{"id":11797,"date":"2010-01-04T20:00:00","date_gmt":"2010-01-04T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2017-10-26T16:24:43","modified_gmt":"2017-10-26T16:24:43","slug":"nutukimas-ir-onkologines-ligos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/nutukimas-ir-onkologines-ligos\/11797\/","title":{"rendered":"Nutukimas ir Onkologin\u0117s ligos"},"content":{"rendered":"

XXI AM\u017dIAUS RYK\u0160T\u0116 \u2013 NUTUKIMAS<\/a> IR\u00a0ONKOLOGIN\u0116S LIGOS<\/a><\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Aurimas JONAUSKAS<\/span>1<\/span>, Sandra MOTIEJ\u016aNAIT\u0116<\/span>1<\/span>, Vilma VELI\u010cKAIT\u0116<\/span>1 <\/span>Kauno medicinos universitetas<\/span>1<\/span>\u00a0 Recenzavo onkolog\u0117 chemoterapeut\u0117 dr. Rasa JAN\u010cIAUSKIEN\u0116 Kauno medicinos universiteto klinik\u0173 Onkologijos skyriaus vadov\u0117<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

\u012eVADAS<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

\u0160iandien nutukimas<\/a>\/4355″>nutukimas \u2013 viena did\u017eiausi\u0173 visuomen\u0117s sveikatos problem\u0173 (1\u2013 4), ji statisti\u0161kai reik\u0161mingai didina sergamumo ir mirtingumo rizik\u0105 (5\u20137). Epidemiologiniai tyrimai rodo reik\u0161mingas nutukusi\u0173 \u017emoni\u0173 daug\u0117jimo tendencijas: per \u0161iuos trisde\u0161imt met\u0173 vis daugiau suaugusi\u0173j\u0173 ir vaik\u0173 susiduria su antsvorio bei nutukimo problema (3, 8). Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose nutukimas<\/a> tapo problema jau XX a. XIX a. paskutin\u012f de\u0161imtmet\u012f 3,5 proc. vidutinio am\u017eiaus vyr\u0173 buvo nutuk\u0119, o po \u0161imto met\u0173 \u2013 daugiau nei 35 proc. JAV \u017emoni\u0173. XIXa. amerikie\u010diai buvo auk\u0161\u010diausi \u017emon\u0117s pasaulyje, o XX a. pabaigoje jie tapo sunkiausi. \u0160iuo metu nutukimo problema aktuali ne tik amerikie\u010diams. Tarptautin\u0117s oraganizacijos (angl. Worl\u00a0 <\/span>Health Organization <\/i>ir International Obesity Task Force<\/i>) parei\u0161k\u0117, kad nutukimas<\/a> tapo pasauline epidemija (9). Manoma, kad tai taps rim\u010diausia XXI am\u017eiaus problema ir pandemija greta toki\u0173 proces\u0173 kaip sen\u0117jimas. Sen\u0117jimas, nutukimas<\/a>, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos bei navikin\u0117s ligos \u2013 tai nema\u017ea dalimi susij\u0119 procesai: nutukimas<\/a> turi \u012ftakos \u0161irdies ir kraujagysi\u0173 sistemos lig\u0173, hipertenzijos, antro tipo cukrinio diabeto<\/a>, dislipidemijos, onkologini\u0173 ir kit\u0173 l\u0117tini\u0173 lig\u0173 atradimui (10\u201312).<\/span><\/p>\n

Nutukimo did\u0117jimas populiacijoje siejamas su \u0161ali\u0173 ekonomikos augimu, greita urbanizacija bei gyvenimo b\u016bdo pasikeitimu. Ekonomikos progresas susij\u0119s ne tik su pa\u017eanga ar geresne gyvenimo kokybe, bet ir su dideliu gyvenimo tempu, stresu, \u017ealingais \u012fpro\u010diais, tar\u0161a (10\u2013 16) \u2013 visa tai tiesiogiai neigiamai veikia organizm\u0105. Genetin\u0117 predispozicija taip pat turi \u012ftakos nutukimui (17\u201319). \u012evairiais moksliniais tyrimais pagr\u012fsta, kad k\u016bno mas\u0117 susijusi su onkologin\u0117mis ligomis. Didelis riebalinis audinys yra hormoni\u0161kai aktyvus \u2013 i\u0161skiriami hormonai veikia organizm\u0105 ir kei\u010dia l\u0105steli\u0173 gyvavimo ciklus. Kai kurios toksin\u0117s med\u017eiagos kaupiasi riebaluose<\/a>. Be to, netinkama mityba ir netinkamas maistas gali veikti kancerogeni\u0161kai (1, 2, 4, 9, 20). Nustatyta, kad nutukimas<\/a> turi \u012ftakos stempl\u0117s, kr\u016bties, gimdos gleivin\u0117s ir kit\u0173 organ\u0173 piktybini\u0173 lig\u0173 patogenezei (21\u201326).<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

