{"id":11820,"date":"2009-12-19T20:00:00","date_gmt":"2009-12-19T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-12-19T20:00:00","modified_gmt":"2009-12-19T20:00:00","slug":"lerkanidipinas-veiksmingas-ir-gerai-toleruojamas-vaistas-nesvarbu-kokia-sirdies-ir-kraujagysliu-ligu-rizika","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/lerkanidipinas-veiksmingas-ir-gerai-toleruojamas-vaistas-nesvarbu-kokia-sirdies-ir-kraujagysliu-ligu-rizika\/11820\/","title":{"rendered":"Lerkanidipinas \u2013 veiksmingas ir gerai toleruojamas vaistas, nesvarbu, kokia \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika"},"content":{"rendered":"

Klinikin\u0117s praktikos po\u017ei\u016briu svarbu yra \u017einoti, ar antihipertenzinis vaistas yra vienodai efektyvus ir gerai toleruojamas, neatsi\u017evelgiant \u012f \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105 ir gretutines ligas. \u012e \u0161\u012f klausim\u0105 siek\u0117 atsakyti LAURA tyrimas, kurio tikslas buvo \u012fvertinti lerkanidipino efektyvum\u0105 ir toleravim\u0105 arterine hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika skirtinga.<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Visame pasaulyje, o ypa\u010d Vakar\u0173 \u0161alyse, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos nulemia didel\u0119 dal\u012f ne\u012fgalumo ir mir\u010di\u0173 atvej\u0173. Tiesa, Vakar\u0173 \u0161alyse mirtingumas nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 antroje 20 am\u017eiaus pus\u0117je suma\u017e\u0117jo, ir tai sutapo su pager\u0117jusia kraujo spaudimo kontrole. Vis d\u0117lto dar daugiau nei 70 proc. hipertenzija sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 kraujo spaudimas n\u0117ra adekva\u010diai valdomas, nors \u017einoma, kad tai labai didina \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105. Be to, nors kraujo spaudimo kontrol\u0117 yra labai svarbi, visose klinikin\u0117se rekomendacijose yra pabr\u0117\u017eiama, kad neu\u017etenka vien ma\u017einti kraujo spaudim\u0105, kad taip pat labai svarbu apsaugoti organus taikinius nuo pa\u017eeidimo. Naujausiose<\/o:p><\/span><\/p>\n

Europos kardiologijos draugijos Arterin\u0117s hipertenzijos gydymo rekomendacijose pabr\u0117\u017eiama bendros \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos \u012fvertinimo bei organ\u0173 taikini\u0173 pa\u017eeidimo nustatymo svarba. Remiantis \u0161iomis rekomendacijomis \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos dydis nustatomas pagal esamus \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksnius, organ\u0173 taikini\u0173 pa\u017eeidim\u0105 ir gretutines ligas.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Kalcio kanal\u0173 blokatoriai (KKB) yra svarbi antihipertenzinio gydymo dalis. Lerkanidipinas yra tre\u010dios kartos vazoselektyvus dihidropiridininis KKB. \u0160is vaistas pasi\u017eymi dideliu lipofili\u0161kumu, kuris padeda u\u017etikrinti l\u0117tesn\u0119 ir tolygesn\u0119 veikimo prad\u017ei\u0105 bei ilgesn\u0119 veikimo trukm\u0119. Klinikiniai tyrimai parod\u0117, kad lerkanidipinas yra gerai toleruojamas, pasi\u017eymi ma\u017eu \u0161alutini\u0173 poveiki\u0173 da\u017eniu savo ilgalaikio vazoselektyvaus veikimo d\u0117ka, o simpatin\u0117s nerv\u0173 sistemos aktyvinimas ir refleksin\u0117 tachikardija n\u0117ra sukeliama.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Lerkanidipino efektyvumas buvo \u012frodytas gydant pacientus, sergan\u010dius sunkia ar rezistenti\u0161ka hipertenzija, vyresnio am\u017eiaus ar diabetu sergan\u010dius pacientus. Neseniai atlikto LAURA tyrimo tikslas buvo \u012fvertinti, ar lerkanidipino efektyvumas ir toleravimas nepriklauso nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos laipsnio.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

