 ir funkcij\u0105, panaudojant augimo fak- torius arba \u0161virk\u0161\u010diant <i>in vitro <\/i>moduliuotas autologines dendritines l\u0105steles \u012f navik\u0105 arba netoli \u0161vitinamo na- viko. Pel\u0117ms, sergan\u010dioms plau\u010di\u0173 karcinoma, kurios gavo radioterapij\u0105 ir buvo skirtas dendritini\u0173 l\u0105steli\u0173 augimo faktorius FLT-3 ligandas, steb\u0117tas metastazi\u0173 slopinimas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pana\u0161\u016bs rezultatai steb\u0117ti ir pel\u0117ms, sergan\u010dioms kr\u016bties v\u0117\u017eiu. Dendritini\u0173 l\u0105steli\u0173 injekcija po naviko \u0161vitinimo, \u0161virk\u0161\u010diant \u012f ven\u0105 arba \u012f navik\u0105, peli\u0173 melanomos ir sarkomos atvejais, sukelia antiv\u0117\u017ein\u012f imunin\u012f atsak\u0105 ir naviko regresij\u0105. 2011 metais Floridoje (JAV) A. Chippori su bendraautoriais prad\u0117jo II faz\u0117s tyrim\u0105, nagrin\u0117jant\u012f i\u0161orin\u0117s radioterapijos (\u0161vitinant \u012f naviko guol\u012f) bei autologini\u0173 dendritini\u0173 l\u0105steli\u0173 injekcijos \u012f navik\u0105 derinio saugum\u0105 pacien- tams, sergantiems mink\u0161t\u0173j\u0173 audini\u0173 sarkoma. Radioterapija derinama ne tik su vakcinomis nuo v\u0117\u017eio. Mo- nokloninio antik\u016bno prie\u0161 CTLA-4, ipilimumabo, ir radioterapijos derinio saugum\u0105 ir ankstyv\u0105 veiksmingum\u0105 vertinantys tyrimai prad\u0117ti 2011 metais Kalifor- nijoje (JAV). Jennifer C.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jones su bendraautoriais atli- ko I faz\u0117s tyrim\u0105 su pacientais, sergan\u010diais IV stadijos melanoma. Tiriamiesiems buvo skiriamas ipilimuma- bas (3 mg\/kg \u012f ven\u0105 kas 3 savaites) ir paliatyvioji ra- dioterapija (per 2 dienas nuo pirmosios ipilimumabo doz\u0117s). 2013 metais Niujorke (JAV) Silvia C. Formenti su bendraautoriais prad\u0117jo II faz\u0117s atsitiktin\u0117s atran- kos tyrim\u0105 su pacientais, sergan\u010diais melanoma.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tiriamiesiems buvo skiriama radioterapija (5 frakcijos po 6 Gy iki SD 30 Gy) ir ipilimumabas (3 mg\/kg \u012f ven\u0105 per 90 min. po 4 dien\u0173 nuo pirmosios radioterapijos doz\u0117s ir kartojama 25-t\u0105, 46-t\u0105 ir 67-t\u0105 dien\u0105). Atliktas III faz\u0117s tyrimas, kurio rezultatus 2013 metais Europos onkolog\u0173 kongrese Amsterdame pristat\u0117 V. Geritsonas. Tyrime da- lyvavo 799 pacientai, sergantys prostatos v\u0117\u017eiu ir turintys metastazi\u0173. Tiriamiesiems buvo taikoma chemoterapija docetakseliu, v\u0117liau pacientai suskirstyti \u012f 2 grupes: pirmojoje grup\u0117je buvo 399 pacientai, kuriems skiriama vienkartin\u0117 8 Gy radioterapijos doz\u0117 ir ipilimumabas po 10 mg\/kg kas 3 savaites 4 k., o v\u0117liau kas 3 m\u0117nesius; antrojoje grup\u0117je buvo 400 pacient\u0173, kurie gavo placeb\u0105. Bendrasis pirmosios grup\u0117s pacient\u0173 i\u0161gyvenamumas buvo 11,2 m\u0117nesi\u0173, antrosios grup\u0117s \u2013 10 m\u0117nesi\u0173. Taigi reik\u0161mingai didesnio i\u0161gyvenamumo nesteb\u0117ta. Ta\u010diau tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti ne imunoterapijos, bet paties ipilimuma- bo poveikio problema, nes ipilimumabas netinkamas labai blogos b\u016bkl\u0117s ligoniams \u2013 jo suaktyvinta imunin\u0117 sistema gali atsisukti ir prie\u0161 savo organizmo audinius ir organus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taip pat prad\u0117ti radioterapijos ir citokin\u0173 deri- nio tyrimai. Younes su bendraautoriais, i\u0161studijav\u0119 peli\u0173 inkst\u0173 karcinomos su abipus\u0117mis plau\u010di\u0173 metastaz\u0117mis atvejus, pasteb\u0117jo, kad radioterapija IL-2 lemia didesn\u012f metastazi\u0173 ma\u017e\u0117jim\u0105 nei \u0161ie metodai atskirai. Radiotera- pijos ir imunoterapijos