K\u016aNO MAS\u0116S \u012eVERTINIMAS IR RIZIKA SUSIRGTI ONKOLOGINE LIGA<\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

K\u016bno mas\u0117s indeksas (KMI) naudojamas k\u016bno masei \u012fvertinti ir parodo normal\u0173 svor\u012f, antsvor\u012f ar nutukim\u0105. KMI apskai\u010diuojamas svor\u012f (kg) dalijant i\u0161 \u016bgio (m), pakelto kvadratu. Gautas skai\u010dius, atsi\u017evelgiant \u012f KMI intervalus, rodo, kokia yra k\u016bno mas\u0117: per ma\u017ea, normali, antsvoris, nutukimas<\/a>. KMI vertinimas pateiktas pirmojoje lentel\u0117je (9) (1 lentel\u0117<\/i>). 2003 metais\u00a0 <\/span>atliktas mokslinis tyrimas, kurio tikslas buvo \u012fvertinti turin\u010di\u0173 antsvorio ir nutukusi\u0173 \u017emoni\u0173 rizik\u0105 susirgti onkologine liga. I\u0161vadose teigiama, kad yra priklausomyb\u0117 tarp KMI ir mir\u010di\u0173 nuo onkologini\u0173 lig\u0173. Didesn\u0117 rizika tiems \u017emon\u0117ms, kuri\u0173 KMI vir\u0161ija 25 kg\/ m\u00b2. Kuo KMI didesnis, tuo didesn\u0117 ir rizika.<\/span><\/p>\n

\u017dmon\u0117s, kuri\u0173 KMI 30\u201335 kg\/m\u00b2, tris kartus da\u017eniau mir\u0161ta nuo onkologin\u0117s ligos nei tie, kuri\u0173 KMI yra 20\u201325 kg\/ m\u00b2 (9). Nutuk\u0119 \u017emon\u0117s da\u017eniausiai serga nuo hormon\u0173 priklausoma piktybine liga. \u017dinoma, pasirei\u0161kia ir kit\u0173 form\u0173 navik\u0173, susijusi\u0173 su mityba ir nutukimu.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"Nutukimas<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

KMI RY\u0160YS SU KR\u016aTIES IR GIMDOS GLEIVIN\u0116S ONKOLOGINE LIGA<\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Did\u017eiojoje Britanijoje 23 proc. moter\u0173 yra nutukusios, 34 proc. turi antsvorio (20). Skai\u010diai stulbinantys, vertinant, kad daugiau nei pus\u0117 Did\u017eiosios Britanijos moter\u0173 susiduria su svorio problema. Nema\u017eai tyrim\u0173 pagrind\u0117 ir jau neabejojama, kad KMI yra glaud\u017eiai susij\u0119s su storosios \u017earnos, gimdos gleivin\u0117s, kepen\u0173, stempl\u0117s, pomenopauz\u0117s laikotarpio kr\u016bties navikais (21, 22). I\u0161imtis \u2013 Lotyn\u0173 Amerikos \u0161alys, ten antsvorio turin\u010dios moterys \u0161iomis ligomis serga re\u010diau. Manoma, kad tai priklauso nuo mitybos ypatum\u0173, kitokio gyvenimo b\u016bdo (23). 1996\u20132004 m. buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 1,3 milijono 50\u201364 m. am\u017eiaus moter\u0173, sergan\u010di\u0173 onkologin\u0117mis ligomis (i\u0161skyrus plok\u0161\u010di\u0173j\u0173 ir bazalini\u0173 l\u0105steli\u0173 odos karcinom\u0105). Tyrimo metu buvo vertinamas \u016bgis, alkoholio vartojimas, r\u016bkymas, fizinis aktyvumas, skai\u010diuojamas KMI, analizuojamos mirties prie\u017eastys. Tirt\u0173 moter\u0173 am\u017eiaus vidurkis buvo 55,9 m.<\/span><\/p>\n

