{"id":11818,"date":"2009-11-25T20:00:00","date_gmt":"2009-11-25T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-11-25T20:00:00","modified_gmt":"2009-11-25T20:00:00","slug":"psichologines-kurtumo-pasekmes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/psichologines-kurtumo-pasekmes\/11818\/","title":{"rendered":"Psichologin\u0117s kurtumo pasekm\u0117s"},"content":{"rendered":"

<\/o:p><\/span><\/b> <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Neprigird\u0117jim\u0105, klausos netekim\u0105 kiekvienas \u017emogus i\u0161gyvena savaip, nes kiekvienas \u017emogus \u012f stresines situacijas reaguoja skirtingai. Klausos netekimas skirtingo am\u017eiaus \u017emon\u0117ms taip pat sukelia skirtingas psichologines reakcijas – jos skiriasi tarp vaik\u0173 ir suaugusi\u0173j\u0173 bei priklauso nuo kiekvieno adaptacijos savybi\u0173.<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Vaikai<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Ma\u017ei vaikai d\u0117l kurtumo patenka \u012f i\u0161skirtinai kebli\u0105 pad\u0117t\u012f. Psichologini\u0173 problem\u0173 rizika vaikui, kurio klausa sutrikusi, palyginti su bendra populiacija, priklauso nuo vaiko psichologini\u0173, biologini\u0173 ir socialini\u0173 veiksni\u0173 derinio [1]. Antrin\u0117s neprigird\u0117jimo pasekm\u0117s yra bendravimo ir elgesio problemos, savigarbos ir \u012fvaizd\u017eio problemos bei depresija<\/a> ir intraversija.<\/o:p><\/span><\/p>\n

\u0160iais laikais jau retai pasitaiko, kad neprigirdin\u010diam vaikui klaidingai nustatoma diagnoz\u0117 (pvz., d\u0117mesio ar emocinis sutrikimas). Nusta\u010dius neteising\u0105 diagnoz\u0119, vaikui atsiranda dviguba problema<\/o:p><\/span><\/p>\n

