{"id":11803,"date":"2009-12-05T20:00:00","date_gmt":"2009-12-05T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-12-05T20:00:00","modified_gmt":"2009-12-05T20:00:00","slug":"veiksminga-alternatyva-slogai-gydyti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/veiksminga-alternatyva-slogai-gydyti\/11803\/","title":{"rendered":"Veiksminga alternatyva slogai gydyti"},"content":{"rendered":"

HIPERTONINIS J\u016aROS DRUSKOS TIRPALAS quixx<\/a>\/6373″>QUIXX \u2013 VEIKSMINGA ALTERNATYVA PER\u0160ALIMO SUKELTAI SLOGAI GYDYTI<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u012eVADAS<\/font><\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Per\u0161alimas, arba \u016bminis vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 u\u017edegimas, yra labai da\u017ena liga, ja serga tiek vaikai, tiek suaugusieji. JAV atlikto tyrimo duomenimis, vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcija yra antra pagal da\u017en\u012f \u0161eimos gydytoj\u0173 diagnozuojama liga (1). Per\u0161alimas \u2013 tai virus\u0173 sukelta liga, pasirei\u0161kianti nosies u\u017egulimu, sloga<\/a>, \u010diauduliu, gerkl\u0117s skausmu bei kosuliu. \u0160ios ligos eiga da\u017eniausiai gerybin\u0117. Vis d\u0117lto negydoma virusin\u0117 infekcija gali i\u0161plisti ir \u012f kitus organus arba komplikuotis bakterine infekcija. Gydymas da\u017eniausiai apima simptom\u0173 mal\u0161inim\u0105 (1, 2). \u016amin\u0117 vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcija sukelia ne tik diskomfort\u0105, bet kartu yra ir nema\u017e\u0173 ekonomini\u0173 nuostoli\u0173 prie\u017eastis. Suskai\u010diuota, kad kasmet JAV \u012f gydytojus kreipiasi apie 25 mln. \u017emoni\u0173 d\u0117l nekomplikuotos vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijos (3). D\u0117l per\u0161alimo praleid\u017eiama 20 mln. darbo ir 22 mln. mokslo dien\u0173 (4).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Da\u017eniausiai vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 lig\u0173 suk\u0117l\u0117jai yra virusai, tod\u0117l liga traktuojama kaip \u016bmin\u0117 virusin\u0117 vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcija. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties etiologinis gydymas galimas retai, o antibiotik\u0173 terapija vengtina.<\/p>\n

<\/span> Pacientai skund\u017eiasi ry\u0161kiais per\u0161alimo ligos simptomais, da\u017eniausiai vienintelis galimas gydymas \u2013 tinkamai mal\u0161inti simptomus. Svarbiausia parinkti reikiam\u0105 simptom\u0173 mal\u0161inimo strategij\u0105.<\/p>\n

<\/span> Viena i\u0161 \u0161ios terapijos gydom\u0173j\u0173 priemoni\u0173 gal\u0117t\u0173 b\u016bti hipertoniniai j\u016bros drusk\u0173 tirpalai (quixx<\/a>\/6373″>quixx\/?utm_source=pasveik&utm_medium=expand&utm_campaign=quixx<\/a>\/6373″>quixx”>quixx<\/a>\/6373″>Quixx <\/i>ir kiti), kurie veiksmingai ma\u017eina nosies u\u017egulimo ir sekrecijos simptomus (1\u20134).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