Nustatyta reik\u0161minga priklausomyb\u0117 tarp atitinkam\u0173 piktybini\u0173 navik\u0173 form\u0173 pasirei\u0161kimo da\u017enumo ir KMI (p<0,0001): stempl\u0117s adenokarcinomos (p=0,0009), kasos v\u0117\u017eio (p=0,03), plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio (p<0,0001), kr\u016bties v\u0117\u017eio po menopauz\u0117s (p<0,0001), gimdos gleivin\u0117s v\u0117\u017eio (p<0,0001) ir leukemijos<\/a> (p=0,0007). Statisti\u0161kai reik\u0161mingo skirtumo nebuvo tarp KMI ir kiau\u0161id\u017ei\u0173 v\u0117\u017eio (p=0,1), ne Hod\u017ekino limfomos<\/a> (p=0,2), daugybin\u0117s mielomos (p=0,1). Nuo onkologini\u0173 lig\u0173 mir\u0117 17 203 moterys, kurioms KMI buvo padid\u0117j\u0119s.<\/span><\/p>\n

Pasteb\u0117tas ry\u0161ys tarp pra\u0117jusio laikotarpio po menopauz\u0117s ir KMI. Moterims da\u017eniausiai pasitaiko kr\u016bt\u0173 ir gimdos gleivin\u0117s v\u0117\u017eys. KMI skirtingai veikia \u012f laikotarpio iki menopauz\u0117s ir po menopauz\u0117s v\u0117\u017eio mechanizmus ir organus taikinius. Kr\u016bties v\u0117\u017eio rizika ma\u017e\u0117ja did\u0117jant KMI iki menopauz\u0117s, rizika did\u0117ja po menopauz\u0117s did\u0117jant KMI (21). <\/span><\/p>\n

Nutukusioms moterims padid\u0117ja rizika susirgti gimdos gleivin\u0117s v\u0117\u017eiu d\u0117l endogenini\u0173 hormon\u0173 metabolizmo poky\u010di\u0173. Nutukusi\u0173 moter\u0173 kraujyje po menopauz\u0117s padid\u0117ja biologi\u0161kai veikli\u0173 estrogen\u0173 koncentracija (22, 23), sutrikusi hormonin\u0117 homeostaz\u0117 \u2013 onkologin\u0117s ligos patofi ziologinio mechanizmo prad\u017eia. Tyr\u0117jai Tretli ir Magnusas teig\u0117, kad esant KMI<24 kg\/m\u00b2 10 proc. suma\u017e\u0117ja gimdos gleivin\u0117s piktybinio naviko rizika (23), palyginti su didesn\u012f KMI turin\u010diomis moterimis.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

KMI RY\u0160YS SU GAUBTIN\u0116S IR TIESIOSIOS \u017dARNOS KARCINOMA<\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Storosios ir tiesiosios \u017earnos karcinoma Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose yra antra pagal da\u017en\u012f mirties nuo onkologin\u0117s ligos prie\u017eastis. 2002 m. sirgo 152 200 \u017emoni\u0173, i\u0161 j\u0173 57 100 mir\u0117 nuo \u0161io v\u0117\u017eio. Apie 90 proc. pacient\u0173 i\u0161gyvena 5 metus. Tik 37 proc. storosios ir tiesiosios \u017earnos karcinom\u0173 diagnozuojamos laiku.<\/span><\/p>\n