derinys su IL-2 pasirod\u0117 es\u0105s saugus 2012 metais Seung ir bendraautori\u0173 atliktame I faz\u0117s tyrime, kuriame dalyvavo 12 pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 metas- tazavusia melanoma ar inkst\u0173 l\u0105steli\u0173 karcinoma. Visuo- se \u0161iuose klinikiniuose tyrimuose buvo naudojama \u012fpras- tinio frakcionavimo radioterapija. Atsi\u017evelgiant \u012f visus \u0161iuos pavyzd\u017eius, sud\u0117tinis radioterapijos ir imunoterapijos gydymas buvo efektyvesnis, taikant \u0161iuos metodus kartu, o ne kiekvien\u0105 atskirai. \u0160is derinys sukelia veiks- ming\u0105 antiv\u0117\u017ein\u012f imunitet\u0105 (u\u017etikrina poky\u010dius kraujyje, t. y. padid\u0117ja citokin\u0173, antigenui specifini\u0173 T l\u0105steli\u0173 ir fenotipini\u0173 antinavikiniam imunitetui svarbi\u0173 l\u0105steli\u0173), slopinant\u012f pirminio naviko augim\u0105 ir metastazi\u0173 formavim\u0105si, taip pat veikiamos susidariusios mikrometastaz\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tyrimuose pabr\u0117\u017eiama, kad reikalingas kritinis klinikinio atsako vertinimas, nes dabartiniais tyrimais sunku atskirti radioterapijos ir imunoterapijos sukelt\u0105 u\u017edegimin\u012f atsak\u0105 ir ligos poky\u010dius. Ankstyvi klinikiniai radioterapijos ir imunoterapijos derinio duomenys nerodo reik\u0161mingai di- desnio i\u0161gyvenamumo, ta\u010diau \u0161is vertinimas n\u0117ra tikslus. Teigiamas imunoterapijos poveikis gali b\u016bti vertinamas tik pra\u0117jus 3\u20136 m\u0117nesiams nuo gydymo prad\u017eios, o i\u0161plitusiomis v\u0117\u017eio formomis sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 gyvenimo trukm\u0117s pailg\u0117jimas be didesnio progresavimo jau vertintinas kaip teigiamas gydymo efektas. Daug klausim\u0173 kelia ir radioterapijos doz\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pavyzd\u017eiui, peli\u0173 melanomos atveju vienkartin\u0117 radioterapijos doz\u0117 su T limfocit\u0173 imunoterapija buvo veiksmingesn\u0117 nei frakcionuotos radioterapijos schema, ta\u010diau patvirtint\u0173 klinikini\u0173 tyrim\u0173 rezultat\u0173 dar n\u0117ra. Lieka neai\u0161ku, kas geriau pacientams. Manoma, kad geriausia naudoti \u012fprastin\u0119 frakcionuot\u0105 arba hipofrakcionuot\u0105 radioterapij\u0105. Reikalinga pakankama radioterapijos doz\u0117, kad b\u016bt\u0173 sunaikintos navikin\u0117s l\u0105stel\u0117s. Tiesa, norint sukelti navikui specifi n\u012f imunin\u012f atsak\u0105 ir taip prisid\u0117ti prie imunoterapijos poveikio, rei- kia ma\u017eesni\u0173 radioterapijos dozi\u0173. Taip pat neai\u0161k\u016bs pacient\u0173, kuriems toks gydymas b\u016bt\u0173 efektyvus, atrankos kriterijai, radioterapijos dozi\u0173 priklausomyb\u0117 nuo naviko lokalizacijos ir \/ ar kilm\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<b>Apibendrinimas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sergamumas ir mirtingumas nuo onkologini\u0173 lig\u0173 yra aktuali problema. Greta tradicini\u0173 gydymo metod\u0173, \u0161iuo metu klinikin\u0117je praktikoje pradedama taikyti imunote rapij\u0105, o jos efektyvumui padidinti inicijuojami nauji klinikiniai tyrimai, derinant j\u0105 su kitais gydymo metodais. Radioterapijos geb\u0117jimas sukelti antinavikines imunines reakcijas ir tinkamas imunoterapijos metod\u0173, sustiprinan\u010di\u0173 \u0161ias reakcijas, pasirinkimas yra labai perspektyvus. Klinikiniai tyrimai prad\u0117ti prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173. Reik\u0117t\u0173 tikslinti \u0161io derinio saugum\u0105 ir veiksmingum\u0105, pacient\u0173 i\u0161gyvenamumo gerinim\u0105. Ankstyvi klinikiniai duomenys rodo, kad \u0161is derinys yra saugus, u\u017etikrina poky\u010dius kraujyje, t. y. padid\u0117ja citokin\u0173, antigenui specifi ni\u0173 T l\u0105steli\u0173 ir fenotipini\u0173 antinavikiniam