– „priklijuojama“ neteisinga ir da\u017eniausiai neigiama etiket\u0117, o tikrasis sutrikimas ilg\u0105 laik\u0105 lieka nediagnozuotas ir negydomas. Diagnoz\u0119 nusta\u010dius teisingai, vaikas \u017eino tikr\u0105 savo problem\u0105 ir negalvoja, kad jis ka\u017ekoks nenormalus ar kvailas.Prikurt\u0119s vaikas praranda galimyb\u0119 spontani\u0161kai reaguoti \u012f aplink\u0105, tod\u0117l atsiranda antrini\u0173 problem\u0173, kurios galiausiai gali sukelti rimtas pasekmes. Tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti sunkumai mokantis, socialin\u0117 izoliacija ar depresija<\/a>. Nor\u0117damas efektyviai, lygiaver\u010diai bendrauti su gerai girdin\u010diais vaikais, vaikas, kurio klausa sutrikusi, turi \u012fd\u0117ti daug daugiau pastang\u0173. Tokiam vaikui klausymasis tampa multisensorine u\u017eduotimi, kuriai atlikti reikia sutelkti daug didesn\u012f reg\u0117jimo ir bendr\u0105 d\u0117mes\u012f, palyginti su gerai girdin\u010diaisiais. Galiausiai d\u0117l nuovargio, kuris neretai pereina \u012f depresij\u0105, blogai girdintieji ry\u017etasi prad\u0117ti psichoterapij\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Literat\u016broje da\u017enai apra\u0161oma, kad kurtiems vaikams ar tiems, kuri\u0173 klausa smarkiai sutrikusi, da\u017eniau atsiranda elgesio problem\u0173. Hiperaktyvumas ar agresija gali b\u016bti i\u0161orin\u0117 didesni\u0173 vidini\u0173 problem\u0173, toki\u0173 kaip depresija<\/a>, nerimas, mokymosi sutrikimai, i\u0161rai\u0161ka. Elgesio problemas geriausiai i\u0161sprend\u017eia \u0161iais klausimais patirt\u012f turintys mokyklos darbuotojai ar psichologai.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Bendravimo ypatumai<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Viena i\u0161 blogai girdin\u010dio vaiko asmenini\u0173 savybi\u0173 yra intraversija. Tok\u012f vaik\u0105 suaugusieji da\u017eniausiai apib\u016bdina kaip drov\u0173, tyl\u0173, jautr\u0173. Tai paai\u0161kina teorija, kad neprigirdintis vaikas  <\/span>yra labiau susitelk\u0119s \u012f save, nes i\u0161orin\u0117 stimuliacija i\u0161 aplinkos yra nepakankama. Toks vaikas turi ma\u017eai ry\u0161i\u0173 su bendraam\u017eiais, jam reikia dideli\u0173 pastang\u0173 bendraujant arba jis tiesiog atsiskiria, nes jau\u010diasi kitoks.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Daugeliui vaik\u0173 da\u017eniausiai ir taip sunku i\u0161reik\u0161ti save, o klausos problemos dar labiau tai sustiprina. Taigi t\u0117vai ir specialistai turi b\u016bti jautr\u016bs ir atid\u016bs, jie turi nujausti galimas vaiko problemas ir pad\u0117ti jam patogiai jaustis aplinkoje, padr\u0105sinti jo savirai\u0161k\u0105. Tokie vaikai tur\u0117t\u0173 b\u016bti skatinami klausti ir reik\u0161ti jausmus. Nors t\u0117vai turi b\u016bti geranori\u0161ki ir smals\u016bs savo vaiko u\u017eduodamiems klausimams.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Klausos sutrikim\u0173 turint\u012f vaik\u0105 gydytojas gali paklausti apie savijaut\u0105, pvz.: „K\u0105 manai apie savo klausos aparat\u0105? Kaip jautiesi su naujuoju klausos aparatu?“ Gydytojo intonacija netur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161skirtin\u0117. Jis tur\u0117t\u0173 steb\u0117ti vaiko reakcij\u0105, \u012fvertinti atsakym\u0105. Ta\u010diau gydytojo klausimai netur\u0117t\u0173 b\u016bti tendencingi, pvz.: „Ar tau patinka tavo naujasis klausos aparatas?“ Tokie klausimai i\u0161kart nurodo, kad vaikui tur\u0117t\u0173 patikti jo naujasis klausos aparatas, tod\u0117l vaikas gali atsakyti apsimestinai, nenuo\u0161ird\u017eiai ar net pameluoti. Vaikams reikia ai\u0161kinti, kad visi turi stipri\u0173j\u0173 ir silpn\u0173j\u0173 savybi\u0173. Juos reikia skatinti gilintis \u012f save, i\u0161siai\u0161kinti, koki\u0173 savybi\u0173 jie turi, bei siekti t\u0173 dalyk\u0173, kurie jiems patinka ir kurie jiems sekasi. Be abejo, neprigirdin\u010diojo vaiko t\u0117vams sunku nuolat ai\u0161kintis ir dom\u0117tis, ar kitoks j\u0173 vaiko elgesys yra normali jo asmenyb\u0117s i\u0161rai\u0161ka, ar tai atsakas \u012f prikurtimo sukelt\u0105 stres\u0105. I\u0161 kitos pus\u0117s, tokio vaiko t\u0117vai turi jausti pusiausvyr\u0105 tarp panikos d\u0117l kiekvieno neai\u0161kaus, kitokio poelgio ir visi\u0161ko nekreipimo \u012f vaiko elges\u012f. Galiausiai kiekviena \u0161eima turi sukurti savo bendravimo ir vaiko palaikymo model\u012f, kad vaikas nelikt\u0173 vienas su savo jausmais ir i\u0161gyvenimais.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Suaugusieji<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Prarad\u0119s klaus\u0105, \u017emogus praranda intymumo jausm\u0105, kasdienio bendravimo paprastum\u0105 ir neribot\u0105 socialin\u0119 integracij\u0105 – jis vengia stres\u0105 sukelian\u010di\u0173 situacij\u0173, kada v\u0117l b\u016bt\u0173 priminta, kad neprigirdi (pvz., nustoja naudotis telefonu, nebesusitinka su draugais, stengiasi i\u0161vengti pokalbi\u0173).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Psichikos sutrikim\u0173 kurtiesiems nustatoma 4 kartus da\u017eniau nei bendroje populiacijoje [5, 6]. Susiaur\u0117jus bendravimo ratui, neprigirdintis asmuo pradeda jausti frustracij\u0105, li\u016bdes\u012f ir izoliacij\u0105 [7, 8]. Nepriklausom\u0173 apklaus\u0173, atlikt\u0173 JAV, Japonijoje ir Australijoje, metu nustatytas ry\u0161ys tarp klausos sutrikim\u0173 ir depresijos bei pablog\u0117jusios gyvenimo<\/o:p><\/span><\/p>\n