Nepaisant moderni\u0173 diagnostikos metod\u0173, tyrimai da\u017enai b\u016bna pav\u0117luoti vyresniems nei 50m. \u017emon\u0117ms (24). Nutukusiems adenoma da\u017eniau nustatoma kylan\u010diojoje storosios \u017earnos dalyje. Atlikus polipektomij\u0105, adenoma da\u017eniau atkrinta nutukusiems vyrams nei moterims. Gaubtin\u0117s ir tiesiosios \u017earnos karcinoma da\u017eniau serga nutuk\u0119 vyrai (21). Didelio kaloringumo maistas skatina \u017earnyno gleivin\u0117s proliferacij\u0105. Tyrimai parod\u0117, kad riebalai ir raudona m\u0117sa yra karcinomos rizikos veiksnys (25). 2004 m. buvo paskelbtas tyrimas, kurio tikslas \u2013 i\u0161siai\u0161kinti, ar nutukimas<\/a> gali lemti gaubtin\u0117s ir tiesiosios karcinom\u0105. Duomenys imti i\u0161 duomen\u0173 baz\u0117s (angl.) Behavioral Risk Factor Surveillance System<\/i>, kurioje registruojami gaubtin\u0117s ir tiesiosios \u017earnos karcinoma sergantys \u017emon\u0117s. I\u0161 viso tirti 52 886 pacientai nuo 50 iki 80 met\u0173. I\u0161 j\u0173 6,4 proc. KMI buvo daugiau nei 35 kg\/m\u00b2, nutuk\u0119 sudar\u0117 15,9 proc., turintys antsvorio \u2013 41,1 proc. 40,5 proc. mir\u0117 nuo v\u0117\u017eio b\u016bdami nutuk\u0119, 43,8 proc. mir\u0117 b\u016bdami normalaus svorio. \u0160iame tyrime dalyvavusi\u0173 nutukusi\u0173 moter\u0173 ir profilakti\u0161kai nesityrusi\u0173 mirtingumas nuo gaubtin\u0117s ir tiesiosios \u017earnos karcinomos buvo didesnis (26). \u012erodyta, kad profilaktiniai gaubtin\u0117s ir tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eio tyrimai suma\u017eina gaubtin\u0117s ir tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eio da\u017en\u012f (27\u201330). Nutukimas<\/a> tur\u0117t\u0173 b\u016bti svari prie\u017eastis profilakti\u0161kai i\u0161sitirti (31\u201334).<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

KMI RY\u0160YS SU PROSTATOS V\u0116\u017dIU <\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Prostatos v\u0117\u017eys \u2013 da\u017eniausiai pasirei\u0161kiantis v\u0117\u017eys Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose. Per pastaruosius 20 m. i\u0161gyvenamumas sergant prostatos v\u0117\u017eiu padid\u0117jo (25). Perspektyviniai Japonijoje atlikti tyrimai rodo, kad prie\u0161in\u0117s liaukos v\u0117\u017eys turi ry\u0161\u012f su nutukimu. Pasteb\u0117ta, kad nutukusiems vyrams yra pakit\u0119s testosterono kiekis (24). Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose cukrinis diabetas yra penktoje vietoje pagal mirties prie\u017eastis (35). 90\u201395 proc. \u017emoni\u0173 diagnozuojamas II tipo cukrinis diabetas. Cukriniu diabetu sergantys vyrai da\u017eniausiai b\u016bna nutuk\u0119 (36).<\/span><\/p>\n

Antsvoris ir nutukimas<\/a> skatina prostatos adenomos specifinio antigeno koncentracijos did\u0117jim\u0105 po operacijos ar chemoterapijos (37). Padid\u0117j\u0119s KMI siejamas su padid\u0117jusiu mirtingumu nuo prostatos v\u0117\u017eio (38). Vis dar ai\u0161kinamasi, koks ry\u0161ys yra tarp prostatos v\u0117\u017eio ir nutukimo. Neatmetama, kad j\u012f gali lemti padid\u0117j\u0119s insulino ar \u012f insulin\u0105 pana\u0161i\u0173 veiksni\u0173 kiekis (39), ta\u010diau kol kas to niekas nepatvirtino. Tam, kad b\u016bt\u0173 rastas ry\u0161ys tarp cukrinio diabeto ir prostatos adenomos, atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo vyrai, sergantys prostatos adenoma. \u012e tyrim\u0105 ne\u012ftrauktos kitos prostatos v\u0117\u017eio formos. Buvo vertinama medicinin\u0117 paciento anamnez\u0117, lytin\u0117 funkcija, atlikti laboratoriniai tyrimai (serumo r\u016bg\u0161tin\u0117s fosfataz\u0117s, bendro bilirubino, AST, ALT, testosterono koncentracijos nustatymas), \u012fvertinta prostatos limfmazgi\u0173 b\u016bkl\u0117, dubens ir pilvo kompiuterin\u0117 tomografija. Pacientai suskirstyti pagal<\/span> v\u0117\u017eio klinikin\u0119 stadij\u0105 (II, III, IV), limfmazgi\u0173 b\u016bkl\u0119.<\/span> Tiriamiesiems buvo skirta spinduli\u0173 terapija \u012f dubens srit\u012f, did\u017eiausi\u0105 spinduli\u0173 doz\u0119 gavo prostata. Doz\u0117 kito nuo 65 iki 70 Gy (1,8\u20132,0 Gy\/d.), o \u012f regioninius limfmazgius \u2013 nuo 44 iki 50 Gy. 2 m\u0117n. prie\u0161 spindulin\u0119 terapij\u0105 ir 2 m\u0117n. Skiriant spindulin\u0119 terapij\u0105 pacientai gavo 3,6 mg goserelino po oda kart\u0105 per m\u0117nes\u012f ir 250 mg flutamido gerti tris kartus per dien\u0105.<\/span> V\u0117liau atsitiktinai parinkti pacientai, kurie toliau negavo gydymo, ir pacientai, kuriems 24 m\u0117n. po spindulin\u0117s terapijos buvo t\u0119siamas gydymas 3,6 mg goserelino, skiriant kart\u0105 per m\u0117nes\u012f po oda.<\/span><\/p>\n