VIRUSAI DA\u017dNIAUSI PER\u0160ALIMO LIG\u0172 SUK\u0116L\u0116JAI<\/font><\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Kaip jau min\u0117ta, \u016bmin\u0117 vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcija da\u017eniausiai yra virusin\u0117s kilm\u0117s (1 lentel\u0117). <\/i>Tyrimais buvo <\/span>\u00a0<\/span><\/span>\u012frodyta, kad rinovirusai yra svarbiausi vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijos suk\u0117l\u0117jai. Kasmet rinovirusai sukelia per\u0161alim\u0105 30\u201350 proc. atvej\u0173 (5, 6), o ruden\u012f, esant \u0161ios ligos pikui, \u2013 net 80 proc. atvej\u0173 (7).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Nustatyta daugiau nei 100 rinovirus\u0173 serotip\u0173, skirtingas j\u0173 paplitimas priklauso nuo regiono bei met\u0173 laiko (8). Be rinovirus\u0173, vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcij\u0105 sukelia ir kiti virusai. Koronavirusai yra antra pagal da\u017en\u012f per\u0161alimo lig\u0173 prie\u017eastis, jie nustatomi 7\u201318 proc. suaugusi\u0173j\u0173, sergan\u010di\u0173 per\u0161alimo ligomis (6, 9, 10). Kit\u0105 dal\u012f per\u0161alim\u0173 sukelia paragripo virusai, adenovirusai, enterovirusai, respiracinis sincitijaus virusas. Liga da\u017eniausiai pasirei\u0161kia tipi\u0161kais simptomais (8, 11). 20\u201330 proc. per\u0161alimo atvej\u0173 suk\u0117l\u0117jas lieka ne\u017einomas (5, 6). Neseniai aptiktas naujas virusas, pavadintas \u017emogaus metapneumovirusu, jis vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcij\u0105 sukelia ma\u017eiems vaikams (12).<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"Veiksminga<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

PER\u0160ALIMO LIG\u0172 EPIDEMIOLOGIJA<\/font><\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijoms b\u016bdingas sezoni\u0161kumas. \u0160iaur\u0117s pusrutulio valstyb\u0117se, tarp j\u0173 ir Lietuvoje, per\u0161alimo lig\u0173 pada\u017en\u0117ja ruden\u012f, j\u0173 pikas i\u0161lieka \u017eiem\u0105 ir suma\u017e\u0117ja tik pavasar\u012f. Sirgimas vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcija labai priklauso nuo am\u017eiaus (1 pav.). <\/i>Suaugusieji per\u0161alimu kasmet serga vidutini\u0161kai 2\u20134 kartus, o vaikai \u2013 net 6\u20138 kartus (13, 14). Pasteb\u0117ta, kad berniukai pirmaisiais gyvenimo metais per\u0161alimu serga da\u017eniau nei mergait\u0117s, bet v\u0117liau \u2013 prie\u0161ingai (13). Moterys, kurios dirba ne namie, serga re\u010diau nei tos, kurios laik\u0105 leid\u017eia namie. \u0160i tendencija ai\u0161kinama ilgesniu kontaktu su vaikais (5). Dar\u017eelio lankymas reik\u0161mingai didina rizik\u0105 vaikams susirgti vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcija. Rizika did\u0117ja esant didesniam vaik\u0173 skai\u010diui grup\u0117je (15\u201317).<\/p>\n

<\/span> Sergamum\u0105 per\u0161alimo ligomis lemia ir genetiniai veiksniai, nors kol kas pagrindiniai j\u0173 mechanizmai n\u0117ra ai\u0161k\u016bs (18, 19).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Psichosocialinis stresas taip pat susij\u0119s su padid\u0117jusiu imlumu vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijai priklausomai nuo \u012ftampos intensyvumo (20). Literat\u016broje pateikta duomen\u0173, kad didelis fizinis kr\u016bvis gali padidinti rizik\u0105 susirgti vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcija, o vidutinio intensyvumo fizinis kr\u016bvis rizik\u0105 ma\u017eina (21).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Virusai, sukeliantys per\u0161alim\u0105, perduodami 3 pagrindiniais b\u016bdais: 1) rank\u0173 kontaktas su sekretu, kuriame yra virus\u0173 (tiesiogiai nuo sergan\u010diojo ar nuo kit\u0173 pavir\u0161i\u0173); 2) oro la\u0161iniu b\u016bdu, kai ma\u017eos dalel\u0117s lieka ore ilgesn\u012f laik\u0105; 3) oro la\u0161iniu b\u016bdu, kai dideli\u0173 aerozolio daleli\u0173 atsiranda tiesiogiai i\u0161 sergan\u010diojo ir jos \u012fkvepiamos. Kiekvienam virusui b\u016bdingas savas plitimo b\u016bdas, pavyzd\u017eiui, rinovirusai labiausiai plinta kontaktiniu b\u016bdu per infekuotas rankas, nors apra\u0161ytas plitimas ir oro la\u0161iniu b\u016bdu (22, 23). I\u0161vardytos \u016bmini\u0173 virusini\u0173 lig\u0173 prie\u017eastys yra svarbios pasirenkant tinkamas profilaktikos priemones ir vertinant paciento b\u016bkl\u0119. Ligonis turi vengti kontakto su aplinkiniais, laikytis elementari\u0173 higienos taisykli\u0173 ir neplatinti viruso. Svarbu skatinti visuomen\u0117s s\u0105moningum\u0105. Taip pat vertinti da\u017enai besikartojan\u010di\u0173 \u016bmini\u0173 vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcij\u0173 prie\u017eastis: psichosocialin\u012f stres\u0105, imunin\u0117s sistemos patologij\u0105, l\u0117tines ligas (13\u201323).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