kokyb\u0117s [9–11]. Kiti su tuo susij\u0119 psichosocialiniai veiksniai yra g\u0117da, nepasitik\u0117jimas, irzlumas, pyktis, priklausomyb\u0117 nuo kit\u0173 asmen\u0173 ir nuovargis [12].<\/o:p><\/span><\/p>\n

Gali b\u016bti daug prie\u017eas\u010di\u0173, d\u0117l kuri\u0173 \u017emogus, kuriam sutriko klausa, vengia pripa\u017einti savo problem\u0105 ir kreiptis pagalbos \u012f specialistus. Viena i\u0161 toki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 yra nenoras i\u0161siskirti, tapti pa\u017eenklintuoju. Jie da\u017enai i\u0161girsta klausim\u0105: „Tu k\u0105 – kur\u010dias?“, kuris da\u017eniausiai i\u0161r\u0117\u017eiamas ne kaip klausimas, o kaip kaltinimas. Kai neprigirdintis neatsako \u012f pa\u0161nekovo klausim\u0105 arba atsako neteisingai, jis palaikomas nemandagiu ar kvailu, tod\u0117l tarp pa\u0161nekov\u0173 prasideda konfrontacija.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Asmenyb \u0117s ypatumai<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Prikurtusi\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 psichologinis portretas kiek kitoks. Nors tiek vaikai, tiek suaugusieji gali i\u0161gyventi bet kuriam praradimui b\u016bdingas emocijas: pykt\u012f, neigim\u0105, izoliacij\u0105, socialin\u012f atsiskyrim\u0105, nuovarg\u012f ir depresij\u0105. Blogai girdintys suaugusieji gali susidurti su tokiomis pa\u010diomis problemomis kaip ir blogai girdintys vaikai. Dal\u012f problem\u0173 suaugusieji atsine\u0161a i\u0161 vaikyst\u0117s. Daliai j\u0173 jie randa sprendimus, o dalis lieka nei\u0161spr\u0119st\u0173. Pvz., jei vaikas, kurio sutrikusi klausa, yra socialiai atsiskyr\u0119s, turi ma\u017e\u0105 savivert\u0119, u\u017eaug\u0119s jis liks atsiskyr\u0119s ir da\u017eniausiai ma\u017eai ko pasieks gyvenime.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Kai klausa sutrikusi nuo vaikyst\u0117s, gydytojas tokio paciento turi paklausti, k\u0105 jis mano apie savo kurtum\u0105, ar kaip nors band\u0117 spr\u0119sti \u0161i\u0105 problem\u0105, kaip jo \u0161eima reagavo \u012f jo sutrikim\u0105 ir kokias, jo nuomone, tai gal\u0117jo lemti pasekmes v\u0117liau gyvenime. Da\u017eniausiai neigiam\u0105 aplinkini\u0173 reakcij\u0105 vaikyst\u0117je patyr\u0119 suaugusieji teigia, kad klausos sutrikimas tapo j\u0173 asmenyb\u0117s, identiteto dalimi. Tod\u0117l galiausiai jie i\u0161moksta spr\u0119sti d\u0117l kurtumo i\u0161kylan\u010dias<\/o:p><\/span><\/p>\n

