{"id":11801,"date":"2009-12-02T20:00:00","date_gmt":"2009-12-02T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-12-02T20:00:00","modified_gmt":"2009-12-02T20:00:00","slug":"insultu-persirgusiu-pacientu-sveikatos-rizikos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/insultu-persirgusiu-pacientu-sveikatos-rizikos\/11801\/","title":{"rendered":"Insultu persirgusi\u0173 pacient\u0173 sveikatos rizikos"},"content":{"rendered":"

INSULTU PERSIRGUSI\u0172 PACIENT\u0172 I\u0160EITYS – PAKARTOTINIO INSULTO IR KIT\u0172 NEPALANKI\u0172 \u0160IRDIES IR KRAUJAGYSLI\u0172 SISTEMOS \u012eVYKI\u0172 RIZIKA<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

\u012eVADAS<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Insultas<\/a> yra da\u017ena negali\u0105 sukelianti liga. Nema\u017eai \u017einoma apie sergamum\u0105 insultu, jo rizikos veiksnius, ma\u017eiau duomen\u0173 yra apie insulto pasekmes. Insulto ir jo pasekmi\u0173 gydymo i\u0161laidos did\u017eiul\u0117s, apskai\u010diuota, kad JAV 2008 m. tam i\u0161leista 65,5 milijardo doleri\u0173 (1). Svarbu ir tai, kad kuo daugiau pacient\u0173 i\u0161gyvens po pirmo patirto insulto, tuo da\u017eniau susidursime su insulto pasekm\u0117mis.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Epidemiologini\u0173 insulto tyrim\u0173 atlikta palyginti nedaug d\u0117l keleto prie\u017eas\u010di\u0173. Vis\u0173 pirma insultas paprastai i\u0161tinka vyresnius asmenis (vidutini\u0161kai 10 met\u0173 vyresnius nei miokardo infarkto atveju), o \u0161ie pacientai da\u017eniausiai re\u010diau tiriami. Kitaip nei ateroskleroz\u0117s sukelto miokardo infarkto atveju, insultas yra heterogenin\u0117 liga. Yra hemoraginis ir keletas i\u0161eminio insulto tip\u0173 (2). \u0160is heterogeni\u0161kumas trukdo \u012fvertinti \u012fvairi\u0173 rizikos veiksni\u0173 \u012ftak\u0105: hiperlipidemija –gerai \u017einomas i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos rizikos veiksnys, ta\u010diau neb\u016btinai taip yra insulto atveju (skirtingi insulto tipai, skirtingi ir patogenez\u0117s mechanizmai) (3, 4).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Dar vienas veiksnys, lemiantis tyrim\u0173 stok\u0105, – gan\u0117tinai ma\u017eas insulto gydymo metod\u0173 veiksmingumas. Palyginti su miokardo infarktu, insulto gydymo metod\u0173 suk\u016brimas atsilieka vidutini\u0161kai de\u0161imtme\u010diu. Tik nuo 1996 met\u0173, audini\u0173 plazminogeno aktyvatorius prad\u0117jus vartoti \u016bmaus i\u0161eminio insulto faz\u0117s metu, padaug\u0117jo epidemiologini\u0173 insulto tyrim\u0173.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

SANTYKIN\u0116 PAKARTOTINIO INSULTO IR KIT\u0172 NEPALANKI\u0172 \u0160IRDIES BEI KRAUJAGYSLI\u0172 SISTEMOS \u012eVYKI\u0172 RIZIKA<\/font><\/strong><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Po pirmojo i\u0161eminio insulto i\u0161lieka didel\u0117 pakartotinio insulto, \u0161irdies ligos ar mirties rizika. Laikotarpiu po insulto rizika patirti pakartotin\u012f insult\u0105 yra did\u017eiausia, v\u0117liau santykinai padid\u0117ja rizika susirgti \u0161irdies ligomis (5–8). \u0160iaurinio Manhatano tyrimo (angl. Northern Manhattan Study<\/i>) metu nustatyta, kad insultu sirgusiems \u017emon\u0117ms da\u017eniausia mirties prie\u017eastis – \u0161irdies ligos (5).