VIRUSIN\u0116S VIR\u0160UTINI\u0172 KV\u0116PAVIMO TAK\u0172 INFEKCIJOS PATOGENEZ\u0116<\/font><\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Per\u0161alimo patogenez\u0117 apima virus\u0173 replikacijos ir \u0161eimininko organizmo atsako s\u0105veik\u0105. Kiekvienas virusas turi \u0161iek tiek kitok\u012f patogenez\u0117s mechanizm\u0105, o geriausiai jis i\u0161tirtas rinovirus\u0173.<\/p>\n

<\/span> Rinovirusai pirmiausia susikaupia nosies gleivin\u0117je arba konjunktyvose, i\u0161 ten a\u0161ar\u0173 latakais patenka \u012f nos\u012f. Jud\u0117damos gleivin\u0117s blakstien\u0117l\u0117s nune\u0161a virusus su gleiv\u0117mis \u012f nosiarykl\u0119, ten, prisijung\u0119 prie specifini\u0173 receptori\u0173, patenka \u012f epitelio l\u0105steles (24, 25). Tik \u010dia jie pradeda replikacij\u0105 \u2013 gamina savo kopijas. Virus\u0173 kopijos gali b\u016bti aptinkamos pra\u0117jus 8\u201310 val. po intranazalin\u0117s inokuliacijos rinovirusais (26). U\u017esikr\u0117timas virusu ne visada pasirei\u0161kia klinikiniais simptomais \u2013 suserga 75 proc. u\u017esikr\u0117tusi\u0173j\u0173 (27). Viruso skleidimo pikas yra 2 dienos po u\u017esikr\u0117timo, jis greitai ma\u017e\u0117ja. Nedideli virus\u0173 kiekiai aptinkami net iki 3 savai\u010di\u0173 nuo infekcijos prad\u017eios (28, 29). Infekuota virusais nosies gleivin\u0117 d\u0117l kraujagysli\u0173 vazodilatacijos bei kraujagysli\u0173 pralaidumo padid\u0117jimo i\u0161burksta, atsiranda i\u0161skyr\u0173. Tai pagrindiniai per\u0161alimo simptomai. D\u0117l cholinergini\u0173 receptori\u0173 stimuliacijos padid\u0117ja nosies gleivin\u0117s liauk\u0173 sekrecija, tod\u0117l atsiranda \u010diaudulys. Per\u0161alimo simptomai randasi ne d\u0117l l\u0105steli\u0173 destrukcijos, o d\u0117l \u0161eimininko imuninio atsako (28).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Tyrimai parod\u0117, kad virusin\u0117 infekcija apima ne tik nosies ertm\u0119, bet da\u017enai ir prienosinius an\u010dius. Sergan\u010di\u0173j\u0173 per\u0161alimu kompiuterin\u0117se tomogramose ar rentgeno nuotraukose buvo aptikti prienosini\u0173 an\u010di\u0173 poky\u010diai, kurie savaime praeidavo net negydomi antibiotikais (30, 31). Remiantis tyrimais, daroma i\u0161vada, kad poky\u010diai n\u0117ra bakterini\u0173 komplikacij\u0173 pasekm\u0117, o tik nat\u016bralios per\u0161alimo eigos i\u0161rai\u0161ka (32\u201334).<\/p>\n

<\/span> Virusin\u0117 vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcija ir vaikams, ir suaugusiesiems da\u017enai sukelia Eustachijaus vamzd\u017eio sutrikim\u0173. Tai vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 veiksni\u0173, skatinan\u010di\u0173 vidurin\u0117s ausies u\u017edegim\u0105 (35). <\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Didelis vidurin\u0117s ausies sl\u0117gis buvo nustatytas daugeliui i\u0161tirt\u0173 ikimokyklinio ir mokyklinio am\u017eiaus vaik\u0173, kurie sirgo per\u0161alimo ligomis (36, 37). Suaugusiems savanoriams, u\u017ekr\u0117stiems rinovirusais, normali Eustachijaus vamzd\u017eio funkcija pablog\u0117jo 50\u201380 proc. atvej\u0173 (38, 39).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