LAURA tyrimo pacientai ir metodas<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Tai daugiacentris perspektyvusis nepalyginamasis atviras tyrimas, kurio tikslas buvo \u012fvertinti lerkanidipino efektyvum\u0105 ir toleravim\u0105 bendrosios populiacijos pacientams, kuriems \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos laipsnis skiriasi. Tyrimas buvo atliekamas Ispanijos pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros centruose vasaros metu. I\u0161 viso tyrime dalyvavo 500 bendrosios praktikos gydytoj\u0173, kurie \u012f tyrim\u0105 \u012ftrauk\u0117 po 8 pacientus, sergan\u010dius lengva ar vidutinio sunkumo arterine hipertenzija ir kurie pagal klinikines indikacijas buvo tinkami gydyti lerkanidipinu. Tyrimas truko 6 m\u0117nesius. Tyrime tinkami dalyvauti buvo vyresnio nei 18 met\u0173 am\u017eiaus pacientai, kuri\u0173 sistolinis kraujo spaudimas buvo 140–180 mmHg (diabetu sergantiems – 130–180 mmHg), o diastolinis AKS – 90– 110 mmHg (diabetu sergantiems – 80–110 mmHg), ar anks\u010diau nuo hipertenzijos gydomi pacientai, kuriems gydytojas nusprend\u0117 pakeisti antihipertenzin\u012f gydym\u0105. \u012e tyrim\u0105 nebuvo \u012ftraukiami pacientai, sergantys sunkia hipertenzija (sistolinis AKS >180 mmHg, diastolinis AKS >110 mmHg), kuriems anks\u010diau yra buv\u0119 \u0161alutini\u0173 poveiki\u0173 gydant bet kuriuo dihidropiridininiu KKB, taip pat sergantys dekompensuotu \u0161irdies nepakankamumu, neseniai persirg\u0119 miokardo infarktu ar sergantys kepen\u0173 funkcijos nepakankamumu. Taip pat tyrime negal\u0117jo dalyvauti n\u0117\u0161\u010dios ar \u017eindan\u010dios moterys bei reprodukcinio am\u017eiaus moterys, nenaudojan\u010dios patikim\u0173 kontracepcijos priemoni\u0173. Visiems pacientams buvo atliktas i\u0161samus klinikinis i\u0161tyrimas ir \u012fvertinti kiti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksniai. Pagal AKS dyd\u012f, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksnius, organ\u0173 taikini\u0173 pa\u017eeidim\u0105 ir gretutines ligas pacientai buvo suskirstyti \u012f ma\u017eos, vidutin\u0117s, didel\u0117s ir labai<\/o:p><\/span><\/p>\n

didel\u0117s papildomos \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos grupes.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Pacientams buvo skiriamas lerkanidipinas, 10 mg\/p. Jei nebuvo pasiekiama adekvati AKS kontrol\u0117, lerkanidipino doz\u0117 gal\u0117jo b\u016bti padidinta iki 20 mg\/p.<\/o:p><\/span><\/p>\n