Tyrime dalyvavo 1551 vyras, sergantis prostatos v\u0117\u017eiu. Tiriamieji buvo stebimi penkerius metus. 763 pacientams buvo skirtas trumpas medikamentinis gydymas, 758 pacientai buvo gydomi ilgiau. Vyr\u0173 am\u017eiaus vidurkis buvo 70 met\u0173 (am\u017eiaus intervalas buvo 43\u201388 metai). 210 pacient\u0173 (14 proc.) sirgo cukriniu diabetu. Pacientai, sergantys cukriniu diabetu, buvo didesnio svorio negu tie, kurie nesirgo (atitinkamai vidurkis 88,5 kg ir 83,6 kg, p<0,001). U\u017eregistruota 210 mir\u010di\u0173 (27 proc.) d\u0117l prostatos v\u0117\u017eio. 19,4 proc. mir\u010di\u0173 buvo d\u0117l kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. 23,1 proc. mirusi\u0173 sirgo cukriniu diabetu, bet nesirgo prostatos v\u0117\u017eiu. 13,2 proc. mir\u0117 nesirg\u0119 diabetu.<\/span><\/p>\n

Per penkerius tyrimo metus 7,5 proc. mir\u0117 i\u0161 vyr\u0173, kuri\u0173 svoris buvo daugiau nei 89,5 kg. 4,1 proc. nuo prostatos v\u0117\u017eio mir\u0117 sverdami per 78,2 kg. Diabetas tur\u0117jo \u012ftakos mirtingumui tiek nuo prostatos v\u0117\u017eio, tiek nuo kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 (p<0,001) (40). Keliuose tyrimuose skelbiama, kad ilgiau skiriant goserelino padid\u0117ja i\u0161gyvenamumas (41). \u0160is tyrimas tai patvirtino (p=0,008) (2 lentel\u0117<\/i>).<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"Nutukimas<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Mokslininkai pri\u0117jo prie keleto i\u0161vad\u0173: jie pasteb\u0117jo, kad b\u016btent nutukimas<\/a>, o ne cukrinis diabetas turi \u012ftakos prostatos v\u0117\u017eio mirtingumui po lokalaus gydymo. Ankstesni tyrimai skelb\u0117, kad yra ry\u0161ys tarp diabeto ir prostatos v\u0117\u017eio, lemiamo metabolini\u0173 ir hormonini\u0173 poky\u010di\u0173 (40). Ta\u010diau neseniai atlikti genomo tyrimai pateikia duomenis, kad septynioliktoje chromosomoje yra gen\u0173, kurie didina prostatos v\u0117\u017eio rizik\u0105, ta\u010diau apsaugo nuo II tipo cukrinio diabeto. Taigi galima teigti, kad gali funkcionuoti geneti\u0161kai nulemti hormon\u0173 ir metabolizmo keliai, kurie atitinkamu laikotarpiu aktyvinami ir vienaip ar kitaip didina prostatos v\u0117\u017eio rizik\u0105 (42).<\/span><\/p>\n