KLINIKINIAI \u016aMIN\u0116S VIRUSIN\u0116S VIR\u0160UTINI\u0172 KV\u0116PAVIMO TAK\u0172 INFEKCIJOS SIMPTOMAI IR DIAGNOZAVIMAS<\/font><\/strong><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Per\u0161alimo simptomai atsiranda po inkubacinio periodo, kuris kiekvieno viruso skirtingas. Tiriant eksperimentiniu b\u016bdu u\u017ekr\u0117stuosius rinovirusais, simptom\u0173 prad\u017eia fiksuota pra\u0117jus 10\u201312 val. po inokuliacijos (26). Da\u017eniausiai simptomai stipr\u0117ja greitai ir stipriausiai pasirei\u0161kia per 2\u20133 dienas po u\u017esikr\u0117timo, paskui silpn\u0117ja. Vidutin\u0117 vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijos trukm\u0117 yra 7\u201310 dien\u0173, bet kai kuriems ligoniams tam tikri simptomai gali i\u0161likti ilgiau nei tris savaites (7, 40, 41).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Rinovirus\u0173 infekcija da\u017eniausiai prasideda gerkl\u0117s skausmu. Greitai pasirei\u0161kia nosies u\u017eburkimas, sloga<\/a>, \u010diaudulys bei kosulys<\/a>. Gerkl\u0117s skausmas<\/a> greitai praeina, o vandeningos nosies i\u0161skyros tir\u0161t\u0117ja, darosi p\u016blingos (42). Nosies i\u0161skyr\u0173 pasikeitimas susij\u0119s su nosiarykl\u0117s mikrofl oros pasikeitimu, bet tai n\u0117ra bakterin\u0117 infekcija (43). Vaikams itin b\u016bdingas kar\u0161\u010diavimas, suaugusiesiems jis pasitaiko re\u010diau (44, 45). Dar per\u0161alimui b\u016bdingas u\u017ekimimas, galvos skausmas, bloga savijauta, mieguistumas, o kartais ir mialgijos.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Per\u0161alimas da\u017eniausiai praeina savaime, be etiologinio gydymo, bet kartais gali sukelti komplikacij\u0173. Tai da\u017eniausiai \u2013 bakterin\u0117 infekcija. Vaikams per\u0161alimas net 20 proc. atvej\u0173 komplikuojasi vidurin\u0117s ausies u\u017edegimu (46, 47).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Sinusitu <\/a>susergama 0,5\u20132 proc. per\u0161alimo atvej\u0173 (11). Kaip min\u0117ta, tai gali b\u016bti nat\u016brali vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijos eiga (32\u201334). Kita per\u0161alimo komplikacija yra plau\u010di\u0173 u\u017edegimas, kai infekcija i\u0161plinta \u012f apatinius kv\u0117pavimo takus. Tyrimai parod\u0117, kad da\u017enos mi\u0161rios virusin\u0117s ir bakterin\u0117s kilm\u0117s plau\u010di\u0173 infekcijos, ypa\u010d vaikams (48, 49).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Da\u017eniausiai diagnozuoti per\u0161alim\u0105 n\u0117ra sunku ir pagal tipinius simptomus suaugusieji gali patys nusistatyti \u0161i\u0105 lig\u0105. Ma\u017eiems vaikams sunkiau i\u0161sakyti nemalonius poj\u016b\u010dius, tod\u0117l diagnoz\u0119 nustatyti sunkiau. Labai svarbu virusin\u0119 infekcij\u0105 atskirti nuo \u016bmin\u0117s bakterin\u0117s. Tai sunku, nes vaikai abiem atvejais i\u0161 prad\u017ei\u0173 kar\u0161\u010diuoja. Kartais per\u0161alimas supainiojamas su alerginiu arba vazomotoriniu rinitu. Pana\u0161\u016bs simptomai (gerkl\u0117s skausmas<\/a>) b\u016bna ir sergant streptokokiniu faringitu, bet per\u0161alimui labiau b\u016bdinga sloga<\/a> bei nosies u\u017egulimas. Paprastai per\u0161alimas diagnozuojamaspagal klinikinius simptomus. I\u0161skirtiniais atvejais galima taikyti virus\u0173 izoliacijos metodus: virus\u0173 kult\u016br\u0173 i\u0161skyrim\u0105, antigeno nustatym\u0105, polimeraz\u0117s grandinin\u0117s reakcijos (PGR) metod\u0105. I\u0161tirti tinka nosiarykl\u0117s aspiratas, nosies i\u0161plovos bei nosies ar gerkl\u0117s tepin\u0117liai (50\u201353).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u016aMIN\u0116S VIRUSIN\u0116S VIR\u0160UTINI\u0172 KV\u0116PAVIMO TAK\u0172 INFEKCIJOS GYDYMAS<\/font><\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Etiologinio gydymo vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijai da\u017eniausiai n\u0117ra, nes j\u0105 sukelia keli virusai ar j\u0173 tipai. Taikomas simptominis gydymas, kuris ma\u017eina labiausiai diskomfort\u0105 sukelian\u010dius simptomus, pavyzd\u017eiui, slog\u0105. Laikantis visuotinai priimt\u0173 rekomendacij\u0173, antibiotikai gydant per\u0161alim\u0105 n\u0117ra skiriami (A lygio rekomendacija) (54, 55). Sloga<\/a> yra da\u017eniausiai pasitaikantis ir labiausiai erzinantis per\u0161alimo simptomas (7). Palengvinti jos simptomus galima vietiniais pur\u0161kiamais \u012f nos\u012f arba sisteminiais dekongestantais. Vietiniai dekongestantai gali b\u016bti vieni arba su antihistamininiais vaistais. Dekongestantai sukelia nosies ertm\u0117s kraujagysli\u0173 vazokonstrikcij\u0105 ir taip palengvina slogos simptomus (56). Pirmos kartos antihistamininiai vaistai (bet ne antros) suma\u017eina \u010diaudul\u012f ir nosies i\u0161skyr\u0173, grei\u010diausiai d\u0117l anticholinerginio, o ne d\u0117l antihistamininio veikimo (57).