Sveikas ir ramus \u017emogus paprastai nejunta, kaip plaka jo \u0161irdis. Normalus pulsas yra nuo 60 iki 80 tvinksni\u0173 per minut\u0119. Jei kur\u012f laik\u0105 \u0161irdies ritmas b\u016bna da\u017enesnis, jaudintis neverta. Ji stipriau gali plakti d\u0117l fizinio kr\u016bvio, i\u0161g\u0117rus stiprios arbatos, kavos ar taurel\u0119 alkoholinio g\u0117rimo, par\u016bkius. Ir \u017einoma, susijaudinus – net jeigu patiriamos malonios emocijos, pavyzd\u017eiui, sulaukiama pagyrimo ar netik\u0117tai susitinkama su mylimu \u017emogumi. Visa tai veikia centrin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105 ir priver\u010dia organizmo „varikl\u012f“ dirbti grei\u010diau. Bet da\u017eniausiai tachikardija (i\u0161vertus i\u0161 graik\u0173 kalbos rei\u0161kia „greit\u0105 \u0161ird\u012f“) yra psichologin\u0117s kilm\u0117s. Emoci\u0161kai nuvargus, i\u0161gyvenus stres\u0105, ilgai buvus tvankioje patalpoje \u0161irdis pradeda atkakliai priminti apie save – atrodo, kad i\u0161\u0161oks i\u0161kr\u016btin\u0117s. Ir tai n\u0117ra blogai. Bet kokia sumai\u0161tis organizme priver\u010dia \u0161ird\u012f dirbti \u012ftemptu re\u017eimu – ji tarsi persp\u0117ja, kad b\u016btina susir\u016bpinti. Jei patyrus kokius nors i\u0161gyvenimus \u0161irdis lyg niekur nieko plakt\u0173 ramiai, tai reik\u0161t\u0173 tik viena: blogai funkcionuoja vegetatyvin\u0117 nerv\u0173 sistema. Ta\u010diau visai kas kita, jei tachikardija i\u0161tinka nepervargus – nei fizi\u0161kai, nei psichi\u0161kai. Tai signalas, kad organizmas negaluoja. <\/p>\n
Negalavim\u0173 prie\u017eastys<\/strong> Gamina per daug hormon\u0173<\/strong> Gali atsirasti komplikacij\u0173<\/strong> iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Sveikas ir ramus \u017emogus paprastai nejunta, kaip plaka jo \u0161irdis. Normalus pulsas yra nuo 60 iki 80 tvinksni\u0173 per minut\u0119. Jei kur\u012f laik\u0105 \u0161irdies ritmas b\u016bna da\u017enesnis, jaudintis neverta. Ji stipriau gali plakti d\u0117l fizinio kr\u016bvio, i\u0161g\u0117rus stiprios arbatos, kavos ar taurel\u0119 alkoholinio g\u0117rimo, par\u016bkius. Ir \u017einoma, susijaudinus – net jeigu patiriamos malonios emocijos, pavyzd\u017eiui, sulaukiama pagyrimo ar netik\u0117tai susitinkama su mylimu \u017emogumi. Visa tai veikia centrin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105 ir priver\u010dia organizmo „varikl\u012f“ dirbti grei\u010diau. Bet da\u017eniausiai tachikardija (i\u0161vertus i\u0161 graik\u0173 kalbos rei\u0161kia „greit\u0105 \u0161ird\u012f“) yra psichologin\u0117s kilm\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[19,141,137,1483,125,1113,350,138],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11804","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-alkoholis","tag-insultas","tag-ligonis","tag-pulsas","tag-rukymas","tag-sirdies-liga","tag-sirdis","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11804","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11804"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11804\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11804"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11804"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11804"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11804"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11804"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\nKr\u016btin\u0117je pajutus dilg\u010diojim\u0105 da\u017eniausiai i\u0161sig\u0105stama: nejaugi \u0161irdis? Galb\u016bt i\u0161 ties\u0173 reikia susir\u016bpinti, ypa\u010d tada, jei ima mausti kr\u016btin\u0119, staiga ir smarkiai padid\u0117ja \u0161irdies susitraukimai, apima nerimas, silpnumas, pasidaro sunku kv\u0117puoti – ima tr\u016bkti oro, gausiai \u0161lapinamasi. Tai gali b\u016bti paroksizmin\u0117 tachikardija. Jos priepuolius gali sukelti i\u0161emin\u0117 \u0161irdies liga<\/a>, kardiomiopatija<\/a>, stiprios emocijos, alkoholis, r\u016bkymas, kava, fizinis kr\u016bvis. Toki\u0105 b\u016bkl\u0119 kartais gali i\u0161provokuoti kai kurie