Dauguma vyr\u0173, sergantys II tipo cukriniu diabetu, yra nutuk\u0119. Antsvoris ir nutukimas<\/a> skatina prostatos v\u0117\u017eio atsinaujinim\u0105 po operacijos. Atlikti tyrimai pagrind\u017eia, kad antsvoris ir nutukimas<\/a> didina mirtingum\u0105 nuo prostatos v\u0117\u017eio. Ry\u0161ys tarp nutukimo ir prostatos v\u0117\u017eio pasirei\u0161kia lytini\u0173 liauk\u0173 hormon\u0173 lygio pasikeitimu, suaktyv\u0117jusia adipocit\u0173 veikla bei hiperinsulinemija. \u012erodyta, kad hiperinsulinemija skatina v\u0117\u017eio augim\u0105 (43). Viename centre buvo i\u0161tirta 320 vyr\u0173. Nuo v\u0117\u017eio mir\u0117 54 \u017emon\u0117s (44). Tyrimu nustatyta, kad greaitai plazmoje did\u0117jantis insulino kiekis didina mirtingum\u0105 nuo prostatos v\u0117\u017eio.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

STEMPL\u0116S ADENOKARCINOMA<\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Per pastaruosius trisde\u0161imt met\u0173 Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose stempl\u0117s adenokarcinoma pada\u017en\u0117jo. Tyrimai parod\u0117, kad yra priklausomyb\u0117 tarp nutukimo ir stempl\u0117s adenokarcinomos. Padid\u0117jusi pilvo srities apimtis (d\u0117l padid\u0117jusio KMI) da\u017eniau b\u016bdinga vyrams. \u012erodyta, kad pilvo apimtis ir stempl\u0117s adenokarcinoma susijusios (45). Nutukimas<\/a> gali\u00a0 <\/span>b\u016bti viena i\u0161 gastroezofagin\u0117s ligos prie\u017eas\u010di\u0173. \u0160i yra reik\u0161mingas stempl\u0117s adenokarcinomos rizikos veiksnys. GERL komplikacija \u2013 Bareto stempl\u0117 \u2013 yra prekarcinomin\u0117 stempl\u0117s gleivin\u0117s b\u016bkl\u0117, kai stempl\u0117s gleivin\u0117je nustatomi metaplaziniai l\u0105steli\u0173 poky\u010diai (45).<\/span><\/p>\n

Nutukimas<\/a> susij\u0119s su hormonais, tokiais kaip nuo insulino priklausomas augimo veiksnys ir adiponektinas. Jie turi \u012ftakos l\u0105stel\u0117s dalijimuisi, mir\u010diai ir gijimui. Tad \u0161ie hormonai taip pat didina v\u0117\u017eio rizik\u0105 (46).<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

APIBENDRINIMAS<\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Neabejotina nutukimo \u012ftaka onkologin\u0117ms ligoms atsirasti \u012frodyta daugybe mokslini\u0173 tyrim\u0173, o tai svarbu profilaktikai: ji gali gerokai suma\u017einti v\u0117\u017eini\u0173 lig\u0173 skai\u010di\u0173. Nutukim\u0105 galima kontroliuoti.<\/span><\/p>\n

Vaikai turi b\u016bti mokomi sveikos mitybos pagrind\u0173, kurie b\u016bt\u0173 taikomi dar\u017eeliuose, mokyklose, namuose. Labai svarbu ir suaugusiesiems r\u016bpintis savo mityba. Duomen\u0173 apie svorio ma\u017einimo naud\u0105 jau susirgus v\u0117\u017eiu ma\u017eai, tod\u0117l tinkama pirmin\u0117 profilaktika apsaugot\u0173 nuo galimo onkologinio proceso.<\/span><\/p>\n

Tyrimais nustatyta, kad esama ry\u0161io tarp nutukimo ir susirgimo v\u0117\u017eiu. Turintiems antsvorio da\u017eniau aptinkama d\u0117l hormon\u0173 pusiausvyros sutrikim\u0173 atsirandan\u010di\u0173 navik\u0173 (gimdos, kr\u016bties po menopauz\u0117s metu, prostatos navik\u0173). Be to, nutuk\u0119 \u017emon\u0117s da\u017eniau serga gaubtin\u0117s ir tiesiosios \u017earnos ve\u017eiu.<\/span><\/p>\n