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Pseudoefedrinas yra simpatomimimetinis vaistais, vartojamas kaip sisteminio poveikio dekongestantas. 60 mg pseudoefedrino doz\u0117 4 kartus per dien\u0105 statisti\u0161kai reik\u0161mingai pagerino oro praeinamum\u0105 pro nos\u012f ir subjektyvi\u0105 savijaut\u0105 suaugusiesiems (58, 59). \u0160io vaisto nepageidaujamas poveikis pasirei\u0161kia sujaudinimu (a\u017eitacija), anoreksija, \u0161irdies ritimo sutrikimais, distonija, galvos skausmu, hipertenzija, dirglumu, pykinimu ir v\u0117mimu, \u0161irdies plakimu, traukuliais, nemiga, tachikardija. Taigi pseudoefedrino reik\u0117t\u0173 skirti atsargiai, \u012fvertinant galim\u0105 rizik\u0105 (60).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Populiariausi vietiniai dekongestantai yra oksimetazolinas, ksilometazolinas, nafazolinas. Jie pur\u0161kiami \u012f nosies ertm\u0119 ir stimuliuoja \u03b11 adrenoreceptorius bei sukelia nosies kraujagysli\u0173 vazokonstrikcij\u0105 (56). Norint pasiekti terapin\u012f efekt\u0105, nosies pur\u0161kalus reik\u0117t\u0173 vartoti kelias dienas, bet ne ilgiau kaip 3\u20134 (57, 56). Ilgas vartojimas didina vietini\u0173 dekongestant\u0173 \u0161alutinio poveikio tikimyb\u0119 (nosies gleivin\u0117s i\u0161saus\u0117jimas, kraujavimas<\/a> i\u0161 nosies, tachifilaksija (nosies u\u017eburkimas nutraukus vaisto vartojim\u0105)) (60). Ta\u010diau ne visada slogos simptomai praeina per 3\u20134 dienas, da\u017enai yra poreikis dekongestant\u0105 vartoti ilgiau.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Tachifilaksija, arba medikamentinis rinitas, atsiranda, kai pur\u0161kiamasis vaistas nuo slogos vartojamas 5\u20137 dienas. Ligoniai stengiasi didinti pur\u0161kalo doz\u0119 ir vartojimo da\u017en\u012f, kad b\u016bt\u0173 palengvinti simptomai, bet b\u016bkl\u0117 neger\u0117ja. Nosies gleivin\u0117 i\u0161burksta, tai sunkina kv\u0117pavim\u0105 pro nos\u012f. Gali i\u0161sivystyti nuolatin\u0117 gleivin\u0117s hiperplazija, trikdanti kv\u0117pavim\u0105, j\u0105 gali tekti \u0161alinti chirurgi\u0161kai (61).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Puiki papildoma slogos gydymo priemon\u0117 yra hipertoniniai j\u016bros vandens drusk\u0173 tirpalai (pvz., quixx<\/a>\/6373″>Quixx<\/i>). <\/i>Jie veiksmingai ma\u017eina per\u0161alimo sukelt\u0105 nosies ir prienosini\u0173 an\u010di\u0173 u\u017eburkim\u0105, valo nosies ertmes, dr\u0117kina gleivin\u0119 ir atkuria jos funkcij\u0105. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties jie gali b\u016bti s\u0117kmingai derinami su cheminiais dekongestantais, siekiant suma\u017einti j\u0173 nepageidaujam\u0105 poveik\u012f, t. y. quixx<\/a>\/6373″>Quixx <\/i>gali b\u016bti skiriamas dien\u0105, o cheminiai dekongestantai nak\u010diai. Taip pat quixx<\/a>\/6373″>Quixx <\/i>gali b\u016bti naudojamas gydymui prat\u0119sti po chemini\u0173 dekongestant\u0173. Tuo tarpu k\u016bdikiams ir ma\u017eiems vaikams tai gali b\u016bti tiesiog alternatyvus slogos gydymo b\u016bdas. Tokie tirpalai nesukelia pripratimo. Taigi juos galima vartoti ilgesn\u012f laik\u0105, kitaip nei vietinio poveikio dekongestantus. Be to, tokie preparatai vienodai saug\u016bs ir suaugusiesiems, ir vaikams.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Klinikiniais tyrimais \u012frodyta, kad hipertoniniai j\u016bros vandens drusk\u0173 tirpalai veiksmingai ma\u017eina per\u0161alimo simptomus. Adamo <\/i>ir koleg\u0173 atliktame tyrime dalyvavo 119 ligoni\u0173, sergan\u010di\u0173 per\u0161alimu. Jiems buvo skirta hipertoninio arba izotoninio j\u016bros vandens drusk\u0173 tirpalo pur\u0161kalo 3 kartus per dien\u0105 ir pra\u0161yta kasdien 7 dienas pildyti klausimyn\u0105 apie savijaut\u0105. Hipertoninis tirpalas statisti\u0161kai reik\u0161mingai palengvino slogos simptomus sergantiems vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcija (62).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Kosuliui mal\u0161inti rekomenduojama vartoti centrinio poveikio vaist\u0173 nuo kosulio, pavyzd\u017eiui, kodein\u0105, dekstrometorfan\u0105 (63). Jie gali b\u016bti naudojami atskirai ar kaip sud\u0117tiniai preparatai. Nesteroidiniai vaistai nuo u\u017edegimo ma\u017eina kar\u0161\u010diavim\u0105, gerkl\u0117s skausm\u0105 ir \u0161iek tiek kosul\u012f (64). Taip pat per\u0161alimo ligoms gydyti gali b\u016bti vartojamas vitaminas C, e\u017eiuol\u0117s, cinko preparatai, kuri\u0173 veiksmingumas n\u0117ra tvirtai \u012frodytas (2).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