imunitetui svarbi\u0173 l\u0105steli\u0173 kiekis, taip pat nustatyta, kad \u0161iuo deriniu veikiamos mikrometastaz\u0117s. \u0160io derinio taikymo rezultatai nerodo reik\u0161mingai didesnio pacient\u0173 i\u0161gyvenamumo, ta\u010diau \u0161is vertinimas n\u0117ra tikslus. Daug klausim\u0173 kelia ir radioterapijos doz\u0117s, efektyviausiai sukelian\u010dios imunin\u012f atsak\u0105, neai\u0161k\u016bs pacient\u0173, kuriems toks gydymas b\u016bt\u0173 efektyvus, atrankos kriterijai, radioterapijos dozi\u0173 priklausomyb\u0117 nuo naviko lokaliza- cijos ir \/ ar kilm\u0117s. \u012e visus \u0161iuos klausimus tur\u0117t\u0173 atsakyti nauji klinikiniai tyrimai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017durnalo INTERNISTAS priedas ONKOLOGIJA, 2016 \/ 2 (19)<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kiekvienais metais pasaulyje nuo onkologini\u0173 lig\u0173 mir\u0161ta apie 8 mln. \u017emoni\u0173. Pasaulin\u0117s sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje sergamumas onkolo- gin\u0117mis ligomis u\u017eima 2-\u0105 viet\u0105, o kai kuriose i\u0161sivys- \u010diusiose \u0161alyse \u2013 ir 1-\u0105 viet\u0105. Prognozuojama, kad 2030 metais v\u0117\u017eys taps pagrindine mirties prie\u017eastimi. Lietuvoje kasdien v\u0117\u017eio diagnoz\u0119 i\u0161girsta beveik 50 \u017emoni\u0173. M\u016bs\u0173 \u0161alyje gyvena beveik 100 t\u016bkst. \u017emoni\u0173, kuriems kada nors buvo diagnozuota onkologin\u0117 liga. Mirtingumas nuo piktybini\u0173 navik\u0173 u\u017eima 2-\u0105 viet\u0105 bendrojoje mirtingumo strukt\u016broje. Did\u017eiausias mirtingumo nuo onkologini\u0173 lig\u0173 procentas yra 45\u201364 met\u0173 \u017emoni\u0173 grup\u0117je, tai yra tarp darbingo am\u017eiaus \u017emoni\u0173. Pagrindiniai piktybini\u0173 navik\u0173 gydymo metodai iki \u0161iol yra chirurginis, chemoterapija ir radioterapija. Tiesa, \u0161ie metodai neu\u017etikrina norimo gydymo efektyvumo, tod\u0117l ypa\u010d aktualu kurti naujas gydymo strategijas. Prie\u0161 30 met\u0173 eksperimentiniuose modeliuose \u012frodyta imunoterapini\u0173 v\u0117\u017eio gydymo b\u016bd\u0173 nauda, o per pastaruosius 10\u201315 met\u0173 atlikti s\u0117kmingi \u012fvairi\u0173 imunoterapini\u0173 metod\u0173 klinikiniai tyrimai. \u0160iuo metu imunoterapij\u0105 aktyviai pradedama taikyti klinikin\u0117je praktikoje, o jos efektyvumui padidinti inicijuojami nauji klinikiniai tyrimai, derinant j\u0105 su kitais gydymo metodais. \u017dinant, kad radioterapija pasi\u017eymi imunostimuliuojamuoju poveikiu, 2005 metais pasi\u016blyta panaudoti radioterapijos ir imunoterapijos derin\u012f onkologijoje.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1180,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[25563,25562,7170,25568,25566,25567,6566,25564,794,445,20578,22913,211,60,381,472,95,25565,25569],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-1179","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-citokinai","tag-dendritinemis","tag-funkcija","tag-ipilimuma","tag-ipilimumabas","tag-islaisvinimas","tag-lasteles","tag-makrofa","tag-molekules","tag-navikas","tag-nespecifi","tag-rituksimabas","tag-sergamumas","tag-terapija","tag-vakcina","tag-vakcinacija","tag-vezys","tag-zudikes","tag-zudikes-lasteles"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1179","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1179"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1179\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1180"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1179"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1179"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1179"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=1179"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=1179"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}