K\u016bno svoris ir kr\u016bties v\u0117\u017eys yra susij\u0119 dalykai. Moters k\u016bno svoris turi \u012ftakos susirgti kr\u016bties v\u0117\u017eiu. Antsvorio ir nutukimo poveikis skirtingas iki menopauz\u0117s ir po menopauz\u0117s. Daugelis tyrim\u0173 parod\u0117, kad nutukusios moterys turi ma\u017eesn\u0119 rizik\u0105 susirgti kr\u016bties v\u0117\u017eiu iki menopauz\u0117s ir didesn\u0119 rizik\u0105 susirgti kr\u016bties v\u0117\u017eiu po menopauz\u0117s, palyginti su antsvorio neturin\u010diomis moterimis (21\u201323). \u012erodyta, kad gimdos gleivin\u0117s v\u0117\u017eio rizika gerokai suma\u017e\u0117ja moterims, kurios neturi antsvorio (23).<\/span><\/p>\n

Vyrams d\u0117l nutukimo sutrinka testosterono apykaita, did\u0117ja cholesterolio kraujyje, tod\u0117l did\u0117ja rizika susirgti storosios \u017earnos ir prostatos v\u0117\u017eiu (21, 24, 43). Nuo 50 met\u0173 reik\u0117t\u0173 atlikti storosios \u017earnos profi laktinius tyrimus d\u0117l v\u0117\u017eio (27\u201334). Gaubtin\u0117s ir tiesiosios \u017earnos<\/span> v\u0117\u017eys \u2013 viena i\u0161 da\u017eniausiai pasitaikan\u010di\u0173 v\u0117\u017eio r\u016b\u0161i\u0173. Rizika susirgti padid\u0117ja vyresniems<\/span> nei 50 met\u0173, valgantiems daug gyvulin\u0117s kilm\u0117s riebaus maisto asmenims, sergantiems l\u0117tiniais \u017earnyno u\u017edegimais, turintiems genetin\u012f polink\u012f, ma\u017eo fi zinio aktyvumo vyrams (21, 24, 25). Vyri\u0161kos lyties asmenys \u0161ia liga serga da\u017eniau. Tirtis d\u0117l diabeto b\u016btina, nes diabetu sergantys \u017emon\u0117s da\u017eniausiai yra nutuk\u0119, o nutukimas<\/a> spartina v\u0117\u017eio vystym\u0105si (36, 41). Stempl\u0117s adenokarcinomos i\u0161sivystymas susij\u0119s su gastroezofaginio refliukso liga<\/a> (GERL). Pada\u017en\u0117jus gastroezofaginio refliukso epizodams, padid\u0117ja ir agresyvaus poveikio stempl\u0117s gleivinei tikimyb\u0117. Stempl\u0117s adenokarcinoma da\u017eniausiai prasideda i\u0161 Bareto stempl\u0117s, i\u0161sivystan\u010dios d\u0117l l\u0117tinio refliuksinio ezofagito. Bareto stempl\u0117s virsm\u0105 invazine adenokarcinoma histologi\u0161kai atspindi metaplazijos (45, 46).<\/span><\/p>\n

Nutukimas<\/a> yra did\u017eiausia XXI am\u017eiaus ryk\u0161t\u0117, reikalinga atsakingo specialist\u0173 \u017evilgsnio. Daug sunkiau ligas gydyti nei j\u0173 i\u0161vengti. Tod\u0117l b\u016btina anksti akcentuoti problem\u0105, paai\u0161kinti j\u0105 pacientui ir patarti, kaip ma\u017einti antsvor\u012f. Profi laktika \u2013 tai auksinis gydymo standartas i\u0161vengiant su nutukimu susijusi\u0173 lig\u0173.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/i><\/p>\n

\u017durnalas „Internistas”<\/span><\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160iandien nutukimas<\/a> \u2013 viena did\u017eiausi\u0173 visuomen\u0117s sveikatos problem\u0173 (1\u2013 4), ji statisti\u0161kai reik\u0161mingai didina sergamumo ir mirtingumo rizik\u0105 (5\u20137). Epidemiologiniai tyrimai rodo reik\u0161mingas nutukusi\u0173 \u017emoni\u0173 daug\u0117jimo tendencijas: per \u0161iuos trisde\u0161imt met\u0173 vis daugiau suaugusi\u0173j\u0173 ir vaik\u0173 susiduria su antsvorio bei nutukimo problema. <\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27342],"tags":[6767,400,1537,9855,52,791,157,125,1041,95],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11797","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-stilius","tag-bukle","tag-diabetas","tag-hiperinsulinemija","tag-lentele","tag-maistas","tag-mases","tag-nutukimas","tag-rukymas","tag-svoris","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11797","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11797"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11797\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11797"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11797"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11797"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11797"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11797"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}