<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

<\/o:p><\/span><\/b> <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

LAURA tyrimo rezultatai<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

I\u0161 viso \u012f tyrim\u0105 buvo \u012ftraukti 3175 pacientai, vidutinis am\u017eius – 63±10 m. 51 proc. pacient\u0173 sudar\u0117 moterys. Pradinis vidutinis sistolinis AKS buvo 159,5±11,7 mmHg, o diastolinis – 95,2±7,4 mmHg. Vertinant \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksnius da\u017eniausiai pasitaik\u0117 hipercholesterolemija<\/a> (32 proc. pacient\u0173). Labiausiai paplit\u0119s organ\u0173 taikini\u0173 pa\u017eeidimas buvo kairiojo skilvelio hipertrofija (18 proc. pacient\u0173). Bendrai 237 pacientams (7,5 proc.) nustatyta ma\u017ea \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika, 1396 pacientams (44 proc.) – vidutin\u0117, 722 pacientams (22,7 proc.) – didel\u0117 ir 820 (25,8 proc.) – labai didel\u0117 rizika. Pradinis AKS buvo tuo didesnis, kuo didesn\u0117 buvo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika. Po 6 m\u0117nesi\u0173 gydymo vidutinis sistolinis AKS buvo 136,0±9,7 mmHg, o diastolinis – 79,7±6,8 mmHg. Kuo didesn\u0117 buvo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika, tuo daugiau suma\u017e\u0117jo AKS gydymo metu. Ma\u017eos rizikos grup\u0117je vidutinis sistolinis<\/o:p><\/span><\/p>\n

AKS suma\u017e\u0117jo 18,5±3,3 mmHg, o diastolinis – 13,8±2,3 mmHg, vidutin\u0117s rizikos grup\u0117je vidutinis AKS suma\u017e\u0117jo atitinkamai 23±3,9 mmHg ir 15,2±2,7 mmHg, didel\u0117s rizikos grup\u0117je – 24,4±4,0 mmHg ir 16,1±3,1 mmHg ir labai didel\u0117s rizikos grup\u0117je – 27,4±4,2 mmHg ir 17,4±3,2 mmHg. Adekvati AKS kontrol\u0117 buvo pasiekta 55 proc. pacient\u0173, gydyt\u0173 lerkanidipinu, 10 mg\/p., tod\u0117l lerkanidipino doz\u0117 iki 20 mg\/p. buvo padidinta 45 proc. pacient\u0173. Padidinus lerkanidipino doz\u0119, AKS kontrol\u0119 pavyko pasiekti 82 proc. pacient\u0173. 18 proc. tyrime dalyvavusi\u0173 pacient\u0173 optimaliai AKS kontrolei pasiekti reik\u0117jo paskirti papildom\u0173 antihipertenzini\u0173 vaist\u0173. 6 m\u0117nesi\u0173 trukm\u0117s gydym\u0105 lerkanidipinu baig\u0117 94 proc. pacient\u0173. \u0160alutinis poveikis pasirei\u0161k\u0117 11,5 proc. pacient\u0173. Da\u017eniausiai pasitaik\u0117 edema (5,1 proc., da\u017eniau skiriant 20 mg\/p. doz\u0119). Ta\u010diau tik 1,7 proc. pacient\u0173 nutrauk\u0117 gydym\u0105 d\u0117l \u0161alutini\u0173 poveiki\u0173. \u0160alutini\u0173 poveiki\u0173 pasirei\u0161kimas nepriklaus\u0117 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos dyd\u017eio. 91 proc. tyrime dalyvavusi\u0173 gydytoj\u0173 ir 84 proc. pacient\u0173 nuomone, antihipertenzinio gydymo lerkanidipinu toleravimas buvo „geras“ arba „labai geras“.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Aptarimas<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

\u0160io tyrimo, kuris buvo atliktas su \u012fprastais klinikin\u0117s praktikos pacientais, sergan\u010diais lengva ir vidutinio sunkumo arterine hipertenzija, rezultatai patvirtino lerkanidipino efektyvum\u0105 ir ger\u0105 toleravim\u0105. \u0160io tyrimo rezultatai atitinka anks\u010diau atlikt\u0173 atsitiktin\u0117s atrankos klinikini\u0173 tyrim\u0173 ir epidemiologini\u0173 tyrim\u0173 rezultatus.<\/o:p><\/span><\/p>\n

