{"id":11832,"date":"2009-11-24T20:00:00","date_gmt":"2009-11-24T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-11-24T20:00:00","modified_gmt":"2009-11-24T20:00:00","slug":"gripas-puola-alkanus-ir-pavargusius","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/gripas-puola-alkanus-ir-pavargusius\/11832\/","title":{"rendered":"Gripas puola alkanus ir pavargusius"},"content":{"rendered":"

Ligonin\u0117se – jauni \u017emon\u0117s<\/strong>
\nMaistas, jud\u0117jimas ir poilsis yra sveikatos pagrindas. Prie nuovargio, bado ar nervin\u0117s \u012ftampos i\u0161sekinto organizmo ligos limpa kaip mus\u0117s prie medaus. Tai itin aktualu dabar, per gripo epidemij\u0105. Neu\u017etenka u\u017edaryti mokyklas. Reikia, kad sveiki vaikai visuomet gyvent\u0173 sveikai: gr\u016bdint\u0173si, sportuot\u0173, gerai maitint\u0173si. Vadinamojo kiauli\u0173 gripo taiknys – vaikai ir jauni \u017emon\u0117s. Gimusieji po paskutin\u0117s gripo pandemijos 1968 m. netipi\u0161kam \u0161ios ligos virusui imuniteto neturi. Tai patvirtina faktai: d\u0117l gripo komplikacij\u0173 \u0161iuo metu ligonin\u0117se guli vaikai ir jaunimas iki 40 met\u0173. "Anks\u010diau per gripo epidemijas daugiausia m\u016bs\u0173 pacient\u0173 buvo vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s, sergantieji gretutin\u0117mis \u0161irdies, plau\u010di\u0173 ligomis. Pandeminis gripas<\/a> itin piktai puola jaunus, iki \u0161iol niekuo nesirgusius \u017emones", – pastar\u0173j\u0173 dien\u0173 patirtimi pasidalijo Kauno 2-osios klinikin\u0117s ligonin\u0117s Infekcini\u0173 lig\u0173 1-ojo skyriaus ved\u0117ja gydytoja Rimant\u0117 Bal\u010di\u016bnaitien\u0117. <\/p>\n

\u017daloja daugyb\u0117 veiksni\u0173<\/strong>
\nKokia apskritai m\u016bs\u0173 jaunimo sveikata? Jis tur\u0117t\u0173 b\u016bti sveikas, ta\u010diau Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vaik\u0173 ir jaunimo sergamumas daugybe lig\u0173 did\u0117ja. D\u0117l t\u0117v\u0173 d\u0117mesio, normali\u0173 s\u0105lyg\u0173 mokyklose stokos spar\u010diai daug\u0117ja vaik\u0173, kuri\u0173 laikysena nenormali, stuburas i\u0161kryp\u0119s, s\u0105nariai nesveiki. \u0160ias ligas iliustruojantys skai\u010diai auga spar\u010diausiai. Pavyzd\u017eiui, jei 2004 m. i\u0161kryp\u0119s stuburas buvo diagnozuotas 46 vaikams i\u0161 1 t\u016bkst., tai 2008-aisiais – 59-iems. Viena pagrindini\u0173 i\u0161krypusio stuburo prie\u017eas\u010di\u0173 – netaisyklinga laikysena. Da\u017eniausiai \u0161is procesas prasideda vaikyst\u0117je ir progresuoja, kol skeletas subr\u0119sta. Jaunas \u017emogus nejau\u010dia, kad jo stuburas i\u0161kryp\u0119s. Ta\u010diau senatv\u0117je \u0161i problema sukelia nugaros skausmus, pasunk\u0117jus\u012f kv\u0117pavim\u0105, \u0161irdies ir vir\u0161kinamojo trakto veiklos sutrikim\u0173. Vis daugiau vaik\u0173 blogai mato ir \u0161is skai\u010dius per ketverius metus i\u0161augo nuo 99 iki 142 i\u0161 1 t\u016bkst. B\u016btina susir\u016bpinti, nes did\u0117ja sergamumas astma, alerginiu rinitu, epilepsija, \u0161irdies ligomis.
\nTai yra baisu, nes vaikai turi b\u016bti sveiki. Suaugusieji yra atsakingi u\u017e j\u0173 sveikat\u0105. Jai kenkia visuomen\u0117je did\u0117janti psichin\u0117 \u012ftampa, piktnaud\u017eiavimas alkoholiu, r\u016bkymas, nepakankama fizin\u0117 veikla, nelaim\u0117s. <\/p>\n