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Tarp pirm\u0105j\u012f i\u0161emin\u012f insult\u0105 patyrusi\u0173 ir i\u0161gyvenusi\u0173 pacient\u0173 mirtin\u0173 \u0161irdies lig\u0173 atvej\u0173 rizika per 5 metus buvo dvigubai didesn\u0117 nei mirtino insulto rizika. \u0160io tyrimo metu pakartotinio insulto (tiek mirtino, tiek nemirtino) rizika per artimiausi\u0173 5 met\u0173 laikotarp\u012f siek\u0117 20 proc. vis\u0173 atvej\u0173. Per pirm\u0105j\u012f m\u0117nes\u012f po insulto pakartotinio insulto rizika buvo 2,5 karto didesn\u0117 nei miokardo infarkto ar mirtinos \u0161irdies ligos, v\u0117lesniu laikotarpiu pakartotinio insulto rizika suma\u017e\u0117jo ir po 5 met\u0173 tapo du kartus didesn\u0117 u\u017e \u0161irdies lig\u0173 pasirei\u0161kimo rizik\u0105. Kit\u0173 epidemiologini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, laikotarpiu po insulto mir\u0161tamum\u0105 daugiausia l\u0117m\u0117 insulto padariniai arba pakartotinis insultas, o v\u0117lesniu laikotarpiu – \u0161irdies ligos (9–11). Pakartotiniai nemirtini insultai savo ruo\u017etu labiausiai didina ne\u012fgalumo rizik\u0105, nes insult\u0173 padariniai nei\u0161nyksta (12, 13) ir visi kartu blogina bendr\u0105 ligonio b\u016bkl\u0119.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Pakartotinio insulto rizika<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Per pirmus 12 m\u0117nesi\u0173 po persirgto insulto 8–12 proc. pacient\u0173 patiria pakartotin\u012f insult\u0105 (14, 15). Per 5 met\u0173 laikotarp\u012f pakartotinio insulto rizika padid\u0117ja iki 16,6 proc. (14). Mir\u0161tamumas po pakartotinio insulto yra didesnis nei po pirmojo. Yra duomen\u0173, kad pakartotinio insulto rizika didesn\u0117 esant miego arterij\u0173 ar intrakranini\u0173 arterij\u0173 aterosklerozei<\/a>, nors didel\u0119 \u012ftak\u0105 tam turi ir taikyti gydymo metodai (16–18). Nepriklausomi pakartotinio insulto rizikos veiksniai yra piktnaud\u017eiavimas alkoholiu, arterin\u0117 hipertenzija<\/a>, hiperglikemija, prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimas (19). Ta\u010diau pakartotinio insulto rizikos veiksni\u0173 \u012ftak\u0105 reik\u0117t\u0173 vertinti atsargiai. Pavyzd\u017eiui, kai kuriems juo sirgusiems pacientams net ir nedidelis arterinio kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimas, nevir\u0161ijantis normos, gali sukelti ligos pasikartojim\u0105. Net nedidelis gliukoz\u0117s bei cholesterolio koncentracijos kraujyje kitimas gali b\u016bti \u017ealingas pacientui.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Tod\u0117l padid\u0117jus\u012f arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f insultu sirgusiems asmenims rekomenduojama gydyti dar intensyviau, nei nurodoma bendrosiose gair\u0117se. Agresyvaus ir \u012fprastinio kraujosp\u016bd\u012f ma\u017einan\u010dio gydymo veiksmingumas lak\u016bniniu insultu persirgusiems asmenims lyginamas \u0161iuo metu atliekamame SPS3 (angl. Secondary Prevention of Small Subcortical Strokes<\/i>) tyrime.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

<\/o:p><\/span><\/i><\/b> <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Miokardo infarkto rizika po insulto<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Miokardo infarkto<\/a> rizika laikotarpiu po insulto (iki 2 met\u0173) yra gan\u0117tinai nedidel\u0117 (28). Per \u0161\u012f laikotarp\u012f miokardo infarktas<\/a> i\u0161tinka vidutini\u0161kai 2,5 proc. insultu sirgusi\u0173 asmen\u0173 (tyrimo angl. Second European Stroke Prevention Study <\/i>(ESPS-2) duomenys) (20). Kito tyrimo duomenimis, miokardo infarktas<\/a>, kaip pirmas \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos nepageidaujamas \u012fvykis, po insulto pasirei\u0161k\u0117 ma\u017eiau nei 1,5 proc. pacient\u0173 (21), o v\u0117lesniu laikotarpiu miokardo infarkto rizika reik\u0161mingai padid\u0117jo. Retrospektyvinio tyrimo, kuriame dalyvavo kiek daugiau nei 1000 pacient\u0173, duomenimis, po 6 m\u0117nesi\u0173 miokardo infarkto ar staigios mirties rizika buvo 0,8 proc., o po 5 met\u0173 ji siek\u0117 jau 10,6 proc. (29). \u0160vedijoje atlikto tyrimo duomenimis, bendra mirtino ir nemirtino miokardo infarkto rizika per 5 metus buvo 19±8 proc. (30).