LAURA tyrimo rezultatai rodo, kad lerkanidipinas pasi\u017eymi geru antihipertenziniu veikimu esant bet kokiam \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos laipsniui. Be to, lerkanidipinas pasirod\u0117 esantis efektyvesnis pacientams, kuriems \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika didel\u0117, tai gal\u0117jo b\u016bti d\u0117l santykinai didesnio pradinio sistolinio ir diastolinio AKS. Vidutinis sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo suma\u017e\u0117jimas ma\u017eos rizikos grup\u0117je buvo 18,5±3,3 mmHg ir 13,8±2,3 mmHg, o labai didel\u0117s rizikos grup\u0117je – atitinkamai 27,4±4,2 mmHg ir 17,4±3,2 mmHg. Daugumai pacient\u0173 pavyko pasiekti adekva\u010di\u0105 AKS kontrol\u0119 skiriant tik lerkanidipino (tik 18 proc. pacient\u0173 prireik\u0117 papildom\u0173 antihipertenzini\u0173 vaist\u0173).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Kita vertus, nors kraujo spaudim\u0105 ma\u017einantis lerkanidipino poveikis buvo didesnis pacientams, kuriems \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika didesn\u0117, vaisto toleravimas nepriklaus\u0117 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos laipsnio.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Taigi nustatyta, kad lerkanidipinas yra efektyvus ir gerai toleruojamas antihipertenzinis vaistas, tinkamas hipertenzija sergantiems pacientams, neatsi\u017evelgiant \u012f \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos laipsn\u012f. B\u016btent tokie pacientai paprastai yra sutinkami kasdien\u0117je klinikin\u0117je praktikoje. Be to, geras vaisto toleravimas lemia, kad gydymas \u0161iuo vaistu retai nutraukiamas ir pacientai laikosi paskirto gydymo re\u017eimo.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

I\u0161vada<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

LAURA tyrimo rezultatai parod\u0117, kad kasdien\u0117je klinikin\u0117je praktikoje lerkanidipinas yra veiksmingas ir gerai toleruojamas, nesvarbu, kokio dyd\u017eio \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika. \u0160io tyrimo rezultatai patvirtina anks\u010diau atlikt\u0173 atsitiktin\u0117s atrankos tyrim\u0173 rezultatus ir rodo, kad \u0161is vaistas yra tinkamas parenkant hipertenzijos gydymo b\u016bd\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Pareng\u0117 dr. Dovil\u0117 Kar\u010diauskait\u0117<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Parengta pagal Barrios V. , Escobar C. , Navarro A. Lercanidipine is an effective and well tolerated antihypertensive drug regardless the cardiovascular risk profile: the LAURA Study \/\/ International journal of clinical practice. – 2006, vol. 60, N11, p. 1364–1370.<\/o:p><\/i><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/p>\n

\u017durnalas “Gydymo menas”<\/span><\/i><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Klinikin\u0117s praktikos po\u017ei\u016briu svarbu yra \u017einoti, ar antihipertenzinis vaistas yra vienodai efektyvus ir gerai toleruojamas, neatsi\u017evelgiant \u012f \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105 ir gretutines ligas. \u012e \u0161\u012f klausim\u0105 siek\u0117 atsakyti LAURA tyrimas, kurio tikslas buvo \u012fvertinti lerkanidipino efektyvum\u0105 ir toleravim\u0105 arterine hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika skirtinga.<\/span><\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1083,431,1148,746,825,703,1065,743,712,713,724,725,717],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11820","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-diabetu-sergantiems","tag-hipertenzija","tag-kraujagysliu-ligu-rizika","tag-kraujagysliu-ligu-rizikos","tag-kraujo-spaudimas","tag-lerkanidipinas","tag-ligu-rizika","tag-ligu-rizikos","tag-mmhg","tag-plusmn","tag-sistolinis","tag-toleravimas","tag-tyrimo-rezultatai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11820","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11820"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11820\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11820"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11820"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11820"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11820"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11820"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}