Mergait\u0117s maitinasi sveikiau<\/strong>
\nKaip galime pad\u0117ti savo vaikams? Pirmiausia – tinkamai juos pamaitinti. Kiek mam\u0173 bei t\u0117\u010di\u0173 paruo\u0161ia \u0161iltus pusry\u010dius savo vaikams? Kiek t\u0117v\u0173 turi galimyb\u0119 laukti su kar\u0161tais pietumis gr\u012f\u017etan\u010di\u0173j\u0173 i\u0161 mokyklos? Vilniaus miesto visuomen\u0117s sveikatos biuras su Kauno medicinos universiteto Biomedicinini\u0173 tyrim\u0173 institutu vykd\u0117 Vilniaus miesto vyresni\u0173j\u0173 klasi\u0173 moksleivi\u0173 mitybos tyrim\u0105. Jame dalyvavo devint\u0173 ir vienuolikt\u0173 klasi\u0173 moksleiviai. Paai\u0161k\u0117jo, kad, palyginti su berniukais, mergai\u010di\u0173 mityba yra sveikesn\u0117: jos linkusios da\u017eniau valgyti vaisi\u0173, \u017euv\u0173, dar\u017eovi\u0173 salot\u0173, ma\u017eiau tra\u0161ku\u010di\u0173, vengia kokakolos ar kit\u0173 sald\u017ei\u0173 gazuot\u0173 g\u0117rim\u0173, alkoholio. Ta\u010diau mergait\u0117s re\u010diau nei berniukai valgo juod\u0105 rupi\u0105 duon\u0105, vietoj jos renkasi balt\u0105 duon\u0105 ir baton\u0105, taip pat da\u017eniau smaguriauja saldainiais ir \u0161okoladu. Lyginant moksleivi\u0173 mityb\u0105 am\u017eiaus po\u017ei\u016briu, pastebima, kad vyresni moksleiviai re\u010diau negu jaunesni vartoja sveiko maisto grupei priskiriam\u0173 produkt\u0173 – vaisi\u0173, sul\u010di\u0173. Nesveiko maisto grupei priskiriam\u0173 produkt\u0173 vyresni moksleiviai kasdien ar 5–6 dienas per savait\u0119 vartoja taip pat ma\u017eiau – tra\u0161ku\u010di\u0173, sald\u017ei\u0173 gazuot\u0173 g\u0117rim\u0173 ir alkoholio. <\/p>\n

Kar\u0161t\u0173 pusry\u010di\u0173 nauda<\/strong>
\nMoksleivi\u0173 mitybos re\u017eimo nesilaikymas i\u0161lieka viena svarbiausi\u0173 problem\u0173. Tyrimo duomenys parod\u0117, kad tre\u010ddalis mokini\u0173 da\u017eniausiai valgo tik du ar tris kartus per dien\u0105. Tuo tarpu mitybos specialistai rekomenduoja per dien\u0105 valgyti 4–5 kartus. Tyrimo duomenimis, kasdien namuose pusry\u010diauja tik 65 proc. moksleivi\u0173. Tie, kurie pavalgo pusry\u010dius, visaver\u010dius pietus, geriau susikaupia per pamokas ir geriau atlieka u\u017eduotis.
\nVaik\u0173 kasdieniame racione vyrauja saldumynai, u\u017eimdami pagrindini\u0173 patiekal\u0173 viet\u0105. Da\u017eniausiai vaikai mokykloje valgo menkos mitybos vert\u0117s maist\u0105: sausainius, bandeles, saldainius, \u0161okolad\u0105, atsisakydami sriubos, dar\u017eovi\u0173 salot\u0173 ar kar\u0161to antrojo patiekalo. Populiariausias maistas mokykloje – sausainiai ar bandel\u0117s su arbata. Mokiniams tr\u016bksta \u017eini\u0173 apie sveik\u0105 mityb\u0105, nes tiek mokykloje su mokytojais, tiek namuose su t\u0117vais \u0161ia tema kalba retai. <\/p>\n