<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos nepalanki\u0173 \u012fvyki\u0173 rizika ir mir\u0161tamumas po insulto<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Northern Manhattan Study <\/span><\/i>metu nustatyta, kad tarp i\u0161emin\u012f insult\u0105 patyrusi\u0173 asmen\u0173 miokardo infarkto ar mirties d\u0117l \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos lig\u0173 rizika per 5 metus yra 17,4 proc. (31). Rochester <\/i>tyrimu nustatyta, kad tikimyb\u0117 i\u0161gyventi 5 metus be kartotinio insulto yra 70,8 proc., o 10 met\u0173 – 60,7 proc. (32). Remiantis kitais tyrimais, miokardo infarkto ir mirties d\u0117l \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos lig\u0173 rizika po insulto siekia 1,8–4,6 proc. (21, 33–37). Tyrimu (angl. Heart Protection Study) <\/i>nustatyta, kad pakartotinio insulto, miokardo infarkto ar mirties d\u0117l i\u0161eminio insulto rizika sergantiems insultu ir koronarine \u0161irdies liga yra pana\u0161i (atitinkamai 23,6 ir 24,3 proc.) (38).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Nepageidaujam\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos \u012fvyki\u0173 rizika i\u0161 dalies priklauso nuo insulto pob\u016bd\u017eio. \u0160tai lak\u016bniniu insultu persirgusi\u0173 asmen\u0173 rizika susirgti miokardo infarktu ar mirti nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos lig\u0173 yra ma\u017eesn\u0117, palyginti su kit\u0173 tip\u0173 insultais. Remiantis Portugalijoje atlikto tyrimo duomenimis, per vidutin\u012f 39 m\u0117nesi\u0173 laikotarp\u012f miokardo infarktas<\/a> i\u0161tiko tik 3 proc. lak\u016bniniu insultu persirgusi\u0173 asmen\u0173 (39). Pana\u0161\u016bs rezultatai gauti ir Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose (JAV) atlikto tyrimo metu (40), i\u0161analizavus JAV gyvenan\u010di\u0173 juodaod\u017ei\u0173, persirgusi\u0173 insultu, duomenis.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Demencijos rizika po insulto<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Demencijos pasirei\u0161kim\u0105 gali lemti vienintelis insultas. Jos i\u0161sivystymas priklauso nuo insulto vietos. Priekin\u0117s vidin\u0117s kapsul\u0117s kojyt\u0117s pa\u017eeidimas nulemia abulij\u0105, apatij\u0105 ir atminties sutrikimus, o izoliuotas Amonio rago pa\u017eeidimas sukelia atminties sutrikimus. Pakartotiniai lak\u016bniniai insultai da\u017enai sukelia kraujagysli\u0173 demencij\u0105 (12, 13). Remiantis dviej\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, per 3 metus kraujagysli\u0173 demencija pasirei\u0161k\u0117 11–23 proc. lak\u016bniniu insultu sirgusi\u0173 asmen\u0173 (41, 42). Per metus ji i\u0161sivysto vidutini\u0161kai 3–5 proc. lak\u016bniniu insultu sirgusi\u0173 asmen\u0173 (43, 44). Insultas gali paskatinti demencij\u0105, lengv\u0105 kognityvini\u0173 funkcij\u0173 sutrikim\u0105 turintiems asmenims (45).