vaistai. Ta\u010diau tikr\u0105j\u0105 prie\u017east\u012f gali nustatyti tik specialistas, tod\u0117l nedelsiant reikia kreiptis \u012f gydytoj\u0105. \u0160irdis grei\u010diau ima plakti ir esant sinusinei tachikardijai. Tada juntamas spaudimas kr\u016btin\u0117je, greitai pavargstama, tr\u016bksta oro. \u0160\u012f negalavim\u0105 sukelia \u012fvairios prie\u017eastys: emocijos, fizinis kr\u016bvis, skausmas, kar\u0161\u010diavimas, alkoholis, r\u016bkymas, stipri arbata ar kava, vaistai. Paprastai sinusin\u0117 tachikardija prasideda ir baigiasi i\u0161 l\u0117to. Jei sergama i\u0161emine \u0161irdies liga, atsiradus sinusinei tachikardijai yra didesn\u0117 staigios mirties rizika. Gydant sinusin\u0119 tachikardij\u0105, pirmiausia svarbu pa\u0161alinti j\u0105 suk\u0117lusi\u0105 prie\u017east\u012f. <\/p>\n
\nTachikardija gali b\u016bti kokios nors ligos vienas i\u0161 po\u017eymi\u0173. Gana da\u017enai \u0161irdies ritmas sutrinka susirgus hipertireoze – kai suaktyv\u0117ja skydliauk\u0117s veikla ir ji gamina per daug hormon\u0173. Ligonis skund\u017eiasi ne tik pada\u017en\u0117jusiu \u0161irdies plakimu, bet ir padid\u0117jusiu jautrumu, nervingumu, gausiu prakaitavimu, nuolatiniu nuovargiu, raumen\u0173 silpnumu. Nors apetitas b\u016bna geras, \u017emogui ma\u017e\u0117ja svoris, nes maistingosios med\u017eiagos reikalingos k\u016bno temperat\u016brai palaikyti. Net ir miegant pulsas nesuma\u017e\u0117ja – b\u016bna 80 tvinksni\u0173 per minut\u0119. Taip yra tod\u0117l, kad skydliauk\u0117 gamina per daug hormon\u0173, o d\u0117l sutrikusios jos funkcijos ken\u010dia visi organai. Tad reikia kuo skubiau prad\u0117ti gydytis. Kai kraujyje suma\u017e\u0117ja eritrocit\u0173 ir hemoglobino koncentracija, taip pat juntama tachikardija. Organizmo audiniai negauna pakankamai deguonies, tod\u0117l „reikalauja“, kad \u0161irdis paspartint\u0173 darb\u0105.
\nSergant\u012f anemija \u017emog\u0173, be tachikardijos, kamuoja silpnumas, nuovargis, ligonis skund\u017eiasi, kad jam sunku sutelkti d\u0117mes\u012f, jis jau\u010diasi i\u0161sek\u0119s. Gana da\u017enai net nepagalvojama, kad tai gali b\u016bti ma\u017eakraujyst\u0117s po\u017eymiai. Juk daugelis klaidingai mano, kad anemija sergantis \u017emogus turi b\u016bti i\u0161bal\u0119s. Ta\u010diau, kol liga stipriai neprogresuoja, tokio simptomo n\u0117ra. Anemij\u0105 nesunku nustatyti atlikus kraujo tyrim\u0105. Taigi reikia kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105. <\/p>\n
\nTachikardija i\u0161tinka ir padid\u0117jus kraujo spaudimui. Jis nuolat kinta – gali padid\u0117ti kar\u0161\u010diuojant, pasportavus, i\u0161g\u0117rus stiprios kavos ar alkoholio. Tai yra normalu. Ta\u010diau b\u016btina sunerimti, kai padid\u0117j\u0119s kraujo spaudimas laikosi ilgiau. Jeigu jis pakil\u0119s tik \u0161iek tiek, paprastai daugelis to n\u0117 ne\u012ftaria, nes nejau\u010dia joki\u0173 sveikatos sutrikimo po\u017eymi\u0173. Ta\u010diau nesigydant gali atsirasti komplikacij\u0173. Pernelyg auk\u0161tas arterinis kraujosp\u016bdis <\/a>veikia kraujagysli\u0173 sieneles, tod\u0117l jos sustor\u0117ja ir sukiet\u0117ja – susergama ateroskleroze. Ilgainiui tai gali pa\u017eeisti \u0161irdies, smegen\u0173, inkst\u0173 veikl\u0105. Da\u017eniausi negydomo didelio kraujosp\u016bd\u017eio padariniai yra insultas <\/a>ir \u0161irdies sm\u016bgis. Inkst\u0173 funkcijos nepakankamumas, kr\u016btin\u0117s angina<\/a>, paraly\u017eius, kalbos praradimas – taip pat gr\u0117smingos didelio arterinio kraujosp\u016bd\u017eio pasekm\u0117s.
\n\u0160irdies ritmas gali sutrikti ir persitvarkant organizmui – paauglyst\u0117je, moterims – prasid\u0117jus menopauzei. Tuo metu vyksta pakitim\u0173 hipotalame – tarpin\u0117je smegen\u0173 apatin\u0117je dalyje, esan\u010dioje po regimuoju gumbriu. Jo dalis valdo \u0161irdies darb\u0105. Tachikardijos prie\u017east\u012f gali nustatyti tik gydytojas. \u012e negalavimus negalima numoti ranka, nes organizmo „variklis“ gali atsisakyti dirbti. Tod\u0117l, pajutus ligos po\u017eymius, reikia kreiptis \u012f specialist\u0105. <\/p>\n