APIBENDRINIMAS<\/font><\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Per\u0161alimas \u2013 tai heterogenin\u0117 grup\u0117 lig\u0173, pa\u017eeid\u017eian\u010di\u0173 vir\u0161utinius kv\u0117pavimo takus. Per\u0161alim\u0105 sukelia virusai, da\u017eniausiai rinovirusai, kurie dauginasi nosiarykl\u0117s gleivin\u0117je. Taigi pagrindiniai simptomai yra gerkl\u0117s skausmas<\/a>, sloga<\/a>, \u010diaudulys, bloga bendra b\u016bkl\u0117, kartais kar\u0161\u010diavimas, mialgija. <\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Sergamumo vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcija pikas Lietuvoje b\u016bna ruden\u012f ir trunka vis\u0105 \u017eiem\u0105. Nors per\u0161alimu da\u017eniau serga vaikai, jis neretas ir suaugusiesiems. Kadangi infekcija plinta oro la\u0161iniu b\u016bdu ir per infekuotas rankas, suserga didel\u0117s \u017emoni\u0173 grup\u0117s. Tai viena da\u017eniausi\u0173 kreipimosi \u012f gydytojus prie\u017eas\u010di\u0173 visame pasaulyje. Labiausiai varginantis ligonius simptomas yra sloga<\/a>. J\u0105 gydyti galima sisteminiais arba vietiniais dekongestantais.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Populiariausi \u2013 vietini\u0173 dekongestant\u0173 pur\u0161kalai, juos patariama vartoti ne ilgiau kaip 3\u20134 dienas. Ilgiau vartojant, atsiranda nepageidaujamo poveikio rei\u0161kini\u0173: nosies gleivin\u0117s i\u0161saus\u0117jimas, kraujavimas<\/a> i\u0161 nosies, tachifi laksija.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Puiki alternatyva cheminiams dekongestantams ir papildoma slogos gydymo priemon\u0117 yra nat\u016bralaus hipertoninio j\u016bros vandens drusk\u0173 tirpalo pur\u0161kalai, pvz., quixx<\/a>\/6373″>Quixx<\/i>. \u0160i priemon\u0117 veiksmingai ma\u017eina nosies u\u017eburkim\u0105, slogos simptomus, dr\u0117kina nosies gleivin\u0119. Klinikiniais tyrimais \u012frodytas quixx<\/a>\/6373″>Quixx <\/i>veiksmingumas gydant per\u0161alim\u0105 ir ma\u017einant slogos simptomus. \u0160i priemon\u0117 yra saugi ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