problemas [1].<\/o:p><\/span><\/p>\n

Daugelis v\u0117liau apkurtusi\u0173j\u0173 nenori pripa\u017einti, kad j\u0173 klausa sutrikusi. Kurtumas jiems asocijuojasi su nevisaverti\u0161kumu, o klausos aparatas tampa to daiktiniu \u012frodymu. Vyrai \u0161iuo klausimu jautresni, tod\u0117l ir stipriau neigia \u0161i\u0105 problem\u0105 [2, 3]. \u012erodyta, kad apkurt\u0119s \u017emogus patiria didel\u012f emocin\u012f stres\u0105 ir d\u0117l to jam gali atsirasti psichikos sutrikim\u0173. Bendrosios praktikos gydytojai (BPG), \u012f kuriuos pirmiausia kreipiasi pacientas, tur\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f ne tik \u012f prast\u0117jan\u010di\u0105 j\u0173 klaus\u0105, bet ir \u012f psichologin\u0119 b\u016bkl\u0119. Tyrimais nustatyta, kad tik 20 proc. \u017emoni\u0173, pasteb\u0117jusi\u0173, kad pablog\u0117jo j\u0173 klausa, imasi koki\u0173 nors veiksm\u0173 ar priemoni\u0173, kad pagerint\u0173 savo b\u016bkl\u0119 [4], ir tik dalis j\u0173 i\u0161dr\u012fsta ne\u0161ioti klausos aparatus.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Nustatyta, kad moterys da\u017eniau nei vyrai atpa\u017e\u012fsta ir pripa\u017e\u012fsta klausos sutrikimo problem\u0105, nes teikia didesn\u0119 svarb\u0105 socialiniam bendravimui, tod\u0117l imasi ka\u017ekoki\u0173 veiksm\u0173 problemai spr\u0119sti (pvz., atsis\u0117da b\u016bryje taip, kad geriau gird\u0117t\u0173 visus pa\u0161nekovus) [13].<\/o:p><\/span><\/p>\n

Australijoje atlikto tyrimo metu [14] vertinta, kas motyvuoja pacientus kreiptis pagalbos. Moterys da\u017eniausiai nurod\u0117, kad joms pa\u010dioms trukdo nepakankama klausa, taip pat kaip svarbius veiksnius jos nurod\u0117 \u0161eimos ir draug\u0173 pastabas. O vyrai nekreip\u0117 d\u0117mesio \u012f nami\u0161ki\u0173 darom\u0105 spaudim\u0105, jie juos ignoravo. Jiems did\u017eiausiu motyvu buvo jau\u010diama g\u0117da bendravimo vie\u0161umoje metu, pvz., verslo susitikim\u0173 metu.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Apibendrinimas<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

BPG gali tur\u0117ti lemiam\u0105 vaidmen\u012f atpa\u017e\u012fstant pacient\u0173 problemas, darant \u012ftak\u0105 pacient\u0173 apsisprendimams jas \u0161alinti, gyventi sveik\u0105, visavert\u012f, socialiai integruot\u0105 gyvenim\u0105 bei padedant i\u0161vengti psichosocialini\u0173 pasekmi\u0173 [2]. Ne k\u0105 ma\u017eiau svarbu, kad \u0161eimos gydytojas atpa\u017eint\u0173 psichikos sutrikim\u0173 simptomus bei pad\u0117t\u0173 i\u0161vengti izoliacijos ir depresijos.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Mechanin\u0117s ir skaitmenin\u0117s priemon\u0117s padeda turintiesiems klausos sutrikim\u0173 geriau gird\u0117ti, palengvina bendravim\u0105, skatina socialum\u0105, bet did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 gyvenimo kokybei turi aplinkini\u0173 supratimas bei palaikymas, bendravimas su tokiomis pat problemomis susidurian\u010diais asmenimis. Tod\u0117l \u0161iems pacientams rekomenduojama kreiptis \u012f kur\u010di\u0173j\u0173<\/o:p><\/span><\/p>\n

ir neprigirdin\u010di\u0173j\u0173 draugijas.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Pareng\u0117 gyd. Viktorija Rima\u0161auskait\u0117<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Elektr\u0117n\u0173 ligonin\u0117<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u017durnalas “Gydymo menas”<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Neprigird\u0117jim\u0105, klausos netekim\u0105 kiekvienas \u017emogus i\u0161gyvena savaip, nes kiekvienas \u017emogus \u012f stresines situacijas reaguoja skirtingai. Klausos netekimas skirtingo am\u017eiaus \u017emon\u0117ms taip pat sukelia skirtingas psichologines reakcijas – jos skiriasi tarp vaik\u0173 ir suaugusi\u0173j\u0173 bei priklauso nuo kiekvieno adaptacijos savybi\u0173.<\/span><\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[2209,109,275,1352,557,2210,20],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11818","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-blogai-girdintys","tag-depresija","tag-diagnoze","tag-klausa","tag-klausos-aparatas","tag-naujasis-klausos-aparatas","tag-psichikos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11818","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11818"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11818\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11818"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11818"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11818"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11818"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11818"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}