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Demencijos pasirei\u0161kimo rizik\u0105 didina ir subklinikiniai smegen\u0173 infarktai (46). Da\u017eniausiai tai subkortikines strukt\u016bras pa\u017eeid\u017eiantys smegen\u0173 infarktai d\u0117l smulki\u0173j\u0173 kraujagysli\u0173 patologijos. Atminties sutrikimus daugiausia sukelia gumburo srityje \u012fvyk\u0119 smegen\u0173 infarktai, kit\u0173 galvos smegen\u0173 sri\u010di\u0173 pa\u017eeidimai – psichomotorini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimus. Net insulto nepatyrusiems, ta\u010diau l\u0117tine galvos smegen\u0173 i\u0161emija sergantiems asmenims nustatoma pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikim\u0173, blogesn\u0117 gyvenimo kokyb\u0117 (47). Insultu persirgusiems asmenims padid\u0117ja rizika susirgti Alzheimerio liga<\/a>, \u0161io ry\u0161io mechanizmas kol kas n\u0117ra i\u0161tirtas (48). Manoma, kad Alzheimerio liga<\/a> ir kraujagysli\u0173 demencija gali progresuoti nepriklausomai viena nuo kitos, taip didindamos smegen\u0173 pa\u017eeidim\u0105 ir didindamos pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimus arba ankstindamos demencijos prad\u017ei\u0105 (49). Be to, esama duomen\u0173, kad galvos smegen\u0173 kraujotakos sutrikimai savo ruo\u017etu skatina Alzheimerio ligos progresavim\u0105. Nustatyta, kad ateroskleroziniai stambi\u0173j\u0173 arterij\u0173 poky\u010diai susij\u0119 su neuritini\u0173 plok\u0161teli\u0173 kiekiu galvos smegenyse (50). Kai kurie kraujagysli\u0173 demencijos rizikos veiksniai, tokie kaip r\u016bkymas, cukrinis diabetas, arterin\u0117 hipertenzija ir \u0161irdies ligos, didina rizik\u0105 susirgti Alzheimerio liga<\/a> (51).<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Depresijos rizika po insulto<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Depresijos <\/a>da\u017enis po insulto siekia 33 proc. ir reik\u0161mingai nesiskiria vertinant tiek trumpalaiki\u0173, tiek ilgalaiki\u0173 steb\u0117jim\u0173 duomenis (52). Nustatyta, kad po insulto depresijos pasirei\u0161kimo rizika, palyginti su bendr\u0105ja populiacija, yra didesn\u0117 ma\u017eiausiai du kartus (53). Ankstesni\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, depresijos rizika susijusi su smegen\u0173 infarkto vieta, ta\u010diau \u0161iuo metu manoma, kad didesn\u0117s reik\u0161m\u0117s turi ne\u012fgalumo laipsnis, insulto sunkumas ir pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimas (57). Vieno tyrimo metu buvo \u012frodytas profilaktinio gydymo antidepresantais veiksmingumas, ta\u010diau \u0161ie duomenys kol kas nepatvirtinti (59).<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Ven\u0173 trombini\u0173 embolij\u0173 rizika<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Gili\u0173j\u0173 ven\u0173 tromboz\u0117s ir plau\u010di\u0173 arterijos tromboembolija<\/a> yra gerai \u017einomos ankstyvosios insulto komplikacijos. Seniau atlikt\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, gili\u0173j\u0173 ven\u0173 tromboz\u0117s pasireik\u0161davo nuo 22 iki 75 proc. insultu sirgusi\u0173 pacient\u0173 (60). Panaudojus profi laktines priemones, \u0161i\u0173 komplikacij\u0173 da\u017enis reik\u0161mingai suma\u017e\u0117j\u0119s. Tyrimo PREVAIL (angl. Prevention of Venous Thromboembolism After Acute Ischemic Stroke With Low- Molecular-Weight Heparin Enoxaparin<\/i>) duomenimis, simptomin\u0117s gili\u0173j\u0173 ven\u0173 tromboz\u0117s da\u017enis skiriant enoksaparino arba nefrakcionuoto heparino i\u0161eminiu insultu sirgusiems ir nevaik\u0161tantiems asmenims yra ≤1 proc. (63). To paties tyrimo metu nustatyta, kad plau\u010di\u0173 arterijos tromboembolija<\/a> pasirei\u0161k\u0117 vos 1 i\u0161 666 (0,2 proc.) enoksaparinu ir 6 i\u0161 669 (1 proc.) nefrakcionuotu heparinu gydyt\u0173 pacient\u0173. Po sunkaus insulto (Nacionalinio sveikatos instituto insulto skal\u0117s, angl. National Institutes of Health Stroke Scale <\/i>(NIHSS<\/i>), bal\u0173 suma ≥14) ven\u0173 trombini\u0173 embolij\u0173 da\u017enis siekia 16–30 proc., o patyrus lengv\u0105 ar vidutinio sunkumo insult\u0105 8–14 proc. (63). Dar da\u017eniau i\u0161tinka nesimptomin\u0117 gili\u0173j\u0173 ven\u0173 tromboz\u0117<\/a>. Tyrimo PREVAIL metu nustatyta, kad nesimptomin\u0117 gili\u0173j\u0173 ven\u0173 tromboz\u0117<\/a> enoksaparino grup\u0117je i\u0161tiko 10 proc., nefrakcionuoto heparino grup\u0117je – 17 proc. pacient\u0173, o simptomin\u0117s tromboz\u0117s atvej\u0173 da\u017enis, kaip jau min\u0117ta, siek\u0117 tik 1 proc. (63). Kito tyrimo duomenimis, pra\u0117jus 9 savait\u0117ms po insulto gili\u0173j\u0173 ven\u0173 tromboz\u0117<\/a>, atlikus abipus\u0119 venografij\u0105, buvo nustatyta tre\u010ddaliui i\u0161 150 pacient\u0173 (65).<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

APIBENDRINIMAS<\/font><\/span><\/h1>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Siekiant visapusi\u0161kai vykdyti antrin\u0119 insulto profilaktik\u0105, svarbu \u012fvertinti ne vien pakartotinio insulto, bet ir apskritai vis\u0173 nepageidaujam\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos \u012fvyki\u0173 rizik\u0105. Insultu sirgusiems asmenims b\u016bdinga padid\u0117jusi ne vien santykin\u0117, bet ir absoliuti nepageidaujam\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos \u012fvyki\u0173 rizika. Ji po praeinan\u010dio smegen\u0173 i\u0161emijos priepuolio per 90 dien\u0173 siekia 25 proc. (66). Taigi insultu sirgusi\u0173 pacient\u0173 gydymo tikslas tur\u0117t\u0173 b\u016bti ne vien pakartotinio insulto, bet ir kit\u0173 nepageidaujam\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos \u012fvyki\u0173 profilaktika.<\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

\u017durnalas "Internistas"<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Insultas<\/a> yra da\u017ena negali\u0105 sukelianti liga. Nema\u017eai \u017einoma apie sergamum\u0105 insultu, jo rizikos veiksnius, ma\u017eiau duomen\u0173 yra apie insulto pasekmes. Insulto ir jo pasekmi\u0173 gydymo i\u0161laidos did\u017eiul\u0117s, apskai\u010diuota, kad JAV 2008 m. tam i\u0161leista 65,5 milijardo doleri\u0173 (1). Svarbu ir tai, kad kuo daugiau pacient\u0173 i\u0161gyvens po pirmo patirto insulto, tuo da\u017eniau susidursime su insulto pasekm\u0117mis.<\/o:p><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1008,2226,1322,431,93,1199,141,1065,125,653,426,1313],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11801","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-arterijos","tag-depresijos-rizika","tag-giliuju-venu-tromboze","tag-hipertenzija","tag-infarktas","tag-insultai","tag-insultas","tag-ligu-rizika","tag-rukymas","tag-siekia","tag-sirdies-ligos","tag-venu-tromboze"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11801","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11801"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11801\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11801"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11801"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11801"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11801"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11801"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}