Faktai apie nevisavert\u0119 mityb\u0105 <\/strong>
\nRetai arba niekada mokyklos valgykloje sriub\u0173 nevalgo 92 proc., kar\u0161to antrojo patiekalo – 64 proc., dar\u017eovi\u0173 salot\u0173 – 86 proc., vaisi\u0173 retai arba niekada nesirenka 89 proc. apklaust\u0173 Vilniaus vidurini\u0173 mokykl\u0173 moksleivi\u0173. <\/p>\n

Pavojai sveikatai
\n<\/strong>Daug jaunuoli\u0173 gyvena nesveikai ir tai kelia gr\u0117sm\u0119.
\nNutukimas<\/a> bei chroni\u0161kos \u0161irdies ligos i\u0161lieka labai paplitusios tarp jaunimo, kas penktas jaunuolis yra nenormalaus svorio.
\nJaunimo sveikat\u0105 alina \u017ealingi \u012fpro\u010diai. Ma\u017edaug tre\u010ddalis penkiolikame\u010di\u0173 r\u016bko bent kart\u0105 per savait\u0119, beveik pus\u0117 vartoja alkohol\u012f.
\n <\/p>\n

iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Maistas, jud\u0117jimas ir poilsis yra sveikatos pagrindas. Prie nuovargio, bado ar nervin\u0117s \u012ftampos i\u0161sekinto organizmo ligos limpa kaip mus\u0117s prie medaus. Tai itin aktualu dabar, per gripo epidemij\u0105. Neu\u017etenka u\u017edaryti mokyklas. Reikia, kad sveiki vaikai visuomet gyvent\u0173 sveikai: gr\u016bdint\u0173si, sportuot\u0173, gerai maitint\u0173si. Vadinamojo kiauli\u0173 gripo taiknys – vaikai ir jauni \u017emon\u0117s. Gimusieji po paskutin\u0117s gripo pandemijos 1968 m. netipi\u0161kam \u0161ios ligos virusui imuniteto neturi. Tai patvirtina faktai: d\u0117l gripo komplikacij\u0173 \u0161iuo metu ligonin\u0117se guli vaikai ir jaunimas iki 40 met\u0173. "Anks\u010diau per gripo epidemijas daugiausia m\u016bs\u0173 pacient\u0173 buvo vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s, sergantieji gretutin\u0117mis \u0161irdies, plau\u010di\u0173 ligomis. Pandeminis gripas itin piktai puola jaunus, iki \u0161iol niekuo nesirgusius \u017emones", – pastar\u0173j\u0173 dien\u0173 patirtimi pasidalijo Kauno 2-osios klinikin\u0117s ligonin\u0117s Infekcini\u0173 lig\u0173 1-ojo skyriaus ved\u0117ja gydytoja Rimant\u0117 Bal\u010di\u016bnaitien\u0117.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[2009,52,212,157,125,211,175],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11832","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-duona","tag-maistas","tag-moksleiviai","tag-nutukimas","tag-rukymas","tag-sergamumas","tag-stuburas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11832","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11832"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11832\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11832"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11832"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11832"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11832"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11832"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}