Pareng\u0117: gyd. Aurimas JONAUSKAS<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

Rasa \u017dEMAITAITYT\u0116<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u017durnalas „Internistas”<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Per\u0161alimas, arba \u016bminis vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 u\u017edegimas, yra labai da\u017ena liga, ja serga tiek vaikai, tiek suaugusieji. JAV atlikto tyrimo duomenimis, vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcija yra antra pagal da\u017en\u012f \u0161eimos gydytoj\u0173 diagnozuojama liga (1). Per\u0161alimas – tai virus\u0173 sukelta liga, pasirei\u0161kianti nosies u\u017egulimu, sloga, \u010diauduliu, gerkl\u0117s skausmu bei kosuliu. \u0160ios ligos eiga da\u017eniausiai gerybin\u0117. Vis d\u0117lto negydoma virusin\u0117 infekcija gali i\u0161plisti ir \u012f kitus organus arba komplikuotis bakterine infekcija. Gydymas da\u017eniausiai apima simptom\u0173 mal\u0161inim\u0105 (1, 2). \u016amin\u0117 vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcija sukelia ne tik diskomfort\u0105, bet kartu yra ir nema\u017e\u0173 ekonomini\u0173 nuostoli\u0173 prie\u017eastis. Suskai\u010diuota, kad kasmet JAV \u012f gydytojus kreipiasi apie 25 mln. \u017emoni\u0173 d\u0117l nekomplikuotos vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijos (3). D\u0117l per\u0161alimo praleid\u017eiama 20 mln. darbo ir 22 mln. mokslo dien\u0173 (4).<\/o:p><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1991,2215,2220,2222,2221,2,1595,4,197,1611,137,2223,2218,1351,259,386,9,2219,2216,138,1406,8,2217,127],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11803","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-bakterine-infekcija","tag-ciaudulys","tag-gerkles-skausmas","tag-gleivines-issausejimas","tag-gydant-persalima","tag-infekcijos","tag-infekuotas","tag-karsciavimas","tag-kraujavimas","tag-kvepavimo-taku-infekcijos","tag-ligonis","tag-nosies-gleivines-issausejimas","tag-nosies-uzburkimas","tag-persalimas","tag-preparatai","tag-purskalai","tag-sloga","tag-sloga-ciaudulys","tag-taku-infekcija","tag-vaistai","tag-virusai","tag-virusas","tag-virusine-infekcija","tag-ziema"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11803","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11803"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11803\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11803"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11803"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11803"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11803"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11803"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}